Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-41-619-2012].doc
Bylos nr.: 2S-41-619/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                           Civilinė byla  Nr. 2S-41-619/2012

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G. T., I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

 

n u s t a t ė:

 

 

             G. T. ir I. T., užtikrindami iki 2043-07-15 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080021316, 2008-08-18 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland  jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav.

            Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą, nes skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartį.

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi Nr. 1908/2011 areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis G. T. ir I. T., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams jais disponuoti (b.l. 46 – 47). Skolininkai įspėti, kad negrąžinus skolos, t.y. 61.186,61 EUR negrąžinto kredito, 1908,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 255,95 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 138, 10 Lt kitų mokesčių, iš viso: 63.351,28 EUR bei 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

            Apeliantai (skolininkai) G. T. ir I. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-05-06 nutartį ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, nes sprendžiant dėl kreditoriaus pareiškimo, nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų, neįtraukiant apeliantų į bylos nagrinėjimą, todėl liko neatskleista bylos esmė. Įsiskolinimas susidarė dėl objektyvių priežasčių – pinigų stygiaus. 2011-04-08 sukaupę tam tikrą sumą pinigų pervedė juos įsiskolinimo padengimui. Susiklosčius tokiai situacijai ne kartą bandė su kreditoriumi tartis, kad įsiskolinimo padengimas būtų atidėtas ar išdėstytas dalimis, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Kadangi areštuotas ir išieškojimas galimai bus nukreiptas į vienintelį turimą turtą, apeliantų nuomone, tokioje situacijoje bet kokie su jų turtu susiję sprendimai turėjo būti priimami tik jiems dalyvaujant. Tuo tarpu nei apie kreditoriaus pareiškimo padavimą teismui, nei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti nebuvo. Dokumentai buvo siunčiami (duomenys neskelbtini), Kaunas, nors kreditorius žinojo, kad minėtu adresu jie negyvena ir faktinė jų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, kad jeigu būtų buvęs užtikrintas apeliantų dalyvavimas, teismas būtų atsižvelgęs į nurodytas susidariusio įsiskolinimo priežastis ir faktą, kad įsiskolinimo išieškojimas nukreipiamas į vienintelį šeimos turtą, į tai, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė faktinė situacija – abu yra dirbantys, gauna pastovias pajamas, dėl ko priėmęs kitokią nutartį ir galimai atsižvelgęs į mūsų prašymus leisti susidariusią skolą išsimokėti lygiomis dalimis per pusę metų ir sutarties nenutraukti.

            Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartį Nr. 1908/2011 palikti nepakeistą, skolininkų atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš skolininkų G. T. ir I. T. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkams netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, kreditorius nuolat ragino skolininkus tinkamai vykdyti prievoles. Pirmasis priminimas apie skolą skolininkams buvo išsiųstas 2010 m. spalio 29 d. Skolininkams nereaguojant, 2010 m. lapkričio 15 d. skolininkams buvo išsiųstas pakartotinis priminimas sumokėti skolą. 2010 m. gruodžio 15 d. skolininkams buvo išsiųstas dar vienas reikalavimas sumokėti skolą. Tačiau skolininkams ir toliau netinkamai vykdant įsipareigojimus Kreditorius 2011 m. kovo 28 d. skolininkams išsiuntė pranešimą Nr. 3479 informuodamas apie tai, kad jei skolininkai nesumokės susidariusios skolos iki 2011 m. balandžio 12 d., Kreditorius vienašališkai nutraukia sutartį. Skolininkai iki pranešime nurodyto termino skolos negrąžino, dėl to kreditorius, vadovaudamasis Sutarties 13.1 p., vienašališkai 2011 m. balandžio 12 d. nutraukė sutartį. Kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, dėl to kreditorius įgijo teisę savo reikalavimus įgyvendinti kreipiantis į hipotekos teisėją ir prašyti, jog įkeistas turtas būtų areštuotas ir vėliau parduotas iš varžytynių. Pažymi ir tai, kad vadovaujanti CPK V skyriaus 442 str. 1 d. 11 punktu bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 str 5 d. numatyta, kad bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir tai reiškia, kad šalys nagrinėjant bylą nedalyvauja.

           Atskirasis skundas atmestinas.

           Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.    

          Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų, dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo) hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo beik itų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

          Lietuvos Respublikos CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ).

            Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija hipotekos teisėjos nutartį, kuria teismas areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., tuo pagrindu, kad visi klausimai, susiję su jų turtu, turėjo būti sprendžiami tik jiems dalyvaujant - nei apie pareiškimo padavimą teismui, nei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jie informuoti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip minėta, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 str. 5 d. reglamentuota, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka., išskyrus atvejus, kai Civilinio proceso kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Rašytinio teismo posėdžio sąvoka pateikiama CPK 153 str. 2d., kuriame nurodoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys į rašytinį teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Tai reiškia, kad viskas sprendžiama remiantis byloje esančia rašytine medžiaga. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininkų informavimu apie teismo posėdžio datą ir vietą, atmestini kaip nepagrįsti.

         Apeliantai atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad neįgyvendino savo teisės pateikti teismui paaiškinimus, t.y. jeigu būtų buvęs užtikrintas skolininkų dalyvavimas nagrinėjant šią bylą, teismui būtų pateikę informaciją apie įsiskolinimo susidarymo priežastis, faktą, kad įsiskolinimo išieškojimas nukreipiamas į vienintelį šeimos turtą, į tai, kad iš esmės pasikeitė faktinė situacija – abu yra dirbantys, gauna pastovias pajamas, dėl ko priėmęs kitokią nutartį ir galimai atsižvelgęs į skolininkų prašymus leisti susidariusią skolą išsimokėti lygiomis dalimis per pusę metų bei sutarties nenutraukti. Aptariamoje situacijoje pabrėžtina tai, kad jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir LR CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų pakeitimo ar jos vykdymo gali būti nagrinėjamos tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.

           Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

          Byloje gautas kreditoriaus Nordea Bank Finland prašymas priteisti iš skolininkų G. T. ir I. T. kreditoriaus naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 99 – 100). Pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 11-0834 983,13 Lt sumai (b.l. 101 – 102). Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 LR Teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 p., šios išlaidos mažintinos iki 400 Lt. Pareiškėjui (kreditoriui) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui priteistinos iš apeliantų (skolininkų) G. T. ir I. T. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno po 200 Lt (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

           Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

n u t a r ė:

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

           Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš apeliantų (skolininkų) G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 400,00 Lt (keturi šimtai litų 00 ct), t.y. iš kiekvieno po 200,00 Lt, bylinėjimosi išlaidų, kreditoriaus patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

 

    Teisėja                                                                                           Andrutė Kalinauskienė