Civilinė byla Nr. 2A-314-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00042-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1; 30.3; 49

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

sekretoriaujant M. Z.,

dalyvaujant ieškovei K. P.,

ieškovės atstovams R. B. ir advokatui K. G.,

atsakovui V. B.,

atsakovo atstovei advokatei B. J.,

trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-jo notarų biuro notarei G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą, trečiojo asmens Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-962-513/2014 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje E. B., Z. T., N. Š., Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydama pripažinti 2002 m. balandžio 5 d. A. B. ir A. B. dovanojimo sutartį sudaryta; pripažinti 2009 m. rugsėjo 12 d. A. B. ir V. B. dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją.

Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią A. B., kuri mirė 2012 m. rugpjūčio 7 d., padovanojo žemės sklypo dalį su statiniais atsakovui V. B., negalioja, nes šia dovanojimo sutartimi perleistą turtą A. B. 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo A. B., kuris mirė 2003 m. gegužės 14 d. Ieškovė yra A. B. įpėdinė. Iš 2002 m. balandžio 5 d. sutarties 4.1 punkto matyti, kad tiek dovanotoja, tiek apdovanotasis, veikdamas per atstovę, suprato, kad šios dovanojimo sutarties pasirašymo momentu susitaria ne dėl dovanojimo ateityje, tačiau faktiškai perduoda–priima nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Šios nuostatos įtraukimas į dovanojimo sutartį suteikė pačiai dovanojimo sutarčiai priėmimo–perdavimo akto statusą ir dovanojimo sutartis laikytina dokumentu, patvirtinančiu teisinį nuosavybės teisės į dovaną perdavimą apdovanotajam. Nėra pagrindo formaliai vertinti 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties 9.1 ir 9.2 punktų nuostatas, pagal kurias dovanojimo sutarties šalys susitarė perduoti bei priimti dovanojamą daiktą iki 2003 m. sausio 11 d. ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą rašytine forma. Nepaisant formalaus dovanojimo sutarties 9.1 ir 9.2 punktų nuostatų pobūdžio, dovanotoja turėjo suprasti, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartimi dovanoja turtą, kurį vieną kartą jau buvo padovanojusi ir kad šis turtas jai jau nebepriklauso. 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau vėliau panaikinta, nes notarė pranešė apie sudarytą 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį. Todėl 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant nuosavybės teises. A. B. ketino padalyti turimą turtą dviem sūnums ir, mirus vienam iš sūnų, jo dukros pagrįstai tikėjosi paveldėti tėvo dalį, mirusioji nesakė, kad persigalvojo ir padovanojo turtą dar kartą.

A. B. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes 2009 m. rugsėjo 1 d. ji buvo netekusi sąmonės, neurologas šią būseną įvertino kaip 6 balų komą, o pagal Lietuvoje taikomą Glasgow komų skalę, 6 balų koma patenka į sunkios komos skalę. Po tokios sunkios sveikatos būklės A. B. jau 2009 m. rugsėjo 12 d. sudarė dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta ligoninėje, šeštadienį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančia A. B. ir V. B. 2009 m. rugsėjo 12 d. 974/2526 dalių (duomenys neskelbtini) esančio 0,2526 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalių 83,51 kv. m gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, nustatė, kad teismo sprendimas yra pagrindas VĮ Registrų centrui įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą ginčo turtą mirusiojo A. B. vardu, vadovaujantis 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi.

Teismas nustatė, kad ieškovė K. P. ir trečiasis asmuo E. B. yra A. B., mirusio 2003 m. gegužės 14 d., dukros ir įpėdinės, ieškovei paveldėjimo teises perleido A. B. sūnus iš kitos santuokos R. B. Ieškovės atstovė R. B. yra ieškovės ir trečiojo asmens E. B. motina, su dukterų tėvu A. B. santuoka buvo nutraukta 1995 m. gegužės 2 d. Atsakovas V. B. yra mirusiojo A. B. brolis, tretieji asmenys Z. T. ir N. Š. – jo seserys ir jie visi yra dovanotojos A. B., mirusios 2012 m. rugpjūčio 7 d., vaikai.

2002 m. balandžio 5 d. A. B. padovanojo A. B., atstovaujamam sesers Z. T., 974/2526 dalis (duomenys neskelbtini) esančio 0,2526 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis 83,51 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad Z. T. apdovanotajam A. B. dovanojamą dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių priėmė, 9.1–9.2 punktuose buvo nurodyta, kad dovanotojas įsipareigoja nekilnojamąjį daiktą perduoti apdovanotojam, o apdovanotasis, atstovaujamas Z. T., jį priimti iki 2003 m. sausio 11 d. ir pasirašyti abišalį priėmimo–perdavimo aktą rašytine forma. 2009 m. rugsėjo 12 d. A. B. tą patį turtą padovanojo atsakovui V. B., sutartis buvo sudaryta po dovanotojos 2009 m. rugsėjo 1 d. sąmonės netekimo, kurį neurologas įvertino kaip komą, po 2009 m. rugsėjo 4 d. atliktos inksto pašalinimo operacijos, Klaipėdos miesto ligoninėje šeštadienį, sutartį patvirtino notarė G. K. Prieš šį sandorį notarė pranešė VĮ Registrų centrui, kad pagal 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, nuosavybės teisės neperduotos, A. B. 2003 m. balandžio 15 d. mirė ir šio pranešimo pagrindu įrašas apie sudarytą 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sandorį buvo išregistruotas 2009 m. rugsėjo 12 d. A. B. kitą ginčo turto dalį buvo padovanojusi V. B. 2002 m. balandžio 15 d. Taip pat dovanotoja 2005 m. lapkričio 7 d. testamentu buvo palikusi turtą atsakovui V. B. (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-77-838/2014, Liteko duomenys). Sudarydama 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sandorį dovanotoja A. B. buvo 76 metų amžiaus, sirgo jos amžiui būdingomis lygomis su komplikacijomis, tačiau psichikos ligomis nesirgo, kitų duomenų, kad dėl ligų ji galbūt nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, sprendė, kad susitarti perkelti dovanojimo sutarties terminą ir nustatyti pareigą surašyti perdavimo–priėmimo aktą šalys neturėjo teisės, nes šiuo atveju sutarties laisvės principas nustatyti tokią sąlygą prieštarauja įstatymams. Sutarties 9.1–9.2 punktuose įrašyta ir notaro patvirtinta sąlyga, kad dovanotoja įsipareigoja turtą perduoti, o apdovanotasis jį priimti surašant perdavimo–priėmimo aktą iki 2003 m. sausio 11 d., yra niekinė ir negalioja ex officio (CK 1.78 str. 1 ir 5 d., 1.80 str. 1 d.). Be to, sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad apdovanotasis dovanojamą dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių priima. Taigi, 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi dovanotoja A. B. sutarties pasirašymo dieną neatlygintinai perdavė ginčo turtą apdovanotojam A. B. ir apdovanotasis pagal sandorį įgijo nuosavybės teisę (CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str. 1 ir 2 d.). Ši dovanojimo sutartis sukėlė pasekmes sutarties šalims ir apie tai notaras žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.469 str. 3 d.).

Teismo vertinimu, notaras, tvirtindamas sandorį, žinojo arba turėjo žinoti apie dovanojimo sutarties sampratą ir sandorio prigimtį, todėl negalėjo vadovautis faktu, kad dovanojimo sutarties šalys iki 2003 m. sausio 11 d. nesudarė turto perdavimo–priėmimo akto, o apdovanotasis 2003 m. gegužės 14 d. mirė. Notaras negalėjo 2009 m. rugsėjo 12 d. patvirtinti kitos jau anksčiau padovanoto turto dovanojimo sutarties, sudarytos tarp A. B. ir V. B. (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią A. B. tą patį savo sūnui A. B. jau padovanotą turtą padovanojo kitam savo sūnui atsakovui V. B. prieštarauja imperatyvioms normoms, yra niekinė ir negalioja – dovanotoja nebuvo dovanos savininke, nes 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis tiek A. B., tiek A. B. sukėlė teisines pasekmes. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo perduotas A. B. 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pasirašymo metu, tai faktas, kad sandorio šalys neatliko teisinės sandorio registracijos, negalėjo būti panaudotas kaip sąlyga įgyti nekilnojamuosius daiktus ar daiktines teises kitiems asmenims kita dovanojimo sutartimi.

Teismas pažymėjo, kad panaikinus sandorį restitucija negalima, nes dovanotojos nėra, be to, miręs ir apdovanotasis A. B. (CK 6.145 str. 2 d.). Dėl šios priežasties teismas nustatė, kad teismo sprendimas yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtą mirusiojo A. B. vardu, vadovaujantis 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti ginčo dovanojimo sutartį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, tačiau sutartis laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo momento. Šiuo atveju pagal 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį mirusiojo A. B. įgaliotas asmuo ginčo turto neperėmė iš dovanotojos ir nepradėjo jo valdyti. Nuosavybės teisės A. B. nebuvo perduotos, nes apdovanotasis neįvykdė dovanojimo sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. turtą perduoti, daikto perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nors tokį atskirą aktą pasirašyti nustatė dovanojimo sutarties 9.1 ir 9.2 punktai. Tai, kad A. B. ir po dovanojimo sutarties sudarymo buvo ginčo turto savininke, patvirtina aplinkybė, kad ji mokėjimo mokesčius už žemę bei kitus komunalinius mokesčius, nekilnojamųjų daiktų adresu buvo deklaruota ir jos gyvenamojo vieta iki pat mirties.
2. Tiek teismas, tiek ieškovė klaidingai aiškino CK 1.75 straipsnį 2 dalį, nurodydamas, kad šalys privalo laikytis sudarytos sutarties netgi tuo atveju, jeigu ji neįregistruota viešame registre. 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi daiktines teises įgijęs A. B. privalėjo turtą priimti surašant daikto perdavimo–priėmimo aktą iki 2003 m. sausio 11 d. ir registruoti viešame registre, nes ginčo turto teisinė registracija buvo privaloma pagal įstatymą.
3. Teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį galiojančia, tačiau iš kitos pusės, aiškindamas CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies sampratą, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, t. y. jog sandoris sudarytas su tokias trūkumais negalioja.
4. Asmens psichinės sveikatos būklę, dėl psichikos sutrikimų pareiškiančius asmens defektus, gali nustatyti tik psichiatrijos specialistas. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl dovanotojos būsenos, akivaizdu, kad ji, sudarydamas dovanojimo sandorį 2009 metais, išreiškė sąmoningą ir laisvą valią.
5. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau tekste ir CPK) 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santraukų ir parodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Teismo sprendime įrašytos paaiškinimų santraukos negali iškreipti paaiškinimų turinio, tačiau teismas šį reikalavimą pažeidė, sprendime byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų santraukos įrašytos iškreipiant jų turinį, t. y. siekiant pagrįsti išankstinę, visapusišku ir objektyviu svarbių aplinkybių tyrimu nepagrįstą išvadą esą šis teismo sprendimas yra pagrindas VĮ Registrų centrui registruoti nuosavybės teises į ginčo turtą mirusiojo A. B. vardo pagal 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį.
6. A. B. nuo sutarties sudarymo 2002 m. balandžio 5 d. žinojo, kad jam motina padovanojo ginčo turtą, ieškovė ir kiti suinteresuoti asmenys taip pat žinojo šią aplinkybę, todėl ieškovė ir jos atstovas akivaizdžiai klaidina teismą. Asmenų pasikeitimas prievolėje ieškinio senaties eigai įtakos neturi. Tai reiškia, kad prašyti pripažinti 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį galiojančia yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovė dėl savo nerūpestingumo ar aplaidaus elgesio laiku nesikreipė dėl savo teisės pažeidimo. Teismas argumentų dėl ieškinio senaties teismo sprendime nenurodė, nors atsakovą prašė taikyti ieškinio senatį.

Prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-oo notaro biuro notarė G. K. prašo atsakovo V. B. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Nurodo:

1. Sudaryti 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sandorį tarp A. B. ir V. B. nebuvo jokių kliūčių, nes 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis nebuvo sukėlusi jokių teisinių pasekmių nei pagal sutarties 7, 8, 9.1, 9.2 punktus, nei pagal savo turinį. Sutartis nebuvo įregistruota viešame registre.
2. Kadangi dovanojimui būtinas turto perdavimas, susitarimas dėl turto perdavimo ateityje nėra dovanojimo sutartis. Teismas nepagrįstai vertino, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu A. B. jau nebuvo dovanojamo turto savininke. Nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamasi, kodėl ieškovė, 2005 m. gegužės 13 d. įgydama teises pagal paveldėjimo teisių pirkimo sandorį, nesiaiškino paveldimo turto apimties, nors A. B. tuo metu buvo gyva, t. y. kodėl ieškovė nesielgė kaip rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė. Teismas nesiaiškino ir aplinkybių, susijusių su neva tai dovanoto turto perėjimu apdovanotojam. Ieškovės interesas į ginčo turtą atsirado tik po A. B. mirties.
3. Teismas sprendime nepateikė argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, nors atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
4. Jeigu ieškovė neprašo pripažinti nuosavybės teisių, į kurias nėra atliktos teisinės registracijos, neprašo termino šiai registracijai atstatyti, tai teismas savo iniciatyva negali priimti sprendimo nuosavybę iš karto pripažinti mirusiojo A. B. ir turtą įregistruoti VĮ Registrų centre.
5. Pripažinus negaliojančia 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, turtas turėjo būti grąžintas A. B. nuosavybėn (jos įpėdiniams). Į bylą buvo pateiktas A. B. 2005 m. lapkričio 7 d. testamentas, kuriuo ji ginčo ir kitą turtą buvo palikusi V. B. Nesant ieškinio reikalavimo pripažinti galiojančia 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, teismas neturėjo teisinio pagrindo tokia tvarka taikyti restitucijos, nes tai prieštarauja CK 6.125 straipsnio nuostatoms.

Ieškovė K. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. B. skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo:

1. Teismas tinkamai aiškino dovanojimo sutartims taikytinas teisės aktų nuostatas. Tiek dovanotoja, tiek apdovanotasis 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pasirašymo momentu suprato, kad ne susitaria dėl dovanojimo ateityje, tačiau ir faktiškai perduoda–priima nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Priešingu atveju nesuprantamas dovanojimo sutarties statusas, nes įstatymų leidėjas draudžia susitarti dėl dovanojimo ateityje. Sutarties 4.1 punkto įtraukimas į dovanojimo sutartį suteikė pačiai dovanojimo sutarčiai priėmimo–perdavimo akto statusą ir dovanojimo sutartis laikytina dokumentu, patvirtinančiu teisinį nuosavybės teisės į dovanotą daiktą perdavimą apdovanotajam. 
2. A. B. siekė perleisti savo turtą savo abiems sūnums ir šį savo ketinimą faktiškai įgyvendino.
3. Atsakovui teigiant, kad A. B. neįgijo nuosavybės teisės į A. B. 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleistą turtą vien todėl, kad nebuvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas, darytina išvada, kad ir pats V. B. neįgijo nuosavybės teisių į dalį dovanoto turto - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokia išvada darytina dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo nuosavybės teisinis pagrindas nurodytas tik analogiškomis sutarties sąlygomis kaip ir 2002 m. balandžio 5 d. sutarties sudaryta 2002 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutartis, nesant priėmimo–perdavimo akto.
4. CK 1.75 straipsnis taikomas tik tokiu atveju, kai nuosavybės teisę teisėtai į tą patį daiktą įgyja du ar daugiau asmenų; be to, pagal šią teisės normą nuosavybės įgijimo pirmumas siejamas su sandorio, o ne nuosavybės teisių pagal šį sandorį įregistravimo pirmumu. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir CK 1.75 straipsnio 2 dalis.
5. Ieškovės, kaip A. B. teisių perėmėjos, teisės buvo pažeistos tik tada, kai 2009 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, o viena iš jos sudarymo aplinkybių buvo tai, kad buvo atsisakyta pripažinti 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį sudaryta ir sukeliančia teisines pasekmes.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad A. B. ir A. B. 2002 m. balandžio 5 d. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, pagal kurią A. B., kaip dovanotoja, A. B., kurį atstovavo Z. T., kaip apdovanotajam, padovanojo 974/2526 dalis (duomenys neskelbtini) esančio 0,2526 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 43/100 dalis 83,51 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26-29).

2009 m. rugsėjo 12 d. A. B. ir V. B. sudarė nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, pagal kurią A. B. V. B. perleido tą patį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir minėta 2002 m. balandžio 5 d. sutartimi (I t., b. l. 38-40).

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis sukėlė teisines pasekmes - turtas buvo perleistas A. B., todėl 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartimi A. B. dovanojo jai nepriklausantį turtą. Padaręs tokias išvadas teismas 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia.

Ieškovas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs tretysis asmuo – sutartis patvirtinusi notarė - prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 6.465 str. 1 d.). Suprantama, kad dovanotojas nuosavybės teise kitam asmeniui perleisti turtą gali tik tuomet, kai šis turtas pačiam dovanotojui priklauso nuosavybės teise (CK 4.48 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje lemiamas klausimas yra ar 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis sukėlė teisines pasekmes, kitaip tariant ar minimoje sutartyje įvardintas turtas perėjo A. B. nuosavybėn.

Iš normos – CK 6.465 straipsnio 1 dalies konstrukcijos matyti, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris. Tai reiškia, kad sandorio sudarymui nepakanka vien tik šalių suderintos valios išreiškimo, nes būtina sandorio sudarymo sąlyga yra daikto perdavimas. Daikto perdavimo momentas laikomas sandorio sudarymo momentu. Šią nuostatą patvirtina ir CK 6.465 straipsnio 2 dalies formuluotė, nurodanti, kad pažadas padovanoti turtą [...] ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino, kad šalims yra imperatyviai neleidžiama išreikšti valią dėl dovanojimo objekto perdavimo ateityje, nes CK 6.468 straipsnis numato apdovanotajam galimybę, net ir esant rašytinei dovanojimo sutarčiai, atsisakyti priimti dovaną bet kada iki dovanos perdavimo jam. Todėl apygardos teismas klaidingai nusprendė, jog 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties 9.1–9.2 punktuose įrašyta sąlyga, kad dovanotoja įsipareigoja turtą perduoti, o apdovanotasis jį priimti surašant perdavimo–priėmimo aktą iki 2003 m. sausio 11 d., yra niekinė ir negalioja. Pažymėtina, jog apeliantas neteisingai tvirtina, kad negali būti pripažinta negaliojančia (niekine) tik sandorio dalis, nes CK 1.96 straipsnyje įtvirtinta, jog sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar A. B. ir A. B. pasirašant 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį įvyko dovanojamo turto perdavimas, kitaip tariant ar buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Aptariamos sutarties 4.1 punkte įrašyta: „aš, Z. T., apdovanotajam A. B. dovanojamą dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių priimu“. Sutarties 9.1 punktas: „Dovanotojas įsipareigoja nekilnojamąjį daiktą perduoti apdovanotajam iki du tūkstančiai trečiųjų metų sausio mėnesio vienuoliktos (2003 01 11) ir pasirašyti abišalį priėmimo-perdavimo aktą rašytine forma“. Sutarties 9.2 punktas: „Apdovanotasis A. B., atstovaujamas Z. T., įsipareigoja priimti nekilnojamąjį daiktą iki du tūkstančiai trečiųjų metų sausio mėnesio vienuoliktos (2003 01 11) ir pasirašyti abišalį priėmimo-perdavimo aktą rašytine forma“.

Apeliantas teigia, kad 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis negalioja, nes nebuvo įvykdyta joje įrašyta sąlyga. Įstatymas (CK 6.467 straipsnis) leidžia sudaryti dovanojimo sutartį su sąlyga, tačiau sąlyga gali numatyti, kad dovanotas turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi aptariamos sutarties 9.1, 9.2 punktai negali būti laikomi įstatymo leidžiama dovanojimo sutarties sąlyga. Be to, pagal CK 6.467 straipsnio prasmę, sąlygos buvimas ne atideda sutarties sudarymą iki sąlygos įvykdymo, bet priešingai, sąlygos nevykdymas gali būti pagrindas reikalauti sutarties nutraukimo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, nes neįvykdyta joje nustatyta sąlyga, nepagrįstas.

CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Dovanojimo institutą reguliuojančiose normose įstatymo leidėjas nenumatė specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedūros. Tai reiškia, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina jo perdavimo momentu. Norminiuose aktuose taip pat nėra reglamentuota, kokius konkrečius fizinius veiksmus privalu atlikti nekilnojamojo daikto perdavimo metu. Praktika susiformavo taip, kad perdavimas laikomas įvykusiu perdavimo faktą konstatavus rašytiniame dokumente. Toks būdas yra numatytas ir normoje, nustatančioje nekilnojamojo daikto perdavimą jo pirkimo-pardavimo atveju (CK 6.398 str.). Todėl įrašas dovanojimo sutartyje apie dovanojamo daikto priėmimą yra pakankamas pripažinti, jog daiktas perduotas, o jo nuosavybė perėjo apdovanotajam.

CK 6.469 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre. Todėl visapusiškam sutarties įsigaliojimui svarbus ne tik daikto perdavimas, bet ir sutarties įregistravimas. A. B. ir A. B. sudaryta 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis viešame registre jos sudarymo dieną įregistruota kaip sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris (I t., b. l. 42).

Minėta, kad aptariamoje 2002 m. balandžio 5 d. sutartyje yra įrašas apie dovanos priėmimą ir nuoroda iki nustatytos datos perduoti/priimti dovaną surašant atitinkamą aktą. Šie sutarties punktai tarpusavyje konkuruoja.

Nustatyta, kad 2002 m. balandžio 5 d. sutartimi A. B. savo sūnui A. B. dovanojo dalį jai priklausančio turto. Kitą to paties turto dalį, taip pat ir 974/2526 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ji 2002 m. balandžio 15 d. sutartimi dovanojo kitam savo sūnui, atsakovui šioje byloje V. B. (II t., b. l. 53). Šioje sutartyje, kaip ir 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartyje įrašyti 4 punktas apie dovanojamo turto priėmimą, ir 9.1 bei 9.2 punktai dėl įsipareigojimo iki 2002 m. balandžio 20 d. surašyti priėmimo-perdavimo aktą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo žodiniame posėdyje tretysis asmuo - visas šioje byloje aptariamas dovanojimo sutartis patvirtinusi notarė G. K., neįvardino įstatymo normos, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartyje imperatyviai reikalaujančios perdavimo-priėmimo akto bei vėlesnio nuosavybės teisių registravimo ir nurodė, kad terminas surašyti priėmimo-perdavimo aktą abiejose (2002 m. balandžio 5 d. ir balandžio 15 d.) dovanojimo sutartyse buvo nustatytas šalių pageidavimu.

Atsakovas V. B. paaiškino, kad 2002 m. balandžio 5 d. sutartyje terminas aktui nustatytas, manant kad pats A. B. turi priimti dovanojamą turtą, o balandžio 15 d. sutartyje dėl to, kad buvo tokie įstatymo reikalavimai. 

Byloje (I t., b. l. 121) taip pat yra A. B. ir V. B. pasirašytas 2002 m. balandžio 20 d. priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog V. B. priėmė 57/100 gyvenamojo namo, kiemo statinių ir parduotuvę pagal 2002-04-15 dovanojimo sutartį. Jokio kito priėmimo-perdavimo akto A. B. ir V. B. nėra surašę, tačiau minėta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis įregistruota kaip V. B. nuosavybė būtent 2002 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

Atsakovas V. B. taip pat paaiškino, kad dovanoto turto priėmimo-perdavimo A. B. aktas nebuvo surašytas dėl to, kad dovanotoja labai susijaudino dėl dovanojimo fakto ir jos gyvenamosios vietos po namo dalies padovanojimo. Tokie paaiškinimai paneigiami ieškovės K. P. ir jos atstovės R. B. paaiškinimais apie tai, kad buvo sutarta, jog dovanotoja dovanotoje namo dalyje gyvens iki gyvos galvos, kuo iš dalies ir paaiškinamas atskiras padovanoto turto, kaip A. B. nuosavybės, neįregistravimas. Pažymėtina, kad iš byloje esančio įgaliojimo, kurį A. B. 2001 m. sausio 11 d. buvo išdavęs Z. T. (I t., b. l. 153), matyti, jog įgaliotinė turėjo visus įgalinimus A. B. turto atžvilgiu, taip pat priimti dovaną, todėl asmeninis A. B. dalyvavimas priimant dovaną nebuvo reikalingas.

Dėl aplinkybių visumos atkreiptinas dėmesys, kad A. B. ir V. B. 2009 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartyje, kurią patvirtino ta pati notarė, nors aktualūs norminiai aktai nuo 2002 metų nesikeitė, nėra nuostatos dėl priėmimo-perdavimo akto, tik įrašyta, kad apdovanotasis dovanojamus daiktus priima (4 p.).

Kadangi nėra norminių aktų imperatyvaus reikalavimo kartu su dovanojimo sutartimi (arba po jos) surašyti dovanoto nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktą, o išnagrinėjus civilinę bylą nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokio akto surašymo būtinumą, teisėjų kolegija, turėdama omenyje, kad visų proceso dalyvių atžvilgiu turi būti taikomas proporcingumo principas (CK 1.2 str.), sprendžia, jog 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartyje įrašius ir notarui patvirtinus 4.1 punktą, kuriuo patvirtintas dovanojamo turto priėmimas, įvyko juridinę reikšme turintys sutarties sudarymo ir nuosavybės A. B. perėjimo faktai. Todėl tos pačios sutarties 9.1 ir 9.2 punktai tampa pertekliniais ir teisiškai nereikšmingais.

Esant tokiai teisinei situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad konstatavus 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties galiojimą ir jos sukeltas teisines pasekmes – dovanoto nekilnojamojo turto perėjimą A. B. nuosavybėn - 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes dovanotoja nebuvo dovanos savininkė (CK 6.470 str. 3 d.). Minėta, kad 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis tą pačią dieną buvo įregistruota viešame registre, o tai reiškia, kad ji įgijo teisinę galią tretiesiems asmenims (CK 6.469 str. 3 d.). Sandorį tvirtinantis notaras privalo patikrinti, ar dėl perleidžiamo turto nėra įregistruota kitų sutarčių (Notariato įstatymo 46 str. 1 d.). Nustatyta, kad 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties įregistravimo viešame registre faktas buvo žinomas notarei, tačiau ji patvirtino 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį prieš tai pranešdama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, kad nuosavybės teisės pagal 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį neperduotos (I t., b. l. 41). Tokio pranešimo teisinio pagrindo notarė nenurodė nei pačiame 2009 m. rugsėjo 12 d. pranešime, nei nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje, kuriame taip pat nepagrindė ir 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties negaliojimo prielaidų.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ir po 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties sudarymo A. B. su dovanotu turtu elgėsi kaip su savo nuosavybe – gyveno dovanotoje namo dalyje, mokėjo mokesčius ir įrašė šį turtą į testamentą – nekeičia teisinės situacijos, nes tokios aplinkybės susiklostė dėl šeiminių santykių specifikos, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta ir, kaip jau minėta, įregistruota viešame registre.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Skunde teigiama, kad asmens psichinės sveikatos būklę, dėl psichikos sutrikimų pareiškiančius asmens defektus, gali nustatyti tik psichiatrijos specialistas ir pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl dovanotojos būsenos. Teiginys nėra neteisingas, tačiau negali būti pripažintas skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje tik paminėjo duomenis apie dovanotojos sveikatos būklę 2009 metai, bet jais nesirėmė pripažindamas negaliojančia 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį.

Skunde teigiama, kad apygardos teismas privalėjo taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovė prašo pripažinti teisėtai sudaryta 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, o ieškinį teismui padavė tik 2014 metais. Bendrasis ieškinio senaties terminas iš tikro yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), o ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad asmens pasikeitimas prievolėje įtakos senaties terminui neturi. Tačiau šioje nutartyje jau konstatuota, kad 2002 m. balandžio 5 d. sutartis nuo jos pasirašymo ir įregistravimo dienos sukėlė teisines pasekmes, turinčias įtaką ir tretiesiems asmenims – nuosavybės teisių perėjimą. Sutarties 9.1 ir 9.2 punktai teisiškai nereikšmingi ir ieškovės (o anksčiau A. B.) teisių nepažeidė. Ieškiniu yra ginčijamas 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties teisėtumas teigiant, kad būtent šia sutartimi pažeistos ieškovės teisės, o skaičiuojant nuo 2009 metų ieškinio senatis nėra praleista.

Skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus ir aprašomojoje sprendimo dalyje nepakankamai išsamiai išdėstė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Dėl minimoje skundo dalyje nurodomų aplinkybių, liečiančių dovanotojos sveikatos būklę bei ieškinio senatį šioje nutartyje jau pasisakyta konstatuojant, kad tokie argumentai nepagrįsti.

Pripažinęs negaliojančia 2009 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį teismas tinkamai pasisakė ir dėl iki šios sutarties buvusios teisinės padėties atstatymo. Kadangi nagrinėjamu atveju, ne tik dėl dovanotojos ir 2002 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi apdovanotojo A. B. mirties, bet ir dėl panaikintos sutarties pobūdžio restitucija negalima, teismas pagrįstai nusprendė, kad turi būti įforminta buvusi teisinė būklė – turto įregistravimas apdovanotojo A. B. vardu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Didžioji dalis prisidėjimo argumentų atkartoja apeliacinio skundo argumentus. Kiti prisidėjimo argumentai šioje nutartyje atskirai neaptariami, nes prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 str.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kiekvienas apeliacinis skundas apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1, 4 d.). Apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovui atidėjo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ir priimtas teismo sprendimas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, nesumokėtoji žyminio mokesčio dalis – 1 004 EUR priteisiami iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 1 004 (vieną tūkstantį keturis) EUR žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė

              Egidijus Žironas