Civilinė byla Nr. e2A-282-1041/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00843-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.3.6.; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma.Lt“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 600 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 3 d. ieškovė (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) pasirašė automobilio nuomos sutartį Nr. 20190103 dėl lengvojo automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sutartis), už 600 Eur / mėn. nuomos mokestį, mokamą kas tris mėnesius. Šios sutarties pagrindu ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 3 d. FIR Nr. 114; 2021 m. balandžio 2 d. FIR Nr. 115; 2021 m. liepos 9 d. FIR Nr. 116; 2021 m. spalio 8 d. FIR Nr. 117, kurių bendra suma 7 200 Eur. Atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, todėl 2022 m. sausio 22 d. e. paštu išsiuntė atsakovui pretenziją. Gavęs minėtą pretenziją, atsakovas 2022 m. vasario 2 d. apmokėjo 2021 m. sausio 3 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitas; tačiau mokėjimų pagal kitas sąskaitas neatliko, t. y. liko skolingas 3 600 Eur. Ieškovė ir atsakovas identiškas automobilio nuomos sutartis sudarė ir ankstesniais laikotarpiais (2018 m., 2019 m., 2020 m).

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas ir ieškovo vadovė bei vienintelė akcininkė K. S. yra sutuoktiniai. Šiuo metu teisme pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Ieškovės įmonės veikla imituojama, jos tikslas paskolų ėmimas ir refinansavimas. Dėl to atsakovo sutuoktinė įkalbėjo automobilį, skirtą asmeninėms atsakovo reikmėms, įsigyti ieškovės vardu ir sudaryti ginčo sutartį. Atsakovas dėl akių sudarė sutuoktinės parengtą 2018 m. nuomos sutartį, kurią pasirašė 2021 m. rudenį. Visos trys vėlesnės nuomos sutartys suklastotos, jų atsakovas nepasirašė, jos nebuvo vykdomos. Pasirašydamos ginčo sutartį šalys neturėjo ketinimo sukurti atitinkamų teisinių pasekmių, siekė apgauti kredito unijos paskolų suteikimo komitetą. Ieškovė reikalavimą dėl 2021 m. sutarties vykdymo pareiškė tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Atsakovo sutuoktinė pasirašinėjo daug įvairių fiktyvių dokumentų. Teismo prašė pripažinti sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 600 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 5 proc. procesines palūkanas.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs, t. y. kad ginčo sutartis sudaryta tik dėl akių, ieškovė įkalbėjo atsakovą jo automobilį registruoti įmonės nuosavybe, atsakovas pasirašė tik 2021 m., ginčo sutartis suklastota, visos sąskaitos faktūros išrašytos atgaline data ir nebuvo pateiktos apmokėti. Atsakovas neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, neįrodinėjo parašo suklastojimo fakto (pvz., neprašė skirti ekspertizės). Byloje nebuvo duomenų apie ginčo sutarties fiktyvumą, todėl sprendė, kad sutartis galiojanti ir atsakovas privalo savo sutartinę prievolę įvykdyti tinkamai, laiku apmokėti už automobilio nuomos paslaugas.

6.       Tarp šalių nebuvo ginčo, kad automobilis nuosavybės teise priklausė ieškovei, atsakovas patvirtino, kad automobiliu naudojosi, todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas nuomos paslaugas pagal ginčo sutartį. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą sumokėjo, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 3 600 Eur nuomos mokesčio.

7.       Teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ieškovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių ir (ar) piktnaudžiavimo teisėmis bei atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų įvertinimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas pažeidė apelianto (atsakovo) teisę į nešališką, objektyvų ir teisingą teismą. Teismas sprendimą priėmė iki paskirtojo teismo posėdžio, nes baigiamasis aktas fiziškai negalėjo būti surašytas tą pačią valandą teismo posėdžio dieną. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir skundžiamą sprendimą priėmė deklaratyviai, nevertino prieš teismo posėdį pateiktų apelianto (atsakovo) paaiškinimų. Aplinkybė, kad apeliantas (atsakovas) neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, nelemia teisingumo principo ignoravimo.

1.2.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys sudarė ginčo sutartį. Teismas nenurodė konkrečių sudarymo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų. 2021 m. sausio 3 d. sutarties dokumentas nėra įrodymas, jį sukūrė ieškovė, apeliantas (atsakovas) jo nepasirašė, be to, parašas vizualiai neatitinka apelianto (atsakovo) parašo.

1.3.       Teismas netinkamai taikė CK 6.477 straipsnį, spręsdamas dėl automobilio perdavimo fakto. Perdavimo–priėmimo aktas nesurašytas. Ieškovė neįrodė, kad automobilį perdavė apeliantui (atsakovui).

1.4.       Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys identiškas automobilio nuomos sutartis sudarė ir ankstesniais laikotarpiais. Šis teiginys grįstas ieškovės paaiškinimais. Teismas nepagrįstai ieškovės paaiškinimams suteikė prioritetą prieš apelianto (atsakovo) nurodytas aplinkybes. 

1.5.       Nesutiktina su teismo vertinimu, kad galimas ginčo sutarties suklastojimo faktas neatleidžia apelianto (atsakovo) nuo prievolės sumokėti skolą. Iš neteisės nekyla teisė. Apeliantas (atsakovas) nevykdė prievolės pagal ginčo sutartį. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priteisti dvigubai didesnę piniginę sumą, vėliau ieškiniu ją sumažino dėl atlikto atsiskaitymo. Tačiau apeliantas (atsakovas) atsiskaitymo nevykdė.

1.6.       Teismas be pagrindo sprendė nesant duomenų apie ginčo sutarties fiktyvumą. Tokie duomenys yra: aplinkybė, kad sutartis nebuvo vykdoma, apeliantas (atsakovas) jos nepasirašė; sutarties neadekvatumas rinkos vertei; perdavimo–priėmimo aktų neegzistavimas; fiktyvios sąskaitos faktūros; ginčo sutartis buvo reikalinga ieškovei, siekiant refinansuoti įmonės paskolas. Teismas šių aplinkybių nevertino. 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl dokumentų klastojimo. Apeliantas (atsakovas) neturi lėšų ekspertizės atlikimui. 

1.7.       Teismui neįvertinus visų apelianto (atsakovo) argumentų, liko neatskleista bylos esmė. Byloje reikalinga skirti teismo ekspertizę, dėl ko byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Apelianto (atsakovo) gynybiniai argumentai prieštaringi. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad ginčo sutartis suklastota ir, kad sutartis sudaryta dėl akių (fiktyviai). 

2.2.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis galioja, nenustačius sutarties negaliojimo pagrindų. Ieškovė siekė vykdyti ginčo sutartį, išrašė sąskaitas ir apeliantas (atsakovas) iš dalies jas apmokėjo. Šios aplinkybės paneigia tariamojo sandorio versiją. 

2.3.       Apeliantas (atsakovas) teigia, kad automobilis jam nebuvo perduotas. Tačiau tai prieštarauja atsiliepime į ieškinį nurodytiems paaiškinimams, kad jis, pasitikėdamas sutuoktine (ieškovės vadove), sutiko savo automobilį registruoti ieškovės nuosavybe, sudarė automobilio nuomos sutartį. Aplinkybė, ar automobilio nuomos kaina nepagrįstai aukšta, nepagrįsta įrodymais. Apeliantas (atsakovas) galėjo nesutikti su nuomos kaina, taip pat neįrodė, kad buvo verčiamas sudaryti ginčo sutartį ar kad ji buvo sudaryta prieš jo valią.

2.4.       Apeliantas (atsakovas) teigia, kad sąskaitos pagal ginčo sutartį jam nebuvo pateiktos, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žinojo apie sąskaitų faktūrų išrašymą, jos įtrauktos į ieškovės buhalteriją.

2.5.       Aplinkybė, kad ortografinės klaidos kartojasi automobilio nuomos sutartyse, rodo, kad naujos sutarties sudarymui naudotas anksčiau surašytas tekstas. Tai nepaneigia šalių valios sudaryti ginčo sutartį.

2.6.       Apeliantas (atsakovas) byloje buvo atstovaujamas advokato, tačiau gana pasyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

10.       2021 m. sausio 3 d. ieškovė (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas, apeliantas) pasirašė ginčo automobilio nuomos sutartį Nr. 20190103. Šios sutarties pagrindu ieškovė išrašė apeliantui (atsakovui) sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 3 d. FIR Nr. 114; 2021 m. balandžio 2 d. FIR Nr. 115; 2021 m. liepos 9 d. FIR Nr. 116; 2021 m. spalio 8 d. FIR Nr. 117, kurių bendra suma 7 200 Eur. Apeliantas (atsakovas) nuomos mokesčio nemokėjo, todėl 2022 m. sausio 22 d. e. paštu ieškovė išsiuntė apeliantui (atsakovui) pretenziją padengti įsiskolinimą iki 2022 m. sausio 24 d. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantui (atsakovui) nepadengus įsiskolinimo, ieškovė inicijavo ginčo sutarties nutraukimą, šalys derino automobilio perėmimo datą. Byloje pateikti 2022 m. vasario 2 d. kasos pajamų orderis Nr. 2089 dėl 2021 m. sausio 3 d. sąskaitos faktūros FIR Nr. 114 apmokėjimo ir 2022 m. vasario 2 d. kasos pajamų orderis Nr. 2090 dėl 2021 m. balandžio 2 d. sąskaitos faktūros FIR Nr. 115 apmokėjimo. Duomenų apie likusių sąskaitų, kurių vertė 3 600 Eur, apmokėjimą byloje nėra. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad šalys dėl to paties automobilio nuomos susitarė ir 2018 m., 2019 m., 2020 m. sutartimis.

11.       Pirmosios instancijos teismas nenustatęs duomenų apie ginčo sutarties fiktyvumą, sprendė, kad ginčo sutartis galiojanti ir apeliantas (atsakovas) privalo atsiskaityti su ieškove už suteiktas nuomos paslaugas.

12.       Apeliantas (atsakovas) su skundžiamu sprendimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl ginčo sutarties galiojimo

13.       Apeliantas (atsakovas) nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia vieninteliu motyvu, kad ginčo sutartis yra fiktyvi, dėl to sutartis nesukuria jam pareigos apmokėti reikalaujamo priteisti įsiskolinimo. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad jo parašas ant ginčo sutarties suklastotas, atsakovas pasirašė tik ant 2018 m. automobilio nuomos sutarties, kurią sudarė 2021 m. rudenį.

14.       Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) savarankiško reikalavimo dėl sutarties negaliojimo nereiškė, nesutikimą su ieškinio reikalavimu grindė atsikirtimų forma (parašo klastojimas; sutarties neadekvatumas rinkos vertei; perdavimo–priėmimo aktų neegzistavimas; fiktyvios sąskaitos faktūros; ginčo sutartis buvo reikalinga ieškovei, siekiant refinansuoti įmonės paskolas ir kt.).

15.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas (pvz., sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei) ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024).

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindų (pvz., sandorio prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei), todėl, nesant atsakovo savarankiško reikalavimo dėl sandorio negaliojimo priešieškinio forma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ginčo sutarties galiojimo ir iš jo kylančių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka dėl ginčo sutarties ir kasos pajamų orderių, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, galimo (ne)suklastojimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00799-24, kuriame atliekamas rašysenos ir parašų tyrimas. Tuo pagrindu nagrinėjama byla buvo sustabdyta. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 29 d. gauta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros informacija apie ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00799-24 atliktos rašysenos ir / ar parašų tyrimo rezultatus. Šiame rašte nurodoma, kad pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. balandžio 23 d. specialisto išvadą, parašai (apelianto vardu), esantys ginčo sutarties pirmo lapo dešinės pusės apačioje ir antro lapo grafoje „Nuomininkas“; 2022 m. vasario 2 d. kasos pajamų orderiuose serijos FIR Nr. 2089 ir Nr. 2090, grafose „Priimta iš“, yra atlikti apelianto (atsakovo). Apeliantas (atsakovas) apeliacinės instancijos teismui nepateikė motyvų dėl specialisto išvados nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų specialisto išvadą vertinti kritiškai (CPK 218 straipsnis). Tuo remiantis apelianto (atsakovo) argumentai dėl ginčo sutarties negaliojimo, suklastojus jo parašą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (CPK 12, 178 straipsnis). Šiais motyvais atmestinas ir apelianto (atsakovo) prašymas perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo teismo ekspertizės skyrimui.

Dėl procesinių teisių

18.       Apeliantas (atsakovas) teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į nešališką, objektyvų ir teisingą teismą, nes pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nevertino ir nepasisakė dėl jo teiktų paaiškinimų. 

19.       Pažymėtina, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą) neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus ieškinio reikalavimus, ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamame sprendime pateikė esminius motyvus, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. 

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025).

21.       Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą apie apelianto (atsakovo) procesinių teisių pažeidimą. 

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

23.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apeliacine tvarka patiktinas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. lapkričio 29 d., maksimali suma sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto (atsakovo) ieškovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma.Lt“, juridinio asmens kodas 302728911, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.