LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Omnispower Baltic atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovių OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Omnispower Baltic dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovės OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Omnispower Baltic: 1) ieškovės OMNIS POWER GmbH naudai 140 474,24 Eur pagrindinės skolos ir 13 654,60 Eur palūkanų, 2) ieškovės Omnis Power PTE Ltd. naudai 433 088,04 Eur pagrindinės skolos ir 51 485,67 Eur palūkanų, 3) abiejų ieškovių naudai 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimus ieškinės grindė tuo, kad jos atsakovei UAB Omnispower Baltic pardavė prekes (saulės paneles ir susijusią įrangą), tačiau atsakovė su ieškovėmis neatsiskaitė ir liko skolinga 573 562,28 Eur.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės 638 702,54 Eur vertės turtą. Ieškovės nurodė, kad jų reikalavimas yra suformuluotas tinkamai ir pagrįstas teikiamais įrodymais apie skolos faktą ir dydį, todėl ieškinys laikytinas prima facie (tikėtinai) pagrįstu. Ieškovės nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė tikslingai slepia informaciją apie atsakovės turtinę padėtį nuo ieškovės OMNIS POWER GmbH, kuri yra ir atsakovės akcininkė, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovėmis už didelės vertės prekes. Atsakovės valdymą kontroliuojantys asmenys, gavę ieškovių pretenziją dėl skolos, ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama išvesti iš atsakovės pelną bei pasisavinti atsakovės lėšas. Taip pat atsakovę kontroliuojantys asmenys galimai klastoja atsakovės dokumentus, todėl tikėtina, kad prasidėjus teismo procesui dėl skolos priteisimo iš atsakovės, neteisėti atsakovę kontroliuojančių asmenų veiksmai, siekiant išvesti iš atsakovės pelną bei pasisavinti atsakovės lėšas, suintensyvės.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovių OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB Omnispower Baltic 638 702,54 Eur vertės turtą, areštuojant neįkeistą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, taip pat turtines reikalavimo teises, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomas įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovėmis.

4.       Teismas nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovių reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovės pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie pagrįstumą – laikė įrodyta.

5.       Teismas, įvertinęs ieškovių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas atsakovės (jos valdymo organų narių) nesąžiningumas, nusprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia galimą atsakovės nesąžiningumą ieškovių atžvilgiu, todėl įvertino, jog  egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms. Atitinkamai, teismas ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB Omnispower Baltic atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nė viena iš teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nesusijusi su turtinio pobūdžio ginču dėl skolos už nekokybiškas prekes priteisimo, šios aplinkybės nėra susijusios ir su tariama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas netinkamai įvertino ieškovių ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, laikinąsias apsaugos priemones pritaikė remdamasis aplinkybėmis, kurios susijusios su atsakovės akcininkų tarpusavio nesutarimais, tačiau neturi nieko bendro su kilusiu turtiniu ginču bei niekaip nėra susijusios su atsakovės mokumu, galėjimu vykdyti įsipareigojimus ir grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovių nurodytą aplinkybę, kad atsakovės veikla yra pelninga ir atsakovė per 2022 m., ieškovių teigimu, yra uždirbusi 469 470 Eur grynojo pelno, todėl laikinųjų apsaugos priemonių prašoma ne siekiant apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o siekiant sukelti atsakovei sunkumų vykdant komercinę veiklą tam, kad ieškovės galėtų įgyti tam tikrą pranašumą atsakovės akcininkų konflikte.

6.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad abi ieškovės yra beveik jokios veiklos ir turto neturinčios bendrovės, dalies kainos už nekokybiškas parduotas prekes sulaikymas yra vienintelė reali atsakovės galimybė užtikrinti kompensacijos už netinkamos kokybės prekių pardavimą sumokėjimą, o ne nesąžiningas elgesys.

6.4.                      Viena iš ieškovių yra atsakovės 50 proc. akcijų valdytoja. Tai reiškia, kad prašoma priteisti suma iš dalies laikytina dukterinės bendrovės skola akcininkui. Įsipareigojimai akcininkui gali būti vykdomi tik tada, kai yra įvykdomi įsipareigojimai prieš kitus kreditorius. Įsipareigojimai akcininkui negali būti užtikrinami įkeitimu (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovės OMNIS POWER GmbH pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nesąžiningas akcininko bandymas įgyti de facto (faktinį) įkeitimą, siekiant užsitikrinti ginčijamos skolos grąžinimą.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieš tai nesikreipus į atsakovę dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo, vertintinas kaip nemotyvuotas ir neteisėtas procesinis sprendimas, pažeidžiantis rungimosi principą bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą atsakovui nepranešama tik tada, jeigu tai yra būtina. Šiuo atveju neegzistuoja tokį būtinumą pagrindžiančios aplinkybės.

6.6.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį paneigia tai, kad atsakovė veikia sėkmingai, pelningai (tai pripažįstama ir ieškinyje). Atsakovė neturi įsipareigojimų valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, išskyrus 2023 m. lapkričio 21 d. atsiradusį 5 900 Eur įsipareigojimą, kurį lėmė techninis negalėjimas atlikti pavedimo dėl areštuotos sąskaitos. Atsakovė nėra turėjusi jokio ginčo dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, prieš ją nėra inicijuoti jokie kiti turtinio pobūdžio procesai, tai parodo, kad objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Be to, atsakovė turi produkcijos ir įrangos už daugiau nei 6,076 mln. Eur, tai pagrindžia faktą, kad tariama grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui nėra reali.

7.       Ieškovės OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:

7.1.                      Atsakovės pateikti ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese surinkti duomenys pagrindžia, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Atsakovė neturi galimybių atsiskaityti su ieškovėmis (ir kitais kreditoriais) už įsigytas prekes, be to, atsakovė sąmoningai slepia duomenis apie savo tikrąją turtinę padėtį nuo teismo ir ieškovių. Pagal paskutinius ieškovėms prieinamus (pačios atsakovės pateiktus) finansinius duomenis atsakovė susiduria su likvidumo problemomis. Atsakovės kritinio likvidumo koeficientas sudaro vos 0,35, tai rodo, kad atsakovė artimiausiu metu nebegalės vykdyti trumpalaikių įsipareigojimų ir taps nemoki.

7.2.                      Atsakovė priėmė valinį sprendimą neteikti išsamios ir objektyvios informacijos, kuri padėtų teisingam šio ginčo išsprendimui. Toks procesinis veikimas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir preziumuoti, jog atsakovės turtinė padėtis kelia riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

7.3.                      Atsakovė nurodo, kad netinkamos prekių kokybės įrodinėjimas nėra ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalykas, tačiau kartu pateikia „ekspertines išvadas“, neva patvirtinančias, kad ieškovių parduoti saulės elektrinių moduliai neatitinka deklaruojamos jų galios. Atsakovė ieško įvairių pretekstų neatsiskaityti už įsigytas prekes, nurodo apie tariamą VDE instituto kokybės (atitikties) sertifikatų klastojimą.

7.4.                      Abi ieškovės yra registruotos ir teisėtai veikiančios bendrovės, vykdančios visus atitinkamos jurisdikcijos teisės aktų reikalavimus. Pati atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovės neturi jokio turto, jau kitame sakinyje paneigia šią poziciją, nurodydama, jog OMNIS POWER GmbH finansinėje atskaitomybėje yra apskaityta 50 proc. UAB Omnispower Baltic akcijų vertė.

7.5.                      Neegzistuoja teisės normos, diskriminuojančios kreditorių, kuris yra ir bendrovės akcininkas, ir draudžiančios vykdyti pradelstas prievoles šiam kreditoriui. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia skolintis iš akcininko mokant rinkos kainą viršijančias palūkanas ir įkeisti akcininkui turtą, todėl nesuprantama, kaip ši norma siejasi su ieškovių reikalavimais priteisti skolą už parduotas prekes. Ieškinio reikalavimas neturi nieko bendro nei su paskolomis, nei su jų palūkanomis, nei su turto įkeitimu kreditoriaus akcininko naudai. Iš atsakovės argumentų, kad ji negali mokėti skolų ieškovams, kol neatsiskaitė su kitais kreditoriais, seka išvada, jog atsakovė pripažįsta negalinti įvykdyti prievolių visiems kreditoriams. Tai paneigia atsakovės poziciją apie gerą jos turtinę padėtį ir suponuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės padėtis, taip pat ir dėl jos nesąžiningumo, gali dar labiau pablogėti.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: saulės modulių tyrimo išvadas, ieškovės Omnis Power PTE Ltd. prekių pardavimo sutartį, informaciją apie ikiteisminį tyrimą, kokybės sertifikatą, sertifikavimo įstaigos elektroninį laišką, atsakovės turimą prekių, pirktų iš Omnis Power PTE Ltd. likutį, valdybos sprendimą dėl O. E. paskyrimo vadove, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie turimą atsakovės permoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie mokėtiną sumą, atsakovės turimų atsargų likutį, informaciją apie L. W. pažeidimus ir politinius ryšius su Kinija, informaciją apie ieškovę OMNIS POWER GmbH, išrašą iš atsakovės SEB banko sąskaitos, rašto antstoliui kopiją, antstolio reikalavimą sumokėti už leidimą atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, mokėjimo antstoliui dokumentą.

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformuojant atsakovės (CPK 147 straipsnis), todėl pastaroji iki šio procesinio klausimo išsprendimo neturėjo galimybės teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta egzistuojant pagrindą priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovėms šie įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu ir jos turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis).

13.       Ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: atsakovės UAB Omnispower Baltic tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-739-1181/2023, ieškovių 2023 m. lapkričio 30 d. raštą atsakovei „Dėl tariamai nekokybiškų prekių grąžinimo pardavėjui ir Omnispower Baltic, UAB skolos dengimo“, VDE instituto 2021 m. liepos 5 d. elektroninį laišką, kuriuo VDE institutas atsiuntė sąskaitą už sertifikato išdavimą, VDE instituto sąskaitą už sertifikato išdavimą, VDE instituto 2022 m. lapkričio 4 d. oficialų laišką, kuriuo informuojama, kad VDE 2021 m. birželio 25 d. išduotas sertifikatas, užsakovų prašymu, nuo 2022 m. spalio 31 d. naikinamas (netenka galios), TÜV SÜD sertifikavimo įstaigos 2022 m. lapkričio 24 d. išduotus kokybės (atitikties) sertifikatus. Šiais įrodymais ieškovės siekia atsikirsti į atsakovės atskirajame skunde pateiktus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių pateikti įrodymai iš esmės yra susiję su sprendžiamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teismas juos taip pat priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

14.       Ieškovės OMNIS POWER GmbH ir Omnis Power PTE Ltd. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovių reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovės pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimo atsakovė atskiruoju skundu neginčija.

16.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, įvertino ieškinyje nurodytus motyvus, ieškovių prie ieškinio pateiktus įrodymus bei aplinkybes, kuriomis buvo įrodinėjamas atsakovės (jos valdymo organų) nesąžiningumas, ir nusprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, todėl įvertino, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, jog galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

18.       Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019 ir kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovės galimą atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad atsakovė tikslingai ir sistemingai nepateikia ieškovei OMNIS POWER GmbH duomenų apie bendrovės turtinę padėtį, nors ieškovė turi teisę gauti tokią informaciją, kaip atsakovės akcininkė, valdanti 50 proc. akcijų, be to, atsakovės valdymą kontroliuojantys asmenys galbūt klastoja dokumentus ir ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami išvesti iš atsakovės pelną bei pasisavinti lėšas. Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovės skola yra didelė, nedengiama jau ilgą laiką, nepaisant to, jog įsigytas prekes atsakovė yra perpardavusi ir gavusi atsiskaitymą už jas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovių kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai ir procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl atsakovės sąžiningumo. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, abejones dėl atsakovės sąžiningumo patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-739-1181/2023, kuriuo atsakovės vadovė O. E. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (akcininkų teisių pažeidimas) ir jai paskirta bauda. Šiame nutarime teismas konstatavo, kad 1) atsakovės vadovė O. E. nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, nes kaip atsakovės vadovė žinojo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau jos sąmoningai nevykdė ir taip eliminavo pareiškėjos (šioje byloje ieškovės OMNIS POWER GmbH) galimybę dalyvauti bendrovės valdyme, tokie jos veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys didžiausio bendrovės akcininko – OMNIS POWER GmbH teises, dėl to didžiausias atsakovės akcininkas praranda galimybes dalyvauti bendrovės veikloje ir (ar) jos valdymo procese; 2) O. E., būdama UAB Omnispower Baltic vadove, pažeisdama ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos terminą nepateikė akcininkui OMNIS POWER GmbH prašomos informacijos apie UAB Omnispower Baltic ir taip pažeidė ABĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą akcininkės neturtinę teisę. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, tarp jų – ir duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat nustatė, kad dėl informacijos ieškovei OMNIS POWER GmbH, kaip atsakovės akcininkei, neteikimo atsakovės vadovei pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį yra pradėta nauja administracinio nusižengimo teisena (administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-118-1100/2024). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei OMNIS POWER GmbH neteikiami duomenys apie atsakovės veiklą bei ieškovei nesudaromos galimybės dalyvauti bendrovės veikloje.

22.       Antra, abejones dėl atsakovės sąžiningumo sukelia ir tai, kad atsakovės pozicija iki bylos iškėlimo nebuvo nuosekli, nes atsakovės pretenzijos ieškovei OMNIS POWER GmbH dėl parduotų prekių kokybės (2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas) buvo pradėtos reikšti tik po to, kai ieškovės pateikė pretenziją dėl skolos padengimo (2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas). Be to, nors atsakovė pateikė dokumentus, kad dalies ieškovės parduotų prekių ji dar nėra realizavusi, tačiau atsakovė nurodytų galbūt nekokybiškų prekių nėra grąžinusi ieškovėms. Ieškovių nurodyta aplinkybė, kad po gautos ieškovių pretenzijos dėl skolos grąžinimo praėjus neilgam laiko tarpui buvo inicijuotas atsakovės valdybos sprendimas (2023 m. rugsėjo 20 d.) dėl atlyginimo atsakovės vadovei padidinimo, ženklaus dydžio kompensacijos išmokėjimo atsakovės vadovei, taip pat sudaro prielaidą abejoti atsakovės sąžiningu ketinimu įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad atsakovė su atskiruoju skundu pateikė selektyvius duomenis apie jos turtinę padėtį, t. y. atsakovė pateikė finansinės apskaitos duomenis apie turimą atsargų likutį, įsipareigojimų nebuvimą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau šie duomenys neatskleidžia objektyvios atsakovės finansinės būklės, o iš ieškovių pateiktų atsakovės 2023 m. II ketvirčio balanso, sudaryto 2023 m. liepos 31 d., duomenų matyti, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo ženklių įsipareigojimų kreditoriams.

24.       Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje susiklosčiusią situaciją ir skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ABĮ numatytų akcininko turtinių teisių realizavimo apribojimų, laikytini nepagrįstais. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovių atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta pozicija, kad ši ABĮ norma nagrinėjamu atveju nedraudžia pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju prašoma priteisti skola kildinama iš prekių pardavimo, bet ne akcininko paskolintų bendrovei lėšų, kita vertus, turto areštas negali būti prilyginamas turto įkeitimui.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų ir motyvų, susijusių su parduotų prekių kokybe, ieškovių vykdoma veikla ar turimu turtu, ieškovės OMNIS POWER GmbH vadovo galbūt padarytų pažeidimų, jo politinių ryšių, ieškovėms išduotų kokybės sertifikatų galiojimu, pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl sertifikato klastojimo, nes šie argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones prieš tai nesikreipęs į atsakovę dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo, pažeidė rungimosi principą bei CPK normas. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovių pateikti duomenys pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą nuspręsti, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina išspręsti nedelsiant ir nepranešus atsakovei. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiuo atveju atsakovės teisė būti išklausytai ir atsikirsti į ieškovių prašymą buvo realizuota pateikus atskirąjį skundą ir prie jo pridėjus šios skundo argumentus pagrindžiančius įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pritaikydamas ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Ieškovės pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl ieškovių prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras