Civilinė byla Nr. e2A-440-425/2020.

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01100-2019-9.

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.6.8.12.; 2.6.11.18.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (teisinė forma pakeista iš kooperatinės bendrovės) „Miško draugas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-167-504/2020 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui KB „Miško draugas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4849,68 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog 2018-08-29 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1) pagrindu, ieškovas atsakovei pardavė, o atsakovė pirko medieną nenukirstu mišku ieškovui nuosavybės teise priklausančioje biržėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalo ir sklypo numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1.5 ha, numatomas iškirsti likvidinės medienos tūris 302 kub. m.  (Sutarties 1 1.1. p.). Medienai kirsti buvo išduotas leidimas kirsi mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas 1), kuriame buvo nurodytos kirstinų medžių rūšys ir numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris kietmetriais: Bt (baltalksnio) -110 ktm, B (beržo) – 39 ktm, D (drebulės) – 44 ktm., E (eglės) -20 ktm., Bt (baltalksnio ) – 46 ktm., B (beržo) – 16 ktm., D (drebulės ) 18 ktm., E (eglės) – 9 ktm.

3.       Be to, 2018-08-29 nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Sutartis 2) pagrindu, ieškovas atsakovei pardavė, o atsakovė pirko medieną nenukirstu mišku ieškovui nuosavybės teise priklausančioje biržėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalo ir sklypo numeris (duomenys neskelbtini), plotas 3 ha, 0,3 ha, numatomas iškirsti likvidinės  medienos tūris 640 kub. m.  ir 17 kub. m.  (Sutartis 2, 1.1. p.). Medienai kirsti buvo išduotas leidimas kirsi mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas 2), kuriame buvo nurodytos kirstinų medžių rūšys ir numatomas iškirsti apytikris likvidinės medienos tūris: Bt (baltalksnis) – 285 ktm, D (drebulė) 75 ktm., B beržas) – 38 ktm., D (drebulė) -125 ktm., B (beržas)- 67 ktm., Bt (baltalksnis) – 50 ktm., Bt (baltalksnis) – 3.50 ktm., E.(eglė) -1,60 ktm. 

4.       Prieš perkant nenukirstą medieną atsakovės direktorius A. R. nurodė, jog pati atsakovė atliks miškotvarkos projektus. Miškotvarkos projektus parengė atsakovė. Ieškovas atsakovei ne kartą akcentavo, jog pušų kirtimas negalimas. Nei leidimuose kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nei miškotvarkos projektuose, nei biržės brėžiniuose pušies, kaip kertamų medžių rūšies ir jos kiekių nėra. Ieškovas buvo įsitikinės, jog pušys bus neliečiamos.

5.       Atsakovė miško kirtimą vykdė 2018 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais. Ieškovas 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje vykdamas iš O. T. laidotuvių kelio (duomenys neskelbtini) pakelėje pamatė didelę nukirstų ir sukrautų pušų rietuvę. 2019 m. kovo mėnesį ieškovas nuvyko i kirtavietę ir įsitikino, jog yra iškirstos ir pušys, kurioms kirsti joks leidimas nebuvo išduotas, juolab dėl pušų kirtimo, kaip minėta, net nebuvo tartasi. Apie iškirstas pušis ieškovas 2019-03-28 el. paštu pranešė Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. V.. V. V. ieškovui telefonu nurodė, jog dėl laiko stokos ir darbų gausos bei gendančio automobilio nenuvyko į kirtavietę atlikti kirtimų projektų patikros.

6.       2019 m. balandžio 11 d. kirtavietėje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovas, V. V., A. R. (atsakovės direktorius) ir ieškovo sūnus L. Č.. V. V. akcentavo, kad pušys papuola į leistinos 5 proc. paklaidos ribas, bet pamatęs nukirstų pušų kiekius to nebeakcentavo. V. V. susitikimo metu palaikė A. R. poziciją ir nukirstų pušų neskaičiavo. V. V. ir A. R. išvykus, ieškovas su sūnumi dažais sunumeravo visus nukirstų pušų kelmus, išmatavo jų skersmenis ir suskaičiavo nukirstų pušų tūrius. Ieškovas su sūnumi suskaičiavo, jog yra nukirsta 69 pušys. Visą informaciją ir skaičiavimus ieškovas nusiuntė 2019-04-15 el. paštu, tačiau V. V. atlikęs patikrinimą nurodė, kad nukrypimų nuo išduotų leidimų nėra, išskyrus tik kelis nupjautų pušų kelmus, pateikdamas 2019-05-27 plynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi patikrinimą dėl vidinės miškotvarkos projektų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pateiktų dokumentų bei pagal šiuos projektus išduotų leidimų kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo galiojantiems teisės aktų reikalavimams, pateikė 2019-07-08 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame aiškiai nurodė, jog pažeidimas iškirtus pušis yra padarytas - ,, Tikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skl. 1. 1 ha ploto plynojo kirtimo biržės atrėžimo dokumentuose nėra įtaksuota, o Leidime (duomenys neskelbtini) nėra suteikta teisė kirsti pušį, bet šioje kirtavietėje iškirstos 23 pušys 23,84 m3; (duomenys neskelbtini) skl. 1,8 ha ploto plynojo kirtimo biržės atrėžimo dokumentuose nėra įtaksuota. o Leidime (duomenys neskelbtini) nėra suteikta teisė kirsti pušį, tačiau kirtavietėje rastos iškirstos 44 pušys 46,23 m3, taip pat (duomenys neskelbtini) 0,4 ha ploto biržės atrėžimo dokumentuose nėra įtaksuota, o Leidime (duomenys neskelbtini) nėra suteikta teisė kirsti pušį, o rastos iškirstos 2 pušys 3,41 m3“. Taigi, atlikus patikrinimą yra nustatyta, jog neteisėtai iškirstos yra 69 pušys ir dėl kurių neteisėto iškirtimo ieškovas patyrė žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Skundžiamu 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo 

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sudarant susitarimus, bei pasirašant Sutartį 1, Sutartį 2, nebuvo susitarta, kad atliekant medžių kirtimą sutartyse nurodytuose ieškovui priklausančiuose miško sklypuose, be leidimuose išvardintų medžių, bus iškertamos ir pušys. Įvertinus pateiktų byloje įrodymų visetą galima daryti išvadą, kad atsakovė viršijo jai su ieškovu sudarytomis sutartimis suteiktas teises atlikti kirtimus ieškovui priklausančiuose ir sutartyse nurodytuose miško plotuose, t.y. neteisėtai, pažeisdama pardavėjo tikrąją valią dėl konkrečių medžių kiekio iškirtimo, pažeidžiant sudarytas su ieškovu sutartis, iškirto 69 pušis, tuo savo neteisėtais veiksmas padarė ieškovui žalą ir turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.

10.       Vertindamas ieškovo patirtos žalos dydį pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant galimybės objektyviai ir tiksliai nustatyti padarytos žalos (patirtų nuostolių ) dydžio, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingiausia žalos dydį nustatyti pagal atsakovės pateiktuose Biržės taksavimo lapuose nurodytą padarinę ir malkinę medieną įvertinant pagal Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus A. P. pateiktą 2018 m. gruodžio mėn. buvusią rinkos kainą, kaip kad yra atlikęs paskaičiavimus ir juos išdėstęs ieškovas 2020-02-17 prašyme. Atsižvelgiant į tai, laikė, jog atsakovė, viršydama jai su ieškovu sudarytomis sutartimis, suteiktas teises atlikti kirtimus ieškovui priklausančiuose ir sutartyse nurodytuose miško plotuose, t.y. neteisėtai, pažeisdama pardavėjo tikrąją valią dėl konkrečių medžių kiekio iškirtimo, pažeidžiant sudarytas su ieškovu sutartis, iškirsdama 69 pušis, ieškovui padarė 3498,00 Eur žalą, kurią privalo ieškovui atlyginti.

11.       Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 8 proc. dydžio palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, tad jo nurodytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymas, kuris nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, negali būti taikomas palūkanoms nuo nesumokėtos žalos skaičiuoti. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Miško draugas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą i ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytų sutarčių sąlygas bei nepagrįstai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti ir pasisakyti, ar atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ar toks pažeidimas/-ai galėjo nulemti netinkamą sudarytų sutarčių įvykdymą ir sudaryti sąlygas žalai atsirasti. Kita vertus, atsakovė nėra nubausta administracine tvarka dėl teisės aktų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimą. Be to, teismas nevertino kitų svarbių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ne tik neatliko savavališko kirtimo, tačiau ir nepažeidė Sutarčių bei leidimų kirsti mišką nuostatų.

12.2.       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog leidimai kirsti mišką išduoti vadovaujantis galiojančiais vidinės miškotvarkos projektais, kurie 2018-08-24 suderinti ir patvirtinti Valstybinėje miškų tarnyboje. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Miškotvarkos projekte, sudarant taksoraštį (duomenys neskelbtini) skl. yra nurodyta pušies intarpas Int. 0,03 ha (duomenys neskelbtini), t.y. 80 dalių pušies ir 20 dalių beržų. Kadangi šioje biržėje vyraujanti medžių rūšis (10Bt) baltalksnis, kitos rūšies medžiai P, B, D, nesudaro 10 procentų numatomo kirsti medienos tūrio, todėl atskirai tūris pagal kiekvieną medžių rūšį neiškiriamas, o įtraukiamas į bendrą biržėje kirstiną medžių tūrį. Tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) 1,8 ha ploto plynojo kirtimo biržėje buvo rastos iškirstos 44 pušys, kurios buvo įtaksuotos taksoraštyje, o numatomas iškirsti 46,23 m3 tūris įtrauktas į bendrą apytikrį kertamą likvidinį tūrį miškotvarkos projekte ir leidime miškui kirsti. Taip ir (duomenys neskelbtini) 1,1 ha plote, kur iškirsta 23 pušys 23,84 m3 bei (duomenys neskelbtini) skl., kur iškirstos 2 pušys 3,41 m3, kurių tūris nesudaro 10 procentų numatomo kirsti bendro medienos tūrio visoje biržėje, atskirai pagal tūrį neišskirtos. Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, išduodant leidimą plynajam kirtimui, vertinamas vyraujančios medžių rūšies amžius, o ne kiekvienos rūšies atskirai. Be to, miškotvarkos projektai yra paties ieškovo pasirašyti, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad ieškovui buvo žinoma, kad vykdant plynąjį kirtimą bus iškertamos ir pušys.

12.3.       Atsakovė taip pat pabrėžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas iškirto didesnį kiekį medienos nei numatyta Sutartyse ir leidimuose. Sutartyse numatomas iškirsti medienos kiekis yra perkeltas iš leidimų miškui kirsti. Tiek sutartyse, tiek leidimuose nurodytas medienos kiekis yra numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris, o ne tikslus. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 straipsnio 25 punkte nurodyta, kad plynuoju pagrindiniu kirtimu iškertami visi biržėje esantys medžiai, išskyrus sėklinius ir bioįvairovei svarbius medžius. Todėl atsakovė, sumokėjusi sutartą pinigų sumą ieškovui už visą leidimuose numatytą plynojo kirtimo plotą bei numatomą iškirsti apytikrį medienos likvidinį tūrį, turėjo teisę iškirsti visus tame plote esančius medžius, išskyrus leidime nurodytus palikti bioįvairovei. Kaip ir minėta, numatomas iškirsti medienos tūris (įskaitant ir pušies medieną plynojo kirtimo biržėje) apskaičiuotas ir leidimai miškui kirsti išduoti pagal vidinės miškotvarkos projektus.

12.4.       Pabrėžiama ir tai, kad tarp šalių sudarytose Sutartyse apibrėžta, jog parduodamas nenukirstas miškas biržėje ir numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris pagal išduotus leidimus miškui kirsti. Susitarimo ir Sutarčių tekstas yra aiškus, nedviprasmiškas, ieškovas su Susitarimo ir Sutarčių tekstais prieš pasirašydamas susipažino, pretenzijų, pastebėjimų Sutartyse, kad kertamuose plynuoju kirtimu plotuose turi būti paliekamos pušys neatžymėjo. Prieš pasirašydamas Sutartis ieškovas buvo susipažinęs su Miškotvarkos projektais, biržių brėžiniais, biržių ribomis, susipažinęs kokie medžiai turi būti paliekami iškirtus biržes plynuoju kirtimu. Visi dokumentai yra patvirtinti ieškovo parašu. Leidimai kirsti mišką yra išduoti ieškovui pasirašytinai, vadovaujantis paminėtais dokumentais. Todėl atskiro leidimo ar susitarimo iškirsti iš plynojo kirtimo biržių atskirą medžių rūšį, šiuo atveju pušį, atsakovui iš ieškovo gauti ir nereikėjo, nes atsakovei ieškovas Sutarčių vykdymui pateikė Leidimus plynajam kirtimui. Atsakovė pagal Sutartį1 3,0 ha miško plote (duomenys neskelbtini) sklypuose, o pagal Sutartį2 1,5 ha miško plote (duomenys neskelbtini) sklypuose, nusipirkęs medieną nenukirstu mišku iš ieškovo ir jam sumokėjęs Sutartyse nustatytą kainą, įgijo teisę iškirsti visus medžius plynuoju kirtimu nurodytuose sklypuose, kurie gali būti kertami pagal teisės aktų reikalavimus.

12.5.       Kartu atsakovė pabrėžia ir tai, jog teismas, ieškovui priteisdamas 3498,00 Eur nuostolį, nepagrįstai rėmėsi jau pagamintų ir paruoštų parduoti miške prie kelio pušies sortimentų kainomis: stambių, vidutinių - 65 Eur/m3, smulkių - 27 Eur/m3, malkinių - 22 Eur/ m3. Šiuo atveju, žalos dydis galėjo būti vertinamas tik pagal nenukirsto miško pardavimo kainas: stambių – 48,78 Eur/m3, vidutinių - 40,83 Eur/m3, smulkių – 26,81 Eur/m3, malkinių – 5,35 Eur/ m3, kas sudarytų 2484,45 Eur. Sutarčių objektas buvo nenukirstas miškas, todėl teismo išvada vertinti žalą pagal pagamintos apvaliosios medienos sortimentų kainas yra nepagrįsta.

13.       Atsiliepimu ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.       Nurodo, kad pušų kirtimas nebuvo numatytas nei sutartyse, nei leidimuose kirsti mišką. Pagal byloje pateiktų sutarčių nuostatas ieškovas pardavė būtent konkretų kiekį medienos. Šį, sutartyse nurodytą kiekį, sudaro leidimuose kirsti mišką nurodytų medžių rūšys su kiekiu. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, neprofesionalas, turėjo pagrįstą ir teisėtą sutartinį lūkestį, kad atsakovė laikysis tų sąlygų, kurios nurodytos sutartyse ir leidimuose kirsti mišką, t. y. kirs tik nurodytus medžius ir neviršys sutarto kirstino medienos kiekio. Akivaizdu, kad šio sutarto kiekio nebuvo galima viršyti, nes tai būtų nukrypimas nuo sutarčių sąlygų. Vis dėlto pagal byloje pateiktą Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-08 raštą matyti, kad ieškovui priklausiančioje nenukirsto miško sklypuose buvo be savininko sutikimo iškirsta ir pušų medžių medienos 73,48 kub. m. Ši mediena nebuvo įvertinta, už ją nebuvo sumokėta. Nukirstos medienos kiekį ir tūrį paskaičiavo oficiali institucija – Valstybinė miškų tarnyba – todėl jos surašytas dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę nei kiti įrodymai. Be to, pagal Miškų kirtimo taisyklėse pateikiamą lentelę kirtimo branda pušims yra mažiausiai 101 m, o ieškovas nebuvo išreiškęs sutikimo dėl jų kirtimo. Svarbu ir tai, kad atsakovė žinojo, jog iškirto didesnį medienos kiekį, žinojo ir kiek pušų nukirto, bet neinformavo ieškovo, slėpė šį faktą nuo ieškovo, dėl ko buvo pradėtas ir administracinio nusižengimo tyrimas.

13.2.       Pabrėžia, jog 2018-08-29 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartyse labai aiškiai nurodytas medienos kiekis, kurį numatyta iškirsti. Šis kiekis atitinka leidimuose kirsti mišką nurodytus kiekius, kuriuos sudaro būtent konkrečių kirstinų medžių kiekių suma. Jei būtų kertamas visas plotas, kuriame yra ženkliai didesnis medžių kiekis, tai tuomet nebūtų prasmės 2018-08-29 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartyse įrašyti medienos kiekį, kurį numatyta iškirsti. Atsakovės pateiktas aiškinimas neatitinka sutarties sąlygų. Be to, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Dėl to atsakovei keliant neaiškumą dėl 2018-08-29 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, jos aiškinamos jos nenaudai, nes būtent ji parengė šią sutartį.

13.3.       Atsiliepime pažymima ir tai, kad nėra pagrindo remtis atsakovės nurodoma turtinės žalos dydžio apskaičiavimo tvarka, kadangi ją parengė atsakovės darbuotojas, kuris rėmėsi kainomis, kurios nėra taikytinos šiuo atveju, nes sudarytų galimybę atsakovei neapgrįstai praturtėti, kadangi ji būtų gavusi brangią pušų medieną, bet už ją sumokėtų žemesnę nei rinkos kainą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog faktinės bylos aplinkybės, susijusios su šalių sudarytomis sutartimis, kertamo miško vieta, leidimų gavimu, o taip pat iškirstų pušų faktu bei pušų kiekiu nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja ir papildomai jų nekartoja.

15.       Nagrinėjamu atveju, byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, jog atsakovė padarė žalą ieškovui nepagrįstai iškirsdama 69 vnt. pušų, dėl ko turi atlyginti padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijamas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo faktas bei ieškovui priteistos žalos dydžio suma, nurodant, kad pasirinktas žalos dydžio apskaičiavimo metodas yra netinkamas.

16.       Vertinant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal tarp šalių sudarytas nenukirsto miško pirkimo-pardavimo Sutartis bei jų pagrindu išduotus Leidimus kirsti mišką pušų kirtimas nebuvo numatytas. Leidime kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, jog (duomenys neskelbtini) sklypuose kirstinas 302 kub. m. plotas, o Leidime kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, jog (duomenys neskelbtini) sklypuose kirstinas 640 kub. m. plotas. Leidimuose kirsti mišką bei biržės brėžiniuose nurodytos kirstinų medžių rūšys bei numatytas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris kietmetriais: Leidime kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kirstinų medžių rūšys ir numatomas iškirsti apytikris medienos tūris – Bt ( baltalksnio ) -110 ktm, B ( beržo ) – 39 ktm, D ( drebulės ) – 44 ktm., E (eglės ) -20 ktm., Bt ( baltalksnio ) – 46 ktm., B ( beržo ) – 16 ktm., D ( drebulės ) 18 ktm., E (eglės ) – 9 ktm. Leidime kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nurodytos kirstinų medžių rūšys ir numatomas iškirsti apytikris likvidinės medienos tūris: Bt ( baltalksnis ) – 285 ktm, D ( drebulė ) 75 ktm., B (beržas ) – 38 ktm., D ( drebulė) -125 ktm., B ( beržas )- 67 ktm., Bt (baltalksnis ) – 50 ktm., Bt ( baltalksnis ) – 3.50 ktm., E.( eglė ) -1,60 ktm. Be to, pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas vertinti, kad ieškovas, kuris yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) gimimo), kreipėsi į atsakovę, kuri yra miško darbų atlikimo profesionalė, ne tik dėl konkrečių darbų atlikimo, tačiau ir dėl dokumentų, reikalingų miško kirtimui, parengimo, gavimo bei tinkamo jų vykdymo užtikrinimo.

17.       Taigi ieškovas, atsižvelgdamas į Leidimuose nurodytas medžių rūšis turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog būtent šios medžių rūšys bei jų nurodytas kiekis bus iškirsti, juo labiau kad biržės brėžiniuose ranka padarytuose įrašuose pušų kirtimas taip pat nebuvo nurodytas. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybes, jog ieškovas nuosekliai tvirtino atsakovei nurodęs nekirsti pušų, kurių medienos rinkos kaina pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis, yra didesnė, nei Leidimuose nurodytų medžių medienos kaina, leidžia spręsti, kad atsakovė pušis ieškovo miško sklypuose iškirto be jo sutikimo ir taip pažeidė sudarytą tarpusavio susitarimą. Be to, tokią išvadą leidžia daryti ir byloje esantis Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-08 raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovui priklausančiuose miško sklypuose pušys buvo iškirstos be savininko sutikimo.

18.       Kita vertus, kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė ieškovo atstovas, pagal tarp šalių sudarytas Sutarčių nuostatas, ieškovas atsakovei pardavė konkretų kiekį medienos, kurį apibrėžė leidimuose numatytos medžių rūšys bei kiekiai, todėl atsakovė, iškirsdama ginčo pušis bei viršydama iškertamos medienos kiekį 73,48 kub. m., ką pati pripažino pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, pažeidė sudarytus susitarimus bei leidimuose nustatytas miško kirtimo apimtis, kas taip pat patvirtina, jog buvo pažeistas tarp šalių sudarytas susitarimas, o atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti.

19.       Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su vis dar vykstančiu administracinio nusižengimo tyrimu dėl administracinės atsakomybės taikymo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nutraukimas, kadangi civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas nėra sąlygotas administracinės atsakomybės konstatavimo, nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo byloje yra nagrinėjamas atsakovės civilinės atsakomybes klausimas, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis (Valstybinės miškų tarnybos 2019-12-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byla yra pradėta dėl galimų pažeidimų, atrėžiant biržes plyniems kirtimams bei nepatikslinant iškirstų pušies medžių tūrio. Taigi administracinio nusižengimo byla bei joje priimami procesiniai sprendimai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nedaro įtakos nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant ir neteisėtų veiksmų, nustatymui dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, juo labiau kad atsakovė yra miško kirtimo bei kitų darbų atlikimu užsiimanti įmonė, dėl ko jai keliami aukštesni reikalavimai vykdant sutartinius įsipareigojimus ar teikiant tokios rūšies paslaugas.

20.       Nagrinėjam atveju sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-507-611/2016; Nr. e3K-3-225-687/2017). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-239/2009; Nr. e3K-3-225-687/2017). 

21.       Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama ieškovo valią bei sudarytus Susitarimus dėl medžių rūšies bei kiekio iškirtimo, neturėdama tam pagrindo iškirto 69 pušis ir tokiais savo veiksmai padarė ieškovui žalą, kurią turi pareigą atlyginti. Sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl neva netinkamo šalių sudarytų sutarčių nuostatų aiškinimo, o taip pat įrodymų, kad atsakovė iškirto per didelį kiekį medienos, nebuvimo, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio bei faktinio pagrindo, juo labiau kad byloje pateiktuose biržės taksavimo lapuose, kurių konkreti rengimo data bei numeriai nėra nurodyti, užfiksuota, jog iš ieškovo miško sklypų yra iškirsti pušų medžiai.

22.       Vertindamas ieškovui padarytos žalos dydį apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, sprendė, kad teisingiausia žalos dydį nustatyti, atsakovo pateiktuose Biržės taksavimo lapuose nurodytą padarinę ir malkinę medieną įvertinant pagal Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus A. P. pateiktą 2018 m. gruodžio mėn. buvusią rinkos kainą, kaip kad yra atlikęs paskaičiavimus ir juos išdėstęs ieškovas 2020-02-17 prašyme, kuriame įvertinta medienos rūšis (stambi, vidutinė, smulki padarinė ar malkinė).

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui padarytą žalą nepagrįstai vertino pagal paruoštos ir pagamintos apvaliosios medienos sortimentų kainas, o ne pagal nenukirsto miško pardavimo kainas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis yra pernelyg didelis.

24.       Kaip jau minėta, nustatydamas priteistinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktuose Biržės taksavimo lapuose nurodytą padarinę ir malkinę medieną įvertinant pagal Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus A. P. pateiktą 2018 m. gruodžio mėn. buvusią rinkos kainą. Taigi teismas iš esmės rėmėsi nepagrįstai nukirstų pušų rinkos kaina, t.y. pinigų suma, už kurią ieškovas turėjo realią galimybę parduoti ginčo pušies medžius. Sutikti su atsakovės argumentu, jog apskaičiuojant padarytos žalos dydį yra pagrindas vadovautis vidutinėmis nenukirsto miško medienos kainomis pagal atskiras medžių rūšis, nėra pagrindo, kadangi, atsakovės nurodomi teisės aktai, susiję su nenukirsto miško medienos kainomis, reglamentuoja valstybinio miško kainos apskaičiavimo tvarką arba situacijas, kuomet privataus miško savininkui yra mokama kompensacija dėl jo valdose steigiamos naujos saugomos teritorijos, keičiamo jos statuso ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta, todėl yra pagrindas vertini, jog ieškovas, kaip privataus miško savininkas, turėjo galimybę rinktis ir ginčo pušis parduoti už rinkos kainą, o ne už nenukirsto miško medienos kainą, ar, nesulaikęs jam tinkamos kainos pasiūlymo, išvis neparduoti pušų, juo labiau kad pušų kirtimo amžius pagal Miško kirtimo taisyklių nuostatas yra daugiau, nei 100 metų, o pagal byloje esančius duomenis negalima daryti kategoriškos išvados, jog nukirstos pušys buvo sulaukusios tokio amžiaus.

25.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 patvirtinus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius bei Želdynų atkuriamosios vertės nustatymo metodikos nuostatas, atkuriamoji iškirstų pušų vertė, atsižvelgiant į tai, kad iškirstų pušų skersmuo buvo atitinkamai nuo 16 iki 48 cm pločio, iš esmės atitinka (apie 3480 Eur) skundžiamu sprendimu ieškovui priteistą žalos dydį, kas papildomai pagrindžia vertinimą, jog mažinti ieškovui priteistos žalos dydį nėra pagrindo.

26.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

27.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484 Eur advokato pagalba už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateiktas 2020-04-13 mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad ieškovas pervedė 484 Eur teisines paslaugas teikusiam atstovui už teisines paslaugas. Taigi, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 484 Eur už teisines paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

29.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – Aplinkos ministerijos raštą dėl administracinio nusižengimo tyrimo ir su juo susijusių aplinkybių. Įvertinusi prašomo prijungti dokumento turinį bei aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra reikšmingas civilinės bylos nagrinėjimui. Dėl to pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Miško draugas“, į. k. 300011245, ieškovui A. Č., a. k.   (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

teisėjai                                Rita Dambrauskaitė

                                                                                       Vygintas Mažuika

                                 Laimantas Misiūnas