Civilinė byla Nr. e2A-216-943/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00869-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.12.12.2; 3.3.1.19.8; 3.1.12.15

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Alta“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1034-264/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, ieškinį atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „KDS grupė“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos administratoriai“, pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Inter Alta“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau ir – ginčo, ginčijama sutartis) dėl 659 977,58 Eur reikalavimo teisės į UAB „Elektros gelmė“ perleidimo; sutartį pripažinus negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „KDS grupė“ visas sumas, kurias UAB „Elektros gelmė“ išmokėjo UAB „Inter Alta“ sutarties pagrindu, bei kitas likusias reikalavimo teises į UAB „Elektros gelmė“ pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutartis bei priteisti ieškovei BUAB „KDS grupė“ iš atsakovės UAB „Inter Alta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad įmonei 2018 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Bankroto administratorius, patikrinęs ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovė (pradinis kreditorius) perleido atsakovei (naujajam kreditoriui) visas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Elektros gelmė“, kilusias 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutarčių pagrindu. Perleistų reikalavimo teisių apimtis – 659 977,58 Eur.

3.       Ieškovės teigimu, ginčijama sutartis buvo sudaryta esant įregistruotam ir galiojančiam ieškovės turto areštui bei taikomiems turto disponavimo apribojimams, todėl ji prieštarauja Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 ir 7 dalims, ir turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovės turtui 2017 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 visų galimų ieškovės kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas jai nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Minėta nutartimi teismas uždraudė areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Ieškovės turto areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas    2017 m. spalio 27 d. 15.05 val.

4.       Atsakovė UAB „Inter Alta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad TAARĮ 2 straipsnyje, kuriuo remiasi ieškovė, nėra įtvirtinta imperatyvių reikalavimų, kuriuos, pasak ieškovės, pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Nurodytame straipsnyje apibrėžiamos tik įstatyme vartojamos sąvokos, todėl neegzistuoja ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje.

5.       Atsiliepime pažymima, kad iš Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 matyti, kad kreditorius AB „Luminor Bank“ nurodė, jog ieškovė jam skolinga 7 185 503,69 Eur. Vadinasi, būtent nurodytos sumos apimtyje turėjo būti antstolio aprašytas konkretus ieškovės areštuojamas turtas. Informacijos apie tai, koks ieškovės turtas buvo aprašytas antstolio, ieškovė nepateikė, todėl, atsakovės manymu, negalima teigti, kad ginčijamos sutarties sudarymas patenka į Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties taikymo apimtį. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji apie 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nežinojo.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Elektros gelmė“ su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovė nenurodė, ar buvo sudarytas areštuoto turto apyrašas, kuriame būtų detalizuota, koks konkrečiai turtas areštuojamas. UAB „Elektros gelmė“ manymu, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netrukdė ir neribojo šalių teisės sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; sutartį pripažinus negaliojančia, teismas taikė restituciją ir grąžino BUAB „KDS grupė“ reikalavimo teises į UAB „Elektros gelmė“ įsiskolinimą pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutartis.

8.       Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės bei trečiojo asmens atstovai

9.       Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes teismas nurodė, kad ginčo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta galiojant Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 pritaikytam viso ieškovės turto areštui. Teismas konstatavo, kad iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio matyti, kad ieškovei buvo uždrausta disponuoti visu turtu, t. y. ir turtinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie ieškovės turto arešto įregistravimą paskelbti viešai, todėl laikė, kad atsakovei apie ieškovės turtui taikomą areštą turėjo būti žinoma.

10.       Nustatęs, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovei disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, teismas nusprendė, jog ginčo sandoris yra neteisėtas, todėl naikintinas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11.       Atsakovė UAB „Inter Alta“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektros gelmė“ apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12.       Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl jie aptariami kartu. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. sprendimas buvo priimtas atsakovės ir trečiojo asmens neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šalims nedalyvaujant bylos nagrinėjime, taip apribojus jų teisę būti išklausytoms.

13.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratoriai“, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašė skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantėms buvo įteikti procesiniai dokumentai, informuojant jas apie pradėtą procesą, todėl joms kilo pareiga domėtis proceso eiga ir nevilkinti bylos nagrinėjimo. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantės yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) vartotojos, kurios prisijungdamos prie šios sistemos patvirtino sutikimą gauti joms siunčiamus procesinius dokumentus savo paskyroje. Apeliantės nebuvo atšaukusios savo sutikimų gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl laikytina, kad jos buvo tinkamai informuotos apie paskirtą bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinių skundų ribų.

16.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teigdamos, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas apribojus vieną iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese, t. y. teisę būti išklausytam.

17.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 33 punktą).

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimo apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

19.       Apibendrinant nurodytą teismų praktiką laikytina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų. Šių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga nulėmė, kad nustačius, jog civilinė byla buvo išnagrinėta nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad tinkamo civilinio proceso iš viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, ir tai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio  25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019, 22 punktą).

20.       Todėl, vertinant ginčijamo teismo sprendimo teisėtumą aptariamu aspektu, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir įvykdė pareigą tinkamai ir laiku pranešti bylos šalims apie pradėtą procesą, užtikrino šalių teisę naudotis esminėmis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti informuotai apie pradėtą civilinį procesą ir teisę būti išklausytai.

21.       CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalys).

22.       Kasacinio teismo praktikoje, išaiškinant pirmiau aptartų teisės normų taikymą, pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktą).

23.       Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė BUAB „KDS Grupė“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė ieškinį atsakovei UAB „Inter Alta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvauti byloje buvo įtraukta UAB „Elektros gelmė“. Ieškinį priėmus nagrinėti, civilinę bylą inicijuojantis dokumentas su priedais buvo išsiųstas atsakovei ir trečiajam asmeniui ieškinyje nurodytais adresais – atsakovei UAB „Inter Alta“ registruotu buveinės adresu Vilniuje, Adutiškio g. 3-3 (b. l. 30), trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ registruotu buveinės adresu – Kaune, Palemono g. 171A (b. l. 32). Procesinių dokumentų su priedais nepavykus įteikti nurodytais adresais (atsakovė bei trečiasis asmuo neatsiėmė siuntinių per siuntų saugojimo terminą) (b. l. 40, 42), atsakovei skirti procesiniai dokumentai su pranešimais apie inicijuotą teisminį procesą buvo išsiųsti UAB „Inter Alta“ vadovui V. N. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). UAB „Elektros gelmė“ skirti procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami kitu galimu įmonės veiklos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

24.       Byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ pažymos patvirtina, kad UAB „Inter Alta“ skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės vadovui V. N. 2018 m. lapkričio 23 d. (b. l. 58). Pažymėtina, kad nurodytu adresu buvo siunčiamas ir 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovės vadovui įteiktas ir šaukimas į 2019 m. sausio 16 d. parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 81, 92).

25.       Trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ procesinių dokumentų nepavykus įteikti ir kitu galimu įmonės veiklos adresu (b. l. 68), procesiniai dokumentai buvo išsiųsti įmonės vadovui P. S., jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), nurodytu Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro išraše (b. l. 59-65). UAB „Elektros gelmė“ procesinių dokumentų neįteikus ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (procesiniai dokumentai buvo neatsiimti per siuntos saugojimo terminą) (b. l. 70), įmonei skirti procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti įmonės vadovo P. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 105) ir buvo jam asmeniškai įteikti 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 120).

26.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu buvo tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą ir tai sudarė joms sąlygas naudotis įstatymu suteikiamomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, kaip patvirtina bylos medžiaga, šalys aktyviai naudojosi. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 72), bei patvirtino, kad įmonės korespondencijos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį gautas 2019 m. vasario 4 d. (b. l. 115-116), atsiliepime be kita ko nurodant, kad įmonės korespondencijos adresas yra Kaune, Palemono g. 171A. Be to, šalys teikė teismui prašymus atidėti paskirtą teismo posėdį (b. l. 97, 123), kas įrodo, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui buvo žinoma apie pradėtą teisminį procesą bei paskirtus teismo posėdžius. Ši aplinkybė taip pat suponavo bylos šalių pareigą domėtis proceso eiga, jo nevilkinti ir pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimą (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis).

27.       Bylos šalių prašymu atidėjus 2019 m. sausio 16 d. ir vasario 13 d. teismo posėdžius, teismas bylos nagrinėjimą paskyrė 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 128-19). Pranešimai apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo išsiųsti atsakovės ir trečiojo asmens vadovams, adresais, kuriais buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, t. y. UAB „Inter Alta“ vadovui V. N., adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ vadovui P. S., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). Pašto siuntų įteikimo pažyma patvirtina, kad UAB „Inter Alta“ pranešimas apie teismo posėdį grįžo neįteiktas, neatsiėmus pašto siuntos per jos saugojimo terminą (b. l. 138). Duomenų apie pranešimo įteikimą UAB „Elektros gelmė“ byloje nėra.

28.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šalys yra tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „KDS grupė“ ieškinį išnagrinėjo. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šalių neinformavus apie teismo posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėta, buvo suvaržytos jų teisės būti išklausytoms, apribota teisė teikti paaiškinimus ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad šalims (juridiniams asmenims) procesiniai dokumentai, informuojant apie 2019 m. kovo 20 d. paskirtą teismo posėdžio datą buvo išsiųsti laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (kaip nurodyta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis, o šiuo atveju pranešimai apie teismo posėdžio datą šalis buvo siunčiami įmonės vadovų gyvenamosios vietos adresais), tačiau šis nukrypimas nuo teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvykdė pareigą informuoti bylos šalis apie pradėtą procesą ir taip neužtikrino šalių procesinių teisių. EŽTT jurisprudencijoje be pirmiau aptartos praktikos taip pat pažymima, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). 

30.       Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad procesinių dokumentų įteikti CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepavyko, todėl pirmosios instancijos teismas, pranešimus apie paskirtą teismo posėdį išsiųsdamas atsakovės ir trečiojo asmens vadovų gyvenamosios vietos adresais, teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinko susiklosčiusią faktinę situaciją geriausiai atitinkantį procesinių dokumentų įteikimo būdą, kuris užtikrino šalių susižinojimą apie vykstantį teismo procesą ir jame atliekamus procesinius veiksmus.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl bylos šalies informavimo tinkamumo, svarbu nustatyti, ar buvo užtikrintas realus jos žinojimas apie pradėtą teismo procesą, ar jai buvo suteikta veiksminga teisė gintis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 47 punktą). Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad bylos šalis bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie teismo procesą. Teismas neprivalėjo informuoti byloje dalyvaujančių asmenų apie kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą, kadangi nustačius, kad tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo buvo tinkamai ir laiku informuoti apie pradėtą teisminį procesą, bei nustačius, jog jos dalyvavo procese, teikė atsiliepimus ir kitus prašymus, bylos šalims kilo pareiga užtikrinti sklandžią proceso eigą, domėtis jo eiga (CPK 7 straipsnis). Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens procesines galimybes susižinoti apie proceso eigą, svarbi ir aplinkybė, jog teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, vyko po to, kai ankstesni teismo posėdžiai du kartus buvo atidėti pačių apeliančių prašymu.

32.       Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 15 punktą).

33.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui apie procesą buvo žinoma (jie teikė procesinius dokumentus: atsiliepimą, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, apeliacinius skundus), tačiau atsakovės ir trečiojo asmens vadovai, žinodami apie pradėtą teisminį procesą, ignoravo teismo siunčiamas siuntas (neatsiėmė jų), nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis) ir taip atsisakė domėtis procesu. Toks jų procesinis elgesys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti civilinę bylą remiantis šalių atsiliepimuose išdėstyta pozicija ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia pritarti apeliantėms, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje sprendžiamu klausimu, bei panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

34.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės, teigdamos, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nepranešęs apie teismo posėdį, apribojo jų teisę teikti paaiškinimus dėl byloje nagrinėtinų aplinkybių, teikdamos apeliacinius skundus nepasinaudojo teise nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, susijusių su ginčo esme. Priešingai, apeliaciniai skundai grindžiami išimtinai procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimu, tačiau jiems nepasitvirtinus teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo ir jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir tuo pagrindu, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais per EPP sistemą. Teisėjų kolegijai nustačius, kad teismas pareigą informuoti atsakovę bei trečiąjį asmenį įvykdė iš esmės tinkamai, įteikdamas pašto siuntos pranešimus su procesiniais dokumentais įmonių vadovams asmeniškai, nurodyti atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai plačiau nevertinami kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, nustatančiu procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas), teismas bylos šalims, kurios pagal įstatymą neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnio 9 dalis), gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019 21 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo išreiškusios sutikimą gauti procesinius dokumentus byloje per EPP sistemą, todėl procesiniai dokumentai joms buvo siunčiami ir laikomi įteiktais tinkamai registruotąja pašto siunta (CPK 117 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Artūras Driukas

                                                Egidija Tamošiūnienė