Civilinė byla Nr. e2A-178-178/2016

Teisminio proceso Nr.  2-08-3-08314-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.3.4.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-484-278/2015 pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovams D. Š., akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl sandorio pripažinimo niekiniu, tretieji asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, antstolis A. B. ir notarė V. J..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tarp atsakovų 2013 m. birželio 18 d. sudarytą sutartinio įkeitimo sutartį (toliau - Įkeitimo sutartis); įpareigoti hipotekos registrų tvarkytoją išregistruoti Įkeitimo sutartį iš Hipotekos registro; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolio A. B. kontorai buvo pateikęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl 24 519,60 Eur (84 661,26 Lt) išieškojimo iš atsakovo D. Š.. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, antstolis 2012 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymus areštuoti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) esančias ir būsimas išmokas, priklausančias D. Š.. Ieškovei tapo žinoma, kad 2013 m. birželio 18 d. Įkeitimo sutartimi, esant antstolio A. B. patvarkymams, išmokos buvo įkeistos AB „Citadele“ bankui (toliau – Bankas). Įkeičiant turtą, kai galioja jam taikytas areštas, yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, Įkeitimo sutartis yra niekinis ir negalioja, nes sudarytas pažeidžiant antstolio patvarkymu nustatytą draudimą, todėl prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.). Ieškovės teigimu, Įkeitimo sutartis pažeidžia jos kaip D. Š. kreditoriaus teises, nes D. Š. šiuo sandoriu neteisėtai suvaržė savo turtą ir dėl to negali tinkamai atsiskaityti su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi G. V. įmonės „Šoklys“ ieškiniui užtikrinti atsakovo D. Š. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas D. Š. priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtą bei piniginės lėšos. Iš antstolio A. B. patvarkymų matyti, kad areštuotos D. Š. piniginės lėšos, esančios NMA, nurodant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš Turto arešto aktų registro matyti, kad D. Š. atžvilgiu Įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojo antstolių taikyti nekilnojamojo, kilnojamojo ir piniginių lėšų areštai. Teismas nurodė, kad tarp atsakovo D. Š. ir NMA susiformavus prievoliniams santykiams – D. Š. įsipareigojo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančią paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitų plotus, o NMA – apskaičiuoti ir išmokėti paramą, D. Š. teisės į NMA mokėtinas paramos išmokas laikytinos turtinėmis teisėmis (CK 1.112 str.). Teismas nenustatė, kad antstolis A. B. kokiu nors patvarkymu būtų areštavęs D. Š. turtines teises, nes tiek 2012 m. gegužės 14 d., tiek 2013 m. sausio 16 d. patvarkymuose nurodoma, jog areštuojamos lėšos, esančios  NMA ir  lėšų arešto mastas - 84 661,26 Lt. Patvarkymas dėl turtinių teisių arešto prilyginimas turto areštui, todėl jis turi būti registruojamas viešame registre, tačiau Centrinės hipotekos įstaigoje Įkeitimo sutarties sudarymo metu nebuvo įregistruotas antstolio A. B. patvarkymas/turto arešto aktas dėl turtinių teisių arešto. Šią aplinkybę patvirtina ir notarės V. J. pateikta 2013 m. birželio 18 d. 13.57 val. gauta Centrinės hipotekos Turto arešto aktų registro išrašo išsami informacija. Teismas sprendė, kad Įkeitimo sutarties sudarymo momentui atsakovo D. Š. turtinės teisės į gautinas sumas, kurias apskaičiuoja ir moka NMA, neareštuotos. Antstolio A. B. teiginį, kad patvarkymais buvo areštuotos ir būsimos išmokos iš NMA, paneigia bylos duomenys bei patvarkymų formuluotės. Be to, ne antstolio ar kito asmens paaiškinimai, samprotavimai, o antstolio patvarkymai bei jais realizuoti antstolio veiksmai turi esminę teisinę reikšmę ginčo išsprendimui (CPK 585 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad Įkeitimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o ieškovės pateikti įrodymai nepaneigia ginčo sandorio teisėtumo. Byloje nenustatyta, kad Įkeitimo sutartis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų tokios rūšies sandoriams ar įkeitimo objektas negali būti sandorio objektu (CK 1.112 str. 2 d., 4.209 str. 2 d.). Ieškovė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sandoriui pažeidus jos kaip D. Š. kreditorės teises, ieškovė, manydama, kad antstolis nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių priteisto įsiskolinimo išieškojimui, turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio patvarkymai, jais realizuoti antstolio veiksmai turi esminę teisinę reikšmę ginčo išsprendimui. Vien ta aplinkybė, kad antstolis A. B., formuluodamas patvarkymo turinį ir reikalavimus, nebuvo tikslus ir netinkamai nurodė CPK straipsnį, kuriuo remdamasis priėmė patvarkymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo areštuotos turtinės teisės. Visų antstolio vėliau atliktų veiksmų seka vykdomojoje byloje patvirtina, kad antstolis vykdomojoje byloje siekė, jog turtinė nauda, kurią išieškotojas turėtų gauti ateityje, nebūtų perleista kitiems asmenims ar nesumažėtų jų vertė, t.y. kad atsakovui D. Š. iš NMA nebūtų pervestos esamos ar būsimos išmokos.
2. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog Įkeitimo sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir juo buvo įkeistos turtinės teisės, bet ne turtas, tuomet yra svarbu atskirti turtines teises nuo turto. D. Š. priklausanti reikalavimo teisė negalėjo būti įgyvendinta, nes baigus NMA administruoti paraiškas ir priėmus atitinkamą sprendimą išmokėti lėšas, jos tampa turtu, priklausančiu paraiškos pateikėjui ir esančiu NMA sąskaitoje. Todėl nuo sprendimo išmokėti lėšas priėmimo momento lėšoms turėjo pradėti galioti antstolio patvarkymais taikyti areštai ir jos negalėjo būti išmokėtos paraiškos davėjui. Todėl turtinė teisė negalėjo būti įgyvendinta, kadangi gavus turtinės teisės įvykdymą, turtinė teisė būtų realizuota iš turto, kuriam yra galiojantis turto areštas.
3. Teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių bei netyrė ir nesiaiškino visų aplinkybių, kad nustatytų, ar Įkeitimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus į teismo posėdį antstoliui A. B.. Teismo nuomone, antstolio paaiškinimai neturės įtakos teisingam sprendimo priėmimui.
4. Jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad turtinės teisės įvykdymas nebuvo galimas iš turto, kuriam galiojo areštai, tokiu atveju 2014 m. gegužės 29 d. sandoris, kuriuo NMA pervedė lėšas priklausančias D. Š., kurioms antstolio patvarkymais buvo taikyti areštai, yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir teismo ex officio turėtų būti pripažintas niekiniu bei taikyta restitucija.
5. Teismas neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kas sąlygojo neteisėto, nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir 1.80 straipsnį, taip pat CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kas sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą.

Atsakovė AB Citadele bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė. Antstolis A. B. 2012 m. gegužės 14 d. patvarkymu areštavo pinigines lėšas priklausančias D. Š., esančias NMA, lėšų arešto mastas 84 661,26 Lt. Analogiška situacija yra ir su 2013 m. sausio 16 d. antstolio A. B. patvarkymu.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad antstolis A. B. kokiu nors patvarkymu būtų areštavęs D. Š. turtines teises. Be to, notarė V. J. nurodė, kad iki Įkeitimo sutarties sudarymo buvo patikrinti D. Š. turto suvaržymai ir nebuvo nustatyti apribojimai D. Š. turtinėms teisėms, esančioms Įkeitimo sutarties objektu.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog Įkeitimo sutartis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų tokios rūšies sandoriams ar įkeitimo objektas negalėtų būti šio sandorio objektu.
4. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl apeliantė, manydama, kad antstolis, formuluodamas patvarkymo turinį ir reikalavimus, nebuvo tikslus ir netinkamai nurodė CPK straipsnį, kuriuo remdamasis priėmė patvarkymus, turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Atsakovas D. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įkeitimo sandoriu Banko naudai buvo įkeistos (ne perleistos) visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės į gaunamas išmokas (dotacijas) iš NMA pagal paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, t. y. įkeistos turtinės teisės, o ne turtas (CK 4.201 str. 1 d., 4.204 str.).
2. Antstolis A. B. 2012 m. gegužės 14 d., 2013 m. sausio 16 d. ir 2014 m. vasario 12 d. patvarkymais areštuotos piniginės lėšos, priklausančios D. Š. ir esančios NMA (lėšų arešto mastas 84 661,26 Lt). Jokios nesamos ar būsimos lėšos, priklausančios D. Š., nebuvo areštuotos. Taip pat minėtų patvarkymų turinys suponuoja išvadą, kad antstolis areštavo ne D. Š. priklausančias turtines teises, o būtent pinigines lėšas kaip turto objektą, esančias (o ne būsimas) NMA.
3. Po 2013 m. sausio 16 d. patvarkymo priėmimo NMA pervedė D. Š. priklausančias pinigines lėšas proporcingai visiems D. Š. priklausančias tiesiogines išmokas, esančias NMA, areštavusiems antstoliams, įskaitant antstolį A. B.. 2013 m. kovo 21 d. į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą pervesta 12 424,45 Lt tiesioginių išmokų, priklausančių D. Š.. 2013 m. sausio 16 d. patvarkymas, kuriuo buvo areštuotos D. Š. priklausančios ir NMA esančios piniginės lėšos, įvykdytas, todėl 2013 metais jokie atsakovės kaip kreditorės interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti.
4. Apeliantė pripažįsta, kad patvarkymai yra netikslūs ir priimti padarius tam tikrus pažeidimus, tačiau visgi jais remiasi. Apeliantė minėtų antstolio patvarkymų neskundė, be to, ji netinkamai naudojasi savo neva pažeistų teisių gynimo būdais. Teismas pagrįstai vertino antstolio patvarkymų turinį, o ne tai, kokius veiksmus antstolis norėjo atlikti, bet neatliko. Išplėstinis ar perteklinis antstolio patvarkymų turinio aiškinimas yra nesuderinimas su antstolio veiklos teisėtumo ir pagrįstumo principais, tai gali nepagrįstai pažeisti skolininko teises ir teisėtus interesus bei vykdymo proceso šalių pusiausvyros principą.
5. Apeliantės teiginys, kad Įkeitimo sutartis negalėjo būti sudaryta, yra nepagrįstas.  Nebuvo jokio antstolio patvarkymais nustatyto draudimo D. Š. įkeisti Banko naudai savo turtines teises, įskaitant visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas (dotacijas) iš NMA už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.Turto arešto aktų registro tvarkytojas nebuvo informuotas apie antstolio A. B. priimtus patvarkymus dėl D. Š. piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ar patvarkymus dėl turtinių teisių arešto. Atitinkamų arešto faktų neįregistravus viešame registre, nebuvo nei faktinių, nei teisinių kliūčių sudaryti Įkeitimo sutartį ir ją įregistruoti viešame registre. Turto arešto aktų registre iki šiol nėra įregistruotas D. Š. turtinių teisių areštas, kurį taikytų antstolis A. B.. Todėl nebuvo pagrindų, dėl kurių atsakovai nebūtų galėję sudaryti, o notarė V. J. patvirtinti Įkeitimo sutarties.
6. Įkeitimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat nepažeidė ir nepažeidžia apeliantės, kaip D. Š. kreditorės, teisių ir teisėtų interesų. Iki 2013 m. liepos 17 d. apeliantei jau buvo padengta daugiau nei pusė antstolio A. B. išieškomos skolos (apie 45 000 Lt iš 84 661,26 Lt). Apeliantės reikalavimų užtikrinimui 2011 m. gruodžio 13 d. antstolio Turto aprašu areštuoti D. Š. priklausantys kviečiai, kurie buvo įvertinti 82 650 Lt suma. Minėtų kviečių antstolis nerealizavo, jie sugedo ir tapo beverčiais, dėl ko D. Š. patyrė didelę žalą. Jei apeliantės teisės bei interesai ir buvo pažeisti, tai ne dėl Įkeitimo sutarties sudarymo, o dėl netinkamų ir neteisėtų antstolio A. B. veiksmų (neveikimo). 

Trečiasis asmuo NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu apeliantei iš atsakovo D. Š. priteisė 73 176 Lt skolos, 7 850,26 Lt palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdymui antstolio A. B. kontorai. Antstolis A. B. 2012 m. gegužės 14 d., 2013 m. sausio 16 d. ir 2014 m. vasario 12 d. patvarkymais dėl lėšų arešto areštavo pinigines lėšas, priklausančias D. Š., esančias NMA. 2013 m. birželio 18 d. atsakovai D. Š. ir Bankas sudarė Įkeitimo sutartį, kuria D. Š., užtikrindamas kredito Bankui grąžinimą, įkeitė visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas (dotacijas) iš NMA už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2013 m. birželio 17 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Apeliantė pareikštu ieškiniu ginčija Įkeitimo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai, nes, pasak apeliantės, įkeistam turtui (turtinėms teisėms) galiojo antstolio A. B. turto areštas (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų, ieškinį atmetė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įkeitimas - tai esamas ar būsimas skolinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimas kilnojamaisiais daiktais ar turtinėmis teisėmis (CK 4.198 str. 1 d.). Įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės (CK 4.201 str. 1 d.), be to, įkeitimo objektu gali būti ir turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje (CK 4.204 str. 2 d.).

Kaip minėta, antstolis 2012 m. gegužės 14 d., remdamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi, t.y. norma, reglamentuojančia piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ir pas kitus asmenis, areštą, priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo „pinigines lėšas, priklausančias D. Š., esančias Nacionalinėje mokėjimo agentūroje“ (vėlesniuose – 2013 m. sausio 16 d., 2014 m. vasario 12 d. -patvarkymuose vartojama tokia pat formuluotė). 2013 m. sausio 16 d. patvarkymu antstolis panaikino paminėtą areštą ir vėl (analogiška formuluote) areštavo lėšas, tik šiuo atveju jau nurodydamas jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovų 2013 m. birželio 18 d. sudarytos Įkeitimo sutarties objektu nurodomos „visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės į gaunamas išmokas (dotacijas) iš NMA už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2013 m. birželio 17 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais“, įkeičiamo daikto vertė – 170 000 Lt. Iš esmės tarp šalių kilo ginčas, ar antstolio patvarkymai dėl arešto apima tik D. Š. priklausančias, esančias NMA, pinigines lėšas (atsakovų pozicija), ar jie ir juose nurodytas areštas taikytini ir Įkeitimo sutarties objektui – „visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės į gaunamas išmokas“ kaip turtinei teisei (apeliantės pozicija), kitaip tariant – ar Įkeitimo sutartis (ne)sudaryta dėl areštuoto turto. Apeliantės manymu, Įkeitimo sutartis negali būti laikoma teisėta, nes įkeitimo objektui galiojo antstolio patvarkymas jį areštuoti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovais, kad Įkeitimo sutarties sudarymo momentu atsakovo D. Š. turtinės teisės į iš NMA gautinas (būsimas) sumas nebuvo areštuotos, o buvo areštuotos D. Š. NMA esančios lėšos, todėl ginčijamas sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir bylos duomenys nepaneigia jo teisėtumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis klausimas sprendžiant dėl Įkeitimo sutarties (ne)galiojimo yra visų pirma Įkeitimo sutarties objekto apimtis, t.y. ar ja buvo pažeisti antstolio patvarkymai (jei juos ir vertinti apeliantės nurodomu būdu) ir buvo pažeistos apeliantės teisės bei teisėti interesai.

Kaip minėta, turimos turtinės teisės bei turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje, gali būti įkeitimo objektu (CK 4. 201 str. 1 d., 4.204 str. 2 d.). Šiuo atveju Įkeitimo sutartimi buvo įkeista teisė tik į konkretų objektą – 170 000 Lt pagal 2013 m. birželio 17 d. paraišką, t.y. įkeistos ne visos D. Š. turtinės teisės į NMA išmokamas lėšas, įkeista tik reikalavimo teisė pagal konkrečią paraišką konkrečiai sumai, kas reiškia, kad kitos NMA išmokėtinos D. Š. sumos (jei tokių būtų) įkeitimu nėra suvaržytos. Šiame kontekste pastebėtina, kad NMA 2014 m. sausio 16 d. pervedė Bankui 47 618,99 Lt per klaidą, nes ši suma apskritai nebuvo parama pagal paminėtą 2013 m. paraišką (tai nurodo pati NMA 2014 m. balandžio 22 d. rašte Bankui), taigi, ji niekaip nesusijusi su Įkeitimo sutartimi. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant Įkeitimo sutarties objektą jo arešto ir apeliantės teisių (ne)pažeidimo aspektu, reikšmingu įrodymu yra po Įkeitimo sutarties sudarymo D. Š., NMA ir Banko 2013 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas dėl išmokų pervedimo (toliau – Susitarimas), nes būtent jis detalizuoja įkeitimo objekto apimtį - šiuo Susitarimu susitarta, kokios D. Š. iš NMA gautinos išmokos yra/bus laikomos įkeistomis pagal ginčijamą sandorį. Susitarimo (C) punktu Bankas ir D. Š. susitarė, kad iš NMA gaunamos išmokos pagal pateiktas paraiškas (už 2013 ir 2014 metus (B punktas)) turi būti gaunamos į Susitarimo 1.1 punkte nurodytą Banke esančią D. Š. sąskaitą, kurioje esančios ir būsimos lėšos yra (bus) įkeistos Bankui užtikrinant D. Š. prievolių pagal 2010 m. balandžio 23 d. kredito sutartį tinkamą įvykdymą. Bankas ir D. Š. Susitarimo (D) punktu taip pat susitarė, kad Bankas turi teisę ir be atskiro D. Š. įspėjimo nurašyti NMA į sąskaitą pervestas išmokas ir jos lėšomis kredito sutartyje nustatyta tvarka dengti D. Š. mokėtinas sumas. Taigi, pagal Susitarimą Bankui įkeistomis laikomos tik į D. Š. sąskaitą įplaukusios sumos (ir pagal Įkeitimo sutartį - tik 170‘000 Lt ribose). Susitarimo 1.1 punkte šalys susitarė, kad į D. Š. sąskaitą Banke privalu pervesti visas NMA mokamas išmokas (išskyrus išmokas ar jų dalis, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo areštuotos ar sustabdytas jų išmokėjimas, ar dėl pritaikytų sankcijų sumažintas išmokų dydis, bei išmokas ar jų dalis, kurių išmokėjimas klientui (D. Š.) yra apribotas kitais teisės aktų numatytais atvejais). Išmokos lėšas, kurių išmokėjimas D. Š. teisės aktų nustatyta tvarka buvo apribotas, NMA įsipareigoja mokėti į sąskaitą nedelsiant (tik) nuo tokių apribojimų panaikinimo. Taigi, iš paminėtų Susitarimo nuostatų galima daryti išvadas, kad, pirma, D. Š., Bankas ir NMA aiškiai susitarė, jog Įkeitimo sutarties objektu laikytinos į Susitarime nurodytą sąskaitą NMA pervestos D. Š. priklausančios išmokos pagal 2013 m. birželio 17 d. paraišką; antra, pagal Susitarimo 1.1 punktą į D. Š. sąskaitą pervestinos tik tos išmokos (jų dalis), kurios teisės aktų nustatyta tvarka nėra areštuotos (ar jos nepervestinos dėl kitų Susitarimo 1.1 punkte nurodytų priežasčių egzistavimo). Todėl spręstina, kad lėšos, priklausančios išmokėti D. Š. pagal patenkintą 2013 m. paraišką, bet dar jo negautos ir esančios NMA, nelaikytinos Įkeitimo sutarties objektu, nes įkeitimo objektu pagal Susitarimo nuostatas tampa tik pervesta į D. Š. sąskaitą Banke neareštuota jų dalis. Atsižvelgiant į tai, netgi vertinant antstolio patvarkymus dėl arešto apeliantės pozicijoje nurodomu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Įkeitimo sutartyje nurodytas bei Susitarime detalizuotas objektas savo apimtimi pažeidžia antstolio patvarkymus bei apeliantės teises. Todėl konstatuoti, kad Įkeitimo sutartis dėl apeliantės nurodomų motyvų turi būti pripažinta negaliojančia remiantis CK 1.80  straipsnio 1 dalimi, 1.81 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo. Tuo tarpu tai, ar NMA – trečiasis asmuo šioje byloje - tinkamai vykdė antstolio patvarkymus ir Susitarimo nuostatas, nėra nagrinėjamo ieškinio nei pagrindu, nei dalyku ir neturi įtakos Įkeitimo sutarties (ne)galiojimui.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Atsakovas D. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str. 1 d., 3 d.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

              n u t a r i a :

              Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                                         

                                                                                    Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                    Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                                                                    Alvydas Poškus