Civilinė byla Nr. e2A-321-156/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00655-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Facija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Facija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės valdos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rinvest“ ir UAB „Facija“ 66 584,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad

3.       Reaguodama į susidariusią situaciją ir atsižvelgdama į gautus skundus bei į tai, kad statytojai nustatytų pažeidimų neištaisė, toliau leido kilti žalai, Administracija 2021 m. rugsėjo mėnesį užsakė asfalto dangos remonto darbus (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Darbais praplatinta esama asfalto danga, arčiau probleminės vietos įrengti lietaus nuotekų šuliniai. Darbus, kuriais siekiama apsaugoti žemiau esančias užliejamas teritorijas nuo paviršinio vandens, finansavo Administracija ir dėl to patyrė 66 584,24 Eur dydžio žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovių – neteisėtus veiksmus atlikusių subjektų, dėl kurių neteisėtų veiksmų ta žala Administracijai ir kilo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ 66 584,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 30 d. atsakovei UAB „Rinvest“, o 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovei UAB „Facija“ buvo išduotos techninės sąlygos Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste. Atsakovėms UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ vykdant statybos darbus (duomenys neskelbtini), statybos projektų – inžinerinių tinklų brėžinių, paviršinių nuotekų tvarkymas buvo suprojektuotas sklypų ribose, paviršines nuotekas infiltruojant į gruntą, nuvesti į (duomenys neskelbtini) suprojektuotą lietaus nuotekų tinklą. Teismas nustatė, kad faktiškai pastatyti namai yra tiesiogiai prijungti prie (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų tinklo ir tai neatitinka techniniuose projektuose deklaruotų sprendinių, kuriais remiantis buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai.

6.       Teismo vertinimu, tokie atsakovių savavališki veiksmai, kai vykdant statybos darbus nesilaikoma iš anksto suderintų techninių sąlygų, savarankiškai (nesuderinus su atitinkamos institucijomis ar jų įgaliotais asmenimis) pakeičiami numatyti sprendiniai, laikytini statinių projektų sprendinių pažeidimu, neteisėti, pažeidžiantys tiek viešąjį interesą, tiek trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad savavališkas prisijungimas prie Vilniaus miesto centralizuotų paviršinių nuotekų tinklų daro didelę neigiamą įtaką esamų paviršinių nuotekų tinklų pralaidumui bei kaimyniniuose sklypuose esančių trečiųjų asmenų turtui. Atsakovės neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų, atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, o taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7.       Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 22 d. UAB „Rinvest“ ir UAB „Sostinės valdos“ susitarė, jog UAB „Sostinės valdos“ sutinka ir leidžia prisijungti prie buitinių ir lietaus nuotekų tinklų UAB „Rinvest“ projektams. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Rinvest“ susitarimas dėl inžinierinių tinklų sudarytas 2019 m. liepos 22 d., t. y. iki trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ išduodant technines sąlygas (2019 m. liepos 30 d.), tai akivaizdžiai paneigia atsakovės nepagrįstus teiginius, kad, gavus sutikimą iš UAB „Sostinės valdos“, ji galėjo nesilaikyti techninėse sąlygose nurodytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad nors atsakovės gavo UAB „Sostinės valdos“ leidimą prisijungti prie nuotekų tinklų, teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad jos prie tinklų galėjo prisijungti bet kaip, nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų ir (ar) savavališkai nesilaikydamos anksčiau abiem atsakovėm UAB „Grinda“ išduotų techninių sąlygų.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovėms, kaip statytojoms, kilo pareiga statinį statyti ir pastatyti taip, kad nenukentėtų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis). Šios pareigos atsakovės turėjo laikytis nepaisant to, kad buvo gavusios UAB „Sostinės valdos“ leidimą prisijungti prie tinklų, nes joms buvo išduoti konkretūs statybą leidžiantys dokumentai, kuriuose nustatytų sąlygų atsakovės privalėjo laikytis.

9.       Teismas nustatė, kad dėl atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ veiksmų buvo užliejami ne tik privačių asmenų sklypai ir namai, tačiau ir bendro naudojimo gatvė ir dėl to aplinkiniai gyventojai negalėjo naudotis ne tik bendra gatve, bet ir nuosavais kiemais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir kad eismas gatve galėtų vykti, gatvė neskendėtų apsemta vandens, buvo priversta savo kompetencijos ribose imtis gatvės remonto ir naujų lietaus šulinių įrengimo priemonių, kurių nebūtų turėjusi imtis, jeigu nebūtų buvę atlikti neteisėti atsakovių veiksmai. Teismas nustatė, kad ieškovė užsakė ir apmokėjo asfalto dangos remonto darbus, įrengė 8 (aštuonis) naujus lietaus šulinius. Už šiuos darbus sumokėjo iš viso 66 584,24 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovių neteisėti veiksmai neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirta žala.

10.       Nors atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bendra žalos suma neturėtų viršyti 5 997,84 Eur sumos, nes ne visi darbai yra susiję su ieškovės įrodinėjamų atsakovių veiksmų neteisėtumu ir jų priežastiniu ryšiu, tačiau, teismo vertinimu, šios atsakovių nurodomos aplinkybės yra išimtinai jų deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Teismo įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama pašalinti atsakovių neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir užkirsti kelią kilti didesnei žalai ateityje, atliko būtinus gatvės remonto darbus, kurie kaip ir kiti statybos darbai, turėjo atitikti visus teisės aktų reikalavimus.

11.       Teismas nurodė, kad nesant atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ neteisėtų veiksmų, Administracijai nebūtų atsiradusi žala.

12.       Teismas sutiko su ieškove, kad turi būti sprendžiama dėl solidariosios abiejų atsakovių atsakomybės, nes žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Atsakovės UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Viena esminių bylos aplinkybių, dėl kurios teismo sprendime išvis nepasisakyta, kad visa (duomenys neskelbtini), kurioje įrengti UAB „Sostinės valdos“ inžineriniai tinklai, į kuriuos jungėsi atsakovės, yra privati žemė, susidedanti iš 4 žemės sklypų. Šiaurinėje pusėje esančius du sklypus valdo UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitus du, esančius pietinėje pusėje, valdo UAB „Sostinės valdos. Visa (duomenys neskelbtini), įskaitant ir inžinerinius tinklus, tame tarpe ir lietaus nuotekų tinklus, yra įrengta privačiomis lėšomis, o tokie gatvės statybos darbai visiškai atitinka statybos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus. Prieš UAB „Sostinės valdos“ pradedant gyvenamųjų namų statybos darbus šio asmens užsakymu taip pat buvo parengtas (duomenys neskelbtini) statybos projektas, kuris, UAB „Rinvest“ duomenimis, buvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kurio sprendinius, be kita ko, buvo nustatyti visos gatvės, t. y. apimat ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose gatvės statybos darbus, įrengimo statybos darbai. Ieškovė į bylą buvo pateikusi UAB „Sostinės valdos“ užsakymu 2017 m. UAB „Gatvita“ parengtą (duomenys neskelbtini) statybos projektą, statinių statybos projektus, kuriuose pateikti gatvės ir lietaus nuotekų tinklų sprendiniai, taip pat šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, kuriais, be kita ko, leistos ir lietaus nuotekų tinklų statybos. Statybos įstatymas numato, kad dėl naujų inžinerinių tinklų tiesimo, taip pat dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų valią išreiškia tokių tinklų savininkas, bet ieškovė nebuvo nei (duomenys neskelbtini), nei joje esančių inžinerinių tinklų savininkė. UAB „Sostinės valdos“ pagal projektą (duomenys neskelbtini) suprojektavo lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus, kurie vėliau buvo įrengti, ir būtent su ja, kaip tinklų savininke, buvo sudarytas susitarimas dėl leidimo prie jų prisijungti. Į bylą yra pateiktas tarp UAB „Rinvest“ ir UAB „Sostinės valdos“ 2019 m. liepos 22 d. sudarytas sutikimas dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) įrengto buitinių ir lietaus nuotekų tinklo. Taip pat pateiktas analogiškas sutikimas, kurį UAB „Rinvest“ davė atsakovei UAB „Facija“. Po to, kai UAB „Rinvest“ buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), kurios dalis priklauso atsakovėms, yra jau suprojektuoti ir bus įrengti lietaus nuotekų tinklai bei jiems jau yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atsirado būtinybė tikslinti projektinius sprendinius dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo. Priešingai nei nurodė teismas, toks projektuose numatytų sprendinių pakeitimas nelaikytinas savavališku ar neteisėtu, nes tą leidžia Statybos įstatymas. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors atsakovių savavališkos statybos veiksmus.

12.2.                      Statytojos UAB „Rinvest“ statyti vienbučiai gyvenamieji namai yra baigti statyti ir yra įregistruoti 100 proc. baigtumu. Tai patvirtina statybų teisėtumą, nes kitaip statybų užbaigimo procedūros nebūtų galėjusios būti atliktos. Statybos įstatyme nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

12.3.                      Po statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir po susitarimo su UAB „Sostinės valdos“ sudarymo UAB „Rinvest“ buvo išduotos UAB „Grinda“ 2019 m. liepos 30 d. techninės sąlygos (duomenys neskelbtini) namams. Techninės sąlygos atsakovėms buvo išduotos anksčiau nei UAB „Sostinės valdos“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. statybą leidžiantys dokumentai, leidžiantys lietaus nuotekų tinklų statybas. UAB „Grinda“ į UAB „Rinvest“ 2021 m. vasario 10 d. paklausimą ar UAB „Sostinės valdos“ derino su UAB „Grinda“ lietaus komunikacijų projektą (duomenys neskelbtini) atsakymo nepateikė. Ginčo aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovės turėjo teisę ir teisėtai prisijungė prie jų nuosavybės teise valdomoje gatvėje esančių inžinerinių tinklų.

12.4.                      Vertindamas atsakovių veiksmų teisėtumą, teismas nepasisakė dėl UAB „Facija“ 2018 m. gruodžio 11 d. išduotų techninių sąlygų turinio, kuriose numatyta, kad paviršines nuotekas galima nuvesti į (duomenys neskelbtini) suprojektuotą nuotekų tinklą. Šis dokumentas patvirtina, kad pati UAB „Grinda“ pagal savo išduotas sąlygas leido nuvesti paviršines nuotekas į (duomenys neskelbtini) suprojektuotą lietaus nuotekų tinklą, o tokios aplinkybės buvo svarbios sprendžiant klausimą, ar atlikti darbai iš tiesų yra ieškovės žala, ar tiesiog įstatyme nustatyta pačios ieškovės pareiga įrengti, valdyti ir tinkamai prižiūrėti miesto gatvių ir jų sudėtinių dalių, įskaitant paviršinių nuotekų surinkimą, inžinerinę infrastruktūrą.

12.5.                      Prašoma priteisti žalos apimtis yra nepagrįsta, nes ne atsakovės yra atsakingos už gatvės remontą, o jų tariamai neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu teisiškai pernelyg nutolę nuo ieškovės įrodinėjamos žalos. Teismas nevertino ir nenustatinėjo bendro naudojimo gatvės užliejimo priežasčių. Ieškovės remonto darbai buvo atlikti be jokios projektinės dokumentacijos.

12.6.                      Teismas priteisė visą ieškovės prašytą žalą, nesiaiškindamas ar visi atlikti darbai yra susiję su lietaus nuotekų surinkimu ar atsakovių tariamai neteisėtais veiksmais. Liko neaišku, ką bendro su lietaus nuotekų surinkimo problemos išsprendimu turi gatvės asfaltavimo, siekiant praplatinti gatvę, darbai, šaligatvių įrengimas, bortelių įrengimas, vejos įrengimas, žvyrkelių lyginimas ir kt.

12.7.                      Teismas nevertino nė vieno atsakovių argumento dėl kaltės nebuvimo ir apie juos sprendime išvis nepasisakė. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo pilnai suprojektuota ir tinkamai įrengta, jokios atsakovių kaltės nėra, nes jos nėra šios gatvės valdytojos ir neturi jokių pareigų, susijusių su šios gatvės įrengimu ir tinkama priežiūra. Smarkių liūčių metu (duomenys neskelbtini) (žemiausioje gatvės dalyje) vykdavo sėmimas ir toks sėmimas vykdavo dėl to, kad jokių lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) išvis nebuvo. (duomenys neskelbtini) savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė (t. y. net ne ieškovė) ir būtent gatvės savininkui, o ne aplinkinių žemės sklypų savininkams priskiriama gatvės įrengimo ir tinkamos priežiūros pareiga. Administracija nėra nei gatvės savininkė, nei valdytoja ir savarankiškos reikalavimo teisės neturi, dėl to ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės ir vien tuo pagrindu turėjo būti atmestas.

14.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Apeliantėms buvo išduoti konkretūs statybą leidžiantys dokumentai, kurių jos privalėjo laikytis. Šios pareigos apeliantės turėjo laikytis nepaisant to, kad buvo gavusios UAB „Sostinės valdos“ leidimą prisijungti prie tinklų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas – net ir gavusios leidimą, apeliantės prie tinklų negalėjo prisijungti bet kaip, nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų ir/ar savavališkai nesilaikyti anksčiau abiem atsakovėm UAB „Grinda“ išduotų techninių sąlygų. Statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti apeliantėms lietaus nuotekas įrengti savo sklypų ribose, apeliantės šių sprendinių netikslino, dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo nesikreipė. Nors, apeliančių teigimu, kreipimosi ir korekcijos nereikėjo, nes „paaiškėjo, kad tinklai jau įrengti“ ir remiasi Statybų įstatymo 27 straipsnio 33 punkto 1 dalimi, tačiau Statybos įstatyme tokia nuostata atsirado tik nuo 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. jau po atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų.

13.2.                      Apeliantės keitė ne tik pačią trasą, tačiau ir būdą, kuriuo tvarkomos lietaus nuotekos – vietoj nuotekų tvarkymo sklypo ribose buvo prisijungta prie miesto tinklų – tokiam statybą leidžiančio dokumento sprendinio pakeitimui teisės aktai išimčių gauti naują statybą leidžiantį dokumentą nenumato, taigi, turėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikydamos iš anksto suderintų techninių sąlygų, savarankiškai (nesuderinusios su atitinkamos institucijomis ar jų įgaliotais asmenimis) pakeisdamos numatytus sprendinius.

13.3.                      UAB „Sostinės valdos“ sutikimas atsakovei UAB „Facija“ prisijungimui prie esamų lietaus nuotekų tinklų buvo išduotas tik 2022 m. balandžio 6 d., t. y. jau po to kai teritorijos buvo užlietos ir net metai po to, kai UAB „Grinda“ nustatė UAB „Facija“ tiesioginį prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų tinklo. Taigi UAB „Facija“ prie (duomenys neskelbtini) tinklų prisijungė net neturėdama UAB „Sostinės valdos“ sutikimo.

13.4.                      Apeliančių teigimu, (duomenys neskelbtini) yra Savivaldybės, o ne ieškinį pareiškusios Administracijos, kurios yra du atskiri subjektai, nuosavybė. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, būtent Administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje (10 straipsnio 8 dalis). Administracijos direktorius, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, užkirsti kelią tolimesniam žalos atsiradimui, ėmėsi veiksmų išplatinti ginčo kelią – užsakė (duomenys neskelbtini) asfaltavimo darbus. Administracija, užsakiusi ir apmokėjusi darbus, patyrė turtinę žalą, kurios atlyginimo šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ir reikalauja. Todėl tinkama ieškove šioje civilinėje byloje laikytina būtent Administracija.

2.                      Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Apeliančių valdomų kompleksų teritorijos nuotekų šalinimo įrenginiai buvo prijungti prie UAB „Sostinės valdos“, bet vėliau nuteka į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, t. y. (duomenys neskelbtini) surinktos paviršinės nuotekos nėra tvarkomos minėtų gatvių sklypų ribose, o nuvedamos į (duomenys neskelbtini) esančius Vilniaus miesto savivaldybės tinklus, kuriuos eksploatuoja UAB „Grinda“. Todėl UAB „Rinvest“ net ir gavusi savininkės UAB „Sostinės valda“ sutikimą, turėjo sprendinius derinti su UAB „Grinda“, nes nuotekos galiausiai patenka į ieškovės nuosavybę ir turi įtakos tinkamam jų funkcionavimui.

14.2.                      Atsakovių prisijungimas prie lietaus nuotekų tinklų yra savavališkas. Įgyvendinti sprendiniai neatitinka Statybos leidimo projektinių sprendinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 26 punktas).

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos visos atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės savavališkai, nesilaikydamos techniniuose projektuose nurodytų sprendinių ir nederindamos naujų sprendinių su atitinkamomis institucijomis, neteisėtai prisijungė prie paviršinių nuotekų tinklo, tuo padarydamos ieškovei žalos.

24.       Bylos duomenys – (duomenys neskelbtini), statybos projektų–inžinerinių tinklų brėžiniai, atsakovėms išduotos techninės sąlygos – patvirtina, kad atsakovių statytų gyvenamųjų namų kvartalų projektuose paviršinių nuotekų tvarkymas buvo suprojektuotas sklypų ribose, paviršines nuotekas infiltruojant į gruntą ir nuvedant į (duomenys neskelbtini) suprojektuotą lietaus nuotekų tinklą. Byloje nekilo ginčas, kad, nepaisant techniniuose projektuose deklaruotų sprendinių, kuriais remiantis buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, abiejų atsakovių statyti namai buvo tiesiogiai prijungti prie (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų tinklo, joms nesilaikant techniniuose projektuose nurodytų lietaus nuotekų tvarkymo sprendinių.

25.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis nustato, kad statinio statyba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikytina savavališka statyba.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovių veiksmai, kuomet vykdant statybos darbus nesilaikoma iš anksto suderintų techninių sąlygų ir savavališkai yra pakeičiami nuotekų tvarkymo sprendiniai, tokių pakeitimų nederinant su atitinkamomis institucijomis, laikytini neteisėtais.

27.       Nors, apeliančių teigimu, prie lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) jos prisijungė gavusios šių tinklų savininkės UAB „Sostinės valdos“ sutikimus ir leidimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliantėms buvo išduoti konkretūs statybą leidžiantys dokumentai, kurių jos privalėjo laikytis, nepaisant to, kad buvo gavę tinklų savininkės UAB „Sostinės valdos“ leidimą prisijungti prie tinklų. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nepaisant sudarytų susitarimų su UAB „Sostinės valdos“, atsakovės negalėjo prie tinklų prisijungti bet kaip, nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų ir abiem atsakovėm UAB „Grinda“ išduotų techninių sąlygų. Atsakovėms buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriuose aiškiai nurodyta lietaus nuotekas įrengti savo sklypų ribose. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės sprendinių netikslino, dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo nesikreipė. Sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju nesusidarė tokia situacija, jog apeliantės nutarė naudotis išimtinai tik privačiais UAB „Sostinės valdos“ tinklais. Nors apeliančių lietaus nuotekų šalinimo įrenginiai buvo prijungti prie UAB „Sostinės valdos“, tačiau galiausiai nuotekos vis tik nuteka į Savivaldybės nuotekų infrastruktūrą, t. y. (duomenys neskelbtini) surinktos paviršinės lietaus nuotekos nėra tvarkomos minėtų gatvės sklypų ribose, kaip kad buvo numatyta techniniuose projektuose, ar privataus tinklo savininkės UAB „Sostinės valdos“, o galiausiai yra išleidžiamos į centralizuotus tinklus. Taigi atsakovės UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“, pasinaudodamos jau nutiestais privačiais tinklais, iš esmės prisijungė prie miesto tinklų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek UAB „Rinvest“, tiek ir UAB „Facija“, net ir gavusios tinklų savininkės UAB „Sostinės valdos“ sutikimus, nuotekų tvarkymo sprendinius privalėjo derinti su UAB „Grinda“, kadangi nuotekos iš apeliančių sklypų, kaip minėta, galiausiai patenka į ieškovei priklausančius tinklus ir turi tiesioginės įtakos tinkamam jų funkcionavimui, t. y. nuotekų tvarkymo būdo, kaip kad šiuo atveju, pakeitimas veikia aplinkinės infrastruktūros tinkamą funkcionavimą ir gali daryti neigiamą poveikį kitų asmenų turtui (nagrinėjamu atveju – apsemti gyventojų kiemai, bendro naudojimo gatvė). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliančių skundo argumentas, kad sudarius susitarimus su inžinerinių tinklų savininke UAB „Sostinės valdos“ ir gavus leidimą prisijungti, sprendinių keitimas atsakovėms nebuvo būtinas ir kad toks prijungimas nelaikytinas savavališku ir (ar) neteisėtu.

28.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ veiksmai, kuomet vykdant statybos darbus nesilaikoma iš anksto suderintų techninių sąlygų ir savavališkai pakeičiami nuotekų tvarkymo sprendiniai, tokių pakeitimų nederinant su atsitinkamomis institucijomis, negaunant naujo statybą leidžiančio dokumento, laikytini neteisėtais.

29.       Pažymėtina, kad apeliantėms, kaip statytojoms, kyla pareiga statinį statyti ir pastatyti taip, kad nenukentėtų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, dėl savavališko ir neteisėto atsakovių prisijungimo prie lietaus nuotekų tinklų, kilo gatvės užtvindymo problemos, t. y. smarkių liūčių metu padidėjus lietaus nuotekų kiekiui buvo užliejama bendro naudojimo gatvė, taip pat privačių asmenų kiemai, jų namai. Administracija, siekdama išspręsti šią problemą ir užtikrinti eismo saugumą, kad gatvė neskendėtų apsemta vandens, buvo priversta imtis priemonių problemai spręsti ir įrengti naujus lietaus šulinius.

31.       Pažymėtina, kad jei atsakovės būtų laikiusios nuotekų įrengimo techninių sąlygų ir nebūtų atlikusios neteisėtų veiksmų, t. y. paviršines nuotekas būtų tvarkiusios sklypų ribose, kaip tai buvo numatyta UAB „Grinda“ joms išduotuose techniniuose projektuose, gatvės nebūtų užliejamos, o ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų, siekiant išspręsti gatvės užliejimo problemą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės, savavališkai ir neteisėtai prisijungusios prie lietaus nuotekų tinklų, turi atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, sprendžiant gatvės užtvindymo problemą.

32.       CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

33.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas, kt.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

34.       Nagrinėjamoje byloje ginčas taip pat kilo dėl Administracijai priteisto žalos dydžio. Apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovei buvo priteista visa jos reikalauta 66 584,24 Eur žalos suma, įrodinėjo, kad tokia suma yra visiškai nepagrįsta ir kad su lietaus nuotekomis galėtų būti susiję nebent lietaus šulinėlių įrengimo darbai, kurie, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, kainavo 5 997,84 Eur (be PVM).

35.       Nustatyta, kad ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2021 m. spalio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame išvardyti 23 punktai ieškovės užsakytų ir atliktų darbų. Be naujų šulinių įrengimo ir kitų su šulinių įrengimu susijusių darbų (akto 19–23 punktai), atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte taip pat buvo nurodyti ir tokie darbai, kaip kelio bordiūrų įrengimas ant betono pagrindo (akto 6 punktas), kelio bordiūrų remontas ant betono pagrindo (akto 7 punktas), naujo šaligatvio iš betoninių plytelių įrengimas (akto 15 punktas), vejos įrengimas (akto 16 punktas), žvyrkelių ir gruntkelių lyginimas (akto 17 punktas) ir kt.

36.       Įvertinusi paminėtą dokumentą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio ginčo atveju buvo galima spręsti tik dėl tų remonto darbų ir jų priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais, kurie susiję su pačių lietaus nuotekų surinkimu, t. y. 8 papildomų šulinių įrengimu. Sutiktina su apeliantėmis, kad lieka neaišku, ką bendro su lietaus nuotekų surinkimo problemos išsprendimu turi gatvės asfaltavimo, siekiant praplatinti gatvę, darbai, šaligatvių įrengimas, bortelių įrengimas, vejos įrengimas, žvyrkelių lyginimas ir kt.

37.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs ar iš tiesų visi ieškovės darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai yra susiję ir tikrai buvo būtini, sprendžiant gatvės užtvindymo problemą, nepagrįstai priteisė iš atsakovių visą Administracijos reikalautą sumą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant Administracijai iš atsakovių tik su papildomų šulinių įrengimu, siekiant išspręsti užliejamos gatvės problemą, susijusius darbus, nurodytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto 19-23 punktuose, iš viso 7 257,38 Eur (5 997,84 Eur + 21 proc. PVM).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliančių skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

39.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, priteisė iš valstybei iš atsakovių 1 224 Eur žyminį mokestį (iš kiekvienos po 612 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus 10,89 proc. (atmetus 89,11 proc.) ieškinio reikalavimų, atitinkamai iš atsakovių priteistina ir 10,89 proc. žyminio mokesčio valstybei – 133,29 Eur, t. y. po 66,65 Eur iš kiekvienos atsakovės.

40.       Nustatyta, kad atsakovių UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose sudarė po 3 932 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismui atmetus 89,11 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovėms priteistina po 3 503,80 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės Administracijos.

41.       Nustatyta, kad apeliantės sumokėjo kiekviena po 612 Eur (iš viso – 1 224 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 10,89 proc. (atmetus 89,11 proc.) ieškinio reikalavimų, atsakovėms iš ieškovės priteistina 89,11 proc. žyminio mokesčio, t. y. kiekvienai atsakovei po 545,35 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

42.       Atsakovės UAB „Rinvest“ ir UAB „Facija“, pateikusios apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys (sąskaitos faktūros, AB SEB banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą) patvirtina, kad už apeliacinį skundą atsakovės patyrė po 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidas. Šios atsakovių prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą pakeitus ir atmetus 89,11 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovėms priteistina po 2 156,46 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės.

43.       Ieškovė Administracija ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“, pateikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710061) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ (juridinio asmens kodas 302842911) ir uždarosios akcinės bendrovės „Facija“ (juridinio asmens kodas 302687005) 7 257,38 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 38 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 257,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ (juridinio asmens kodas 302842911) ir uždarosios akcinės bendrovės „Facija“ (juridinio asmens kodas 302687005) po 66,65 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 65 ct) žyminį mokestį už ieškinį.

Priteisti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ (juridinio asmens kodas 302842911) ir uždarajai akcinei bendrovei „Facija“ (juridinio asmens kodas 302687005) po 3 503,80 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus tris eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061)“.

Priteisti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ (juridinio asmens kodas 302842911) ir uždarajai akcinei bendrovei „Facija“ (juridinio asmens kodas 302687005) po 545,35 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 35 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061).

Priteisti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ (juridinio asmens kodas 302842911) ir uždarajai akcinei bendrovei „Facija“ (juridinio asmens kodas 302687005) po 2 156,46 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061).

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Antanas Rudzinskas

                                                                                Alma Urbanavičienė