Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-873/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29403-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2;  2.4.6.1

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (S. T.) (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (individualios įmonės (toliau – IĮ)  „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje („(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (J. M. turto vagystė), jam skirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (L. F. turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (I. L. turto vagystė), jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir 178 straipsnio 4 dalyje (J. M. turto vagystė), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (I. L. turto vagystės epizodas), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1  punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos ir subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. M. turto vagystė) pridėjus dalis švelnesnių bausmių (septynis mėnesius laisvės atėmimo (I. L. turto vagystė), penkis mėnesius laisvės atėmimo (I. L. turto pasisavinimas sukčiavimo būdu), devynis mėnesius laisvės atėmimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), devynis mėnesius laisvės atėmimo (IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), devynis mėnesius laisvės atėmimo („(duomenys neskelbtini)s“ turto vagystė), devynis mėnesius laisvės atėmimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė), devynis mėnesius laisvės atėmimo (L. F. turto vagystė), S. T. paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, S. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 5 (penkerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., 12.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 4 d., 12.35 val., nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžią S. T. nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos. Nukentėjusiosios L. F. naudai priteista iš S. T. 550 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinės ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteista iš S. T. 846,58 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteista iš S. T. 1 344,63 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios J. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš S. T. 214,25 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš S. T. 420 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš S. T. 225 Eur turtinės žalos atlyginimas.

 

        Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

1.1.  S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 20.35 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės prekystalio paėmė įmonei priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo „Essential V14-ITL Black“, 630,41 Eur vertės, po ko pasišalino iš patalpų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 630,41 Eur vertės turtą.

1.2. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 12.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateko į minėtose patalpose esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetą, kur nuo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Ideapad S340-14IWL 14“, 225 Eur vertės, po ko pasišalino iš patalpų, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 225 Eur vertės turtą.

1.3. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą: 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.06 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salelės vitrinos paėmė ekspozicinį stendą su ant jo pakabinta auksine apyranke su cirkoniu, kurios vertė 60,77 Eur, auksine apyranke 25,01 Eur vertės, auksine apyranke 51,51 Eur vertės, auksine apyranke 33,34 Eur vertės, auksine apyranke 39,65 Eur vertės, auksine apyranke 20,69 Eur vertės, auksine apyranke 23,49 Eur vertės, auksine apyranke 21 Eur vertės, auksine apyranke 24,10 Eur vertės, auksine apyranke su cirkoniu, kurios vertė 77,14 Eur, auksine apyranke 86,35 Eur vertės, auksine apyranke 88,05 Eur vertės, auksine apyranke su cirkoniu, kurios vertė 125,48 Eur, auksine apyranke 117,87 Eur vertės, auksine apyranke 52,14 Eur vertės, bendrai 846,59 Eur sumai, po ko pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 846,59 Eur vertės turtą.

1.4. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 19.20 val., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kino teatro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nuo darbo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „HP ProBook 450 G6“, 420 Eur vertės, po ko pasišalino iš kino teatro patalpų, tokiu būdu pagrobė svetimą, „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 420 Eur vertės turtą.

1.5. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 17.30 val., būdamas knygyno „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, paėmė ant prekystalio paliktą J. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A13“, 214,25 Eur vertės, po ko pasišalino iš knygyno, tokiu būdu pagrobė svetimą nedidelės vertės J. M. priklausantį 214,25 Eur vertės turtą.

1.6. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 12.05 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš tarnybinėse patalpose esančios nerakinamos spintelės paėmė L. F. priklausančią piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 150 Eur grynųjų pinigų, auksinis žiedas, 400 Eur vertės, L. F. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, dvi „Swedbank“ banko kortelės, išduotos L. F. vardu, ir nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko pasišalino iš patalpų, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, L. F. priklausantį, 580 Eur vertės turtą.

1.7. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 10.00 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, neteisėtai pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, kur iš I. L. priklausančio rankinuko pagrobė piniginę 20 Eur vertės, kurioje buvo I. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank AS“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. L. vardu, M. L. vardu išduota „Swedbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, 120 Eur grynųjų pinigų, 1 doleris, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą I. L. priklausantį 141 Eur vertės turtą.

1.8. Be to, S. T. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis: 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 10.00  val., vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinių patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu iš I. L. rankinuko pagrobęs piniginę su joje buvusia „Luminor Bank AS“ kortele, išduota I. L., tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios I. L. elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 11.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, „Luminor Bank AS“ bankomate, esančiame Gedimino pr. 18, Vilniuje, neteisėtai panaudojo šią svetimą priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima, I. L. išduota elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis.

1.9. Be to, S. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 10 val., vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), metu neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios I. L. vardu išduotą „Luminor Bank AS“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 11.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, „Luminor Bank AS“ bankomate, esančiame Gedimino pr. 18, Vilniuje, suvesdamas kortelės PIN kodą, kurį rado I. L. piniginėje, panaudojo neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai panaudojo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, per du kartus išgrynino 100 Eur ir 200 Eur bei juos pasisavino, tokiu būdu, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, jis neteisėtai atliko finansines operacijas bei melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į I. L. pinigines lėšas, iš nukentėjusiosios I. L. minėtos sąskaitos išgrynino iš viso 300 Eur, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

1.10. Be to, S. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 14.20 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto darbo kabineto nuo darbo stalo paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Mac Book Pro“, 1 344,63 Eur vertės, po ko pasišalino iš patalpų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 1 344,63 Eur vertės turtą.

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

2. Apeliaciniu skundu S. T. prašo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam mažesnę galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pasak apelianto, teismas suklydo, perkvalifikuodamas jo padarytas nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, kad iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog jis daiktus pavogė, tačiau į patalpas ir į saugyklą neįsibrovė.

2.1.1. Nuteistasis nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. jis kavinėje paėmė ir įsidėjo į kuprinę kompiuterį, kuris buvo padėtas ant prekystalio. Kavinėje tuo metu pardavėjo nebuvo. Teigia, kad šios vagystės negalima laikyti įsibrovimu į patalpą, kadangi kavinė įsikūrusi prekybos centro viduje ir neturi atskiro įėjimo.

2.1.2. Dėl veikos 2022 m. rugpjūčio 6 d. nurodo, jog kompiuteris parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ant stalo viduryje patalpos, niekur nebuvo parašyta, kad įeiti yra draudžiama.

2.1.3. Pasak apelianto, jis 2022 m. rugpjūčio 6 d. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paėmė papuošalus iš vitrinos, kuri nebuvo užrakinta, todėl neturi būti laikoma, kad jis papuošalus pavogė iš saugyklos.

2.1.4. Nuteistojo teigimu, jis 2022 m. rugpjūčio 14 d. kino teatre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie kasos ir per tarpą tarp prekystalio ir stiklo ištraukė kompiuterį. Teigia, kad žmonių tuo metu nebuvo. Manė, kad dėl šio kompiuterio vagystės kils administracinė atsakomybė, kadangi jo vertė negali viršyti 150 Eur.

2.1.5. Apeliantas nurodo, kad jis 2022 m. rugsėjo 3 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš rankinės pavogė piniginę. Teigia, kad rankinė buvo padėta ant kėdės, todėl manė, jog ją kažkas pamiršo pasiimti. Piniginėje buvo 20 Eur ir monetos, todėl jam turėjo kilti administracinė atsakomybė, kadangi suma neviršija 150 Eur.

2.1.6. Nuteistasis nurodo, kad jis 2022 m. rugsėjo 5 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paėmė kompiuterį. Teigia, kad jis į patalpą neįsibrovė. Pažymi, kad įėjo į pastatą ir sutikto darbuotojo pasiteiravo, kur yra tualetas. Tvirtina, kad išėjęs iš tualeto užėjo į patalpą, kurioje nebuvo darbuotojų, ant stalų stovėjo daug kompiuterių. Paėmė ir į kuprinę įsidėjo vieną kompiuterį, gulėjusį ant stalo. Tuomet nuėjo į pirmą pastato aukštą ir išėjo.

2.2. Nuteistojo vertinimu, jis neturi būti baudžiamas tokia griežta laisvės atėmimo bausme tik dėl to, kad paėmė be priežiūros paliktus daiktus. Apeliantas pažymi, kad visus nusikaltimus padarė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, abstinencijos būsenoje, būdamas girtas arba pavartojęs raminančių vaistų, antidepresantų. Nurodo, jog labai nori ir svajoja pasikeisti, tačiau jam nesiseka. Teigia, kad pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, dalyvavo Anoniminių narkomanų susitikimuose, nebuvo baustas, tačiau atlikęs tris ketvirtadalius bausmės nebuvo paleistas dėl teistumų skaičiaus. Dėsto apie patirtus sunkumus dėl to, jog yra infekuotas ŽIV, paleistas iš pataisos įstaigos, kai asmens tapatybės kortelės galiojimas buvo pasibaigęs, negalėjo įsidarbinti, gauti pašalpos ir net vaistų. Aiškina, jog vėl grįžo prie vagysčių, nes reikėjo atiduoti skolas ir nusipirkti narkotikų. Akcentuoja, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir pasižada daugiau nepažeidinėti įstatymų. Atkreipia dėmesį, kad būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir atlyginti žalą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.

        4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis S. T. kaltės dėl vagysčių, neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, jų panaudojimo, pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą neginčija,  nesutinka su pirmosios instancijos teismo veikų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

        Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

5. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, su požymiais, didinančiais nusikaltimo pavojingumą. Vienas iš jų – įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Apeliantas nesutinka pagrobęs turtą įsibraudamas į patalpas ir saugyklą, teisėjų kolegija spręs, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo veikose BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą vagystę kvalifikuojantį požymį.

        2022 m. rugpjūčio 4 d. veika – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. neneigia 2022 m. rugpjūčio 4 d. pavogęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Essential V14-ITL Black“, tačiau tvirtina, kad įsibrovimo į patalpą nebuvo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ viduje ir neturi atskiro įėjimo, pro kurį būtų galima įsibrauti, dėl to veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nuteistojo S. T. nusikalstama veika (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) kvalifikuota tinkamai.

7. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į patalpą neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad nors nuteistasis į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pateko neįveikdamas jokių kliūčių, laisvai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buvo įsibrauta į patalpas, nes kavinės darbo laikas buvo pasibaigęs.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

9. Nustatyta, kad kompiuteris „Lenovo“ buvo pavogtas iš atviro tipo kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ viduje. Liudytojo V. K. parodymų duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dirba nuo 7.00 val. iki 20.00 val., vagystė įvykdyta pasibaigus kavinės darbo laikui (t. 1, b. l. 18). Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 16 d. protokole užfiksuota, kad 20:35:27 į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ iš kairės pusės įeina asmuo, 20:35:37 prieina prie kavinės prekystalio, apsidairo, 20:35:43 viena ranka atjungia nešiojamojo kompiuterio pakrovėjo laidą, dairydamasis pasiima nešiojamąjį kompiuterį ir nueina nuo prekystalio (t. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. patvirtino, jog kavinė įvykio metu buvo uždaryta (t. 4, b. l. 39). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis suvokė, jog neturi teisės būti kavinės patalpose, kai jos darbo laikas yra pasibaigęs, veikė tyčia, įsibrovė į patalpą bei pagrobė ten buvusį svetimą turtą,  jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

2022 m. rugpjūčio 6 d. veika –  UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė

10. Apeliantas skunde neneigia 2022 m. rugpjūčio 6 d. pavogęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį „Lenovo“, tačiau tvirtina, kad įsibrovimo nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetas yra parduotuvės viduje, jokių įėjimą draudžiančių ženklų nebuvo. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. 

11. Nustatyta, jog kompiuteris „Lenovo“ buvo pavogtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabineto, kuris įrengtas statybinių medžiagų parduotuvėje. Iš įvykio vietos apžiūros 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinės medžiagų parduotuvės prekybos salėje. Prekybos salės dešinėje pusėje matoma pertvara iš stiklo paketų atidalinta patalpa. Patalpa pažymėta reklamine iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Įėjimo durys į minėtą patalpą plastikinės, o jos viduje matomi du darbo stalai, kompiuterinė technika (t. 2, b. l. 65). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. nurodė, kad užėjo į parduotuvę, ketino nusipirkti klijų ir eidamas pro kabinetą per stiklą pamatė ant stalo gulintį kompiuterį (t. 4, b. l. 39). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įsibrovimo nebuvo, kadangi niekur nebuvo užrašų, kad įėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetą draudžiamas. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje atskleidžia, kad nuteistasis suvokė, jog pavogė turtą iš kabineto – patalpos, į kurią įėjimas pašaliniams asmenims yra ribojamas. Teismų praktikoje kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pavyzdžiui, tarnybinių patalpų). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. T. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti veiką į BK 178 straipsnio 1  dalį nėra pagrindo.

2022 m. rugpjūčio 6 d. veika – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė

12. Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde neginčija aplinkybių, kad jis 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.06 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pavogė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius juvelyrinius dirbinius, tačiau nesutinka, jog nagrinėjamu atveju jis įsibrovė į saugyklą, nes vitrina su juvelyriniais dirbiniais nebuvo užrakinta. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu nėra.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, saugykla – tai tam tikras įrenginys, objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniam asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pavyzdžiui, vitrinų, daiktų saugyklų).

14. Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 18 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis persisverdamas ir užkišdamas ranką už vitrinos iš ten pasiima stovą su juvelyriniais dirbiniais (t. 1, b. l. 90). Liudytojos O. G. D., dirbančios įmonėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“, parodymais, vitrinos yra rakinamos raktu, tačiau tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė, vitrinos stiklas nebuvo iki galo uždarytas ir nebuvo užrakintas (t. 1, b. l. 72). Nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad vagystę juvelyrinių dirbinių parduotuvėje įvykdė supratęs, jog galima prakišti ranką ir paimti apyrankes (t. 4, b. l. 39). Teisėjų kolegija vertina, kad šios bylos aplinkybėmis, turtas (juvelyriniai dirbiniai) dėl savo išskirtinių savybių (vertės) buvo saugojami specialiai tam įrengtoje vitrinoje. Nuteistasis tai suvokė, turtą pagrobė prakišdamas ranką pro vitrinos stiklą, kas pašaliniams asmenims draudžiama. Tuo būdu, jo veika teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į saugyklą, kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

2022 m. rugpjūčio 14 d. veika – „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė

15. Nuteistasis S. T. neneigia, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 19.20 val., būdamas „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nuo darbo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „HP ProBook 450 G6“, tačiau teigia, kad ši jo veika neteisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas skunde nurodo, kad jis kino teatre „(duomenys neskelbtini)“ priėjo prie kasos ir kompiuterį ištraukė pro tarpą tarp prekystalio ir stiklo, todėl toks veiksmas negali būti kvalifikuojamas kaip įsibrovimas į patalpą, taip pat akcentuoja mažą turto vertę, dėl ko, apelianto nuomone, jam turėjo kilti administracinė atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie nuteistojo argumentai yra paneigti byloje surinktais duomenimis.

16. Liudytojos I. G., dirbančios kino teatre „(duomenys neskelbtini)“, parodymais, įvykio metu skyrius, kuriame yra bilietų pardavimo kasos, buvo uždarytas dėl planuojamų remonto darbų. Kasų skyrius iš dalies aptvertas, todėl ten palikti darbiniai kompiuteriai ir monitoriai (t. 1, b. l. 146). Įvykio vietos apžiūros 2022 m. rugpjūčio 15 d. protokolo duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ patalpose,  priėjus prie kasos skyriaus matomi popieriniai reklaminiai stendai (t. 1, b. l. 148). Daiktų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolo duomenimis, iš kinoteatro „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis, atėjęs prie bilietų pardavimo kasų, užlenda už reklaminio stendo, po to įkiša ranką pro apsauginio stiklo tarpą ir ištraukia nešiojamą kompiuterį (t. 1, b. l. 162). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad kompiuterį paėmė iš kasos, prie kurios pateko patraukęs širmą (t. 4, b. l. 39). Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto versija, jog vagystę jis padarė neįsibraudamas, nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad, priešingai, nuteistasis kompiuterį pagrobė iš kasų, kai patekimas į jas yra uždraustas, be to, kasų nedarbo metu, taip pat įveikdamas kliūtis, veikė tiesiogine tyčia, todėl jis teisingai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.  Apeliantas akcentuoja kompiuterio vertę – 150 Eur, teigia, jog tokios vertės turto pagrobimas turėtų užtraukti administracinę atsakomybę. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai veiką daro pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų (šiuo atveju – įsibrovimui į patalpą) net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2022 m. rugpjūčio 29 d. veika – L. F. turto vagystė

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 12.05 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš tarnybinėse patalpose esančios nerakinamos spintelės paėmė L. F. priklausantį turtą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė argumentų, dėl ko ši nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, tačiau skunde bendrai nurodė, kad visos apelianto veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Remdamasis tuo, apygardos teismas pasisakys ir dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

18. Nukentėjusioji L. F. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad  2022 m. rugpjūčio 29 d. iš jos kuprinės, padėtos personalo kambaryje esančioje spintoje, pavogė piniginę. Nukentėjusioji nurodė, jog ant personalo kambario durų yra informacinis užrašas (t. 4, b. l. 41-42). Iš įvykio vietos apžiūros 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokolo matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, už registratūros stalo kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į patalpą, kurioje darbuotojai laiko savo asmeninius daiktus (t. 3, b. l. 29). Kitų objektų 2022 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraše matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 12:05:47 val., prie registratūros stalo prieina vyriškis, tuomet nueina į kairėje pusėse esančias patalpas (t. 3, b. l. 34). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog save vaizdo įraše atpažino (t. 4, b. l. 40). Kaip jau buvo minėta, įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kuomet kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pavyzdžiui, tarnybinių patalpų). Nuteistasis į „(duomenys neskelbtini)“ personalo kambarį įėjo tuo metu, kai jose nebuvo darbuotojų, jis pats šioje įstaigoje nedirbo ir neturėjo leidimo praeiti pro registratūros stalą bei patekti į tarnybines patalpas. Taigi S. T. į tarnybines UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pateko neteisėtai, į jas įsibrovė, o tai yra vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje. Esant nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas S. T. nusikalstamus veiksmus pagrobiant L. F. turtą teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2022 m. rugsėjo 3 d. veika – I. L. turto vagystė

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. pripažįsta, jog 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 10.00 val., iš I. L. priklausančios rankinės pagrobė piniginę, tačiau tvirtina, kad rankinė buvo padėta ant kėdės, todėl nebuvo įsibrovimo į patalpą, taip pat nurodo, kad dėl nedidelės pagrobto turto vertės jam neturėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nuteistojo S. T. nusikalstama veika (I. L. turto vagystė) kvalifikuota tinkamai.

20. Apeliantas teigia, kad piniginę pavogė iš rankinės, kuri buvo padėta ant kėdės ir tokiu būdu mėgina įrodyti, jog daiktas buvo paliktas be priežiūros bendrose parduotuvės patalpose. Šiuos nuteistojo teiginius byloje esantys įrodymai paneigia. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog vagystę padarė praėjęs už pardavėjos pastatytos kėdės (t. 4, b. l. 40), jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, batų parduotuvėje patraukė kėdę, užėjo į patalpas, kurios, kaip suprato, nėra skirtos parduotuvės klientams, ant kėdės pamatęs moterišką rankinę iš jos išėmė piniginę (t. 3, b. l. 117). Nukentėjusioji I. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo parduotuvėje, jos rankinė buvo parduotuvės sandėlyje, ant kėdės. Įėjimas į sandėlį atskiriamas kėde ir grandinėle (t. 4,  b.  l. 70). 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio apžiūros protokolo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ avalynės parduotuvės patalpose pakabinta metalinė grandinė atskiria parduotuvės patalpas nuo sandėliuko (t. 2, b. l. 115). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai, kuriais nustatyta, jog I. L. priklausanti piniginė buvo pavogta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės tarnybinių patalpų, apelianto teiginius paneigia. Vertintina, jog S. T. pagrįstai nuteistas už vagystę, padarytą įsibraunant į patalpą. Anksčiau išdėstytais argumentais, kurių teisėjų kolegija nekartoja, nustačius, jog turtas pagrobtas įsibrovus į patalpą, maža pavogto turto vertė veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia.

2022 m. rugsėjo 5 d. veika –  UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė

21. Baudžiamosios bylos duomenimis, S. T. 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 14.20 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto darbo kabineto nuo darbo stalo paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Mac Book Pro“. Apeliantas neginčija šių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nesutinka, jog nagrinėjamu atveju jis įsibrovė į patalpą ir nurodo, kad į kabinetą pateko netrukdomai, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o kaip paprastas svetimo turto pagrobimas pagal 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad nuteistojo S. T. veika šiame epizode kvalifikuota tinkamai.

22. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad biuro patalpos yra antrame pastato aukšte, durys yra rakinamos su kortele, pašaliniai įeiti negali. Teigė, kad į biuro patalpas klientai neateina, kadangi visos paslaugos yra teikiamos nuotoliniu būdu. Jeigu klientai yra kviečiami į biuro patalpas, juos pasitinka darbuotojai (t. 4, b. l. 43-44). Nuteistasis S. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo ir suprato, jog teisės būti biuro patalpose neturėjo (t. 4, b. l. 41). Taigi nuteistasis suvokė, kad įėjimas į tarnybinę patalpą yra ribojamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įsibrovimo nebuvo, nes nuteistasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetą pateko netrukdomai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kvalifikuojant vagystę turi reikšmę ne patekimo į patalpą būdas. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią, todėl įsibrovimu pripažįstami ir tie atvejai, kai kaltininkas prasmunka pro praviras duris ar langą, perlipa tvorą ir pan. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. T. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

        23. Apeliaciniu skundu prašoma skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, jas bendrindamas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė jo nuostatų ir principų.

24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

25. BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijas, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už veiką, numatytą 182 straipsnio 1 dalyje, numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. S. T. už kiekvieną iš septynių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje – 25 parų arešto bausmė. Už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, S. T. nubaustas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jam skirta vienerių metų, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių bausmė. Pirmosios instancijos teismas S. T. bausmes, skirtas už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (už apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą), taip pat padarytas esant idealiajai sutapčiai (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vagystės iš I. L. epizodas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – pasikėsinimo apgaule įgyti I. L. turtą epizodas) subendrino taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio  2 dalimi, 5  dalies 1 ir 2 punktais. Po ko, S. T. paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikydamas dalinį sudėjimą. Subendrinta septynerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė S. T. vadovaujantis BK 641 straipsniu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta galutinė penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.  

26. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą. Apylinkės teismas įvertino, kad S. T. įvykdė devynis apysunkius tyčinius nusikaltimus, nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad apeliantas teistas 32 kartus, iš jų daugiausia – už vagystes (t. 3, b. l. 145-159), daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų – ir už smulkaus svetimo turto vagystes (t. 3, b. l. 137-144). Individualizuodamas apeliantui skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus apie trims mėnesiams nuo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo, nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. T. už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, skyrė griežčiausias iš sankcijoje numatytų – atitinkamai, laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, S. T. nubaustas griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimu, jos dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei sankcijos vidurkis. Už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, S. T. skirta griežčiausia iš numatytų sankcijoje, artimo sankcijos vidurkiui dydžio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės S. T. bendrintos taikant apėmimą ir dalinį sudėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skirdamas apeliantui bausmes ir nustatydamas jų dydį, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisingumo principo nepažeidė.

        27. Nuteistasis S. T. akcentuoja, kad padaryti nusikaltimai susiję su tuo, jog vartojo narkotines medžiagas, dėsto apie patirtus sunkumus, tvirtina, jog nori pasikeisti. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau S. T. nusikalstamo elgesio nepateisina. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už aštuonias vagystes, padarytas vieno mėnesio laikotarpiu – nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 5 d., pagrobė didesnės nei 4 000 Eur vertės (4 701 Eur) vertės turtą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos aplinkybės patvirtina, jog anksčiau apeliantui skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės savo tikslo nepasiekė, apeliantas išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

28. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš S. T. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 118,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylas nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Bylos duomenimis, S. T. yra nedirbantis, skundžiamu nuosprendžiu iš jo civilinių ieškovų naudai priteista 3 600,46 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. T. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

atmesti nuteistojo S. T. apeliacinį skundą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 118,33 Eur, iš S. T. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gintaras Dzedulionis

 

 

        Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

 

 

                Nijolė Žimkienė