Civilinė byla Nr. e2-44-1179/2025

Proceso Nr. 2-43-3-00472-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d.

Šilutė

Tauragės

sekretoriaujant Eglei Eidėnienei,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui Vyteniui Kasparavičiui,

atsakovui S. K., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 19 376,95 Eur nepagrįstai gautų lėšų trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

1.1.                      Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) narys. Atsakovas buvo Ekonomikos ir finansų komiteto ir Kontrolės komiteto nariu, Tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo paskirtas Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju. Laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. atsakovui buvo išmokėta 21 723,95 Eur kompensacija transporto išlaidoms už degalus atlyginti. Nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki iš viso vyko: 1) 53 Tarybos posėdžiai, iš kurių 36 vyko kontaktiniu būdu, 17 – nuotoliniu būdu; 2) 32 Kontrolės komiteto posėdžiai, iš kurių 23 vyko kontaktiniu būdu, 9 – nuotoliniu būdu; 3) 47 Ekonomikos ir finansų komiteto ir Kontrolės komiteto iš kurių 29 vyko kontaktiniu būdu, 15 – nuotoliniu būdu, 3 – mišriu būdu. Minėtu laikotarpiu atsakovas nedalyvavo 10 Tarybos posėdžių, vykusių kontaktiniu būdu.

1.2.                      Audito metu atsakovas pateikė automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, juose nurodyta, kad automobilio kuro rūšis – dyzelinas, bako talpa – 84 litrai. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas nuo 2018 m. kovo 27 d. buvo UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2021 m. balandžio 9 d. automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. gegužės 18 d. jos savininku yra atsakovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Atsakovui transporto išlaidoms atlyginti iš viso kompensuota 21 723,95 Eur už 18 716,26 litrus kuro, t. y. už 714,48 litrus benzino ir dujų bei 18 001,76 litrus dyzelino. Ieškinyje nurodoma, kad su pateiktu kompensuoti degalų (dyzelino) kiekiu (atsakovo automobiliui vidutiniškai suvartojant 7,2 l/100 km), t. y. 18 001,76 litrų, turėjo būti nuvažiuota apie 250 024 km per 48 mėn. (Tarybos nario kadencijos laikotarpis), tai sudaro 5 208,8 km per mėnesį ir 173,63 km per dieną.

1.3.                      Pagal UAB „Transkona“ pateiktus duomenis, automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 2018 m. buvo 11 km, 2021 m. – 85 510 km, 2023 m. – 128 789 km. Taigi pagal techninių apžiūrų metu užfiksuotas automobilio ridas, automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kasmet nuvažiuojama apie 25 755 km, t. y. atitinkamai 2 146 km per mėn. ir 71,54 km per dieną, įskaitant karantino laikotarpį, ir 103 020 km per Tarybos kadenciją. Pagal ridos duomenis automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuodamas 103 020 km atsakovas galėjo sunaudoti 7 417 litrų dyzelino už vidutiniškai 8 664 Eur (1,168 Eur/l) sumą.

1.4.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Per 9 karantino mėnesius atsakovui transporto išlaidoms atlyginti kompensuota 3 279,96 Eur už 3 363,66 litrus dyzelino. Su šiuo degalų (dyzelino) kiekiu (atsakovo automobiliui vidutiniškai suvartojant 7,2 l/100 km), turėjo būti nuvažiuota apie 46 717 km. Pagal ridos duomenis karantino laikotarpiu atsakovas automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo nuvažiuoti apie 19 314 km (2 146 km x 9 mėn.) ir atitinkamai sunaudoti 1 390,6 1itrus dyzelino už 1 624 Eur (1 390,6 1itrai x 1,168 Eur). Vis dėlto, įvertinus karantino laikotarpiu nustatytus judėjimo ir kt. ribojimus, laikytina, kad atsakovui šios 1 624 Eur išlaidos kurui neturėjo būti kompensuotos, todėl šią sumą reikia atimti iš 8 664 Eur sumos, kurią atsakovas pagal automobilio ridos duomenimis galėjo sunaudoti nuvažiuodamas 103 020 km.

1.5.                      Ieškovo teigimu, nuvažiuotas 103 020 km atstumas, t. y. atitinkamai 2 146 km per mėn. ir 71,54 km per dieną, vykdant Tarybos nario funkcijas, neatitinka tikrosios situacijos, kadangi, akivaizdu, jog atsakovas negalėjo nuvažiuoti po 70 km kiekvieną dieną, siekdamas vykdyti Tarybos nario funkcijas, ypatingai įvertinus tai, kad atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) yra 1,8 km, o nuo jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) yra 1,9 km. Atitinkamai atstumas iki tolimiausių (duomenys neskelbtini) vietovių ((duomenys neskelbtini)) yra 30 – 35 km. Kadangi automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas atsakovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat atsakovo asmeniniais tikslais, todėl 7 040 Eur suma (8 664 Eur - 1 624 Eur), dalintina iš 3. Taigi atsakovas 2019 m. – 2023 m. Tarybos kadencijos metu Tarybos nario funkcijoms vykdyti galėjo sunaudoti kuro už 2 347 Eur (7 040 Eur/3). Atsižvelgus į tai, kad atsakovui nurodytu laikotarpiu transporto išlaidoms atlyginti buvo kompensuota 21 723,95 Eur, tačiau Tarybos nario funkcijoms vykdyti jis galėjo sunaudoti kuro už 2 347 Eur, laikytina, jog atsakovas nepagrįstai įgijo 19 376,95 Eur (21 723,95 Eur - 2 347 Eur).

2.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. – 2023 m. jis buvo Tarybos narys ir ginčo lėšas gavo pagrįstai, t. y. vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens teisės negali būti apgintos kitais gynybos būdais.

2.2.                      Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas už kurą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir prašo šiuos mokėjimus pripažinti nepagrįstomis išlaidomis. Vis dėlto teisės aktai numato galimybę atsiskaitymus atlikti tiek grynaisiais pinigais, teik negrynaisiais pinigais. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas kurą tą pačią dieną pylėsi kelis kartus, o kvituose nurodytas didesnis kuro kiekis nei atsakovo automobilio bako talpa, neįrodo ieškinio teiginių, susijusių su nepagrįstu praturtėjimu, kadangi šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nutolusios viena nuo kitos, tarp jų nėra priežastinio ryšio. Be to, akivaizdu, jog, vykdant Tarybos nario pareigas, gali kilti situacijos, kai per dieną reikia nuvažiuoti didesnį atstumą negu įprastai, todėl tokiu atveju kurą tenka piltis kelis kartus. Teisės aktai nenumato draudimo Tarybos nariui kurą piltis ne vieną kartą per dieną ar tai daryti ne tik į baką, bet ir į kitą tinkamą tarą, ir šį kurą panaudoti ateityje. Pažymėtina, kad minėtais atvejais įpilto kuro kiekis bako talpą viršijimo itin nežymiai.

2.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, jog karantino metu atsakovas negalėjo patirti 3 279,96 Eur išlaidų kurui. Nors karantino metu buvo nustatyti tam tikri judėjimo ribojimai, tačiau buvo galima atlikti pavestas funkcijas, pareigas, susitikti su kitais asmenimis ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 buvo nustatyta, jog paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose bei veikla laisvalaikio ir pramogų vietose vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 buvo nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Karantino metu Tarybos nariui nebuvo nustatyta draudimo susitikti su rinkėjais ne masinio susibūrimo metu. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar tuo metu buvo vykdomos Tarybos nario funkcijos.

2.4.                      Pateiktame ieškinyje buvo suskaičiuoti tik 2019 – 2023 m. kadencijos metu vykę Tarybos ir jos komitetų, kurių nariu buvo atsakovas, posėdžiai, tačiau nebuvo įvertintos kitos atsakovo atliktos pereigos, kurioms reikalinga transporto priemonė. Atsakovas atliko ne tik Reglamente nurodytas, bet ir kitas Tarybos nario funkcijas, pavyzdžiui, priimdavo kitų savivaldybių narių delegacijas ir dalyvaudavo sutikimuose, nuolat dalyvaudavo Regioninės plėtros tarybos posėdžiuose, Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimuose, posėdžiuose, bendruomenės renginiuose ir kt. Akivaizdu, jog ieškinyje buvo pateikta tik nežymi dalis atsakovo atliktų funkcijų ir taip nepagrįstai apskaičiuotas mažesnis jo funkcijoms atlikti reikalingas kuro kiekis.

2.5.                      Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo transporto priemonė sunaudoja 7,2 l/100 km kuro, tačiau šios kuro sąnaudos yra nepagrįstos ir mažesnės nei faktiškai sunaudojamas kuro kiekis. Manytina, jog, ieškovei apskaičiuojant kuro sąnaudas, buvo įvertintas kitokių parametrų automobilis, negu tas, kurį eksploatavo atsakovas. Pažymėtina, kad 7,2 l/100 km kuro sąnaudų vidurkis yra tik rekomendacinio pobūdžio, apskaičiuojamas transporto priemonei važiuojant vienodu greičiu lygiu keliu, todėl ieškovė neįvertino atsakovo nuvažiuoto maršruto, vietovės reljefo ir kelio sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, transporto priemonę naudojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėse ir greitkelyje, o, kaip žinoma, mieste ir apylinkėse kuro sąnaudos yra gerokai didesnės negu greitkelyje, todėl ieškovės pateiktas apskaičiavimas yra neteisingas.

2.6.                      Ieškovė nurodo, jog, atsižvelgus į tai, kad atsakovas transporto priemonę naudojo ir asmeniniais tikslais, jis galėjo sunaudoti kuro už 2 347 Eur. Vis dėlto šiuo atveju nėra aišku, kodėl ieškovė nustatė būtent tokią sumą, kokiu pagrindu buvo konstatuota, jog didžiausią kuro dalį atsakovas panaudojo asmeniniais tikslais. Nors, ieškovės teigimu, atsakovo elgesys prašant kompensuoti išlaidas kurui laikytinas nesąžiningu, tačiau atsakovas savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė visus dokumentus, neviršijo nustatytos ribos, kompensuotos išlaidos nėra nepagrįstai didelės ir pan. Atsakovo sąžiningumą įrodo ir tai, kad trečiasis asmuo, kurio naudai prašoma priteisti pinigines sumas, nesikreipė nei į atsakovą, nei į teismą ar kitą instituciją dėl išmokėtos kompensacijos grąžinimo ar pan.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, juo prašo ieškinį tenkinti.

4.1.                      Nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškinyje nėra prašoma atsakovo atsiskaitymus grynaisiais pinigais pripažinti nepagrįstomis išlaidomis. Taip pat sutiktina su atsakovu, jog kurą galima pilti ne tik į baką, tačiau tai patvirtina netinkamą atsakovo elgesį ir pagrindžia jo nesąžiningumą gaunat kuro išlaidų kompensaciją. Tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, įrodo jo pateikti 2019 m. kasos aparatų kvitai dėl 714,48 1itrų benzino ir dujų įsigijimo už 691,69 Eur, nors atsakovo naudojamos transporto priemonės kuro tipas buvo dyzelinas. Be to, pagal objektyviai užfiksuotą ridą atsakovo automobilis net ir tuo atveju, jeigu jis būtų naudotas tik Tarybos nario funkcijoms vykdyti, negalėjo sunaudoti tokio kuro kiekio, koks atsakovui buvo kompensuotas.

4.2.                      Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dalyvavo kituose, su Tarybos nario funkcijų vykdymu susijusiuose renginiuose, taip pat duomenų, paneigiančių ieškinyje nurodytas atsakovo naudoto automobilio kuro sąnaudas. Automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o pats atsakovas nurodė, kad jis naudojosi tik šiuo automobiliu, todėl buvo konstatuota, jog atsakovas šį automobilį naudojo ir asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis buvo naudojamas kaip: 1) tarnybinis automobilis; 2) asmeninis automobilis; 3) automobilis Tarybos nario funkcijoms vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, trečdalis sumos kurui, apskaičiuotos pagal automobilio ridą, buvo įvertinta kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

5.       Atsakovas pateikė tripliką, juo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Nurodo, kad jis pinigines lėšas už Tarybos nario veiklai naudotos transporto priemonės kurą gavo pagrįstai, teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog trečiojo asmens neva pažeistos teisės negali būti apgintos kitais gynybos būdais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

5.2.                      Pateiktame ieškinyje buvo suskaičiuoti tik 2019 – 2023 m. kadencijos metu vykę Tarybos ir jos komitetų, kurių nariu buvo atsakovas, posėdžiai, tačiau nebuvo įvertintos kitos atsakovo atliktos pereigos, kurioms reikalinga transporto priemonė. Atsakovui itin sudėtinga surinkti duomenis apie dalyvavimą renginiuose, susitikimuose, vykusiuose prieš beveik 4 – 5 metus. Be to, teisės aktai nenumatė pareigos Tarybos nariui teikti šiuos duomenis, todėl atsakovas minėtos apskaitos nevedė, susitikimų, dalyvavimų renginiuose nefiksavo ir pan.

5.3.                      Pažymėtina, kad, ieškinį patenkinus, trečiasis asmuo nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo atliktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 9 šaukimo tarybos narių išlaidų, patirtų vykdant tarybos nario funkcijas, auditas. Juo buvo siekiama įvertinti šių išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą. Audito metu buvo nustatyta, kad atsakovui Tarybos nario funkcijoms vykdyti buvo kompensuota 21 723,25 Eur išlaidų kurui. Patikrinimo metu atsakovas nurodė, kad naudojo automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus šio automobilio kuro sąnaudas ir atsakovui kompensuotų kuro išlaidų sumą, nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, automobiliu turėjo nuvažiuoti itin didelį atstumą. Automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovo įmonei, todėl manytina, kad jis buvo naudojamas įmonės veikloje. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad maksimali suma kurui, kurią atsakovas galėjo išleisti Tarybos nario funkcijoms vykdyti, sudaro apie 2 000 Eur. Pažymėtina, kad atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kur vykdavo Tarybos ir jos komitetų posėdžiai, yra apie 2 km.

7.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad jis Tarybos nario pareigas eina jau (duomenys neskelbtini)  metus, Tarybos nariu buvo ir 2019 m. – 2023 m. kadencijos metu. Vykdydamas Tarybos nario funkcijas, jis skiria daug laiko bendravimui su rinkėjais, kurie gyvena ir nuo (duomenys neskelbtini) gerokai nutolusiose gyvenvietėse – (duomenys neskelbtini) ir kt. miesteliuose. Šios gyvenvietės nuo (duomenys neskelbtini) nutolusios kažkur 30 km atstumu (į vieną pusę). Nuo ieškinyje nurodyto laikotarpio yra praėję daug laiko, todėl jis negali detaliai nurodyti kur ir kada važiavo. Tarybos nario funkcijoms vykdyti jis naudojo ne tik automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir kitus automobilius. Automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos sudaro apie 10,8 litrų/100 km.

8.       Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas. 

9.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. K. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. balandžio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per šį laikotarpį atsakovui, kaip Tarybos nariui, iš viso buvo išmokėta 21 723,95 Eur kompensacija transporto išlaidoms už degalus atlyginti.

10.       (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2024 m. sausio 5 d. parengė (duomenys neskelbtini) savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų vertinimo atitikties audito ataskaitą Nr. K14-(4.2)-9. Audito metu, be kitų klausimų, buvo vertinama, ar 2019 – 2023 m. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams išmokos buvo mokamos ir biudžeto lėšos buvo naudojamos tikslingai, ekonomiškai, pagrįstai ir teisėtai, ar kompensuotos išlaidos yra susijusios su Tarybos nario veikla, ar patirtos neproporcingai didelės išlaidos Tarybos nario veiklai vykdyti. Atlikus auditą, nustatytos ir Audito ataskaitoje nurodytos šios nagrinėjamai bylai aktualios aplinkybės:

10.1.                      Tarybos nariui S. K. (Audito ataskaitoje suteiktas Tarybos nario kodas 010) 2019 m. – 2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuota iš viso 21 723,95 Eur už 18 716,26 litrus 3-jų rūšių kuro: benzino, dyzelino ir dujų, t. y. už 714,48 litrus benzino ir dujų bei 18 001,76 litrus dyzelino. Tarybos nariui S. K. kompensuota: 1) 2019 m. (balandžio – gruodžio mėn.) 3605,05 Eur už 3 489,71 litrus kuro; 2) 2020 m. – 4 772,52 Eur už 5 303,12 litrus kuro; 3) 2021 m. – 6 079,66 Eur už 5 558,86 litrus kuro; 4) 2022 m. – 6 649,60 Eur už 3 925,78 litrus kuro; 5) 2023 m. (sausio – kovo mėn.) – 617,12 Eur už 438,79 litrus kuro.

10.2.                      2019 m. – 2023 m. kadencijos laikotarpiu Tarybos narys S. K. degalus pylėsi sistemingai dviejose degalinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuro pylėsi vidutiniškai 10 – 18 kartų per mėnesį, vieno pylimo kuro kiekis siekė 10 – 136,36 litrų. Tarybos nario S. K. panaudotas kuro kiekis (18 716,26 litrai) yra vienas iš didžiausių degalų kiekių panaudotų per Tarybos nario kadenciją.

10.3.                      Tarybos narys S. K. narys sistemingai į automobilį pylė degalus vieną kartą dienoje, tačiau pasitaikė atvejų, kai jis degalus daugiau kartų dienoje – 59 kartus degalus pylėsi 2 kartus per dieną; 8 kartus degalus pylėsi 3 kartus per dieną; 2 kartus degalus pylėsi 4 kartus per dieną ir 1 kartą degalus pylėsi 5 kartus per dieną, pavyzdžiui: 1) 2019 m. liepos 29 d. kuras piltas 4 kartus per dieną; 2) 2019 m. rugsėjo 25 d. kuras piltas 4 kartus per dieną; 3) 2019 m. spalio 1 d. kuras piltas 3 kartus per dieną; 4) 2021 m. balandžio 27 d. kuras piltas 3 kartus per dieną; 5) 2021 m. balandžio 30 d. kuras piltas 3 kartus per dieną; 6) 2022 m. kovo 15 d. kuras piltas 5 kartus per dieną.

10.4.                      350,79 Eur sumos išmoka už kurą pripažinta netinkamomis išlaidomis, kadangi ji išmokėta nesivadovaujant Reglamento 124.1 punkto reikalavimais.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

11.       Šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, reiškia atsakovui reikalavimą dėl 19 376,95 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sąskaita, nes už įsigytą kurą jam buvo kompensuota didesnė suma, nei jis faktiškai patyrė išlaidų, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, t. y. gavo didesnę sumą nei priklausė pagal teisinį pagrindą. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, jog lėšas, gautas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kurui įsigyti jis panaudojo Tarybos nario funkcijoms vykdyti.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008 ir kt.).

13.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

14.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-118 patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 124 punktenumatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti mokama iki 1,00 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio išmoka. Norėdamas gauti šią išmoką, Tarybos narys iki einamojo mėnesio 5 d. pateikia Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai praėjusį mėnesį patirtų išlaidų sąrašą (pagal formą, 2 priedas), pateikdamas išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Apskaičiuota išmoka iki einamojo mėnesio 25 d. pervedama į Tarybos nario nurodytą sąskaitą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-524 Reglamento 124 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad, norėdamas gauti išmoką, Tarybos narys Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai praėjusį mėnesį patirtų išlaidų sąrašą (pagal formą, 2 priedas), pateikdamas išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, pateikia iki einamojo mėnesio 10 d. Kitos Reglamento 124 punkto nuostatos liko nepakeistos. Pagal Reglamento 124.1 punktą išmoka gali būti panaudota: 1) Tarybos nario telefonų nuomai, telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti; 2) pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti; 3) Tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui; 4) Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui; 5) kanceliarinėms prekėms įsigyti. Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo, aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

15.       Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas praturtėjo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškinyje nurodyta 19 376,95 Eur suma, kurią (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsakovui skyrė kaip kompensaciją už transporto išlaidas, buvo panaudota atsakovo išlaidoms, patirtoms tiesiogiai vykdant Tarybos nario funkcijas, kompensuoti. Pažymėtina, kad tokios įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarkos yra laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus ginčus dėl savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-1042/2025). 

16.       Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos kadencijos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. atsakovui iš viso buvo išmokėta 21 723,95 Eur kompensacija, kuri buvo skirta atlyginti transporto išlaidas, susijusias su kuro pirkimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėta kompensacija buvo išmokėta dalimis pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai atsakovo pateiktus kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitos faktūros ir kvitai). Iš bylos duomenų matyti, kad iš viso atsakovui kompensuota už 18 716,26 litrus kuro, t. y. už 714,48 litrus benzino ir dujų bei 18 001,76 litrus dyzelino.

17.       Siekdama pagrįsti ir įrodyti atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, ieškovė ieškinyje pateikė savo skaičiavimus, kiek kuro išlaidų, turimais duomenimis, galėjo būti patirta atsakovui vykdant Tarybos nario funkcijas. Ieškovė atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas naudojosi automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dyzelinas, vidutinis kuro suvartojimas 7,2 l/100 km), kuris nuo 2018 m. kovo 27 d. priklausė UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. balandžio 9 d. nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. gegužės 18 d. – nuosavybės teise priklausė atsakovui. Ieškovė apskaičiavo, kad iš viso su kompensuotu dyzelino kiekiu (18 001,76 litrai) per 4 metų kadencijos laikotarpį turėjo būti nuvažiuota apie 250 024 km, o tai sudaro vidutiniškai apie 5 208,8 km per mėnesį arba 173,63 km per dieną. Vis dėlto pagal UAB „Transkona“ duomenis apie automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridą, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuvažiuota iš viso tik 103 020 km ((128 789 km – 11 km) / 5 m. x 4 m.), o tai sudaro vidutiniškai apie 2 146 km per mėnesį arba 71,54 km per dieną, todėl tokius ridos duomenis atitiktų 7 417 litrų sunaudoto dyzelino kiekis, kurį buvo galima įsigyti už 8 664 Eur (1,168 Eur/l). Pagal ridos duomenis karantino laikotarpiu atsakovas automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo nuvažiuoti apie 19 314 km (2 146 km x 9 mėn.) ir atitinkamai sunaudoti 1 390,6 1itrus dyzelino už 1 624 Eur (1 390,6 1itrai x 1,168 Eur). Vis dėlto, įvertinus karantino laikotarpiu nustatytus judėjimo ir kt. ribojimus, laikytina, kad atsakovui šios 1 624 Eur išlaidos kurui neturėjo būti kompensuotos. Kadangi automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas ne tik Tarybos nario veiklai vykdyti, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei asmeninėms reikmėms, ieškovė vertino, kad trečdalis 7 040 Eur (8 664 Eur - 1 624 Eur) sumos, t. y. 2 347 Eur, galėjo būti patirta vykdant Tarybos nario funkcijas, o likusi 19 376,95 Eur suma (21 723,95 Eur - 2 347 Eur) atsakovui kompensuota nepagrįstai.

18.       Kaip minėta anksčiau, šioje byloje atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju turto gavimo teisinis pagrindas buvo Reglamentas. Vis dėlto, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 124 punkte numatyta išmoka buvo tikslinė, t. y. buvo skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, o nepagrįstu praturtėjimu laikomi ir tie atvejai, kai gauta pinigų suma yra didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, darytina išvada, jog vien pats piniginės kompensacijos išmokėjimo faktas pagal atsakovo pateiktus kuro įsigijimo dokumentus savaime nepatvirtina, jog kuro įsigijimo kvituose nurodytas kuras buvo panaudotas vykdant Tarybos nario funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktoje Audito ataskaitoje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Reglamente nebuvo numatyta tarybos nariams kompensuojamų išlaidų konkreti (detali) dokumentų pateikimo ir atsiskaitymo tvarka, tačiau buvo nurodyta, jog minėti dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (finansinės apskaitos įstatymo) nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Reglamente nebuvo numatytas reikalavimas tarybos nariui deklaruoti tą transporto priemonę, kuri naudojama Tarybos nario veiklai vykdyti (pilami degalai, remontuojami), neapibrėžta Tarybos nario veiklos vykdymo (važiavimo) teritorija, kompensuojant degalus. Dėl to Audito ataskaitoje pateikta išvada, jog toks teisinis reglamentavimas galimai sudarė sąlygas gauti dalį išmokų Tarybos nario veiklą vykdant iš dalies (Audito ataskaitos 6-7 psl.).

19.       Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad savivaldybės administracija prieš išmokėdama išmokas pagal pačios savivaldybės tarybos nustatytą tvarką nereikalaudavo išsamesnio ir detalesnio atsakovo deklaruotų transporto išlaidų pagrindimo, visų pirma, nepaneigia bendrojo civilinės teisės principo, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, o taip pat neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos, nes procesinę įrodinėjimo pareigą ir įrodymų pakankamumą apibrėžia ne vietos savivaldos institucijų teisės aktai, o civilinio proceso teisės normos. Tai reiškia, kad atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su Tarybos nario veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

20.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė abejones dėl ieškinyje pateiktų skaičiavimų, nurodydamas, kad faktinės automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudos yra didesnės nei 7,2 l/100 km. Be to, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pagrinde važinėdavo mieste ir rajono (regiono) keliais, o ne autostrada. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir vertina, kad ieškovės atlikti skaičiavimai iš esmės yra pagrįsti ir logiški, nes yra grindžiami objektyviais duomenimis, t. y. atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į objektyvius duomenis apie atsakovo transporto priemonės ridą ir kuro suvartojimo normas. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, automobilio „Mercedes – Benz“ (duomenys neskelbtini) 4Matic degalų sąnaudos sudaro: 1) 7,9 l/100 km mieste; 2) 6,6 l/100 km užmiestyje; 3) 7,2 l/100 km vidutinės. Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad atsakovo transporto priemonės degalų sąnaudos svyruoja nuo 7,9 l/100 km mieste iki 6,6 l/100 km užmiestyje, taip pat tai, kad, anot paties atsakovo, jis šias transporto priemone Tarybos nario veiklai vykdyti naudojosi ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir rajone, laikytina, kad ieškovė, atlikdama skaičiavimus, pagrįstai rėmėsi vidutinėmis šios transporto priemonės kuro sąnaudomis. Be to, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes apie automobilio „Mercedes – Benz“ ridos duomenis ir kuro suvartojimo normą.

21.       Atsakovas taip pat nurodė, kad dalis kuro išlaidų buvo patirta jam vykstant į gretimas (duomenys neskelbtini) gyvenvietes, siekiant susitikti su rinkėjais, jis taip pat vykdavo į rajone esančius partijos skyrius, dalyvaudavo rajono miestelių šventėse. Be to, atsakovas priimdavo kitų savivaldybių narių delegacijas ir dalyvaudavo sutikimuose, nuolat dalyvaudavo Regioninės plėtros tarybos posėdžiuose, Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimuose, posėdžiuose, bendruomenės renginiuose ir kt.

22.       Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčijamas atsakovo dalyvavimas savivaldybės veikloje, bendravimas su rinkėjais, dalyvavimas renginiuose ir šventėse, nes ieškiniu reikalaujama grąžinti tik dalį, o ne visą atsakovui išmokėtą kompensacijos sumą transporto išlaidoms atlyginti. Vis dėlto, atsakovas šioje byloje daugiausia abstrakčiais teiginiais tvirtino aktyviai vykdęs Tarybos nario veiklą, tačiau tinkamai nepagrindė, jog Tarybos nario funkcijoms atlikti faktiškai buvo reikalinga didesnė nei 2 347 Eur kuro išlaidų suma. Kaip matyti iš UAB „Transkona“ duomenų apie automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridą, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuvažiuota iš viso 103 020 km, o tai sudaro vidutiniškai apie 2 146 km per mėnesį arba 71,54 km per dieną. Pagal ridos duomenis karantino laikotarpiu atsakovas automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo nuvažiuoti apie 19 314 km (2 146 km x 9 mėn.). Kaip minėta, kadangi automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas ne tik Tarybos nario veiklai vykdyti, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei asmeninėms reikmėms, ieškovė vertino, kad trečdalis šio nuvažiuoto atstumo, t. y. 27 902 km ((103 020 km - 19 314 km)/3), buvo susijęs su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Tai sudaro (neįskaitant karantino laikotarpio) vidutiniškai apie 715 km (27 902 km/39 mėn.) per mėnesį arba 24 km per dieną (įskaitant savaitgalius). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sudarė apie 2 km. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad vertinant atsakovo sunaudoto kuro kiekį Tarybos nario veiklai vykdyti buvo atsižvelgta į tai, kad jis dalyvavo ne tik Tarybos posėdžiuose, tačiau vykdydavo į susitikimus su rinkėjais ir atliko kitas funkcijas, dėl kurių patyrė išlaidų kurui. Taigi atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė ieškovės argumentų ir pateiktų skaičiavimų, kad Tarybos nario funkcijoms atlikti pagal byloje nustatytas aplinkybes galėjo būti kompensuota ne didesnė nei 2 347 Eur kuro išlaidų suma.

23.       Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo kelionėmis į Regioninės plėtros tarybos posėdžius, Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimus, posėdžius ir kitas keliones už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribų, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Reglamento 125 punkte buvo nustatyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Remiantis minėta Reglamento nuostata, darytina išvada, kad dėl vykimo už savivaldybės ribų Tarybos nario patirtos išlaidos, įskaitant ir jo kelionės išlaidas, galėjo (turėjo) būti kompensuotos ne Reglamento 124 punkte, o 125 punkte nustatyta tvarka, nes 124 punkte nustatyta tvarka galėjo būti kompensuotos tik tokios išlaidos, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas būtų vykęs į komandiruotes už savivaldybės ribų atstovauti (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas prašymų dėl komandiruotės savivaldybės administracijai neteikė ir jo vykimas už savivaldybės ribų kaip komandiruotė nebuvo forminamas. Nors atsakovas nurodė, kad tuo metu pagal nusistovėjusią praktiką komandiruočių išlaidos buvo atlyginamos iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal minėto Reglamento 125 punktą komandiruotės išlaidos turėjo būti atlyginamos ne savivaldybės, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad savivaldybė būtų atsisakiusi jį komandiruoti už savivaldybės ribų ir atlyginti dėl to patirtas kelionės išlaidas. Vien tai, kad atsakovas dėl kelionių už savivaldybės ribų patirtas išlaidas savo nuožiūra kompensuodavo iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų pagal Reglamento 124 punktą šiuo atveju nepagrindžia dėl to atsakovui išmokėtų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Audito ataskaitoje nurodyta, kad karantino metu atsakovas nurodė patyręs iš viso 4 262,01 Eur kuro išlaidų. Taigi iš esmės penktadalis visos per 2019-2023 m. kadencijos laikotarpį atsakovui kompensuotos kuro išlaidų sumos buvo patirta karantino laikotarpiu, kai valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, asmenų judėjimas ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad karantino laikotarpiu savivaldybės darbas nenutrūko. Be to, nebuvo numatyta draudimo susitikti su rinkėjais ne masinio susibūrimo metu. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu karantino režimo laikotarpiu atsakovas nesilaikė nustatytų apribojimų ir vis tik tiesiogiai susitiko su gyventojais, partijos nariais ir kt., nors tiesioginiai asmenų kontaktai ir susibūrimai tuo metu buvo draudžiami, dėl to patirtos transporto išlaidos jam neturėjo būti atlyginamos, nes asmens lūkesčiai negali būti ginami, jeigu jie nėra kilę iš teisėto pagrindo, o pagal bendrąjį teisės principą iš ne teisės negali atsirasti teisė.

25.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. atsakovo nepagrįstą praturtėjimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovas nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinyje nurodyta suma buvo panaudota pagal tikslinę jos paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteistina 19 376,95 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28.       Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 436 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (19 376,95 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

29.       Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.

30.       Ieškinį patenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. K. 19 376,95 Eur (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 95 ct) nepagrįstai gautas lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 376,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.

Priteisti iš atsakovo S. K. 436 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                  Rita Renkytė