LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-677-601/2024 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1.                      pripažinti neteisėta ir negaliojančia Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“;

1.2.                      pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. raštą (pirmosios instancijos teismo pastaba: kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. sausio 29 d. raštas „Dėl pateikto skundo“, tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. rašto nėra, todėl tikėtina, kad ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl 2020 m. gruodžio 29 d. rašto, o dėl 2021 m. sausio 29 d. rašto; iš 2021 m. sausio 22 d. rašto turinio matyti, kad VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. NS-53580(7.38E) „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė ieškovo 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl vokiečio tautybės patikslinimo Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui nagrinėjimui pagal kompetenciją) ir 2021 m. sausio 22 d. raštą „Dėl pateikto skundo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.2311z)-7R-1272 „Dėl pateikto skundo“ bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-331(2.13-1.) „Dėl A. B. 2021 m. kovo 19 d. skundo“;

1.3.                      panaikinti atsakovės Lietuvos valstybės institucijų suklastotus ir parduotus ieškovo seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą VII-OK Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4.                      įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre;

1.5.                      pripažinti ieškovo teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos valstybės bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose;

1.6.                      priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 6 000 000 Eur padarytos turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad ieškovas eilę metų nesėkmingai siekia išspręsti ginčą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo teismine tvarka. Ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, buvo išaiškinta, kad ieškinys su visais jame pareikštas reikalavimais (įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą) yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

4.       Teismas nustatė, kad po paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, ieškovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, pareikšdamas iš esmės tuos pačius reikalavimus. Sprendžiant pateikto ieškinio priėmimą, be kitų procesinių sprendimų, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, iš dalies atleidęs ieškovą nuo 372 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė 8 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kadangi ieškovas nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės patikslinimo ir žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas, vietoj to, kad ištaisytų ieškinio trūkumus, nusprendė kreiptis į Kauno apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, su tais pačiais reikalavimais. Teismas konstatavo, kad tai, jog ieškovo ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo laikomas nepaduotu, nepaneigia paminėto Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad ieškovo ieškinys dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Nors apylinkės teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius ieškinio trūkumus, kreiptis į apylinkės teismą pakartotinai.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovo papildomas reikalavimas pripažinti jo teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, negali būti laikomas savarankišku ieškinio reikalavimu.

7.       Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19  d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Nutartyje nėra motyvų, kad, remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalimi, ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Tokia išvada grindžiama tik Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, klastojant faktus ir aplinkybes.

8.2.                      Ieškinyje įrodinėjama 6 000 000 Eur turtinė žala dėl neteisėtų teismų, teisėjų veiksmų, todėl ieškinys pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra teismingas apygardos teismui.

8.3.                      Pažeista CPK 279 straipsnio 4 dalis, nes nutartyje nenustatyta, kad ieškiniu siekiama ne žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų, bet bandoma klastoti faktus ir aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip teismingą ne apygardos, o bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

12.       Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu – teismingumas. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13.       Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma turi nustatyti, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatomas rūšinis teismingumas. Antra, teismas sprendžia dėl tam tikros kategorijos bylų priskyrimo konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. pateiktu ieškiniu siekia, kad būtų pakeisti Gyventojų registro duomenys apie jo tautybę. Tuo tikslu ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame suformulavo tokius reikalavimus, kaip įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus. Be paminėtų reikalavimų, ieškovas taip pat kelia valstybės civilinės atsakomybės klausimą, t. y. prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

15.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės analogiškus reikalavimus ieškovas jau buvo pareiškęs teisme. LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes bei ieškinyje suformuluotus reikalavimus, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, išaiškino A. B., kad ieškinys su visais jame pareikštas reikalavimais tiek dėl civilinės būklės akto (duomenų apie tautybę) pakeitimo bei administracinių aktų panaikinimo, tiek dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurie, kaip minėta, yra analogiški šioje byloje pareikštiems reikalavimams, yra teismingi bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, todėl apeliantas ieškinį turi reikšti ne apygardos, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

16.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, buvo pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kuris 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o 2023 m. liepos 14 d. nutartimi, ieškovui nurodytų trūkumų taip ir nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokia teismo nutartis ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio, ištaisius prieš tai teismo nustatytus ir nutartyje nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu. Šiuo atveju A. B., vietoje to, kad pašalintų Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, nusprendė vėl kreiptis į Kauno apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, su analogiškais reikalavimais, dėl kurių jau buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis ir kurioje A. B. buvo išaiškintas bylos teismingumas.

17.       Įvertinęs paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo A. B. ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

18.       Nors, apelianto teigimu, jis, be kitų reikalavimų, prašo priteisti 6 000 000 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o toks reikalavimas, remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra teismingas apygardos teismui, tačiau pažymėtina, kad, nepaisant to, jog reikalaujamą priteisti žalą ieškovas išskiria kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis (tiek turtinis, tiek neturtinis) iš esmės yra siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieškinyje nenurodoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien formalus žalos nurodymas, nepagrindžiant konkrečių turtinių praradimų, nagrinėjamu atveju nekeičia bylos teismingumo.

19.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir bylos teismingumą reglamentuojančias CPK normas, todėl, atsisakęs priimti ieškovo ieškinį, kaip teismingą ne apygardos, o bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė