Civilinė byla Nr. 2A-562-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02868-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2;
3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. Z. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, prašydamas nustatyti, kad E. Z. nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. gavęs 33,00 rub./mėn. iš Kauno 23-ios technikos mokyklos ir į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius:
1) 19,96 rub. 5,5 % tarifu nuo priskaičiuotų 363 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. per Kauno 23-iąją technikos mokyklą;
2) 8.80 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 160 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
3) 33 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 600 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
4) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
5) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
6) 29,96 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 320 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978m. rugpjūčio 31 d. ir 224,80 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
7) 17,94 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 56,25 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 m. sausio 1 d iki 31 d. ir nuo priskaičiuotų 270 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
8) ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d.
2. Nurodo, kad į teismą kreipėsi su tikslu teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad būdamas priskirtu darbininkų ir tarnautojų kategorijai gavo draudžiamąsias pajamas nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d., nuo kurių įmokėti 5,5% valstybiniai pensijų socialinio draudimo mokesčiai, todėl turi turtines teises į senatvės pensiją už šį laikotarpį ir jo įskaitymą į bendrąjį pensijų valstybinį socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Teigia, jog yra įgijęs vidurinio mokslo baigimo atestatą, nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 31 d., siekdamas kino mechaniko kvalifikacijos, būdamas priskirtu darbininkų ir tarnautojų kategorijai, LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjungos nariu nuo 1973 m. rugsėjo, Kauno 23-ios technikos mokyklos direktoriaus įsakymu nuo 1973 m. rugsėjo gavo 33,00 rub./mėn. - minimalų atlyginimą/stipendiją/draudžiamąsias pajamas. Šios pajamos buvo apmokestintos pelno mokesčiu. Turtines teises siekia įrodyti dokumentais ir liudytojų parodymais, nes negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių Kauno 23-ios technikos mokyklos ir Lietuvos veterinarijos akademijos socialinio draudimo mokesčių mokėjimo 5,5 % tarifu nuo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo iki 1979 m. liepos 30 d.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad nesutinka, jog pareiškėjui būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, padidėtų pareiškėjo stažas, nuo kurio priklauso senatvės pensijos dydis. Teigia, jog Kauno informacinių technologijų mokykla 2019 m. vasario 1 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-12 nurodė, kad mokyklos archyviniame fonde Nr. 1, AP Nr. 2, B Nr. 7 įsakymų moksleiviams byloje, 1973 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 66-k nurodyta, kad E. Z. priimtas mokytis į Kauno 23-ios technikos mokyklą pirmos kategorijos kino mechanikų 23 grupę nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. Mokymosi pabaigos data pažymoje nenurodyta. Prie pareiškimo pridėtoje Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. spalio 22 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-261 nurodyta, kad 1974 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 75-k §3, buvo išduotas pažymėjimas moksleiviui neleistam laikyti išleidžiamųjų kvalifikacinių egzaminų. Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. lapkričio 6 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-277 pažymėta, kad moksleiviams asmens sąskaitų kortelės (darbo užmokesčio paskaičiavimas) nebuvo vedamos, kadangi moksleiviai darbo užmokesčio negaudavo. Taigi, pareiškėjas mokėsi ne kvalifikacijos kursuose, o mokėsi mokykloje, buvo moksleivis. Todėl mokymosi Kauno 23-iojoje technikos mokykloje laikas negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra numatyta mokymosi mokyklose laiką prilyginti stažui. Pareiškėjo mokymosi laikas Lietuvos veterinarijos akademijoje laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. taip pat negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nenustatyta, kad mokymosi aukštosiose mokyklose laikotarpiai prilyginami stažui. Kaip jau minėta, Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4: papunktis išskiria tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusį mokymosi laiką aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, kurie yra prilyginamas asmens stažui. Pažymėtina, kad į pareiškėjo stažą įskaitytas mokymosi Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje laikas nuo 1979 m. gruodžio 28 d. iki 1983 m. vasario 15 d. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą tikslu, kad jo mokymosi laikotarpiai nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. turi būti įtraukti į stažą, tačiau į pareiškėjo darbo stažą yra įtraukti šie laikotarpiai: nuo 1973 m. lapkričio 16 d. iki 1974 m. gegužės 30 d. (darbas Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje); laikotarpis nuo 1975 m. birželio 2 d. iki 1975 m. spalio 15 d. (darbas Kauno Autotransporto įmonėje Nr. 4) ir laikotarpis nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d. (darbas Anykščių kovos su gyvulių ligomis stotyje).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. Z. pareiškimą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad stipendijos buvo gaunama mažiau nei buvo nurodoma jos dydį nustatančiuose dokumentuose nepatvirtina, kad iš stipendijos buvo išskaitomi būtent socialinio draudimo įnašai, o ne kiti mokesčiai (pvz. viengungystės mokestis, buto mokestis ir t.t.). Pažymėjo, kad pareiškėjas cituoja teisės aktus, kuriuose cituojamos įstatymų ištraukos apie pajamų mokestį. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai, pareiškėjo bei liudytojo paaiškinimai apie išskaičiuotus mokesčius nepatvirtina socialinio draudimo įnašų turinio.
6. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimą sudaro dvi dalys: 1) juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas; 2) įpareigojimo valstybės institucijoms veikti teismo nustatytu būdu nustatymas. Nurodė, kad pareiškėjo teigimu nustatytos faktines aplinkybės yra pagrindas įtraukti į bendrąjį valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą įmokėtas sumas ir laikotarpius nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. kai jis mokėsi Kauno 23 - osios technikos mokykloje, ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. Lietuvos veterinarijos akademijoje apskaičiuojant skirtiną ir išmokėtiną senatvės pensiją. Teismas nesutiko su šiuo pareiškėjo aiškinimu. Sprendė, jog laikotarpyje nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. pareiškėjas mokėsi (studijavo) mokymo įstaigose, kur gaudavo stipendiją, tačiau šie laikotarpiai į valstybinio socialinio draudimo stažą nepatenka.
7. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog neįskaitymas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus negalimas, nes tai reikštų santykių reguliavimą atbuline data. Išaiškino, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau tekste – SDPĮ) nuostatos reguliuoja pensijų socialinio draudimo stažą – laiką per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpius. Skaičiuojamieji laikotarpiai yra nustatomi ir iki įstatymo įsigaliojimo. Vadovaujantis SDPĮ 10 straipsnio 7 punktu laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal šį priedą pareiškėjo mokymosi laikas ir jo gautos stipendijos, net galiojant socialiniam draudimui (laikotarpiai) nėra prilyginami darbo stažui ar gautoms pajamoms nuo kurių būtų skaičiuojami socialinio draudimo įnašai.
8. Teismas vertino, kad į bylą pateikti liudytojų rašytiniai parodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Neaišku liudijimų surašymo aplinkybės, nepatikrinta jų tapatybė, jie nebuvo prisiekę. Tai, kad šie liudijimai neatitinka CPK 192 straipsnio reikalavimų pareiškėjui buvo išaiškinta ir vykusiame teismo posėdyje, kuriame dėl šios priežasties buvo sudaryta papildoma galimybę kviesti liudytojus ir paskirta kita bylos nagrinėjimo data ir laikas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, nes aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje nėra pareiškėjo paaiškinimų santraukos, todėl buvo neatskleista bylos esmė.
9.2. Teismas nėra nurodęs jokio objektyvaus kriterijaus, kodėl netyrė ir nevertino išsamiai ir visapusiškai faktinių bylos aplinkybių, minimalaus atlyginimo dydžio stipendijų, mokėtų už kokybišką darbą bei veterinarijos gydytojo kvalifikacijos žinių įsisavinimo, įvertintų pažymiais ir padidinta stipendija: 40, 50, 40, 56, 25, 45 rublių. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad yra atitiktis, jog E. Z. į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio objektyvaus kriterijaus, kodėl netyrė ir nevertino, kad Lietuvos veterinarijos akademijos pensijų socialinio draudimo įnašas yra 104,32 rubliai nuo 2 551,25 rublių stipendijų pagal 5,5% tarifą, pagal 1968 m. sausio 2 d. SSRS Ministrų Tarybos rezoliucijos Nr.1 1.1 „Dėl SSRS vyriausybės sprendimų dėl profesinių sąjungų valstybinio socialinio draudimo įmokų derinimo“, 1 punktą.
9.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo mokymosi laikas ir jo gautos stipendijos, net galiojant socialiniam draudimui (laikotarpiui) nėra prilyginami darbo stažui ar gautoms pajamoms nuo kurių būtų skaičiuojami socialinio draudimo įnašai. Šią išvadą nepagrįstai grindė Pensijų įstatymo 2 priedo 1 dalimi. Teismas turėjo atsižvelgti į Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį. Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio l d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitomas į socialinio draudimo stažą, nurodymu 32 punkte.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašo apelianto E. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi sprendimo aprašomojoje dalyje nėra jo paaiškinimų santraukos. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti punktai neteko galios nuo 2011 m. spalio 1 d. Nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 270 straipsnio 3 dalis nurodo, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Skundžiamame sprendime teismas aprašomojoje dalyje būtent ir nurodė šalių reikalavimus ir atsikirtimus.
10.2. Senatvės pensijos asmenims skiriamos ir mokamos vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Tuo tarpu apeliantas nepagrįstai remiasi teisės aktais, galiojusiais SSRS.
10.3. Kauno informacinių technologijų mokykla 2019 m. vasario 1 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-12 nurodė, kad mokyklos archyviniame fonde Nr. 1, AP Nr. 2, B Nr. 7 įsakymų moksleiviams byloje, 1973 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 66-k nurodyta, kad E. Z. priimtas mokytis į Kauno 23-ios technikos mokyklą pirmos kategorijos kino mechanikų 23 grupę nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. Mokymosi pabaigos data pažymoje nenurodyta. Prie pareiškimo pridėtoje Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. spalio 22 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-261 nurodyta, kad 1974 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 75-k §3, buvo išduotas pažymėjimas moksleiviui neleistam laikyti išleidžiamųjų kvalifikacinių egzaminų. Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. lapkričio 6 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-277 pažymėta, kad moksleiviams asmens sąskaitų kortelės (darbo užmokesčio paskaičiavimas) nebuvo vedamos, kadangi moksleiviai darbo užmokesčio negaudavo. Taigi, apeliantas mokėsi ne kvalifikacijos kursuose, o mokėsi mokykloje, buvo moksleivis. Todėl mokymosi Kauno 23-iojoje technikos mokykloje laikas negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra numatyta mokymosi mokyklose laiką prilyginti stažui.
10.4. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes apelianto mokymosi laikas Lietuvos veterinarijos akademijoje laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. taip pat negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nenustatyta, kad mokymosi aukštosiose mokyklose laikotarpiai prilyginami stažui. Kaip jau minėta, Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4. papunktis išskiria tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusį mokymosi laiką aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, kurie yra prilyginamas asmens stažui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo (apelianto) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad E. Z. nuo l973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. yra gavęs 33,00 rub./mėn. iš Kauno 23-ios technikos mokyklos ir į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius:
1) 19,96 rub. 5,5 % tarifu nuo priskaičiuotų 363 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. per Kauno 23-iąją technikos mokyklą;
2) 8.80 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 160 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
3) 33 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 600 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
4) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
5) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
6) 29,96 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 320 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978m. rugpjūčio 31 d. ir 224,80 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
7) 17,94 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 56,25 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 m. sausio 1 d iki 31 d. ir nuo priskaičiuotų 270 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
8) ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas laikotarpyje nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. mokėsi (studijavo) mokymo įstaigose, kur gaudavo stipendiją, tačiau šie laikotarpiai į valstybinio socialinio draudimo stažą nepatenka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo mokymosi laikas ir jo gautos stipendijos, net galiojant socialiniam draudimui (laikotarpiai), nėra prilyginami darbo stažui ar gautoms pajamoms nuo kurių būtų skaičiuojami socialinio draudimo įnašai.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigdamas, kad nagrinėjamu atveju teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, nes aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje nėra pareiškėjo paaiškinimų santraukos, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio objektyvaus kriterijaus, kodėl netyrė ir nevertino išsamiai ir visapusiškai faktinių bylos aplinkybių, kad apeliantas gaudavo stipendijas, todėl yra atitiktis, kad E. Z. į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius.
15. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena laikantis CPK 444–448 straipsniuose nustatytos tvarkos. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas E. Z. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti didesnę pensiją įgijimu. Pareiškėjas siekia nustatyti draudžiamųjų pajamų gavimą laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo priedo matyti, kad pagal gautus dokumentus į stažą neįskaitytas tik mokymosi laikas nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. Siekdamas gauti įrodymus apie mokymosi laikotarpiu įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir sumokėtų įmokų dydį, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Kauno informacinių technologijų mokyklą (buvusi Kauno 23-oji profesinė technikos mokykla), Kauno miesto savivaldybės administraciją bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuris buvo sukurtas reorganizavus sujungimo būdu Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją.
17. Iš byloje esančios Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. spalio 22 d. archyvo pažymos apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-261 matyti, kad: „E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priimtas mokytis į Kauno 23-ios technikos mokyklą (dabar – Kauno informacinių technologijų mokykla) pirmos kategorijos kino mechanikų 23 grupę nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. <...> 1974 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 75-k §3, moksleiviui, kuriam neleista laikyti išleidžiamųjų kvalifikacinių egzaminų išduoti pažymėjimą. Stipendijų žiniaraščiai yra trumpai saugomi dokumentai. Jų saugojimo laikas 10 metų. 1973–1974 m. mokyklos archyve tokių duomenų nėra“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2021 m. vasario 3 d. raštu Nr. 24-12-17 „Dėl E. Z. duomenų pateikimo“ pareiškėją informavo, kad: „Kauno 23-osios technikos mokyklos dokumentai Dokumentų skyriaus Archyvų poskyriui saugojimui neperduoti, todėl E. Z. priskaičiavimo ir išmokėjimo draudžiamųjų pajamų žiniaraščių, valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių apskaitos žiniaraščių, mokestinių pavedimų per subsąskaitą Nr. 230 – Fondui socialinio draudimo LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjungų komiteto privalomųjų valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių į Valstybinį socialinio draudimo fondą kopijų už laikotarpį nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį išduoti negalime“.
18. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2021 m. vasario 11 d. raštas Nr. 2021-DVT2-298 „Dėl studijų metu sumokėtų valstybinio pensijų socialinio draudimo mokesčių ir stipendijų mokestinių pavedimų duomenų“ patvirtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto archyvo fonduose nėra Lietuvos veterinarijos akademijos studentams mokėtų stipendijų apskaitos žiniaraščių ar kitų stipendijų finansinio valdymo dokumentų už laikotarpį nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. (tokių dokumentų saugojimo terminas – 10 metų), todėl negalima išduoti jų kopijų. Taip pat nėra duomenų apie studentams priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir valstybinio pensijų socialinio draudimo mokesčius, todėl negalima išduoti atitinkamos pažymos.
19. Apeliantas į bylą yra pateikęs Diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad 1979 m. birželio 28 d. jam buvo išduotas veterinarijos gydytojo diplomas. Studento asmens kortelė šioje mokymo įstaigoje registruota 1974 m. rugsėjo 23 d. Faktą, kad pareiškėjas mokėsi šioje mokymo įstaigoje teismas laiko nustatytu. Minėtoje studento asmens kortelėje nurodyta:
„Semestras – 1, Fakulteto pavadinimas – veterinarijos, Stipendijos dydis – 40;
Semestras – 2, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40 + 25 %;
Semestras – 3, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40 + 25 %;
Semestras – 4, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40;
Semestras – 5, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40;
Semestras – 6, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40;
Semestras – 7, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – ;
Semestras – 8, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 40;
Semestras – 9, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 45 +25 %;
Semestras – 10, Fakulteto pavadinimas – , Stipendijos dydis – 45“.
20. Taip pat pareiškėjas pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių metu paaiškino, kad prieš tai mokslo metus asmuo mokėsi Kauno 23-ojoje technikos mokykloje. Liudytojas G. S. paaiškino matęs, kad (duomenys neskelbtini) buvusioje proftechninėje mokykloje (kino mechanikų mokykloje) buvo iškabinti mokamų studentams stipendijų dydžiai, matė, kad pareiškėjui buvo paskirta 33 rublių stipendija. Pareiškėjui atsiėmus stipendiją, stebėjosi, kad parašyta 33 rubliai, o išmokėjo tik 31 rublį. Tai vyko 1973 m. pats liudytojas gaudavo stipendiją prekybos mokykloje.
21. CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
22. Šioje byloje pareiškėjas prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą motyvavo argumentais, jog šis faktas reikalingas siekiant minėto laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).
23. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 23 d. iki 1979 m. birželio 28 d. mokėsi Lietuvos veterinarijos akademijoje. Šioje mokymosi įstaigoje pareiškėjui 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 semestrų laikotarpiu buvo mokama stipendija, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas aplinkybių, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtų dirbęs nenustatyta. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nuo asmeniui mokėtos stipendijos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto mokymosi laikas Lietuvos veterinarijos akademijoje laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 23 d. iki 1979 m. birželio 28 d. negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nenustatyta, kad mokymosi aukštosiose mokyklose laikotarpiai prilyginami stažui. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4. papunktis išskiria tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusį mokymosi laiką aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, kurie yra prilyginamas asmens stažui. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog į pareiškėjo stažą įskaitytas mokymosi Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje laikas nuo 1979 m. gruodžio 28 d. iki 1983 m. vasario 15 d.
24. Nors Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. lapkričio 6 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-277 pažymėta, kad moksleiviams stipendijos buvo mokamos sudarytuose žiniaraščiuose, kurie saugomi 10 metų. Tačiau pažymėtina, kad be pareiškėjo ir liudytojo G. S. paaiškinimų, nėra jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog pareiškėjui mokantis Kauno 23-osios technikos mokykloje (dabar – Kauno informacinių technologijų mokykla), jam buvo mokama stipendija, nuo kurios buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Be to, Kauno informacinių technologijų mokyklos 2019 m. lapkričio 6 d. Archyvo pažymoje apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-277 pažymėta, kad moksleiviams darbuotojų ir tarnautojų asmens sąskaitų kortelės (darbo užmokesčio paskaičiavimas) nebuvo vedamos, kadangi moksleiviai darbo užmokesčio negaudavo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto mokymosi laikotarpį Kauno 23-osios technikos mokykloje neturėjo pagrindo taikyti Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunkčio, kuris numato, kad visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Kadangi apeliantas mokėsi mokykloje, buvo moksleivis, todėl mokymosi Kauno 23-iojoje technikos mokykloje laikas negali būti prilygintas stažui, nes Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra numatyta mokymosi mokyklose laiką prilyginti stažui.
25. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad aplinkybė, jog stipendijos buvo gaunama mažiau nei buvo nurodoma jos dydį nustatančiuose dokumentuose nepatvirtina, kad iš stipendijos buvo išskaitomi būtent socialinio draudimo įnašai, o ne kiti mokesčiai (pvz. viengungystės mokestis, buto mokestis ir t.t.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 – 125/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-0071-189/2010).
26. Antra, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų apelianto argumentų, susijusių su TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 1044 taikymu ir jos gamybinės praktikos įskaitymu į stažą senatvės pensijai gauti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymima, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ nutraukė 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2199/2013). Laikotarpiams, prilyginamiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, yra skirtas Pensijų įstatymas ir atitinkamas jo normas detalizuojantys Nuostatai, kurie nereikalauja, sprendžiant dėl konkretaus asmens teisės įskaityti tam tikrą laikotarpį į socialinio draudimo stažą, atsižvelgti į buvusios TSRS valdžios priimtus norminius teisės aktus bei kitus to laikmečio teisės šaltinius. Taigi apelianto argumentai, susiję su iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo jos teritorijoje galiojusiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
27. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi sprendimo aprašomojoje dalyje nėra jo paaiškinimų santraukos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, pareiškėjo nurodyti punktai neteko galios nuo 2011 m. spalio 1 d. Nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje būtent ir nurodė šalių reikalavimus ir atsikirtimus, todėl apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.
28. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinį faktą, jog E. Z. nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. gavęs 33,00 rub./mėn. iš Kauno 23-ios technikos mokyklos ir į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius:
1) 19,96 rub. 5,5 % tarifu nuo priskaičiuotų 363 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. per Kauno 23-iąją technikos mokyklą;
2) 8.80 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 160 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
3) 33 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 600 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
4) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
5) 26,40 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
6) 29,96 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 320 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978m. rugpjūčio 31 d. ir 224,80 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
7) 17,94 rub. 5,5% tarifu nuo priskaičiuotų 56.25 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 m. sausio 1 d iki 31 d. ir nuo priskaičiuotų 270 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją;
8) ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas