Civilinė byla Nr. 2-25-183/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01398-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 110.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rangas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1491-640/2014 (naujas Nr. 2-1780-640/2015) pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Staklės ir technika“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo (tretieji asmenys – Vokietijos bendrovė Optimum Maschinen Germany GmbH, Latvijos bendrovė SIA ,,Sparks A“),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Rangas“ 2013 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Staklės ir technika“ dėl 2013 m. lapkričio 12 d. naujų metalo tekinimo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 201211/261, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimo, 192 294,15 Lt dydžio nuostolių atlyginimo (I b. t., 1 – 3 l.). Nurodė, kad, ieškovui pradėjus naudoti stakles gamyboje, jos sugedo, neatitiko specifikacijoje nurodytos staklių detalės, atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl staklių taisymo ir garantinio aptarnavimo.

Atsakovas UAB ,,Staklės ir technika“ atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė jį atmesti, nurodydamas, kad staklių gedimas įvyko dėl netinkamos eksploatacijos, o atsakovas ėmėsi veiksmų gedimams pašalinti (I b. t., 44 – 56 l.). 2013 m. spalio 2 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu ieškovo 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 1 – 9 l.).

Ieškovas 2014 m. vasario 21 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti turtines teises, taip pat pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis (II b. t., 132 - 134 l.). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą (II b. t., 141 - 142 l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-819/2014, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties, panaikino skundžiamą nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 192 294,15 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamos sumos pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams (atskirojo skundo medžiaga; 105 – 109 l.).  

Ieškovas 2014 m. birželio 16 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dydžio sumažinimo, kuriuo ieškinio reikalavimus sumažino iki 69 075,32 Lt bei prašė sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 93 989,20 Lt (II b. t., 192 - 194 l.).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą, pakeitė 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 69 075,32 Lt dydžio sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštuoti trūkstamos sumos pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; atmetė prašymą sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 93 989,20 Lt, nurodydamas, kad sumažinus ieškinio reikalavimą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik šiam reikalavimui užtikrinti (II b. t., 212 - 213 l.).

Trečiasis asmuo Vokietijos bendrovė Optimum Maschinen Germany GmbH 2014 m. birželio 18 d. pateikė teismui prašymą leisti staklių įvertinimą atlikti nepriklausomai Vokietijos notifikuotai įstaigai; nurodė, kad ,,atsakovas yra pasirengęs apmokėti staklių transportavimo išlaidas, bandymų (tyrimo) atlikimo išlaidas, o gamintojas užsakys tyrimus aukščiau paminėtoje notifikuotoje įstaigoje“ (civilinė byla Nr. 2-1780-640/2015, II b. t., 206 - 209 l.).

Atsakovas teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jei teismas netenkintų trečiojo asmens prašymo, atsakovas prašo skirti staklių ekspertizę, jos išlaidas apmokant iš ieškovo prašymu areštuotoje atsakovo sąskaitoje esančių lėšų, ekspertu skirti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros vedėją dr. prof. M. J. (III b. t., 164 - 166 l.).

Ieškovas 2014 m. liepos 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atsakovo prašymas užvilkins bylos nagrinėjimą, o ekspertizės išlaidos negali būti apmokamos iš lėšų, areštuotų taikant laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. 2-1780-640/2015, III b. t., 202 - 206 l.). Nurodė, kad, atsakovo pateiktais duomenimis, areštuotų lėšų suma yra 35 130,11 Lt; tokio tyrimo, kokio prašo atsakovas, atlikimas gali kainuoti pusę šios sumos ar net daugiau, taigi didžioji šių lėšų dalis būtų skiriama bylinėjimosi išlaidoms padengti, todėl laikinosios apsaugos priemonės apskritai prarastų savo prasmę, o teismo nutartis leisti apmokėti ekspertizės išlaidas iš areštuotų lėšų prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.

    Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens Vokietijos bendrovės Optimum Maschinen Germany GmbH prašymą dėl staklių techninio tyrimo; paskyrė byloje techninę ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į tris teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus klausimus; įpareigojo atsakovą UAB ,,Staklės ir technika“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą į teismo specialiąją sąskaitą; sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė; nurodė, jog civilinė byla ekspertizei bus siunčiama tik gavus apmokėjimą už ekspertizę, o nustatytu terminu neįmokėjus užstato, bylos nagrinėjimas bus atnaujintas (III b. t., 209 - 211 l.). Teismo teigimu, ekspertizę skiriant atsakovo iniciatyva, ekspertizės apmokėjimo išlaidos tenka atsakovui, o atsakovo prašymas leisti ekspertizės išlaidas apmokėti iš areštuotos sąskaitos atmestinas, kadangi areštas atsakovo turtui yra taikomas ieškinio reikalavimams užtikrinti.

Atsakovas 2014 m. liepos 29 d. prašyme teismui dėl ekspertizės apmokėjimo nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebegali vykdyti įprastos komercinės veiklos, kad areštuota 47 740,85 Lt dydžio suma, o įmonės sąskaitoje yra 42 286,52 Lt dydžio suma, be to, areštuotas bendrovei priklausantis automobilis ir visos atsakovo sandėlyje esančios ekspozicinės prekės (kilnojamasis turtas), kurių bendra įsigijimo savikaina yra 42 676,94 Lt, tačiau arešto akte minėto turto rinkos vertė nurodyta 21 338,47 Lt. Atsakovo teigimu, šiuo metu reali areštuoto turto vertė viršija ieškovo reikalaujamą sumą, tačiau visos atsakovo apyvartinės lėšos yra areštuotos ir jis negali jomis disponuoti; tokiu būdu atsakovas negali įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties sąlygos dėl 10 000 Lt sumos įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą bei inicijuoti staklių ekspertizės atlikimo, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų (III b. t., 224 - 225 l.)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Staklės ir technika“ prašymą, pakeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui UAB „Staklės ir technika“ iš AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti 10 000 Lt užstatą už teismo 2014 m. liepos 21 nutartimi paskirtą ekspertizę.

Teismas nurodė, kad teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atsakovo prašymu paskyrė ekspertizę, tačiau atsakovas negali jos apmokėti, nes negali disponuoti lėšomis, esančiomis areštuotoje sąskaitoje, ir konstatavo, kad, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, atsakovo prašymas dėl leidimo teismo paskirtos ekspertizės išlaidas (10 000 Lt) apmokėti iš areštuotos sąskaitos, kurioje yra 42 286,52 Lt, yra pagrįstas, nes atsakovas neturi kitų lėšų, iš kurių galėtų apmokėti teismo paskirtą ekspertizę. Teismo teigimu, neleidus atsakovui apmokėti už teismo paskirtą ekspertizę iš jo turimų, tačiau areštuotų lėšų, būtų nepagrįstai apsunkinta atsakovo galimybė apginti savo ginčijamą teisę.

Teismas pažymėjo, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastas nėra keičiamas, taigi ieškovo interesai nėra pažeidžiami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB ,,Rangas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo UAB ,,Staklės ir technika“ 2014 m. liepos 29 d. prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis priimta, nepranešus ieškovui apie atsakovo prašymą ir jo neišklausius; dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo; nors teismas nurodė, kad ieškovas nesutikimą su atsakovo prašymu jau buvo išdėstęs 2014 m. liepos 21 d., tačiau pakartotiniame atsakovo prašyme buvo nurodyti papildomi argumentai, dėl kurių ieškovas nepasisakė; 
2. Teismo nutartimi išspręstas klausimas, kurį teismas jau buvo išsprendęs 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, atmetęs analogišką atsakovo prašymą; teismas skundžiama nutartimi nenustatė pagrindų, leidžiančių teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje tapo nebereikalingos, o priimdamas dvi priešingas nutartis tuo pačiu klausimu, pažeidė res judicata principą, kas sudaro pagrindą skundžiamos teismo nutarties panaikinimui;
3. Skundžiama teismo nutartimi apribotos ieškovo teisės į reikalavimų užtikrinimą; nors teismas nurodė, kad nėra keičiamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, tačiau, išmokėjus lėšas iš areštuotos sąskaitos, ieškovo galimybė gauti realų savo reikalavimų patenkinimą būtų sumažinta 15 procentų, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika padidėtų;
4. Teismo paskirta ekspertizė nėra vienintelis atsakovo teisių gynimo būdas; atsakovas gali pasinaudoti ir kitais, ekonomiškesniais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui pateikti visą staklių kokybės sertifikavimo metu surinktą medžiagą, kviesti į teismo posėdį apklausti suinteresuotus asmenis;
5. Atsakovas neįrodė, kad neturi galimybių apmokėti ekspertizės išlaidų; trečiasis asmuo 2014 m. birželio 18 d. prašyme buvo nurodęs, kad ,,atsakovas yra pasirengęs apmokėti staklių transportavimo išlaidas, bandymų (tyrimo) atlikimo išlaidas“, taigi atsakovas buvo sutikęs apmokėti galimas tyrimo išlaidas. Be to, atsakovą byloje atstovauja net du atstovai, kas taip pat parodo, kad atsakovas turi finansinių išteklių teismo procesui;
6. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė proceso ekonomiškumo principą – teismas ekspertui pateikė tik tris techninius klausimus, kurių tyrimui 10 000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė; prieš nuspręsdamas dėl depozito dydžio, teismas turėjo įsitikinti, kad tokia suma ekspertizei iš tiesų reikalinga.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Staklės ir technika“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Atsakovo teigimu, ieškovas jau buvo nurodęs savo poziciją dėl ekspertizės skyrimo ir atsakovo prašymo leisti apmokėti ekspertizės išlaidas iš areštuotos atsakovo sąskaitos; tuo tarpu atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad dėl jam taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, jis objektyviai negali įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties įpareigojimo dėl užstato sumokėjimo; ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo 2014 m. liepos 29 d. prašyme buvo nurodyti papildomi argumentai, tačiau jų nedetalizuoja ir nenurodo, kodėl su jais nesutinka. Pasak atsakovo, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo prašymas dėl ekspertizės apmokėjimo jau buvo išspręstas teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi; šia nutartimi teismas skyrė ekspertizę ir nustatė jos apmokėjimo tvarką, o skundžiama nutartimi, gavęs atsakovo pateiktus įrodymus apie jo finansinę būklę, teismas leido sumokėti lėšas į teismo depozitą iš areštuotų lėšų. Atsakovas nurodo niekada nesiūlęs apmokėti ginčo staklių techninio tyrimo Vokietijoje; prašymą atlikti ginčo staklių tyrimą Vokietijos notifikuotoje įstaigoje teikė trečiasis asmuo Vokietijos bendrovė Optimum Maschinen Germany GmbH; advokatas T. Š. yra vienas iš atsakovo kreditorių, kadangi atsakovas negali su juo atsiskaityti nuo 2014 m. birželio 1 d. dėl sąskaitoje esančių lėšų arešto. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta depozito suma nelaikytina pažeidžiančia ieškovo interesus, kadangi ekspertizės išlaidos bus apmokamos pagal eksperto pateiktą sąskaitą, o likusi nepanaudota suma grąžinama į ieškovo reikalavimu areštuotą atsakovo sąskaitą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų      (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad, be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės, parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių procese itin svarbu apsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau varžyti atsakovo teises. Į tai svarbu atsižvelgti visuose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etapuose, tiek priimant nutartis dėl tokių priemonių taikymo, tiek jas pakeičiant arba panaikinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl leidimo mokėti iš teismo areštuotų lėšų, atsižvelgtina į siekį užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3P-333/2013).

CPK 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, avansas mokamas į teismo sąskaitą; jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs. Pagal CPK 91 straipsnį, sumos, priklausančios ekspertams, kai jie atlieka savo pareigas, išmokamos iš teismo sąskaitos; šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso.

Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2014).

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovo prašymą dėl leidimo apmokėti teismo paskirtos ekspertizės išlaidas iš atsakovo lėšų, areštuotų, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, tarp jų šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (CPK 12 str.), ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį.

Apygardos teismas, leisdamas atsakovui apmokėti teismo nustatytą užstatą už teismo paskirtą ekspertizę iš areštuotos atsakovo sąskaitos, turėjo pagrindo teigti, kad atsakovas neturi kitų lėšų, iš kurių galėtų apmokėti teismo paskirtą ekspertizę, o apeliantas nepaneigė šios teismo išvados (CPK 185 str.).

Bylos duomenimis, pareiga atsakovui sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatą už teismo paskirtą ekspertizę nustatyta įsiteisėjusia apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria teismas paskyrė byloje techninę ekspertizę, pavesdamas ekspertizės atlikimą konkrečiam ekspertui bei nurodydamas klausimus, į kuriuos pavedama atsakyti, bei įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo sumokėti nurodytą užstatą į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą už teismo ekspertizės atlikimą; sustabdė civilinę bylą iki kol bus atlikta ekspertizė; be to, nurodė, jog civilinė byla ekspertizei bus siunčiama tik gavus apmokėjimą už ekspertizę, o nustatytu terminu neįmokėjus užstato, bylos nagrinėjimas bus atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta užstato suma už teismo paskirtą ekspertizę turi būti sumokama į teismo nurodytą teismo sąskaitą, iš kurios turi būti apmokama už konkretaus eksperto atliktą ekspertizę, ją atlikus, pagal eksperto pateiktą sąskaitą, grąžinant nepanaudotą užstato dalį į atsakovo sąskaitą.

Nustatyta, kad ieškovo pareikšto ieškinio atsakovui suma sudaro 69 075,32 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1616/2014), priimtoje nagrinėjamoje byloje, išnagrinėjus atsakovo UAB ,,Staklės ir technika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, be kita ko, konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, sumažinus atsakovui priklausančio turto arešto mastą iki 69 075,32 Lt ir Turto arešto aktų registre pakeitus turto arešto akto duomenis, buvo areštuota atsakovui priklausančios turtinės teisės į jam išmokėtiną 47 736,85 Lt dydžio mokesčių permoką ir atsakovui priklausančios prekių atsargos pagal 2014 m. liepos 17 d. pateiktą prekių atsargų sąrašą, kurių vertė – 21 338,47 Lt, o taip pat išliko atsakovui priklausančios transporto priemonės areštas (atskirojo skundo medžiaga, 243 – 247 l.).

Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas turi kito (neareštuoto) turto (lėšų), iš kurių galėtų apmokėti teismo nustatytą užstatą, o apeliantas, teigdamas, kad atsakovas neįrodė neturintis kito turto, iš kurio galėtų sumokėti teismo nutartimi nustatyto dydžio užstatą, nepateikė apeliacinės instancijos teismui tai pagrindžiančių  įrodymų ar kitų duomenų (CPK 178 str., 314 str.). Juolab kad skundžiama apygardos teismo nutartimi nebuvo pakeistas 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo turto arešto mastas, taigi ieškovas, teigdamas, kad atsakovas turi kito (neareštuoto) turto, ir manydamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - arešto pobūdis ar apimtis nėra pakankamas ieškinio reikalavimo užtikrinimui, gali prašyti antstolio surasti kitą atsakovo turtą ir jį aprašyti, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (arešto) pagrindu (CPK 147 str. 6 d., 152 str. 6 d., 675 str. 1 – 2 d., 677 str. 2 d., 690 str.).

Nepaneigia apygardos teismo išvados ir apelianto motyvas dėl trečiojo asmens Vokietijos bendrovės Optimum Maschinen Germany GmbH procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodyto teiginio dėl atsakovo įsipareigojimo apmokėti ekspertizės išlaidas, kadangi, minėta, jog užstato sumokėjimo pareiga atsakovui nustatyta įsiteisėjusia teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi.

Nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo nutartį ir ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis priimta, nepranešus ieškovui, ar kad analogiškas atsakovo prašymas buvo išspręstas teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi. Pagal teismų praktiką, teisė būti išklausytam proceso dalyviui, kuriam nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus, jo vertinimu, įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1342/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantas realizavo savo teisę būti išklausytam, paduodamas atskirąjį skundą ir nurodydamas jame nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi motyvus. Be to, pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas klausimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, vertina konkrečias faktines bylos aplinkybes; juolab kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1342/2014).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 eurų žyminis mokestis, kurio nagrinėjamu atveju nesumokėjo ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą, todėl iš ieškovo priteistinas minėto dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 2 d., 96 str., 338 str.).

            Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio         1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

              Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rangas (juridinio asmens kodas 233007680) 28 EUR (dvidešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėja                                                                                                 Audronė Jarackaitė