Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-530/2021

  Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01796-2020-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 16.9.6.

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties R. O. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. O. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,52 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis ir jam skirta 800 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2.       Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu, R. O. atstovaujamas įgaliotos atstovės advokatės Alvos Puniškienės pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą baudą sumažinti iki 500 eurų bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. O. įgaliotos atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundą tenkinto iš dalies ir pakeitė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 5 mėnesių. Teismas įvertino byloje nustatytas faktines ir individualias aplinkybes, R. O. asmenines savybes ir teisės vairuoti transporto priemones poreikį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir visų šių aplinkybių pagrindu priėjo išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą.

4.1.                      Skunde nurodoma, jog R. O. transporto priemonę valdė neblaivus, kas rodo, kad jis nesilaiko galiojančių įstatymų, piktnaudžiauja jam suteikta teise vairuoti. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

4.2.                      Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta R. O. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tačiau Institucijos teigimu, įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, kaip apeliantas ir nurodė savo skunde, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.

4.3.                      Skunde nurodoma, kad R. O. tiek piniginė bauda, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas minimalaus dydžio, atsižvelgiant į sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailėjosi padaręs nusižengimą, todėl teismas nepagrįstai taikė R. O. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jo skunde išvardintas aplinkybes laikė pagrįsta priežastimi trumpinti nuobaudos terminą. Institucijos teigimu, sumažintas teisės vairuoti transporto priemones laikotarpis, pažeidėjo neauklės tinkamai, kadangi, nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

5.       R. O. įgaliota atstovė advokatė Alva Puniškienė atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

5.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad skunde neanalizuojami ir/ar nekritikuojami konkretūs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai. Skundas yra visiškai formalus, abstraktus, jame nepasisakoma nei dėl vienos konkrečios aplinkybės, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą keisti Institucijos priimtą nutarimą. R. O. vertinimu, esant tokiam skundo turiniui pagrindo naikinti ir/ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra. Beje, akcentuotina ir tai, jog Institucijos atstovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Negana to, nagrinėjant atitinkamą administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, absoliučiai nebuvo vertinama eilė R. O. argumentų, jo nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuos buvo ir yra privalu įvertinti, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas priimdamas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas. 

6.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti R. O. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tuo tarpu Institucija savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos ar kurios nebuvo įvertintos arba įvertintos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir skundžiamojoje nutartyje nurodytiems motyvams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėtoje byloje.

8.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

10.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad R. O. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

12.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsižvelgė į tai, jog R. O. iš esmės nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, vėliau padėjo išaiškinti nusižengimą, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir skundą padavusi Institucija. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, R. O. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas buvo nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. O. (duomenys neskelbtini), ten charakterizuojamas teigiamai, ne kartą skatintas, taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, jog administracine tvarka R. O. anksčiau buvo baustas tik vieną kartą, 2016 m. gruodžio 14 d. kelio ženklo „apsisukti draudžiama“ galiojimo zonoje apsisuko, bauda sumokėta, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog O. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienam nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl vidutinio protinio atsilikimo bei kitų elgesio sutrikimų, ko pasėkoje, vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga ne tik tėvų, bet ir kitų specialistų pagalba, kuri teikiama ne šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mieste, todėl aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad pirmosios instancijos teismo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, terminas iki 5 mėnesių, ne tik padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, bet ir pažeidėjui sukels nepatogumų, kurie neabejotinai palies ir jo specialiųjų poreikių turintį nepilnametį vaiką, o tai atgrasys R. O. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant R. O. ir jo šeimos teisių labiau nei būtina.

13.       Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad nuobauda R. O. paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per švelni, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                Danutė Giačaitė