Teismingumo byla Nr. T-57/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17619-2023-0 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, veikiančios Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62(3) straipsnis), prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo G. S. (G. S.) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje – I. T., atsakovo pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

              Ieškovas teismo prašo pripažinti servitutą, nustatytą Apskrities viršininko (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinyje) 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, žemės sklype pažymėtą indeksu S1 (plotas 332 kv. m), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

            Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Ieškovas inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tikslu atidalinti savo Žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės. Ieškovas parengė Projektą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 18 d. informavo ieškovą, kad atsisako derinti Projektą, nes Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sklype yra įregistruotas kelio servitutas S1, S2 (tarnaujantis daiktas), nustatytas Apskirties viršininko (taip expressis verbis nurodoma ieškinyje) 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu (taip expressis verbis nurodoma ieškinyje), administraciniu aktu nustatytas servitutas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

           Kaip pažymima ieškinyje, ieškovas 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydamas panaikinti anksčiau minėtą servitutą. Prašyme, be kita ko, buvo nurodyta, kad servitutiniu keliu niekas nesinaudoja daugiau kaip 10 metų, bei visi aplinkiniai sklypai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. NŽT 2023 m. vasario  14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. vasario 14 d. raštas) atsisakė tenkinti prašymą dėl servituto panaikinimo. NŽT nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, esami servitutai gali būti panaikinti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai. Patvirtinus Projektą ir įgyvendinus šio Projekto sprendinius, t. y. nustačius naujus servitutus sandoriu (šalių susitarimu), NŽT spręs klausimą dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas), nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo.

          Kaip nurodo ieškovas, naikinant servitutą išnykus jo būtinumui, viešojo administravimo subjektas turėjo nagrinėti aplinkybes dėl to, ar išnyko servituto būtinumas. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išraše nėra nurodyta, kuris daiktas yra viešpataujantis, taigi šiuo atveju laikytina, kad servitutas nustatytas neapibrėžtam naudotojų ratui (viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti). Servitutiniu keliu niekas nesinaudoja daugiau kaip 10 metų, o visi aplinkiniai sklypai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės; gretimų savininkų teisės patekti į savo sklypus gali būti užtikrintos ir be ginčo servituto. Taigi, ieškovo teigimu, šiuo atveju išnyko šio servituto būtinumas, todėl jis turi būti pripažintas pasibaigusiu. Patekimo schema į gretimus žemės sklypus atsispindi matininkės aiškinamajame rašte.

            Ieškovas, pagrįsdamas ieškinį, be kita ko, remiasi Civilinio kodekso 1.2 straipsniu, 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.112 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, 4.124 straipsniu, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4.134–4.136 straipsniais, Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

             Teismas sprendime, be kita ko, konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų servituto pasibaigimo pagrindų, nustatytų Civilinio kodekso 4.135 ir 4.136 straipsniuose. Atitinkami rašytiniai įrodymai, teritorijų planavimo dokumentai patvirtina, jog panaikinus ginčo servitutą, tinkamas susisiekimas tarp teritorijoje esančių žemės sklypų nebūtų užtikrintas, nenustačius naujų servitutų. Teismas sprendė, kad panaikinti ginčo servitutą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62(3) straipsnis), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

             Kolegija nutartyje nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad ieškovas taip pat yra pareiškęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (šiuo metu – Regionų administracinis teismas), kuriuo prašo panaikinti trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr.  (duomenys neskelbtini), pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl projekto derinimo (administracinė byla Nr. eI3-9849-931/2023).

              Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje yra ginčijami servitutai nustatyti administraciniais aktais, į tai, jog viešojo administravimo subjektas – NŽT, kompetentingas priimti sprendimus dėl administraciniais aktais nustatytų servitutų panaikinimo (Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis, 44 straipsnio 1 dalis) priėmė 2023 m. vasario 14 d. sprendimą atsisakyti tokį veiksmą atlikti, taip pat į tai, jog ieškovas yra inicijavęs procesą administraciniame teisme dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuris, be kita ko, yra susijęs ir su šios civilinės bylos nagrinėjimu, suabejojo, ar pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, nepažeidė bylos rūšinio teismingumo taisyklių.

             Remdamasi šiais argumentais, kolegija nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimas.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).  

                Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

               Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti servitutą, nustatytą Sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklype pažymėtą indeksu S1 (plotas 332 kv. m), esančiame Žemės sklype, pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

              Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikriems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą žemės sklypą, be kita ko, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus (sprendimų 3 punktas): /.../ leisti kitiems asmenims naudotis 4 metrų pločio keliu. Iš byloje esančio NTR duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad Žemės sklype minėtų Sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (tarnaujantis) (aprašymas: leisti kitiems asmenims naudotis 4 metrų pločio keliu).

            Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, servitutas, kurį prašoma pripažinti pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui, buvo nustatytas administraciniu aktu (administraciniais aktais). Ieškinys pareikštas NŽT (viešojo administravimo subjektui).

             NŽT 2023 m. vasario 14 d. rašte ieškovui, be kita ko, nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms esami servitutai gali būti panaikinti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad tik patvirtinus Projektą ir įgyvendinus šio Projekto sprendinius, t. y. nustačius naujus servitutus sandoriu (šalių susitarimu), NŽT Vilniaus miesto skyrius galėtų spręsti klausimą dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas) nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo.

             Pagal tai, kaip expresssis verbis formuluojami ieškinio reikalavimai, nėra prašoma panaikinti NŽT 2023 m. vasario 14 d. raštą.

            Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį, be kita ko, pakartojo anksčiau minėtus 2023 m. vasario 14 d. rašte nurodytus argumentus.

             Triplike NŽT, be kita ko, taip pat pažymėjo, jog kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir (ar) tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Turi būti pateiktas viešpataujančiojo arba tarnaujančio daikto savininko pasirašytas prašymas panaikinti servitutą, kartu pateikiant pirmiau minėto raštiško atsisakymo arba susitarimo patvirtintą kopiją. Taigi turi būti tenkinamos dvi sąlygos: 1) turi išnykti servituto būtinumas ir 2) turi būti išreikštas sutikimas. Kaip nurodoma triplike, galimai viešpataujančiojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė O. M. raštu informavo Projekto rengėją, kad nesutinka su kelio servituto panaikinimu.  

           Aptariant teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.

            Poįstatyminiu lygmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

             Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje (NŽT 2023 m. vasario 14 d. rašto priėmimo metu – 22 straipsnio 8 dalis) įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Pagal aptariamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Žemės įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2023 m. sausio 4 d., 23 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

           Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, taip pat buvo nurodyta, kad jei byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2021  m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021 ir jose nurodytą praktiką). Taip pat, ir kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr.,  pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2019; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021 ir jose nurodytą praktiką).    

              Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo (pagal tos bylos procesinę situaciją) G. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – NŽT, I. T. ir O. M. Minėtu skundu pareiškėjas teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl projekto derinimo (administracinė byla Nr. eI3-1703-931/2024). Kaip minėta anksčiau, ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas Sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatytu servitutu, kurį prašoma pripažinti pasibaigusiu byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas.

                Apibendrindama byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             CPK 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

                Atsižvelgiant į tai, kas minėta anksčiau, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.  

        Perduoti bylą pagal ieškovo G. S. (G. S.) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje – I. T., atsakovo pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.  

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.