Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-27][nuasmeninta nutartis byloje][TS-37-1015-2019].docx
Bylos nr.: TS-37-1015/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Baudžiamojo proceso terminai (BPK 99-102 str.)
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)

?Teikimas Nr

Teikimas Nr. TS-37-1015/2019

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.16.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. gegužės 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. (J. G.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-42 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

 

n u s t a t ė:

 

J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir jam paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujntis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei J. G. paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir pagal šį nuosprendį atlikta bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 1 d., ½ bausmės dalį atliko 2018 m. gruodžio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. kovo 7 dienai – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2019 m. kovo 7 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-42 nutarė netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.  

Nuteistasis J. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 59-42 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisijos pateikiami reikalavimai nuteistajam yra praktiškai neįgyvendinami Vilniaus pataisos namuose bei sukelia pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu komisija dirbtinai nesudaro kliūčių pritaikyti teisės aktų nuostatas dėl lygtinio paleidimo apeliantui. Tokias kliūtis, manytina, komisija sudaro dėl apelianto iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo Kalėjimų departamente, tokiu būdu keršydama už jo suteiktą medžiagą ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl galimai nusikalstamų veikų Vilniaus pataisos namuose, apie tai, kad J. G. iniciatyva yra pradėtas ir tebevykdomas ikiteisminis tyrimas Kalėjimų departamento bei kitiems aukšto rango pareigūnams, buvo rašoma ir Lietuvos žiniasklaidoje, todėl, nuteistojo nuomone, kas galėtų paneigti, kad būtent tokiu būdu, priimdama nepalankius sprendimus J. G. atžvilgiu, komisija, pati būdama Vilniaus pataisos namų sistemos dalimi, galimai keršija apeliantui už suteiktą informaciją Lietuvos kriminalinės policijos biurui bei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pagrįstas abejones sukelia ir tai, kad komisija nuolatos keičia tam tikras sąlygas, visiškai nenurodydama, kodėl jos yra keičiamos J. G. atžvilgiu. Pvz. lyginant prieš tai buvusios komisijos 2018 m. spalio 3 dienos nutarime Nr. 59-181 užfiksuotą teiginį, kad nuteistasis neįvykdė tik vienos prieš tai skirtos rekomendacijos, t.y. nelankė AA grupės užsiėmimų, todėl komisija laikė, jog negali taikyti lygtinio paleidimo, tačiau, nežiūrint to, kad komisijos pateiktas rekomendacijas yra ne privalu, o tik rekomenduojama įvykdyti iki kito svarstymo, tai buvo traktuojama ne kaip rekomendacija, o kaip imperatyvas, kurio dėka komisija priėmė apeliantui nenaudingą sprendimą. Jau 2019 m. komisijos nutarime AA grupės užsiėmimai net neminimi kaip rekomenduojami ar privalomi apeliantui, taip sukeliant abejonių dėl tokių rekomendacijų įgyvendinimo pagrįstumo. Komisijai pasisakant savo sprendimuose, kad J. G. privalo įsidarbinti, lieka neaišku, kaip tai padaryti, nes komisija net neanalizuoja darbo vietų skaičiaus pataisos namuose, kuris, kaip matyti iš esamos situacijos, kelis šimtus procentų yra žemesnis, lyginant jį su norinčiųjų dirbti nuteistųjų skaičiumi. Lieka neaišku, kokiais būdais J. G. tai turėtų padaryti, jei patys Vilniaus pataisos namai nesuteikia tam realios praktinės galimybės, kadangi norinčiųjų yra labai daug, o priima dirbti tik mažą dalį iš jų. Komisija pati savo nutarime (kaip ir ankstesniuose sprendimuose) dėstydama visus kriterijus, tarsi pripažįsta, kad apeliantas J. G. atitinka BVK numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau toliau, priimdama jau galutinį sprendimą, visiškai neatsižvelgia į šiuos kriterijus ir rėmėsi išimtinai tik tais kriterijais, kurie nenaudingi nuteistajam ar tam tikrus kriterijus dirbtinai iškeldama virš pozityvių faktinių aplinkybių ir nesiremdama nuteistojo asmens byloje esančių visų kriterijų visuma. Be to, iš praktikos matyti, kad tiek komisija, tiek teismai dažnai taiko lygtinį paleidimą net esant virš 100 balų paskaičiuotai pakartotinio nusikalstamumo rizikai pagal OASys metodiką, tačiau jau J. G. atžvilgiu, esant pakartotinio nusikalstamumo rizika visiškai nedidelei, tai jau traktuojama jo nenaudai, pamirštant, kad tam tikrų metodikos dedamųjų pakeisti negalima, nes jos yra „statinės“. Be to, metodika tėra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nėra imperatyvus nei komisijai, nei teismui. Komisija akcentavo kelias nereikšmingas detales, taip sumenkindama bendrą pozityvų (teigiamą) vaizdą apie J. G.. Matyti, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius (saitus), todėl jo grąžinimas į visuomenę yra naudingas ir jam, ir jo artimiesiems, nes nuteistasis turi daug teigiamų charakterio savybių, leidžiančių greitai integruotis į visuomenę ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. J. G. asmens byloje yra užfiksuota, kad jis turi motiną, tėvą, 10 metų dukterį ir draugę, su kuriais bendrauja laiškais, telefonu, su visais jis palaiko tvirtus socialinius ryšius, nuolatos bendrauja ne tik laiškais, bet ir trumpalaikiuose susitikimuose. Būdamas kartu, įsidarbinęs, J. G. padėtų jiems buityje, dalyvautų savo dukters auklėjime bei stengtųsi kuo greičiau grąžinti skolas pagal esamus vykdomųjų raštų išieškojimas. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų, jam būtų galima vykdyti intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tam yra gautas teigiamas atsakymas. Intensyvios priežiūros taikymas būtų viena iš efektyvesnių priemonių kuo greičiau nuteistajam padėti integruotis į visuomenę, susirasti darbą bei grąžinti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Tą nuteistasis jau buvo pradėjęs daryti, kuomet dirbo Pusiaukelės namuose ir gaudavo atlyginimą. Įsidarbinti Pataisos namuose jis galimybės neturi. Atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš surinktų ir Komisijai jau ne vieną kartą pateiktų vertinti vykdomųjų raštų, daugiau nei pusę išieškomos sumos jau šiuo metu sudaro ne išieškomos sumos, o būtent antstolių atlyginimas ir vykdymo išlaidos, kurios, nuteistajam toliau sėdint pataisos namuose, vėl neproporcingai tik didės, kas ženkliai apsunkins skolų grąžinimą. Nurodoma, kad dėl šių aplinkybių yra pakankamo pagrindo manyti, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

 

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos iš esmės negali būti taikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis J. G. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas trečią kartą. Komisija ankstesniu 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-181, atsižvelgusi į nustatytą vidutinę pakartotinio elgesio riziką (46 balai, iš kurių 35 balai yra statiniai), nesamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tik iš dalies įvykdytas rekomendacijas, ankstesnių teistumų skaičių (11 kartų teistas), anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, kurio sąlygas jis pažeidė, nusikaltimams būdingą modelį, neatliktą ganėtinai ženklią bausmės dalį, mąstymą ir elgesį, nutarė netaikyti J. G. lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. atlikti gerbūvio darbus, lankyti AA grupės užsiėmimus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, konsultuotis su įstaigos psichologu.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai, t.y. jis tvarkė bendro naudojimo nuteistųjų virtuvę, dalyvavo „Dailės terapijos“ programoje, lankė individualias psichologo konsultacijas, tačiau AA grupės užsiėmimų nelankė, nes mano, kad AA grupės lankymas yra netikslingas. Pats nuteistasis teigia, kad alkoholio vartojimo įpročiai jam nėra problema, vartoja retai ir saikingai. Jo nusikalstamas elgesys taip nėra susijęs su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu J. G. 2017 m. gruodžio 20 d. yra gavęs nuobaudą už alkoholio vartojimą. Su paskirta nuobauda nuteistasis sutiko bei dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, nurodydamas, jog atlikinėdamas bausmę Pusiaukelės namuose ir dirbdamas UAB „Mano būstas“, apie 17.30 val. išgėrė 50 g brendžio bendradarbio 60 metų jubiliejaus proga. Nors nuteistasis sutiko, kad tokiu savo elgesiu pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, tačiau dėl mažo suvartoto alkoholio kiekio (alkotesteriu J. G. buvo nustatytas 0,34 promilės girtumas, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilių etilo alkoholio), jis iš dalies minimizuoja savo kaltę. Dėl šio grubaus pažeidimo J. G. iš Pusiaukelės namų tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas atgal į pataisos namus. Daugiau režimo reikalavimų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, užfiksuota nebuvo. Socialinio tyrimo išvadose alkoholio vartojimas, kaip kriminogeninis veiksnys, taip pat nėra nurodytas. Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs šią byloje esančią medžiagą, negali daryti kategoriškos išvados, jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, todėl jo atsisakymas lankyti AA grupės užsiėmimus pats savaime netraktuotinas kaip pakankamas veiksnys, neleidžiantis taikyti jam lygtinio paleidimo, nes Komisijos siūlymai yra ne imperatyvūs, o tik rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, o nuteistojo ankstesnis nusikalstamumas su alkoholio vartojimu yra nesusijęs. Taigi šiuo aspektu būtina įvertinti kitas aplinkybes, Komisijos laikytas kliūtimi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Vertinant skundo argumentus, teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarime, priešingai nei kad teigiama skunde, nėra pasisakoma apie tai, kad nuteistasis privalo įsidarbinti pataisos namuose, neatsižvelgiant į esamų darbo vietų juose skaičių. Nutarime yra pasisakoma apie nuteistojo galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju - pats nuteistasis nurodo, jog jis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų priežiūros specialistu arba jam priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, tačiau byloje nėra duomenų dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti, o nuteistojo nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota (informacija gauta iš internetinės erdvės). Atsižvelgus į J. G. ankstesnių teistumų skaičių, kuriems yra būdingas modelis (sukčiavimas), vieną jo kriminogeninį veiksnį - didelius finansinius įsiskolinimus, Komisijos vertinama nuteistojo galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, teismo manymu, yra labai svarbus veiksnys, sprendžiant klausimą dėl J. G. tolimesnes galimybes tvirtai laikytis įstatymų ir nenusikalsti, siekiant gauti pinigų pragyvenimui bei padengti finansinius įsiskolinimus.

Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad bausmės atlikimo metu po 2018 m. spalio 3 d. Komisijos nutarimo priėmimo, kuriuo buvo atsisakyta J. G. taikyti lygtinį paleidimą, jis 2018 m. spalio 8 d. buvo nubaustas už tai, kad rūkė bendro naudojimo patalpoje – prausykloje ir už tai jam buvo atimta teisė pirkti maisto produktus vieną mėnesį. Nors nuteistasis nesutiko su šiuo pažeidimu, teigdamas, jog prausykloje nerūkė, prašė įvertinti jį aptikusio pareigūno veiksmus bei atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau paskirtos nuobaudos neskundė, nors nutarimą dėl nubaudimo, kuriame išaiškinta apskundimo tvarka, jis gavo jo priėmimo dieną. Atsižvelgus į tai, kad 2018 m. spalio 8 d. nutarimu skirtą nuobaudą jis gavo dar nepasibaigus 2017 m. gruodžio 20 d. skirtos nuobaudos vienerių metų galiojimo terminui, 2019 m. kovo 7 d. vykusio Komisijos posėdžio metu, kuriame trečią kartą buvo svarstomas J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jis turėjo dvi galiojančias nuobaudas. Tik Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu J. G. už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus buvo skirtas paskatinimas ir 2018 m. spalio 8 d. nutarimu skirta nuobauda panaikinta prieš terminą. Tad skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis J. G. galiojančių nuobaudų jau neturi, tačiau pats skirtos nuobaudos faktas liudija, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis nepriekaištingai.

Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistojo J. G. nusikalstamo elgesio rizika, priimant skundžiamą nutarimą, buvo vidutinė (55 balai), todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tiek pirmą kartą 2018 m. balandžio 5 d., tiek antrą kartą 2018 m. spalio 3 d. svarstant J. G. lygtinio paleidimo klausimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 46 balai, iš kurių 35 balai yra statiniai (sumažinti galimybės nėra), ir 11 balų dinaminių, kuriuos yra galimybė sumažinti. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą, teisės pažeidėjas priklausė vidutinei rizikos grupei - 55 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus, dinaminiai – 20 balų. Taigi po ankstesnio įvertinimo nuteistojo vidutinė rizika padidėjo 9 balais, t.y. dinaminiai veiksniai padidėjo iki 20 balų. Balai pasikeitė srityse: nuo 2 balų iki 4 balų padidėjo srityje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ - galutinis rezultatas 6 balai (šiuo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, be to, pasak nuteistojo, jis yra UAB „Floor-X“ akcininkas, tačiau įmonė yra likviduota); nuo 0 balų iki 1 balo padidėjo srityje „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ - galutinis rezultatas 1 balas (kaip jau buvo minėta, nuteistasis 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimą), nuo 1 balo iki 2 balų padidėjo srityje „Nuostatos“ - galutinis rezultatas 5 balai (komisijos svarstymo metu nuteistasis turėjo dvi galiojančias nuobaudas). Todėl įvertinęs pastaruosius duomenis, teismas sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o priešingai, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas. Be to, netgi vertinant, kad aktualiu momentu nuteistajam Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu J. G. paskyrus paskatinimą, kuriuo jam skirta nuobauda panaikinta prieš terminą, vis dėlto konstatuoti jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką negalima (rizikos padidėjimas konstatuotas ne tik dėl nuobaudų turėjimo).

Savo ruožtu šiuo atveju pripažintina, kad duomenys apie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei reikalavimas dėl būtinumo ją mažinti (t. y. pažanga mažinant šią riziką) šiuo atveju yra itin reikšmingi ir toks reikalavimas nevertintinas tik kaip formalus. Kaip minėta, J. G. ne kartą teistas, be to, jam anksčiau jau yra buvęs taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė bei buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. buvo pripažinta, kad probacija jo atžvilgiu kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ankstesniu laikotarpiu nebuvo veiksminga. Taigi esant tokiai situacijai, itin atsakingai turi būti įvertinti turimi duomenys apie J. G. elgesio ir jo nuostatų keitimąsi bei jo motyvaciją, siekiant įsitikinti, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra minimaliai sumažinta ir asmuo dėjo maksimalias pastangas ją sumažinti. Tačiau, kaip minėta, duomenų apie atitinkamos rizikos sumažinimą teismas neturi (anksčiau svarstant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nusikalstamo elgesio rizika buvo 46 balai, taigi, ji nebuvo sumažinta). Šiuo apsektu pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodoma skunde, komisijos pateiktos rekomendacijos nėra privalomos. Visgi atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus dėl būtinumo įvertinti nuteistojo elgesio bei nuostatų pasikeitimą, pripažintina, kad asmens požiūris į rekomendacijas, pastangos jas vykdyti ir pan., teismo vertinimu, yra vienas iš kriterijų, rodančių paties asmens požiūrį bei motyvaciją keisti savo elgesį.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad Komisija, priimdama J. G. atžvilgiu nepalankius sprendimus, galimai savotiškai keršija jam už suteiktą informaciją Lietuvos kriminalinės policijos biurui bei pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris galimai yra susijęs ir su kai kurių Vilniaus pataisos namų darbuotojų ar Komisijos narių darbine veikla, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokia medžiaga, todėl teismas ja nesivadovauja, juo labiau, kad Lygtinio paleidimo komisija, kurios nuomonė šiuo atveju buvo vieninga, susideda ne tik iš pataisos namų darbuotojų. Be to, kaip jau minėta, Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu J. G. buvo paskirtas ir paskatinimas, kas taipogi iš esmės kelia abejones tokiais J. G. abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio J. G. teiginiais (prielaidomis) apie kerštą jam.

Taigi atsižvelgdamas į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, kad pažanga ją mažinant nenustatyta, vieningą komisijos sprendimą netaikyti J. G. lygtinio paleidimo, nemažą neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeistas sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, mąstymą ir elgesį - anksčiau dažnai pasielgdavo rizikingai, neapgalvodamas savo veiksmų bei jų pasekmių, emocinę gerovę - nėra linkęs užmegzti artimų emocinių ryšių su žmonėmis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – režimo reikalavimų pažeidimus, nedidelę darbo patirtį ir jo neaiškias galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, teismas sprendžia, kad šiuo metu J. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-42 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Ingrida Mikužytė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos