Civilinė byla Nr. e2S-220-513/2022

  Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01757-2019-3                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.1;

3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.3.1.17

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės P. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje ieškovės P. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., R. M. ir A. M. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės R. B. priešieškinį ieškovams P. P., R. M. ir A. M. dėl notarinio patvirtinimo dalies panaikinimo ir pripažinimo, kad sutartis nėra įvykdyta, trečiasis asmuo notarė D. R.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė P. P. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ab initio. Nurodo, kad šia sutartimi atsakovė, ieškovės senelė, R. M., neatlygintinai perleido neegzistuojantį 59 325 Eur (204 840 Lt) reikalavimą, neva kylantį iš pagrindinės 2009 m. kovo 26 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ASR490, atsakovei ieškovės tetai R. B. Teigia, kad savo seneliams niekada nebuvo skolinga.

Atsakovė R. B. priešieškiniu prašo panaikinti Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės D. R. 2015 m. liepos 2 d. patvirtinto A. M. ir R. M. pareiškimo dalį, kuria jie patvirtino, kad visą pinigų sumą už parduotus daiktus pagal Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. patvirtintą 2009 m. kovo 26 d. Daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ASR490, iš pirkėjos P. M. gavo, ir pripažinti, kad P. M. prievolė sumokėti 59 325 Eur (204 840 Lt) sumą pagal 2009 m. kovo 26 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. patvirtintą Daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ASR490, nėra įvykdyta.

2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė P. P. pateikė prašymą leisti Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos darbuotojui R. J. atstovauti jai civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokoline nutartimi ieškovės prašymas netenkintas.

Teismas, 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje spręsdamas ieškovės prašymą, nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir ieškovės interesų gynimas nesusijęs su melioracijos sistemos geros būklės palaikymu, žemės drenažo priežiūra, todėl R. J. nėra tinkamas atstovas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė P. P. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokolinę nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl leidimo asociacijos darbuotojui R. J. atstovauti jai civilinėje byloje.

Nurodo, jog yra Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narė. Pagal Asociacijos įstatų 2.1.5 punktą asociacijos veiklos tikslas yra atstovauti narių interesams ir juos ginti. Mano, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos darbuotojui R. J. turėjo būti leista jai atstovauti civilinėje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskirajame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas leisti civilinėje byloje jai atstovauti Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos darbuotojui R. J.

Atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, išvardinti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Nei CPK 56 straipsnio 4 dalies normoje, nei kitose teisinio atstovavimo santykius reguliuojančiose CPK normose nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria konkrečiam asmeniui neleista teisminiame procese pagal pavedimą atstovauti dalyvaujantį byloje asmenį ar asmenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo nutartis neleisti ieškovės nurodytam asmeniui ją atstovauti teisme civilinėje byloje neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes ieškovė gali vesti savo bylą pati arba per advokatą ar kitą tinkamą atstovą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šios CPK nuostatos taip pat suponuoja išvadą, kad teismo posėdžio metu priimta žodinė nutartis yra neskundžiama.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nutartis neleisti R. J. atstovauti ieškovę teisme negali būti atskirojo skundo objektu, o argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog tokios nuostatos dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konkrečiam atstovui neleidžiama atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui, formuojamos ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-690/2014, 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-884/2014, 2019 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-371-330/2019, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1773-464/2020).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokolinės nutarties, nes ši nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesa nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

       apeliacinį procesą pagal P. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokolinės nutarties nutraukti.

Teisėja                                                                       Irma Čuchraj