Civilinė byla Nr. e2-21855-734/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15932-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio juridinio asmens „P. C.“ AS ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas užsienio juridinis asmuo „P. C.“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 625,52 Eur perleistą skolą, 252,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 41,60 Eur delspinigių, 45,56 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 625,52 Eur nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnyje nustatyta tvarka – asmeniškai (e. bylos priedo 2 l.). Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. LG30092014/0024, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį MERCEDEZ BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT.
Bylos duomenimis, UAB „mogo LT“ Sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė 2017 m. rugpjūčio 9 d. Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. pardavė Transporto priemonę už 400 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 1025,52 Eur, skolos likutis po Transporto priemonės pardavimo yra 625,52 Eur.
UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk M. S. OU, o 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Risk M. S. OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „P. C.“ AS. Ieškovas 2018 m. sausio 1 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą ir paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas pranešimu. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.
Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. UAB „mogo LT“ dėl atsakovo nevykdymo savo įsipareigojimų, sutartinės prievolės pažeidimų nutraukė sutartį. Atsakovas sutarties nutraukimo teismine tvarka neginčijo, todėl laikytina, jog sutarties nutraukimas dėl esminių sutarties pažeidimų yra galiojantis. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistina 625,52 Eur skola.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 252,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (625,52 Eur) nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. (sutarties nutraukimo) iki 2018 m. gegužės 18 d. (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 45,56 procentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 252,04 Eur palūkanų.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovė lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 41,60 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 133 dienas) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina 41,60 Eur delspinigių.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 45,56 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 625,52 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. gegužės 18 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 45,56 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 625,52 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. gegužės 18 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško šios sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnis).
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 21 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo užsienio juridinio asmens „P. C.“ AS ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui užsienio juridiniam asmeniui „P. C.“ AS, į. k. 11919806, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 625,52 Eur skolą, 252,04 Eur palūkanas, 41,60 Eur delspinigius, 45,56 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos 625,52 Eur nesumokėtos finansavimo sumos, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (919,16 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Vansevičienė