Administracinė byla Nr. eA-1905-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. E. D. (C. E. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas C. E. D. (C. E. D.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S96877 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas, kuriuo Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam atliko skubotai, atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, nesudaręs galimybės pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, kuriuos jis nurodė apklausoje, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
3. Pareiškėjo manymu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai, pagal kurią, teismui panaikinus Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojus prašymą išnagrinėti iš naujo, privalėjo būti iš naujo atliekama pareiškėjo apklausa (Aprašo 92 p.). Pirmos apklausos metu pareiškėjas buvo nepilnametis, nors atsakovas abejoja jo pateiktais asmens tapatybės dokumentais. Be to, atsakovas pažeidė Aprašo 89 punktą, nes nebendradarbiavo su prieglobsčio prašytoju, nesudarė jam tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.
4. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo 17 metų. Jo, kaip nelydimo nepilnamečio, prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, nepaskyrus atstovo, pažeidžiant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 25 straipsnyje numatytas garantijas. Taip pat Sprendime nebuvo vertinamos nepilnamečio galimybės suvokti kylančią grėsmę, pateikti tos grėsmės įrodymus. Į pareiškėjo amžių nebuvo atsižvelgta sprendžiant apie jo pasakojimo nuoseklumą. Šie vaiko teisių pažeidimai nulėmė tai, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, todėl Sprendimas negali būti laikomas paneigiančiu persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnio 5 dalį valstybės narės, nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymą, gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti, kai po bendrų pareiškimų ar kitų svarbių požymių valstybės narės turi abejonių dėl prašytojo amžiaus.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Aprašo 28 punkte nurodyta, kad Aprašo 25 punkte nurodyti veiksmai, susiję su nelydimu nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovą kviečia prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija. Šios garantijos pareiškėjui nebuvo suteiktos. Apklausą vykdę darbuotojai nebuvo supažindinti su tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, apklausą atliko neprofesionaliai, neatsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas buvo nepilnametis.
6. Atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti pareiškėjo prieglobsčio byloje esančią medžiagą, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 10K-12218 prašomos informacijos nesuteikė. Minėtas raštas teismine tvarka nuginčytas, tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-410-821/2025.
7. Atsisakymas prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui suteikti galimybę susipažinti su apklausos įrašu, transkripcija, pateiktais įrodymas ir kitais dokumentais, pareiškėjo nuomone, atėmė iš jo galimybę naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą, atitinkamai apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje, taip pat pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio nuostatas.
8. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas netinkamai vertino įrodymus. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas tuo, kad neva pareiškėjo giminystės ryšys su jo tėvu, su kurio persekiojimu pareiškėjas sieja savo persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje, nelaikytina nustatyta faktine aplinkybe dėl akivaizdžių klastojimo požymių. Tačiau pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pateikė gimimo liudijimo nuorašą (laminuotą fotokopiją) ir kad turi bei gali pateikti šio dokumento originalą, kurį pateikė teismui. Tačiau atsakovas, nelaukdamas šio dokumento, nesudarydamas galimybės jo pateikti, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, pažeisdamas pareigą bendradarbiauti prieglobsčio procedūroje. Pareiškėjas Migracijos departamentui yra pateikęs tėvo narystę opozicinėje politinėje partijoje patvirtinančius dokumentus, kurie nagrinėjant prieglobsčio prašymą nebuvo vertinti, nepagrįstai atmetant giminystės ryšį, kaip nepatvirtintą įrodymais. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus reikalavimus.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio buvo priimtas dėl to, kad prieglobsčio prašytojo teikti duomenys, vertinant kitų byloje esančius duomenų kontekste, buvo pripažinti nenuosekliais, prieštaraujančiais bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai bei atmesti dėl akivaizdžių klastojimo požymių.
11. Migracijos departamento teigimu, prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Sprendimas išsiųsti priimtas, nes pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Tai lėmė aplinkybės, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvą per Baltarusiją, pėsčiomis kirsdamas valstybės sieną neleistinoje vietoje, vėliau neteisėtai pasišalino iš šalies ir pateikė prieglobsčio prašymą Vokietijoje. Atsižvelgiant į realią riziką, jog, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę jis gali pasislėpti, buvo nuspręsta jį išsiųsti.
12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeistos prieglobsčio proceso procedūros. Prieglobsčio prašytojas, nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo sulaikytas be dokumentų. Buvo patikėta jo teiginiais, kad jis yra nepilnametis. 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 13B-1217 užsieniečiui buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2021 m. liepos 30 d., rūpintoju skiriant Pabėgėlių priėmimo centrą. Taigi pareiškėjui buvo paskirtas atstovas.
13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai, atsietai nuo Aprašo 25 punkto nuostatų, aiškino Aprašo 28 punktą. Pareiškėjo pirminė apklausa buvo vykdyta VSAT, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos užtikrinti vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo. Migracijos departamento atliktoje apklausoje dalyvavo pareiškėjo atstovas J. J. Minėta apklausa buvo atliekama ne pagal Aprašo 25 punktą, o pagal Aprašo 92.1 punktą, kuriame nėra įpareigojimo, kad joje dalyvautų vaikų teisių apsaugos institucijos atstovas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė laisvu tekstu pateikti paaiškinimus, vėliau buvo užduoti patikslinamieji klausimai, apklausos pabaigoje pareiškėjui buvo išaiškintos procedūros, jo apklausą atlikę Migracijos departamento darbuotojai atitiko jų numatytoms funkcijoms keliamus profesinius reikalavimus.
14. Migracijos departamentas nurodė, kad, Vokietijos kompetentingos institucijos teigimu, C. E. D. (A. A. A. S., gim. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. vasario 27 d. pateikė prieglobsčio prašymą Vokietijoje. Šios faktinės aplinkybės, anot atsakovo, patvirtina, kad būtent pareiškėjas klaidino institucijas dėl savo amžiaus ir siekė pasinaudoti nepilnamečiams asmenims suteiktomis teisėmis.
15. Atsakovo teigimu, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga, nes buvo laikomasi Direktyvoje 2013/32/ES ir Apraše įtvirtintų reikalavimų dėl informacijos suteikimo.
16. Pareiškėjas buvo apklaustas 2021 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (ekrano nuotraukos, internetinės nuorodos). Jo prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinti ne tik įvardyti duomenys, bet ir informacija, susijusi su kilmės valstybe, atsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022 konstatuotus trūkumus. Tyrimo metu prieglobsčio prašytojo pateiktas gimimo liudijimas buvo pripažintas klastote. Todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad, įvertinus pareiškėjo pateikto gimimo sertifikato technologinius formos ir apsaugos požymius byloje surinktų duomenų kontekste, nustatyti esminiai trūkumai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad dokumentas yra klastotė. Be to, tyrimo metu nustačius, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė akivaizdžių klastojimo požymių turinčią dokumento fotonuotrauką, o šis dokumentas laikytinas vienu iš pagrindiniu įrodymu nustatant esmines aplinkybes (prieglobsčio prašytojo giminės ryšį su tėvu bei asmens tapatybę), turinčias reikšmės vertinant prieglobsčio prašymo atitiktį Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytiems prieglobsčio suteikimo kriterijams, pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip tyrimo klaidinimas ir bandymas sukčiauti. Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs bei prieštaraujantys bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai, todėl prieglobsčio prašytojas nelaikytinas bendrai patikimu informacijos šaltiniu, o prašytojo pateiktam pasakojimui netaikytina abejonės privilegija.
II.
17. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
18. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
18.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)pilietis. Šioje byloje skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvedė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
18.2. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos mėn., neteisėtai kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52334, kuriuo nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis, jam neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
18.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21S52334 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.
18.4. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S16587, kuriuo nusprendė nutraukti pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą vadovaudamasis informacija, jog prieglobsčio prašytojas 2023 m. vasario 4 d. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir negrįžo ilgiau kaip 72 val. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. prisistatė į Pabėgėlių priėmimo centrą. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 23S15344 atnaujino prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal pareiškėjo prašymą.
18.5. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsakovui vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eI3-3510-484/2022.
19. Teismas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo procedūroje Migracijos departamentas pareiškėjo papildomos apklausos neatliko, Sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis pirminės, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d., apklausos duomenimis. Minėtos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos. Baltarusijoje kelis mėnesius žaidė krepšinį. Užsienietis nurodė, kad jo tėvas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys. (duomenys neskelbtini) vykusius prezidento ir parlamento rinkimus laimėjo (duomenys neskelbtini). Po rinkimų, 2020 m. gruodžio mėnesį, tėvas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV). (duomenys neskelbtini) liko jis, motina ir sesuo. Į Baltarusiją išvykti padėjo motina. Baltarusijoje turėjo problemų su kitais krepšinio komandos žaidėjais, todėl norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau tai uždraudė motina. Užsienietis minėtos apklausos metu pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir jo motina bei sesuo. Pareiškėjo teigimu, jis grįžti į (duomenys neskelbtini) negali, nes bijo dėl savo saugumo. Jo tėvas dirbo (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje. Gyvendamas (duomenys neskelbtini), jis jokio smurto nepatyrė, tačiau dėl tėvo politinės veiklos ir jis gali būti persekiojamas opozicinės partijos lyderių. Be to, užsienietis pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) yra išvykę visi jo šeimos nariai. Minėtas aplinkybes pareiškėjas patvirtino teisme tiek nagrinėjant bylą 2022 m., tiek šios bylos nagrinėjimo metu, jo paaiškinimai nuoseklūs.
20. Migracijos departamentas Sprendime neginčijo sąlygos, kad prieglobsčio prašytojas yra už savo kilmės valstybės ribų. Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, į tai, kad jo pasakojimas yra susijęs su specifine geografine vietove (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad jo gimtoji kalba yra anglų, kuri paplitusi (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Sprendimo turinys ir jame pateikta kilmės valstybės informacija iš esmės patvirtino, jog 2020 m. prezidento rinkimus laimėjo opozicinė partija, t. y. partija, kurios interesai priešingi partijai, kuriai priklauso pareiškėjo tėvas.
21. Dėl pareiškėjo tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai atsakovas iš esmės ginčo nekėlė. Į bylą pateikti jo narystę patvirtinantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini), partijos nario kortelės (knygelės) Nr. (duomenys neskelbtini) titulinio puslapio nuotraukos duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjo tėvo partinės veiklos regionas ir vieta (duomenys neskelbtini) sutampa su pareiškėjo pasakojime nurodytais ir į bylą pateiktais duomenimis. Byloje taip pat nepaneigtos pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas po rinkimų, 2020 m. gruodžio mėn., buvo priverstas pasitraukti iš kilmės valstybės dėl politinių priežasčių (išvyko į JAV). Po to iš (duomenys neskelbtini) pasitraukė ir kiti šeimos nariai. Sprendime, vadovaujantis valstybės kilmės informacija, nurodoma, jog 2020 m. prezidento rinkimų (duomenys neskelbtini) rezultatai buvo paskelbti 2020 m. gruodžio 9 d. Prezidento rinkimus laimėjo (duomenys neskelbtini) kandidatas (duomenys neskelbtini), surinkęs 51,3 proc. balsų. Atsakovas Sprendime rėmėsi JAV Valstybės departamento 2020 m. ataskaita apie žmogaus teises (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungos rinkimų stebėsenos misijos 2020 m. ataskaita. Jose nurodoma, kad nors (duomenys neskelbtini) vyriausybė ir dvi pagrindinės partijos – (duomenys neskelbtini) – ėmėsi veiksmų suvaldyti politiniu linčiavimu užsiimančias grupuotes, stebėtojai išreiškė susirūpinimą dėl galimos tokių grupuočių veiklos, nepaisant to, kad jos buvo uždraustos 2019 m. Be to, (duomenys neskelbtini) įstatymai už kurstymą ar dalyvavimą politinio linčiavimo (angl. vigilantism) veikloje numato baudžiamąją atsakomybę ir 10–15 metų laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniame Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 21S52334 nurodyta, jog, pagal valstybės kilmės informaciją, neginčijamas faktas, kad 2020 m. rinkimai buvo vieni geriausiai organizuotų ir taikiausių (duomenys neskelbtini) kada nors surengtų rinkimų nuo 1992 m. Konstitucijos atsiradimo, tačiau juose taip pat buvo užfiksuotos aštuonių asmenų mirtys ir teisinis ginčas dėl devynių vietų parlamente. Taigi, nors Sprendime tvirtinama, jog pareiškėjo prašymas yra nenuoseklus ir nepatikimas, tačiau atsakovas byloje nepaneigė, kad pareiškėjo tėvas dėl politinės veiklos kilmės šalyje gali patirti opozicinės partijos lyderių persekiojimą, todėl persekiojimą dėl tų pačių aplinkybių gali patirti ir jo šeimos nariai (pareiškėjas taip pat).
22. Teismas pažymėjo, jog Aprašas nereglamentuoja situacijos dėl prieglobsčio prašytojo papildomos apklausos, teismui įpareigojus pastarojo prašymą nagrinėti iš naujo. Tačiau pagal teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, jog, prašymą nagrinėjant iš naujo, nagrinėjamu atveju turėjo būti atliekama pareiškėjo apklausa, juolab byloje nustačius, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu buvo „nelydimas nepilnametis“, kuris, pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, priskiriamas prie pažeidžiamumų asmenų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022 konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo nurodyta istorija iš esmės atitinka jo statusą – „nelydimas nepilnametis“. Migracijos departamentas, priimdamas ankstesnį sprendimą, šios aplinkybės nevertino ir, darydamas išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nebuvo nuoseklus, išsamus ir neatitinka tikrovės, į šią aplinkybę neatsižvelgė.
23. Teismas pagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad pagal Aprašo 25 ir 25.5.3 punktų nuostatas, apklausiant nelydimą nepilnametį, privalėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Pagal Aprašo 3 priedą, kuriame numatytos pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui taikytinos specialiosios procedūrinės garantijos, turėjo būti užtikrintas psichologo dalyvavimas prieglobsčio prašytojo apklausoje (15 p.). Todėl atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, negalėjo besąlygiškai vadovautis 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausos duomenimis ir privalėjo pareiškėją (jau pilnametį) apklausti papildomai, juolab, kad teismas buvo konstatavęs atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą. Tačiau šių veiksmų atsakovas, pažeisdamas Aprašo 89 ir 92 punktų nuostatas, neatliko.
24. Pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu „Prašymas suteikti informaciją“ kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti pareiškėjo prieglobsčio byloje priimtus sprendimus, kartu pateikiant pareiškėjo teiktus įrodymus bei apklausų transkripcijas (protokolus). Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 10K-12218 „Dėl prašymo“ pareiškėjo atstovui pateikė atsakovo priimtus sprendimus ir, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl, vadovaujantis Aprašo 192 punktu, pateikiama tik informacija ir dokumentai, kurie negali pakenkti atsakovo atliekamam tyrimui. LVAT 2025 m. sausio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-410-821/2025, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, konstatavo, jog Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo atstovo prašymą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, galėjusių lemti ir kitokio pobūdžio sprendimą, todėl 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. 10K-12218 dalis, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, yra neteisėta ir naikintina. Kadangi pagal teisės aktus tik atsakovas turi diskreciją (yra kompetentingas) išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl pareiškėjo teiktų įrodymų bei apklausų transkripcijų (protokolų) pateikimo, atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą. Migracijos departamente buvo iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo atstovo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymas. Taigi LVAT 2025 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-410-821/2025 iš esmės patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas šioje byloje skundžiamą Sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę į informaciją, apribojo teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant prašymą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, lėmusių jo teisės į gynybą apribojimą.
25. Nagrinėjant pirminį pareiškėjo prašymą Migracijos departamente ir nagrinėjant bylą teisme 2022 m., atsakovas neabejojo, kad pareiškėjas yra gimęs 2004 m. birželio 6 d. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime konstatuota, jog prieglobsčio prašytojo nurodyta istorija iš esmės atitinka jo statusą – „nelydimas nepilnametis“. Taip pat ginčo nebuvo ir dėl (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo sertifikuotos kopijos
Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos kaip įrodymo patikimumo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą nepašalintas prieštaravimas, kada šis dokumentas buvo pateiktas atsakovui. Atsakovas Sprendime nurodė, kad jis buvo pateiktas su prieglobsčio prašymu, tačiau nagrinėjant bylą teigė, jog į Lietuvos migracijos informacinę sistemą buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 9 d.
26. Pareiškėjo kaip nepilnamečio statusas 2021 m. pripažintas Lietuvoje ir kitų institucijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.1383-1217 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo C. E. D.“ nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 30 d. nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Pabėgėlių priėmimo centras, esantis Jonavos rajone, Rukloje, Karaliaus Mindaugo g. 18. Kaip matyti iš VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4T-488 „Dėl teisinės padėties išaiškinimo“, užsieniečiui C. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), išaiškinta teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo Sprendimo turinio ir atsakovo atsiliepimo bei atsakovo atstovų paaiškinimų teisme matyti, jog, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo suabejota pareiškėjo gimimo registro įrašo kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui atlikus minėto dokumento ir kitam asmeniui (duomenys neskelbtini)išduoto gimimą patvirtinančio dokumento (kopijos) (duomenys neskelbtini) lyginamąją analizę, Sprendime buvo padaryta išvada, jog, įvertinus pareiškėjo pateikto gimimo sertifikato technologinius formos ir apsaugos požymius byloje surinktų duomenų kontekste, minėtas dokumentas yra klastotė, nes pateiktame gimimo sertifikate trūksta pagrindinio technologinio apsaugos elemento – hologramos lipduko. Sprendime nurodoma, kad, nors užsieniečio pateiktame dokumente matomas pilkos spalvos kvadratas, palyginus jį su originaliame variante esančiu holografiniu lipduku, akivaizdu, jog prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente yra tik skaitmeninė versija, o ne į dokumentą įlietas holografinis lipdukas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir skirtingus duomenis gimimo įrašų kopijose, Sprendime prieglobsčio prašytojo veiksmai kvalifikuojami kaip tyrimo klaidinimas bei bandymas sukčiauti (Įstatymo 80 str. 2 d.). Iš esmės dėl to abejojama pareiškėjo giminystės ryšiu su tėvu, nes jis pateikė dokumento fotonuotrauką, turinčią akivaizdžių klastojimo požymių. Kadangi šis dokumentas laikomas vienu pagrindinių įrodymų nustatant esmines aplinkybes – pareiškėjo giminystės ryšį su tėvu ir jo tapatybę, taip pat abejojama ir dėl jo amžiaus.
27. Teismo vertinimu, atsakovui abejojant pareiškėjo asmens tapatybės pateiktais duomenimis, nepakanka juos atmesti vien lyginamosios analizės būdu, o reikalinga vadovautis specialiųjų žinių reikalaujančiais tyrimais ir jų išvadomis. Pareiškėjas su skundu pateikė kito (duomenys neskelbtini) išduoto dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją jo gimimo įrašo duomenims patvirtinti, o nagrinėjant bylą teisme pateikė pastarojo dokumento originalą. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodoma, jog prieglobsčio prašytojas, 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pateikdamas prašymą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, prisistatė C. ir pavarde E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobsčio prašytojas, neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir pasiprašęs prieglobsčio Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. A. vardu ir A. S. pavarde, gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje kreipėsi dėl prieglobsčio, tačiau jo prašymas nebuvo nagrinėtas. Taip pat neigė, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje A. A. vardu ir A. S. pavarde, gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad, Migracijos departamentui prašant jo tapatybės dokumento, jo motina per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė laminuoto dokumento kopiją, kuri nebuvo kokybiška, o pareiškėjas ją persiuntė atsakovui. Atsakovas nurodė, jog faktinę aplinkybę, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje C. E. D. prisistatė kitu vardu, pavarde bei gimimo data, patvirtinta Vokietijos kompetentingos institucijos atsiųstas kreipimasis Lietuvos Respublikos migracijos departamentui prisiimti C. E. D. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, jog į bylą nėra pateiktas Vokietijos kompetentingos institucijos dokumentas valstybine kalba (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnis), todėl jo vertinimas teisme negalimas. Be to, į bylą nepateikta duomenų apie ginčui reikšmingus pareiškėjo pirštų antspaudus EURODAC duomenų bazėje.
28. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsiliepime nurodytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo išnagrinėtos ir aptartos atsakovo Sprendime (pareiškėjo teismui ir Migracijos departamentui pateiktų gimimo liudijimų dokumentų lyginimas, nurodant, jog 2016 m. gimimo liudijime nurodomas asmens vardas C. E. D., o 2023 m. – C. E. D.; skiriasi pareiškėjo tėvo religijos, jo motinos pavardė ir vardas, gimimo vieta ir kt.), negali būti ginčo dalyku teisme. Su VAĮ ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik po kreipimosi į teismą ir gavus atsiliepimą į jo skundą.
29. Teismas sprendė, kad nustatyti ginčijamo Sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti jo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
30. Teismo vertinimu, prieglobsčio prašymas išnagrinėtas neobjektyviai, tinkamai nebendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo laikomasi Įstatyme ir Apraše nustatytų reikalavimų ir procedūrų tokio sprendimo priėmimui, dėl jų pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo, kuris susijęs su pareiškėjo teisėmis dėl prieglobsčio suteikimo, priėmimas. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad nebuvo pasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
31. Teismas pažymėjo, jog į bylą pareiškėjui pateikus naują gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą, siekiant visapusiškai ir objektyviai atlikti pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, tikslinga pareiškėjo pasakojimo kontekste nurodytas aplinkybes įvertinti visų į bylą pateiktų ir siūlomų pateikti dokumentų kontekste, pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinant arba paneigiant. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl teismas įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės.
III.
32. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
33. Atsakovas teigia, jog Aprašo 96 punkte nurodyta, kad jeigu teismas panaikina Aprašo 105.2–105.4 punktuose nurodytą sprendimą ir įpareigoja Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, šiame skirsnyje nurodyti veiksmai pakartotinai atliekami tik tuo atveju, jeigu teismas konstatavo trūkumus Migracijos departamentui juos atliekant. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime nebuvo konstatuoti trūkumai dėl pareiškėjo apklausos. Be to, pareiškėjo dar viena apklausa nėra būtina ir tikslinga, kadangi pareiškėjas prašymą grindžia įrodymu su akivaizdžiais klastojimo požymiais ir pasakojimu, prieštaraujančiu kilmės valstybės informacijai. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 ir 5 dalis, nustačius tokio pobūdžio rimtus nenuoseklumus ir prieštaravimą kilmės valstybės informacijai, asmeniui netaikoma abejonės privilegija ir asmuo tokius duomenis privalo grįsti rašytiniais įrodymais, kurių jis nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui.
34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl pareiškėjo amžiaus kilo tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, kai Migracijos departamentas, po prašymo nagrinėjimo nutraukimo gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti nagrinėjimą, atnaujino nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir nepaneigė Migracijos departamento Sprendime nustatytų aplinkybių, kad būtent dėl paties pareiškėjo pateiktos gimimo liudijimo nuotraukos buvo nustatyti dokumento klastojimo požymiai. Tai, kad pareiškėjas klaidino Migracijos departamentą, teikdamas prieglobsčio prašymą kaip nepilnametis asmuo, patvirtino ir 2023 m. balandžio 6 d. gauta užklausa iš Vokietijos Federacinės Respublikos, nes pareiškėjas Vokietijoje pateikė kompetentingoms institucijoms 2023 m. vasario 27 d. prašymą dėl prieglobsčio prisistatydamas kitais duomenimis (A. A. S., gim. (duomenys neskelbtini)). Taigi šių duomenų visuma leido spręsti, jog pareiškėjas klaidino tyrimą teigdamas, kad yra nepilnametis bei pateikdamas klastojimo požymių turintį gimimo liudijimą. Apklausos duomenys analizuojami ir vertinami net ir asmenų, kurie yra nepilnamečiai, t. y. analizuojamas pats turinys, vertinamos aplinkybės, esantys prieštaravimai, nenuoseklumai, nesutapimai ir lyginami su kilmės valstybės informacija. Toks vertinimas buvo atliktas, o pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri paneigtų šias aplinkybes. Pats pareiškėjas 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu klaidino teismą teigdamas, kad Vokietijoje neprisistatė kitais duomenimis, t. y. pateiktas kitas vardas, pavardė ir amžius, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino jam pateiktų duomenų kontekste.
35. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad Migracijos departamento atliktoje apklausoje dalyvavo atstovas J. J.. Apklausa atliekama ne pagal Aprašo 25 punktą, o pagal Aprašo 92.1 punktą. Šios apklausos metu nėra įpareigojimo, kad apklausoje dalyvautų vaikų teisių apsaugos institucijos atstovas.
36. Atsakovo vertinimu, yra nepagrįsti teismo motyvai, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino prieglobsčio prašytojo pasakojimo apie jo tėvo politinę veiklą ir iš to kylančias grėsmes. Sprendime buvo įvertinta aplinkybių visuma susijusi su pareiškėju, t. y.: i) pateikti paaiškinimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs bei prieštaraujantys bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai, todėl prieglobsčio prašytojas nelaikytinas bendrai patikimu informacijos šaltiniu, o prašytojo pateiktam pasakojimui netaikytina abejonės privilegija; ii) prieglobsčio prašytojas keitė aplinkybes, susijusias su išvykimo iš kilmės valstybės priežastis bei laikotarpius, kada sužinojo aplinkybes, susijusias su tėvo tariamai patirtu persekiojimu dėl tėvo priklausymo opozicinei politinei partijai (duomenys neskelbtini) pavadinimu Nacionalinis (duomenys neskelbtini) pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė akivaizdžių klastojimo požymių turinčią dokumento fotonuotrauką, kuris laikytinas vienu iš pagrindiniu įrodymu nustatant esmines aplinkybes, o būtent prieglobsčio prašytojo giminystės ryšį su tėvu bei jo asmens tapatybę. Be to, nei teismas, nei pats pareiškėjas nepateikė informacijos, kad Migracijos departamentas pateikė netinkamą kilmės valstybės informaciją.
37. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad Sprendime turėjo būti aptartos naujos aplinkybės, t. y. pareiškėjo teismui ir Migracijos departamentui pateiktų gimimo liudijimų dokumentų lyginimas, nurodant, jog 2016 m. gimimo liudijime nurodomas asmens vardas C. E. D., o 2023 m. – C. E. D.; skiriasi pareiškėjo tėvo religijos, jo motinos pavardė ir vardas, gimimo vieta ir kt., negali būti ginčo dalyku teisme. Migracijos departamentas negalėjo pasisakyti dėl teismui pateikto gimimo liudijimo, nes jis Migracijos departamentui nebuvo pateiktas, tačiau dėl minėto dokumento pasisakė atsiliepime. Teismo reikalavimas, kad būtų atlikta dokumento ekspertizė, yra nepagrįstas ir prieštaraujanti protingumo, greito nagrinėjimo, ekonomiškumo principams, kai Migracijos departamento pareigūnas atlikdamas dokumento vertinimą mato akivaizdžius dokumento klastojimo požymius. Nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp dokumentų ne ekspertinių žinių reikalaujančiais tyrimais (popieriaus, rašalo, rašysenos ar kt.), o akivaizdžiais turinio nesutapimais, kuriuos gali identifikuoti net ir specialiųjų žinių neturintis asmuo.
38. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad jam neužtenka minėtos informacijos lietuvių kalba, galėjo išreikalauti iš atsakovo vertimo ir net jo paminėtus EURODAC duomenis, tačiau teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir savo iniciatyva neišreikalavo reikiamų dokumentų.
39. Pareiškėjas C. E. D. (C. E. D.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo papildomos apklausos, o Sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis pirminės, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d., apklausos duomenimis. Pareiškėjas tuo metu buvo nepilnametis, ši apklausa atlikta nesilaikant nelydimų nepilnamečių apklausos procedūros, nedalyvaujant atstovui. Pareiškėjui paskyrus globą individualus atstovas apskritai nebuvo paskirtas. Aplinkybę, kad pareiškėjas šios apklausos metu buvo nelydinimas nepilnametis, patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022. Prašymą nagrinėjant iš naujo turėjo būti atliekama pareiškėjo apklausa, juolab byloje nustačius, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu buvo nelydimas nepilnametis, kuris priskiriamas prie pažeidžiamumų asmenų. Pagal Aprašo 25 ir 25.5.3 punktus apklausiant nelydimą nepilnametį, privalėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.
41. Sprendime nebuvo vertinamos nepilnamečio galimybės suvokti kylančią grėsmę, pateikti tos grėsmės įrodymus. Į pareiškėjo amžių nebuvo atsižvelgta sprendžiant apie jo pasakojimo nuoseklumą.
42. LVAT 2025 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-410-821/2025 nustatyta, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymą, pažeidė jo teisę į teisinį atstovą, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas vien dėl procesinių prieglobsčio procedūros pažeidimų.
43. Nors atsakovas tvirtina, jog pareiškėjo prašymas yra nenuoseklus ir nepatikimas, tačiau byloje nepaneigė, kad jo tėvas dėl politinės veiklos kilmės šalyje gali patirti opozicinės partijos lyderių persekiojimą, todėl persekiojimą dėl tų pačių aplinkybių gali patirti ir jo šeimos nariai. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo persekiojimo grėsmės, rėmėsi vaiko parodymais, surinktais pažeidžiant jo procedūrines garantijas, papildomos prieglobsčio prašytojo apklausos nerengė, aplinkybių patikslinimo neatliko.
44. Aprašo 92.7 punktas nurodo, kad vykdomo tyrimo metu turėtų būti išsiųsti paklausimai užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms, tarptautinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms, ar kitoms įstaigoms ir ekspertams, taip pat, prireikus ir esant galimybei, organizuotos ir atliktos liudytojų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, apklausos. Atsakovas į ekspertus nesikreipė, jokių pareiškėjo teismui pateikto originalaus išrašo klastojimo požymių nenurodė, rėmėsi pareiškėjo sulaikymo metu pateikto išrašo kopijos vertinimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas logiškai paaiškino duomenų skirtumus (pareiškėjo tėvų religijos).
45. Pareiškėjas su skundu pateikė kito (duomenys neskelbtini) išduoto dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją jo gimimo įrašo duomenims patvirtinti, o nagrinėjant bylą teisme pateikė pastarojo dokumento originalą. Tai nėra tas pats dokumentas, kurį mini atsakovas, todėl nepagrįstas Migracijos departamento teiginys, kad pareiškėjo gimimo faktas registruotas du kartus. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad byloje esantis dokumentas (originalas) turi akivaizdžių klastojimo požymių.
46. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas pateiktus įrodymus apie pareiškėjo giminystės ryšius su E. D. ir jų keliamą grėsmę pareiškėjui nagrinėjo atmestinai, neobjektyviai, nesiekdamas tinkamai išnagrinėti grėsmes kilmės valstybėje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S96877, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta jį išsiųsti Iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
48. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
50. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos mėn., neteisėtai kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52334, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eI3-3510-484/2022 pareiškėjo skundas buvo patenkintas, Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 21S52334 panaikintas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo. Šioje byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsakovui vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022.
53. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas nurodo, kad faktinę aplinkybę, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje pareiškėjas prisistatė kitu vardu, pavarde bei gimimo data, patvirtina Vokietijos kompetentingos institucijos atsiųstas kreipimasis Migracijos departamentui prisiimti pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamentas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs Vokietijos siųstą III priedą prašymų atsiimti standartinę formą (Priedas Dublinas_prasymas), kurios viršuje yra dvi ikonos su de ir lt, t. y. paspaudus lt yra pateikiamas lietuviškos formos priedas. Padarius lietuvišką formą visiškai yra aiškūs duomenys, kokiu vardu asmuo prisistatė pavardė, vardas, gimimo data ir 3 klausimas prašytojas naudojasi kitais vardais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad bylai teisingai išspręsti nepakanka minėtos informacijos lietuvių kalba, teismas turėjo galimybę pareikalauti atsakovo pateikti šio dokumento vertimą platesne apimtimi, kaip ir EURODAC duomenis.
54. Dėl EURODAC duomenų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktame dokumente (Priedas Dublinas_prasymas) yra uždėta varnelė ant EURODAC duomenys, o tai atsakovo teigimu, reiškia, kad duomenis tikrino Vokietijos institucijos ir nustatė sutapimą, t. y. EURODAC Nr. LT1210600005. Taip pat, kad asmens piršto antspaudai buvo paimti Lietuvoje. Pagal 2023 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 dėl EURODAC sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su EURODAC sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) 9 straipsnio 1 punktą: „kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 14 metų amžiaus tarptautinės apsaugos prašytojo visų pirštų atspaudus, taip pat kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 20 straipsnio 2 dalyje, perduoda juos, kartu su šio reglamento 11 straipsnio b–g punktuose nurodytais duomenimis, į centrinę sistemą“, o šio straipsnio 5 punkte nurodoma, kad centrinė sistema atitikties arba neigiamą lyginimo rezultatą automatiškai perduoda kilmės valstybei narei. Iš ko seka, kad duomenys yra tikrinami automatiškai ir įvedami į III priedą (Priedas Dublinas_prasymas).
55. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Sprendime turėjo būti aptartos naujos aplinkybės, t. y. dviejų pateiktų gimimo liudijimų palyginimas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. gimimo liudijimas nebuvo pateiktas Migracijos departamentui. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo poziciją išsamiai nurodė atsiliepime, turėjo būti ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ginčas dėl pareiškėjo amžiaus kilo tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo priėmimo, kai Migracijos departamentas, po prašymo nagrinėjimo nutraukimo, gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti nagrinėjimą, atnaujino nagrinėjimą.
56. Nepagrįstu pripažintinas ir pirmosios instancijos teismo reikalavimas atlikti dokumento ekspertizę, kai Migracijos departamento pareigūnas atlikdamas dokumento vertinimą mato akivaizdžius dokumento klastojimo požymius (nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp dokumentų ne ekspertinių žinių reikalaujančiais tyrimais (popieriaus, rašalo, rašysenos ar kt.), o akivaizdžiais turinio nesutapimais, kuriuos gali identifikuoti net ir specialiųjų žinių neturintis asmuo), o vertinimas atliekamas pagal Aprašo 25.5.5. p. p. – „<...> vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių <...>“..
57. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikta kitų kilmės valstybės informacijos šaltinių, kurie nuginčytų Migracijos departamento sprendimu padarytas išvadas bei jų visumoje neįvertintas prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie jo tėvo politinę veiklą ir iš to kylančias grėsmes pačiam pareiškėjui.
58. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia pareiškėjo apklausa turima mintyje, teigiant, jog joje turėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Nagrinėjamu atveju ne atsakovas, o VSAT atliko pirminę užsieniečio apklausą, todėl Migracijos departamentas pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus ne Aprašo 25 punktas, o Aprašo 92.1 punktas, kuriame nurodoma, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis.
59. Paminėtas aplinkybes įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nenustatė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įvertinti ginčijamą atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina ištirti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų bylai aktualias svarbias faktines aplinkybes.
61. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
62. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.
63. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Milda Vainienė