Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-199-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-199/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                      Civilinė byla Nr. 3K-3-199/2009

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                      34.5, 42.8, 42.9, 42.11.1, 44.8 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 28 d.

Vilnius

 

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Regplasta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Regplasta“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo - K. B. .

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Innovation Computer Group“ prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovo UAB ,,Regplasta“ vienašalį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir priteisti iš jo sutarties nutraukimu padarytą 177 270,87 Lt žalą. Ginčo nuomos sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, kontraktas automatiškai nutrūksta ir nuomininkas sumoka nuomotojui 2000 Lt baudą. Atsakovas sąskaitas pateikdavo baigiantis sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, todėl ieškovas atsiskaitydavo šiam terminui jau pasibaigus, tačiau šalys viena kitai pretenzijų dėl to nereikšdavo. Ieškovas nuompinigius už 2004 m. rugsėjo mėnesį atsakovui sumokėjo pavėluotai - ne iki einamojo mėnesio 15 d., o tik 2004 m. lapkričio 19 d. Atsakovas, remdamasis ginčo nuomos sutarties 7.2 punktu, nutraukė negyvenamų patalpų nuomos sutartį nuo 2005 m. sausio 1 d. apie tai ieškovui pranešdamas 2004 m. lapkričio 18 d. raštu. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo  teisėtumo ir ieškovo nurodyto žalos dydžio pagrįstumo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, kad atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį ir priteisė iš atsakovo ieškovui  177 270,87 Lt žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo įsiskolinęs atsakovui daugiau kaip už du mėnesius, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis ginčo sutarties 7.2 punkto nuostata. Atsakovas nurodė sutarties nutraukimo pagrindą - ieškovo vėlavimą sumokėti už patalpų nuomą ir paslaugas, tačiau byloje nustatyta, kad nusistovėjusi atsiskaitymo tvarka šalims buvo priimtina. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, nedelsiant 2004 m. lapkričio 19 d. sumokėjo nuompinigių skolą už 2004 m. rugsėjo mėnesį ir 2004 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovą, tvirtindamas, kad šis neturi pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, kad nėra pagrindo abejoti nuomininko prievolių vykdymu ateityje, kad dėl investicijų į patalpas, nutraukus sutartį, patirtų didelių nuostolių. Atsakovas nepriėmė ieškovo pasiūlymų ginčą išspręsti geruoju. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą ginčą išspręsti geruoju, elgėsi nesąžiningai, įgyvendindamas savo teises nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CK šeštosios knygos bendrųjų nuostatų bei sutarčių teisės normas ir patalpų nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Teismas atmetė liudytojo A. Ž. parodymus, kad Kauno filialo veikla buvo nuostolinga, motyvuodamas tuo, kad liudytojas bylinėjasi su ieškovu kitoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad 177 270,87 Lt žala dėl nepagrįstai nutrauktos patalpų nuomos sutarties įrodyta, nustačius, jog ieškovas nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nevykdė veiklos, nes Kaune neturėjo kitų patalpų. Teismas laikė, kad žalos atlyginimo dydis pagrįstas rašytine bylos medžiaga, kuri paneigia K. B. ir A. Ž. parodymus, jog Kauno filialo veikla buvo nuostolinga. Teismas ieškovo direktoriaus komercijai K. B. veiksmus nutraukiant nuomos sutartį vertino kaip priešiškus ieškovo interesams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas laiku yra tik prielaida nuomotojui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, tačiau ne ,,automatiškai“, kaip nurodyta sutarties tekste, o esant atsakovo kaltei dėl sutarties pažeidimo. Įvertinant nuomos mokesčio nesumokėjimą laiku, svarbu nustatyti ne tik nemokėjimo faktą, kaip tokį, bet ir kitas aplinkybes: šalių elgesį, susiklosčiusius jų tarpusavio santykius, nusistovėjusią atsiskaitymo tvarką ir pan. Šalių atstovai teisme pripažino, kad atsakovas visada pateikdavo sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo apskaičiuoti ne tik patalpų nuomos, bet ir kiti mokesčiai. Be sąskaitos-faktūros pateikimo nuomos mokestis nebuvo mokamas, nes būdavo įskaitomos nesumokėtos sumos už prekes. Nė pagal vieną pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą nebuvo pavėluota sumokėti daugiau kaip už du mėnesius. Sąskaita už 2004 m. rugsėjo mėnesį ieškovui atsakovo nebuvo pateikta apmokėti. Atsakovo teiginį, kad ir negavęs sąskaitos, ieškovas privalėjo laiku apmokėti nuomos mokestį remdamasis sutarties 6.1 punktu, paneigia tos pačios sutarties 6.2 punktas, kad apmokėjimas vykdomas pagal atsakovo (nuomotojo) pateiktas sąskaitas. Kadangi faktiniai šalių santykiai buvo susiklostę taip, kad sąskaitos buvo pavėluotai pateikiamos Kaune, kur buvo ieškovo filialas, o apmokamos jo buveinėje Vilniuje, atsiskaitymai vėluodavo nuolat. Atsakovas tokį atsiskaitymo būdą toleravo, delspinigių iš ieškovo nė karto nereikalavo, jokių pretenzijų dėl to nė karto ieškovui nepareiškė. Teismas sprendė, kad atsakovo poziciją, jog ieškovas pats neketino toliau naudotis patalpomis, paneigia ieškovo raštai atsakovui dėl nesutikimo nutraukti nuomos sutartį, taip pat abiejų šalių veiksmai – ieškovas investavo didelę pinigų sumą į patalpų remontą, o atsakovas 80 procentų šių išlaidų (40 869 Lt) sutiko kompensuoti, jas įskaitant į nuomos mokestį. Teismas nurodė, kad atsakovas, ginčydamas ieškinio dydį, nurodydamas, jog ne visais laikotarpiais ieškovo įmonė dirbo pelningai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo nurodyto ieškinio dydžio nepaneigė. Byloje nustatyta, kad ieškovas naujas patalpas savo veiklai vykdyti išsinuomojo 2005 m. rugsėjo 1 d., todėl jis pagrįstai reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kai jis dėl atsakovo veiksmų negalėjo naudotis patalpomis ir vykdyti savo veiklos, t. y. už 2005 m. vasario-rugsėjo mėn.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Regplasta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

              1. Teismas neteisingai vertino šalių sudarytos sutarties 7.2 punkto sąlygą visos sutarties kontekste ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nuomos mokesčio nesumokėjimas daugiau kaip už du mėnesius yra tik prielaida vienašaliam sutarties nutraukimui. Šalys nuomos sutartyje sutarė, kad, esant šiai aplinkybei, sutartis automatiškai nutrūksta, t. y. nuomos sutartis sudaryta su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnis), taip įtvirtinant vieną iš sutarties pasibaigimo pagrindų. Be to, sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti Civilinio kodekso nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

2. Ginčo sutartyje sąmoningai išskirta nuomos ir kitų mokesčių mokėjimo tvarka. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas nuomos mokesčius moka  ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, o pagal 6.2 punktą už sutarties 5.1 punkte nurodytus apskaičiavimus nuomininkas atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas 6.1 punkte nurodytais terminais. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK 183 ir 185 straipsniuose, taip pat CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

3. Teismas nurodė, kad pareiga mokėti nuomos mokestį kilo nuo PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo nuomininkui, tačiau nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda ne nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo, o nuo šalių susitarimo sukurti civilinius santykius, t. y. sutarties pagrindu.

4. Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 177 270,87 Lt žalai atlyginti, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Teismas neužtikrino galimybės atsakovui įrodyti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 177 270,87 Lt žalos atlyginimo, kad ieškovo veikla Kauno filiale buvo nuostolinga ir dėl to ieškovas neketino tęsti veiklos atsakovo nuomojamose patalpose. Teismas, priteisdamas atsakovui žalos atlyginimą, nepagrįstai atsižvelgė į apskaičiuo vidutiniškai per mėnesį ieškovo gautą pelną. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovo vykdoma veikla Kauno filiale pasižymėjo tam tikru sezoniškumu, t. y. prekyba suaktyvėdavo tik rugsėjo-gruodžio mėnesiais, o visą kitą laiką ieškovo pajamos būdavo gerokai mažesnės. Atsakovas teismo ne kartą prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kuriuose būtų detaliai nurodyta, kokį pelną ieškovas Kauno filiale gavo 2004 metų vasario-rugpjūčio mėnesiais, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnį, nevertino apeliacinio skundo dalies motyvų, kuriuose nurodomos aplinkybės dėl ieškovo valios atlaisvinti kasatoriui priklausančias patalpas.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Innovation Computer Group“ prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą grindžia  šias argumentais:

              1. Vienašalis terminuotos sutarties nutraukimas turi būti adekvati reakcija į sutartį pažeidusios  šalies elgesį, pasireiškusį sutarties pažeidimu, o nukentėjusi šalis (šioje byloje – kasatorius) negali remtis sutartyje nurodytu pagrindu kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį.

2. Priešingai nei teigia kasatorius, ginčo sutartyje nebuvo išskirta nuomos ir kitų mokesčių mokėjimo tvarka. Pagal sutarties 6.2 punktą nuomininkas visus mokesčius, t. y. ir nuomos, privalo sumokėti pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas 6.1 punkte nurodytais terminais.

3. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių atsiskaitymą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas niekada nebuvo įsiskolinęs kasatoriui daugiau kaip už du mėnesius, todėl šis neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutarties, remdamasis jos 7.2 punkto nuostata.

4. Kasatorius turėjo galimybę gauti duomenis apie ieškovo finansinius rodiklius iš valstybės institucijų, kurioms ieškovas tokius duomenis pateikia įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl teismai kasatoriaus prašymus išreikalauti įrodymus pagrįstai atmetė.

5. Teismai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas neketino nutraukti nuomos sutarties ir atlaisvinti kasatoriui priklausančių patalpų. Pagal  CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, kai dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimo nekonstatavo.

 

             Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

 

              Šalių ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo kilo iš jų sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, nustatančios sutarties pabaigą. Sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, kontraktas automatiškai nutrūksta ir nuomininkas sumoka nuomotojui 2000 Lt dydžio baudą. Nuomotojas atsakovas UAB ,,Regplasta“ ir nuomininkas ieškovas UAB ,,Innovation Computer Group“ nevienodai vertina šios nuostatos taikymą byloje nustatytu vėlavimo atsiskaityti už patalpų nuomą atveju. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pradžioje kasatorius UAB ,,Regplasta“ teigė, jog šalių nuomos santykiai pasibaigė vadovaujantis nurodytu punktu nuomotojui nutraukus sutartį, vėliau – kad įvykus naikinamajai sąlygai (CK 1.66 straipsnis).

Ginčo sutarties nuostata aiškintina vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant sutartį,  pirmiausia  turi būti nagrinėjami  tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į šalių  tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

              Byloje nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis sudaryta ketveriems metams, nuomotojas atliko kapitalinį patalpų remontą ir sutarė su nuomininku dėl išlaidų remontui laipsniško įskaitymo į nuomos mokestį, taigi šalys siekė ilgalaikių nuomos santykių. Nuomininkas, išnuomodamas patalpas, siekė reguliariai gauti stabilias pajamas, o nuomotojas – užsitikrinti patalpas savo veiklai ketveriems metams. Tokiame sutarties šalių santykių kontekste sutarties 7.2 punkto nuostata vertintina kaip turinti prevencinę reikšmę, apsauganti nuomotoją nuo ilgalaikių atsiskaitymo už nuomą sutrikimų. Tačiau įvertinus šalių pareigą bendradarbiauti, siekti, kad prievolės vykdymas kitai šaliai būtų kuo ekonomiškesnis, savo teisėmis naudotis protingai, prieš įgyvendindamas sutartinę savo teisę, atsižvelgiant į neigiamas pasekmes kontrahentui, nuomotojas privalo tinkamai informuoti jį apie ketinimą įgyvendinti savo teisę nutraukti sutartį, išsiaiškinti prievolės tinkamo nevykdymo priežastis ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes, visų pirma taikyti kitas sutartyje nustatytas mažiau giežtas poveikio priemones, pvz., reikalauti netesybų. Tokie šalies veiksmai itin svarbūs tuo atveju, jei iki tol šalių tarpusavio  santykių praktikoje nebuvo spręsti panašūs klausimai.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykių praktikoje atsiskaitymai vėluodavo nuolat, iš dalies – dėl to, kad kasatoriaus  sąskaitos buvo pateikiamos pavėluotai Kaune, po to jas dar reikėdavo perduoti į ieškovo buveinę Vilniuje. Kasatorius tokį atsiskaitymo būdą toleravo, delspinigių iš ieškovo nė karto nereikalavo, jokių pretenzijų dėl to nė karto ieškovui nepareiškė. Pats kasatorius ieškovui kas mėnesį pateikdavo vieną PVM sąskaitą-faktūrą, į kurią įtraukdavo ir mokestį už nuomą, ir mokestį už komunalinius, kitus patarnavimus bei paslaugas. Kasatorius teigia, kad dėl vėlavimo atsiskaityti reiškė pretenzijas ieškovui žodžiu, tačiau nė karto to neatliko raštu, užfiksuodamas įspėjimo faktą, todėl teismai, įvertinę kitus byloje surinktus įrodymus, turėjo pagrindą spręsti, kad toks faktas neįrodytas. Įvertinę šalių atsiskaitymo už nuomą ir komunalinius patarnavimus praktiką, teismai jų turtinius santykius iki kasatoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą, apibūdino kaip stabilius, nekonfliktiškus. Nusistovėjus tokiai šalių santykių praktikai, kasatoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą, prieš tai raštu neįspėjus, nepriėmimas ieškovo pasiūlymų ginčą išspręsti geruoju, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas nedelsdamas sumokėjo nuomos mokesčio skolą bei raštu kreipėsi į atsakovą, užtikrindamas tinkamą prievolių vykdymą ateityje, kartu nesutikdamas su sutarties nutraukimu ir nurodydamas būsimus didelius nuostolius nutraukus sutartį, neatitinka sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų nuostatų, įpareigojimų šalims vykdant prievoles, bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai ir protingai.

              Teismams nustačius egzistavusią individualią ginčo šalių atsiskaitymo praktiką, atsižvelgiant į ginčo sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, ginčo sutarties 7.2 punkto nuostatos vertintinos kaip suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei jis tinkamai bendradarbiavo su nuomininku sutartinių prievolių vykdymo laiku ir išnaudojo protingas galimybes pašalinti sutarties vykdymo sutrikimus. Teismų nustatytos aplinkybės, kad kasatorius pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, paneigia kasatoriaus argumentą, jog šalys dėl ginčo sutarties 7.2 punkto susitarė kaip dėl naikinamosios sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčo sutarties nuostatas, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog kasatorius, ginčo teisiniuose santykiuose nesilaikydamas sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų nuostatų, neteisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

 

Dėl nuomos sutarties nutraukimu padarytos žalos dydžio

 

Kasatorius nesutinka su ieškovui priteistu nuostolių atlyginimo dydžiu, motyvuodamas, kad teismas, skaičiuodamas nuostolių dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo veiklai būdingas sezoniškumas, t. y. aktyvi prekyba vyko tik rugsėjo-gruodžio mėnesiais, o visą kitą laiką ieškovo pajamos būdavo gerokai mažesnės, tuo tarpu teismai atsižvelgė į vidutiniškai per mėnesį ieškovo gauto pelno dydį, apskaičiuotą remiantis tik aktyvios prekybos laikotarpio rezultatais. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo argumentą, nurodė, kad kasatorius jo nepagrindė įrodymais. Kasatorius pabrėžia, kad jis teismo ne kartą prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kuriuose būtų detaliai nurodyta, kokį pelną ieškovas Kauno filiale gavo 2004 metų vasario-rugpjūčio mėnesiais, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra viešojo intereso elementas – kasatorius UAB „Regplasta“ yra neįgaliųjų socialinė įmonė, kuri, vykdydama savo pagrindinę socialinę paskirtį, aprūpina regėjimo negalią turinčius, t. y. itin socialiai pažeidžiamus, asmenis darbu. Kadangi tokia įmonė yra socialiai reikšmingas subjektas, nuo kurio finansinės padėties priklauso jo veikla ir neįgaliųjų užimtumo galimybės, teismas šioje byloje privalo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiksliai išsprendžiant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 2 dalis). Bylose, kuriose turi būti apgintas viešasis interesas, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Šioje byloje teismai sprendė dėl bylos aplinkybių vertinimo ir ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, visapusiškai neišnagrinėję byloje reikšmingų aplinkybių, neįvertinę jas patvirtinančių įrodymų, susijusių su ieškovo negautų pajamų dydžiu ir kasatoriaus atsakomybės dėl jų atsiradimo (CPK 185 straipsnis).

Kasatoriaus teiginius, kad prekybai ieškovo Kauno ir kituose filialuose būdingas sezoniškumas bei nuo to priklauso konkrečiais metų mėnesiais gaunamas pelnas, patvirtino ieškovo administracijos vadovas (T. 5, b. l. 22). Liudytojai nurodė, kad Kauno filiale vidutiniškai gautam pelnui apskaičiuoti atsižvelgta būtent į pelningiausius prekybos laikotarpius: prieš naujus mokslo metus ir Šv. Kalėdas. Dėl to galėjo būti netiksliai apskaičiuotos 2005 m. vasario-rugpjūčio mėn., t. y. ne to paties sezono metu, ieškovo negautos pajamos dėl kasatoriaus vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas K. B. atsiliepime į ieškinį (T. 4, b. l. 21) pažymėjo, kad ieškovo administracijos vadovas nurodė nutraukti Kauno padalinio veiklą, nes 2005 m. vasario-rugsėjo mėnesiais gali būti patiriama nuostolių, kaip ir tuo pačiu  laikotarpiu 2004 metais. Teismai nesiaiškino, kokie buvo ieškovo filialų veiklos rezultatai kiekvieną nurodytų laikotarpių mėnesį.

Pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jei kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Byloje yra duomenų, kad šiuo metu ieškovo nuomojamų Kauno filialo patalpų savininkai apie jų nuomą paskelbė 2005 m. sausio mėn. pabaigoje, o vasario-kovo mėn. pradėjo derėtis su ieškovu (T. 4, b. l. 105). Taigi būtina įvertinti, ar, kasatoriui nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neturėjo galimybės veiklą naujose patalpose atnaujinti anksčiau nei rugsėjo mėn. ir taip sumažinti patiriamus nuostolius.

              Teisėjų kolegija, konstatavusi proceso teisės normų pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtos teismo nutarties priėmimą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, be jau nurodytų klausimų, turi būti pasisakyta dėl atsakovo apeliacinio skundo dalies motyvų, neišnagrinėtų skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuriuose nurodomos aplinkybės dėl ieškovo valios atlaisvinti kasatoriui priklausančias patalpas.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

              Kitą nutarties dalį palikti galioti.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                               Juozas Šerkšnas

 

Sigitas Gurevičius

 

             Birutė Janavičiūtė