Civilinė byla Nr. e2S-28-856/2026

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29174-2025-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3;

                                                                                     3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7.

(S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-46344-1094/2025 pagal ieškovės K. J. B. ieškinį atsakovui I. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       I. K. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo. Teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 10G-2520; 2) atmesti atsakovo I. S. reikalavimą grąžinti užstato dalį (672,37 Eur); 3) pripažinti, kad ieškovė turėjo pagrįstą teisę sulaikyti užstato dalį dėl patirtų realių išlaidų, susijusių su buto sutvarkymu, po nuomos sutarties pabaigos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10G-2520 „D. I. S. prašymo“, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti 672,37 Eur depozito dalį. Su šiuo nutarimu ieškovė nesutinka ir prašo jį panaikinti.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2023 m. birželio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2207-03, kuri vėliau buvo pratęsta 2024 m. gegužės 24 d. ir 2025 m. liepos 29 d. sutartimis. Pagal sutartį atsakovas sumokėjo 2 200 Eur užstatą (depozitą), kuris buvo skirtas galimos žalos ir neapmokėtų įsipareigojimų padengimui. Pasibaigus nuomos laikotarpiui buvo nustatyta, kad: buto būklė neatitiko pradinės perdavimo būklės; sienos buvo užteptos ir pažeistos; reikalingas generalinis valymas ir remonto darbai; atsakovas raštu pripažino tam tikrą padarytą žalą. Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė atsakovui komunalinių mokesčių apskaičiavimus (427,63 Eur), informaciją apie generalinio valymo išlaidas (500 Eur) ir preliminarius valymo paslaugų įmonių skaičiavimus. Iš depozito buvo išskaičiuotas vieno mėnesio nuomos mokestis (1100 Eur), komunaliniai mokesčiai (427,63 Eur) bei valymo ir remonto išlaidos. Valymą atliko ieškovės motina, kuri yra valytoja.

4.       Ieškovė nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime yra klaidingai konstatuota, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų. Be to, buvo pažeistas ginčo nagrinėjimo ne teisme procesas.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas bei tinkamai nesuformuluoti būtent atsakovui, o ne tretiesiems asmenims reiškiami reikalavimai. Taip pat prie ieškinio nepridėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, priedai pateikti ne valstybine kalba, nesumokėtas žyminis mokestis, nenurodyti trečiojo asmens duomenys (šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje turi dalyvauti kaip išvadą teikianti institucija).

6.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovui I. S., trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti užstato dalį dėl realių išlaidų (2 930 Eur komunalinių, valymo, remonto išlaidų); 2) atmesti atsakovo I. S. reikalavimą grąžinti 672,37 Eur užstato dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-2520 „D. I. S. prašymo“, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti 672,37 Eur užstato dalį. Su šiuo nutarimu ieškovė nesutinka ir prašo jį panaikinti.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad 2023 m. birželio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2207-03, kuri vėliau pratęsta iki 2025 m. liepos 29 d. Pagal sutartį atsakovas sumokėjo 2 200 Eur užstatą (depozitą), skirtą galimos žalos ir neapmokėtų įsipareigojimų padengimui. Pasibaigus nuomos laikotarpiui nustatyta, kad: buto būklė neatitiko pradinės perdavimo būklės; sienos buvo užteptos ir pažeistos; reikalingas generalinis valymas ir smulkus remontas; atsakovas raštu pripažino dalį padarytos žalos. 2025 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė atsakovui komunalinių mokesčių apskaičiavimus (427,63 Eur) ir valymo sąnaudas (500 Eur). Iš užstato buvo išskaičiuota vieno mėnesio nuoma (1 100 Eur), komunaliniai mokesčiai ir valymo išlaidos, ką patvirtina pateikti įrodymai. Valymą atliko ieškovės motina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės K. J. B. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui I. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino.

11.       Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovui, kuriuos išsprendus ir įgyvendinus būtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens (atsakovo) teisės ir pareigos.

12.       Teismas pažymėjo, jog prie patikslinto ieškinio nepridėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, nepateikta nuomos sutartis valstybine kalba, nepateiktos nurodytos komunalinių ir valymo išlaidų sąskaitos.

13.       Teismas akcentavo, jog dėl netiksliai suformuluotų materialiųjų reikalavimų (atsakovui reikalavimai nėra pareikšti) nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

14.       Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė (apeliantė)  K. J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo reikalavimus pripažinti teisę sulaikyti užstato dalį ir atmesti atsakovo reikalavimą grąžinti užstato dalį, kas yra materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, galintys sukelti teisinius padarinius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimai atsakovui nėra suformuluoti.

14.2.                      Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė savarankiškus reikalavimus, t. y. pripažinti teisę sulaikyti užstato dalį ir atmesti atsakovo reikalavimą grąžinti užstato dalį, o ne tik apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą. Teismas nepagrįstai ignoravo šiuos savarankiškus reikalavimus ir klaidingai interpretavo ieškinio dalyką.

14.3.                      Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, taip pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą.

14.4.                      CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Šie trūkumai yra formalūs ir galėjo būti pašalinti teismo nurodymu, o ne būti pagrindu ieškinį laikyti nepaduotu.

14.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl netiksliai suformuluotų materialiųjų reikalavimų nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį. Pareiškėja nurodė ginčo sumą (2 930 Eur) ir sumokėjo 66 Eur žyminį mokestį. Jei teismas manė, kad žyminis mokestis apskaičiuotas neteisingai, jis turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne grąžinti ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Dėl ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentų

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys (patikslintas ieškinys) atsakovui laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 10G-2520; 2) atmesti atsakovo I. S. reikalavimą grąžinti užstato dalį (672,37 Eur); 3) pripažinti, kad ieškovė turėjo pagrįstą teisę sulaikyti užstato dalį dėl patirtų realių išlaidų, susijusių su buto sutvarkymu, po nuomos sutarties pabaigos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovui, trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti užstato dalį dėl realių išlaidų (2 930 Eur komunalinių, valymo, remonto išlaidų); 2) atmesti atsakovo I. S. reikalavimą grąžinti 672,37 Eur užstato dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) nutarimo panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovė teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino (nesuformulavo konkrečių reikalavimų atsakovui, kuriuos išsprendus ir įgyvendinus būtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens (atsakovo) teisės ir pareigos; nepateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, nuomos sutarties valstybine kalba, komunalinių ir valymo išlaidų sąskaitų; dėl netiksliai suformuluotų materialiųjų reikalavimų (atsakovui reikalavimai nėra pareikšti) nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį).

19.       CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

20.       Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).

21.       Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio elementams (dalykui ir pagrindui), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

22.       Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

23.       Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.

24.       VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).

25.       Įvertinus šį teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad ginčus VVTAT turi teisę inicijuoti tik vartotojas (atsakovas). Paslaugų teikėjams (ieškovei) VTAĮ atitinkamos teisės nenustato. Šiuo atveju, kaip galima suprasti iš bylos duomenų (VVTAT nutarimas byloje nepateiktas, todėl negalima nustatyti VVTAT nagrinėto ginčo ribų), atsakovo (vartotojo) I. S. prašymo pagrindu VVTAT priėmė 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriuo įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 672,37 Eur užstato dalį. Tačiau, kaip minėta, byloje nesant VVTAT nutarimo, nėra galimybės nustatyti atsakovo ieškovei pareikštų reikalavimų ribų, ar jo reikalavimai tenkinti visa apimtimi, ar dalis reikalavimų buvo netenkinta (patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti užstato dalį dėl realių išlaidų (2 930 Eur komunalinių, valymo, remonto išlaidų), tačiau neaišku, ar atsakovas sutinka su šiomis išlaidomis, ar jas ginčijo), ar spręstas tik vartotojo reikalavimas dėl 672,37 Eur užstato dalies grąžinimo. Taigi, neaišku, kokie atsakovo reikalavimai buvo VVTAT nutarimo nagrinėjimo dalykas.

26.       Šiuo atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išdėstė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas buvo sumokėjęs 2 200 Eur užstatą (depozitą), skirtą galimos žalos ir neapmokėtų įsipareigojimų padengimui. Pasibaigus nuomos laikotarpiui buvo nustatyta, kad buto būklė neatitiko pradinės perdavimo būklės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė iš sumokėto užstato išskaičiavo vieno mėnesio nuomą, komunalinius mokesčius ir valymo išlaidas. Atsakovas su tuo nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-2520 „D. I. S. prašymo“, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti 672,37 Eur depozito dalį. Ieškovė nurodė, kad su šiuo nutarimu ji nesutinka ir prašė jį panaikinti, vėliau patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti užstato dalį dėl realių išlaidų (2 930 Eur komunalinių, valymo, remonto išlaidų); 2) atmesti atsakovo I. S. reikalavimą grąžinti 672,37 Eur užstato dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Kaip minėta, ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti 672,37 Eur depozito dalį. Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti, kad turėjo teisę sulaikyti užstato dalį dėl realių išlaidų (2 930 Eur, nuo kurių, beje, ji skaičiuoja ir žyminį mokestį) ir atmesti atsakovo reikalavimą grąžinti 672,37 Eur užstato dalį. Šiuo atveju ieškovė, nurodydama, jog buvo priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, įpareigojantis ją grąžinti atsakovui 672,37 Eur depozito dalį, patikslintu ieškiniu prašo atsakovo reikalavimą grąžinti 672,37 Eur užstato dalį atmesti, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra pareiškęs jokių savarankiškų reikalavimų, kuriuos ieškovė galėtų prašyti atmesti (dėl 672,37 Eur). 

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei teisme pareiškus savarankiškus ieškinio reikalavimus, kildinamus iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, šie reikalavimai ir turėjo būti formuluojami taip, kad jie sukeltų pasekmes, t. y. galima spręsti, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą, kurią ir turėtų būti prašoma priteisti (apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl jos dydžio, kadangi neaišku, ar iš apeliantės minimos 2 930 Eur komunalinių, valymo ir remonto išlaidų sumos jai likusi suma atlyginta (atėmus 672,37 Eur), ar ne). Kaip minėta, VVTAT nagrinėto ginčo ribos yra svarbu atsakovo reikalavimų turiniui nustatyti, tačiau jos neriboja ieškovės (paslaugos teikėjos) teismui reiškiamo ieškinio ribų (t. y. gali būti prašoma priteisti pagal nuomos sutartį nesumokėtą nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, remonto ir valymo išlaidas ir pan.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą trūkumams pašalinti, iš esmės ir įpareigojo ieškovę pateikti ieškinį suformulavus konkrečius reikalavimus atsakovui (priteisti žalą ir pan.), kuriuos išsprendus ir įgyvendinus būtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens (atsakovo) teisės ir pareigos, tačiau ieškovė to nepadarė (nepagrįstai ieškinio reikalavimai derinami su VVTAT nutarimo turiniu, kuris nėra ir negali būti apskundimo objektu). Kitaip tariant, ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, o ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas pagal šiuo metu pateiktus reikalavimus negali sukelti ir nesukels bylos šalims jokių pasekmių. 

29.       Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo atveju ieškovė teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. teismui nebuvo pateiktas ieškinys, kuriame formuluojami konkretūs reikalavimai atsakovui (pvz., priteisti žalą ir pan.), kuriuos išsprendus būtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens (atsakovo) teisės ir pareigos. Kadangi ieškovė nepašalino esminio ieškinio trūkumo, dėl ko ieškinys ir nebuvo priimtas, manytina, jog kaip kiti trūkumai buvo nurodyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, teikiamų tam tikrų priedų valstybine kalba bei papildomų įrodymų nepateikimas, kurie patys savaime negalėtų būti vertinami kaip ieškinio trūkumai, dėl ko teismas, jų nepateikus, galėtų daryti išvadą, jog ieškinio trūkumai nepašalinti (juos išreikalauti galima ir rengiantis bylos nagrinėjimui). Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį, tačiau šiuo atveju nesant galimybės identifikuoti atsakovui keliamų materialiųjų reikalavimų, nėra galimybės mokėtiną žyminį mokestį tiksliai apskaičiuoti (visiškai neaišku, kodėl šis mokestis skaičiuojamas nuo ieškovės nurodomos 2 930 Eur sumos, nors priteisti tokio dydžio skolą ar žalą reikalavimas nereiškiamas).

30.       CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir trūkumų šalinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė