Civilinė byla Nr. e2A-495-589/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34539-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2766-1099/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių naujienos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Delfi“ 15 000 Eur kompensaciją, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „Šiaulių naujienos“, kuris platinamas Šiaulių mieste, savininkė. 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėta, jog atsakovė interneto portale www.delfi.lt be ieškovės žinios ir sutikimo publikavo 142 straipsnius iš laikraščio „Šiaulių naujienos“ ir kad tie straipsniai iki ieškinio pateikimo buvo viešai prieinami interneto portalo www.delfi.lt archyve. Tokie atsakovės veiksmai neteisėti, pažeidžia autorių teises reglamentuojančias teisės normas.
3. Pažymėjo, kad ieškovės direktorius J. D. 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. paštu kreipėsi į atsakovės direktorių, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė naudoja laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius interneto portale www.delfi.lt, taip pat pasiūlė iki situacijos išsiaiškinimo susilaikyti nuo tolesnio laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių naudojimo. Teigė, kad atsakovės vyr. redaktorė R. L.-V. 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu atsakė, jog neva esąs žodinis susitarimas keistis straipsniais ir kad esą atsakovė yra išsiuntusi ieškovei sutartį, pagal kurią atsakovė mokėtų už reklamos parodymus interneto portale www.delfi.lt prie „Šiaulių naujienos“ straipsnių rubrikoje „Miestai“. Be to, 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės darbuotoja A. B. el. paštu atsiuntė licencinės sutarties projektą, pagal kurį atsakovei turėtų būti suteiktos išskirtinės teisės naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiagą. Ieškovės direktorius 2019 m. rugpjūčio 19 d. el. paštu informavo atsakovę, jog licencinė sutartis dėl išskirtinių teisių suteikimo atsakovei netinka, nes ieškovė bendradarbiauja su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis ir atsakovei buvo pasiūlyta neribotai naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiagą už 900 Eur + PVM per mėnesį arba po 150 Eur + PVM už straipsnį. Ieškovė taip pat informavo atsakovę, kad jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir kad reikėtų tartis dėl pažeistų ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimų kompensavimo, tačiau į šį raštą atsakovė ne tik neatsakė, tačiau 2019 m. rugpjūčio 20 d., 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. vėl be ieškovės sutikimo panaudojo laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius interneto portale www.delfi.lt.
4. Akcentavo, kad atsakovės nurodomos rašytinės sutarties nebuvo ir nėra sudaryta. Vien tai, jog laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinta keliolika interneto portalo www.delfi.lt publikacijų, jokios autorinio turinio mainų ar kitos sutarties egzistavimo neįrodo. Be to, paskutinius 6 metus ieškovės straipsnius naudojo tik atsakovė, todėl tai visiškai nebūdinga dvišalei atlygintinei mainų sutarčiai. Atsakovės padaryti ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimai yra ne vienkartiniai (nors tų pažeidimų ir taip yra labai daug, net 142), bet tęstiniai autorių turtinių teisių pažeidimai. Neprašė atskirai priteisti kompensacijos už kiekvieną neteisėtai panaudotą laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnį, o prašė priteisti bendro dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimų visetą.
5. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį neturi pagrindo. Laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai ne tik 2012-2019 m. buvo paskelbti interneto portale www.delfi.lt, bet ir ilgą laiką – nuo paskelbimo iki 2019 m. gruodžio mėn., buvo viešai prieinami interneto portalo www.delfi.lt archyve. Taigi, tai atitiko kūrinio viešo paskelbimo sampratą pagal Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 2 straipsnio 45 dalį. Autorių teisių pažeidimai buvo nevienkartinio, bet tęstinio pobūdžio, t. y. prasidėdavo kiekvieną dieną, ir šie pažeidimai tęsėsi iki 2019 m. gruodžio mėn., kai ieškovės laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai buvo pašalinti iš interneto portalo www.delfi.lt archyvo, todėl pareiškiant ieškinį (2019 m. lapkričio 18 d.) šie autorių teisių pažeidimai dar egzistavo ir ieškinio senatis nebuvo pasibaigusi. Be to, ieškovės nuomone, net jeigu būtų taikoma ieškinio senatis kompensacijos priteisimui už publikacijas, interneto portale www.delfi.lt paskelbtas iki 2016 m. lapkričio 18 d., vis tiek yra net 58 publikacijos, paskelbtos po 2016 m. lapkričio 18 d. Teigia, kad tai itin didelis publikacijų kiekis, todėl ieškinys vis tiek turėtų būti tenkinamas visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Šiaulių naujienos“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Delfi 1 000 Eur kompensaciją, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Grąžino ieškovei UAB „Šiaulių naujienos“ 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė iš ieškovės UAB „Šiaulių naujienos“ atsakovei UAB „Delfi 633,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė savo valdomame interneto portale www.delfi.lt iš esmės visiškai atgamino ir panaudojo ieškovės anksčiau laikraštyje „Šiaulių naujienos“ publikuotus straipsnius, tai buvo nurodyta ir pačiuose ginčo straipsniuose, t. y. nurodytas šaltinis „Šiaulių naujienos“ ir autorių vardai. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad „Šiaulių naujienos“ publikuoti ginčo straipsniai buvo / yra originalūs, nes jie yra ieškovės autorių intelektinės veiklos rezultatas, ir jiems taikytina autorių teisių apsauga.
8. Nustatė, kad šalys rašytinės sutarties dėl kūrinių atgaminimo / apsikeitimo nebuvo sudariusios, abi šalys tai patvirtino. Vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 1–2 dalimis ir sprendė, kad ATGTĮ 42 straipsnyje tokios nuorodos nėra, todėl, net ir pripažinus, kad santykiai tarp šalių turėjo būti įforminti raštu, formos nesilaikymas nepaneigtų sandorio teisėtumo ir iš jo kylančių teisių. Atkreipė dėmesį į tai, kad ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose, kuriuos šiuo atveju galima prilyginti tiek ieškovės leidžiamam laikraščiui „Šiaulių naujienos“, tiek atsakovės valdomam interneto portalui www.delfi.lt.
9. Įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendė, kad, labiau tikėtina, jog šalys nurodytu laikotarpiu – 2012 m. gruodžio mėn., sudarė žodinę sutartį / susitarimą dėl autorinio turinio mainų. Nors ieškovė šią aplinkybę ir neigė, tačiau, teismas vertino, kad minėtą išvadą patvirtina šios aplinkybės: 1) visų pirma, iš esmės tuo pat metu – 2012 m. gruodžio mėn., abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė, pradėjo publikuoti kitos šalies rengtus straipsnius. Ieškovė pirmą atsakovės straipsnį publikavo 2012 m. gruodžio 14 d., o atsakovė pirmą ieškovės straipsnį – 2012 m. gruodžio 18 d., t. y. mažai tikėtina, jog abi šalys tuo pat metu pradėjo be sutikimo / sutarties publikuoti kitos šalies parengtus straipsnius. Antra, ieškovė byloje laikėsi nenuoseklios pozicijos – ieškinyje nurodė, kad laikraštyje „Šiaulių naujienos“ interneto portalo www.delfi.lt straipsniai ar kita medžiaga nebuvo naudojama, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovei nurodžius 21 straipsnį, kurie, anot atsakovės, buvo jos parengti ir ieškovės vėliau panaudoti / publikuoti, ieškovė jau šių aplinkybių neginčijo ir sutiko, jog ieškovė taip pat naudojo nurodytus atsakovės rengtus straipsnius. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu nurodyti atsakovės straipsniai ieškovės buvo naudoti / publikuoti. Trečia, mažai tikėtina, kad ieškovė (ir jos darbuotojai), būdama vienos iš visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „Šiaulių naujienos“, savininkė, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, iki jos nurodomos datos – 2019 m. rugpjūčio mėn., nepastebėjo atsakovės valdomame interneto portale www.delfi.lt publikuotų ieškovės straipsnių (įvertinus tiek pakankamai ilgą laikotarpį – 2012-2019 m., tiek ginčo straipsnių gausą – iki 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbta virš 135 ieškovės straipsnių, tiek ir tai, jog pati ieškovė aukščiau nurodytą laikotarpį publikavo atsakovės straipsnius). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.
10. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendė, kad atsakovė įrodė buvus tarp šalių sudarytą žodinę sutartį / susitarimą dėl viena kitos straipsnių / kūrinių naudojimo / publikavimo (neatlygintino), todėl laikė, jog, esant tokiam susitarimui / sutarčiai, atsakovė, publikuodama ieškovės straipsnius laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (bendras ginčo straipsnių skaičius 139, remiantis, kaip minėta, ieškovės 2019 m. gruodžio 23 d. pateiktu ginčo straipsnių sąrašu) nepažeidė ieškovės autorių turtinių teisių (CK 1.64 straipsnis; ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 39 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai).
11. Kita vertus, teismas vertino, kad ieškovės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškas atsakovei laikytinas aukščiau minėtos žodinės sutarties (dėl kūrinių keitimosi / publikavimo) nutraukimu, nes nėra jokių duomenų, jog nurodyta sutartis būtų nutraukta anksčiau, t. y. nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iki nurodyto laiško buvo kreipusis į atsakovę dėl jos kūrinių publikavimo sustabdymo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nuo 2014 m. sausio 28 d. nepublikavo nei vieno atsakovės straipsnio, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo nuo to laiko nutraukta, t. y. nėra duomenų, jog ieškovė informavo atsakovę apie minėtos sutarties nutraukimą ir pan. Pažymėjo, kad ieškovei neinformavus kitos šalies apie tokios sutarties nutraukimą ir tik pačiai sustabdžius atsakovės kūrinių naudojimą (dėl teismui nepaaiškintų priežasčių), tokios aplinkybės negali būti laikomos žodinės sutarties nutraukimu ir / ar įpareigojimu atsakovei taip pat sustabdyti ieškovės kūrinių / straipsnių naudojimą.
12. Taigi, darė išvadą, kad atsakovė, atgamindama ieškovės straipsnius (tris) jau po to, kai ieškovė paprašė susilaikyti nuo tokių veiksmų (faktiškai nutraukdama tarp šalių sudarytą žodinę sutartį), pažeidė ieškovės, kaip autorių turtinių teisių subjekto, teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai lemia atsakovės civilinę atsakomybę; dėl to atitinkamai spręstinas klausimas dėl kompensacijos ieškovei priteisimo.
13. Teismas vertino, jog nurodyti trys straipsniai atsakovės paskelbti dėl didelio neatsargumo, o ne tyčia, t. y. atsakovės darbuotojams tarpusavyje nepasidalinus informacija, jog ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė šalių žodinę sutartį ir atsakovė nuo minėtos datos neturi ieškovės sutikimo publikuoti jos straipsnius. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovė jau neskelbė ieškovės straipsnių (tokių duomenų byloje nepateikta), o ieškovei kreipusis į teismą, savanoriškai ištrynė iš savo archyvo visus ginčo straipsnius (iki kreipimosi į teismą ieškovė nebuvo pareiškusi atsakovei tokio reikalavimo).
14. Nustatė, kad ieškovės kūriniai atsakovės portale ir vėliau atitinkamai archyve skelbti apie 3-4 mėnesius (priklausomai nuo jų publikacijos iki 2019 m. gruodžio mėn., kai buvo pašalinti). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė yra viena didžiausių visuomenės informavimo priemonių Lietuvoje (didžiausias interneto portalas), kurios finansinė padėtis yra pakankamai gera. Ieškovė iš esmės jokios padarytos žalos neįrodinėjo. Sprendžiant dėl konkretaus priteistino kompensacijos dydžio atsižvelgė ir į išlaidas, patirtas nustatant įvykusį pažeidimą (šiuo atveju į ieškovės turėtas išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendė, kad ieškovei už pažeistas jos autorių turtines teises dėl atsakovės trijų straipsnių publikavimo be ieškovės sutikimo iš atsakovės priteistina bendra 1 000 Eur dydžio kompensacija, kuri, teismo vertinimu, šiuo atveju atitinka ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.
15. Nurodė, jog teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtines teises paskelbdama tris straipsnius, kurie atitinkamai atsakovės portale paskelbti 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d., laikytina, jog ieškovė nepraleido 3 metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo (dėl nurodytų straipsnių), nes ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 18 d. Pažymėjo, kad dėl kitų ginčo straipsnių, be kita ko, publikuotų nuo 2012 m. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškinio senaties plačiau nepasisako, nes teismas nenustatė dėl jų ieškovės autorių teisių pažeidimo, kadangi šalys tuo metu buvo sudariusios žodinę sutartį dėl autorinių kūrinių keitimosi / publikavimo.
16. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad pažeidimai buvo tęstiniai ir pažymi, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas, jeigu būtų skaičiuojamas, turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo straipsnių publikavimo dienos (o ne nuo jų pašalinimo iš atsakovės portalo archyvo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė UAB „Šiaulių naujienos“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti – kompensacijos sumą padidinti nuo 1 000 Eur iki 15 000 Eur, priteisti 2 470 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 315 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
18. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis / susitarimas dėl viena kitos straipsnių / kūrinių naudojimo / publikavimo (neatlygintino), kuri buvo nutraukta tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., dėl ko atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. publikuodamas 139 laikraščio „Šiaulių naujienų“ straipsnius, autorių turtinių teisių nepažeidė, nepagrįsta. Apeliantė nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais niekada nedavė sutikimo atsakovei atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti autorinius kūrinius – laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, fotografijas ir kt., todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Rašytinės sutarties nebuvo, o pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
19. Pažymi, jog nėra jokių įrodymų, kad autorinio turinio mainų sutartis buvo sudaryta. Sprendime neatskleidžiamas pirmosios instancijos teismo pripažintos sudaryta autorinio turinio mainų sutarties turinys, t. y. neaišku, dėl ko šalys tariamai susitarė, nes neaiškus nei tariamos sutarties objektas, nei sutarties sąlygos, turinys, nei kitos esminės tariamos sutarties sąlygos. Šalių konkliudentiniai ir / ar kitokie veiksmai tokio susitarimo neįrodo. Situacija, kai beveik šešerius metus laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius vienašališkai naudojo tik atsakovas, visiškai nebūdinga dvišalei atlygintinei mainų sutarčiai ar bet kokiai kitai dvišalei sutarčiai. Šalių atstovų veiksmai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad šalys suprato, kad tam, kad atsakovas galėtų teisėtai publikuoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiagą, turi būti sudaryta rašytinė sutartis. Nors atsakovas duomenų apie ankstesniais laikotarpiais sudaromas autorines sutartis nepateikė, nėra pagrindo manyti, kad tokios sutartys nebuvo sudaromos.
20. Mano, kad jokių prieštaravimų apelianto pozicijoje nėra, kadangi apeliantas tiek anksčiau, tiek ir iškėlus bylą bei atsakovui pateikus atitinkamus procesinius dokumentus ir jų priedus nuosekliai tvirtino, kad jokio susitarimo – nei rašytinio, nei žodinio, nei kokio nors kitokio – dėl laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių panaudojimo interneto portale www.delfi.lt nebuvo.
21. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo 44 punkte išreiškė prielaidas bei spėliones, tačiau teismo sprendimo prielaidomis bei spėlionėmis grįsti negalima. Be to, tokiai pirmosios instancijos teismo prielaidai nebuvo pagrindo. „Šiaulių naujienos“ redakcija, betarpiškai leidžianti laikraštį „Šiaulių naujienos“, yra nedidelė ir neturi objektyvios galimybės sekti kitas visuomenės informavimo priemones, ar ten nėra naudojama laikraščio „Šiaulių naujienos“ medžiaga, juo labiau, kad atsakovas pažeidinėdavo ne tik autorių turtines teises, bet ir autorių neturtines teises, pakeisdamas laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių pavadinimus, medžiagos apipavidalinimą ir kt. Kad atsakovas pažeidinėja apelianto autorių turtines teises, atsitiktinai buvo pastebėta tik 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Tačiau aplinkybė, jog apeliantas kurį laiką nepastebėjo savo teisių pažeidimo, nereiškia, kad dėl to išnyko pats pažeidimas. Tai prieštarautų principui „niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria).
22. Pažymi, kad atsakovas autorinius kūrinius – straipsnius ir fotografijas iš laikraščio „Šiaulių naujienos“, be autorių turtinių teisių turėtojo – apelianto – sutikimo – ne tik paskelbė savo valdome interneto portale www.delfi.lt, t. y. ne tik padarė pažeidimus ad hoc, bet ir iki 2019 m. gruodžio mėn. pradžios laikė juos viešai prieinamais neapibrėžtam subjektų ratui interneto portalo www.delfi.lt archyve ir pašalino juos tik po to, kai apeliantas pareiškė ieškinį šioje civilinėje byloje. Taigi atsakovo padaryti autorių turtinių teisių pažeidimai yra ne vienkartiniai pažeidimai (nors tų pažeidimų ir taip yra labai daug, net 142), bet tęstiniai autorių turtinių teisių pažeidimai, kurie tęsėsi iki pat ieškinio pareiškimo.
23. Akcentuoja, jog kompensacijos dydžio kontekste svarbi autorių teisių pažeidimų sklaida. Pagal interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ duomenis, interneto portalas www.delfi.lt užėmė 25,67 proc. interneto laiko ir turėjo 533 110 realių vartotojų bei 1 049 283 apsilankymų, interneto portalas www.15min.lt – 14,89 proc. ir 392 189 realių vartotojų bei 664 150 apsilankymų, www.lrytas.lt – 13,35 proc. ir 369 647 realių vartotojų bei 694 578 apsilankymų ir t. t. Atsižvelgtina į tai, kad apelianto autorių turtinės teisės buvo pažeistos komerciniais tikslais. Be apelianto sutikimo panaudodamas laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius, atsakovas sutaupė darbo užmokestį ir / ar autorinį atlyginimą, kurį būtų turėjęs mokėti savo žurnalistams, t. y. atsakovas gavo turtinę naudą. Atsižvelgtina į pažeidėjo turtinę padėtį. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad 2018 m. atsakovo pardavimo pajamos buvo nuo 5 000 001 Eur iki 10 000 000 Eur be PVM (2019 m. duomenų dar nėra), kad pas atsakovą dirbo 137 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas 2020 m. sausio mėn. buvo 3 306,51 Eur, o kitos atlygio formos 274,99 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad tai ne pirmas kartas, kai atsakovas pažeidžia autorių teises. Atsakovas veikė tiesiogine tyčia, nes iki pat 2019 m. rugpjūčio 14 d. net nebandė įteisinti laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių ir kitos medžiagos naudojimo.
24. Akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu ieškinio senaties terminas ir būtų skaičiuojamas, turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo straipsnių publikavimo dienos (o ne nuo jų pašalinimo iš atsakovės portalo archyvo, t. y. nors pripažįstamas akivaizdus faktas, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. interneto portalo www.delfi.lt archyve viešai prieinami laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai, tame tarpe straipsniai, publikuoti iki 2016 m. lapkričio 18 d., tačiau pažeistos teisės bet kuriuo atveju negalėtų būti ginamos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, prieštarauja ir bendrajam teisės principui „jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė“ (lot. ubi ius, ibi remedium). Apeliantas apie savo autorių turtinių teisių pažeidimą sužinojo ne anksčiau, kaip antstolis A. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-19-11 konstatavo, kad interneto portalo www.delfi.lt archyve skelbiami 67 laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsniai, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-19-12 konstatavo, kad interneto portalo www.delfi.lt archyve skelbiami 73 straipsniai. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė, o ieškinį skundžiamoje dalyje atmetė kitu pagrindu, manytina, kad tenkinus apeliacinį skundą ir pripažinus, kad šalių susitarimo dėl laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių publikavimo interneto portale www.delfi.lt nebuvo, yra galimybė apeliacinės instancijos teisme išspręsti ir ieškinio senaties (ne)taikymo klausimą, negrąžinant bylos pirmosios instancijos teismui.
25. Tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliantui iš viso priteistina 2 470 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme – 413 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors apeliantas atsisakė dalies ieškinio ir teismas šį atsisakymą 2020 m. sausio 6 d. nutartimi priėmė, apeliantas šioje dalyje atsisakė ieškinio todėl, kad po ieškinio pareiškimo atsakovas geruoju atliko veiksmus, kuriuos buvo prašoma įpareigoti atlikti. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos apeliantui priteistinos iš atsakovo.
26. Atsakovė UAB „Delfi atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
27. Papildomai pažymi, kad žodinis susitarimas tarp šalių – tai ne atsakovės teisinė gynybinė pozicija, o portalo www.delfi.lt vyriausiosios redaktorės R. L.-V. atsakant į ieškovės naujojo vadovo J. D. el. laišką be jokios teisinės konsultacijos nurodyta faktinė aplinkybė: „Su Jūsų leidiniu turime žodinį susitarimą keistis straipsniais <...>“. Tikėtina, kad ieškovė bando prisidengti įvykusiu ieškovės vadovo pasikeitimu ir tuo, kad naujasis ieškovės vadovas ne viską žino – bet tai negali suteikti ieškovei privilegijų nei nustatant ginčo aplinkybes, nei skaičiuojant ieškinio senatį. Nors šalims neabejotina buvo žinoma apie straipsnių perpublikavimą, jokių pretenzijų niekas nereiškė. Pirma pretenzija atsirado tik 2019 m. rugpjūtį.
28. Akcentuoja, kad ieškovė klaidingai traktuoja 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas AC-217, kurioje nurodyta: „4. Abipusę autorinę licencinę sutartis (R.)“; „5. Delfi TV retransliavimo sutartį su operatoriumi; su Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (M.)“. Tai sąskaitą už 2020 m. sausio mėn. atliktus darbus, skliaustuose nurodytas darbą pavedęs asmuo. www.delfi.lt vyriausioji redaktorė R. L.-V. 2019 m. gruodžio mėn. antroje pusėje, atsižvelgdama į ieškovės ieškinį dėl žodinio susitarimo dėl apsikeitimo kūriniais nepakankamumo, pavedė parengti daugkartinio naudojimo rašytinę sutartį tuo pačiu tikslu. O Delfi TV retransliavimo sutartis parengta, nes 2020 m. prasidėjo DELFI TV retransliavimas kabelinėse televizijose. Tai, kad susitarimas nebuvo įformintas raštu, neatleidžia nuo pareigos vykdyti galiojantį žodinį susitarimą. Mano, kad atsakovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. gruodį sudarytas žodinis susitarimas dėl autorinio turinio mainų, t. y. dėl abipusio suteikimo teisės perpublikuoti straipsnius ir nuotraukas. Ieškovei vienašališkai nutraukus susitarimą, atsakovė privalėjo pašalinti ieškovei priklausančius straipsnius, todėl tai ir buvo padaryta. Bet tai negali būti interpretuojama kaip ilgalaikio pažeidimo nutraukimas ir ieškinio pripažinimas.
29. Mano, kad laikraščių su ginčo straipsniais prieinamumas skaitytojams bibliotekose nereiškia, kad ginčo straipsnis neva iš naujo publikuojamas tą dieną, kai jį suranda ir perskaito pavienis skaitytojas. Jokio pažeidimo akivaizdžiai nėra tuomet, kai niekas ginčo straipsnio neieško ir neskaito. Tos pačios taisyklės galioja internetiniam archyvui. Ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 18 d., taigi atsakomybė atsakovei bet kuriuo atveju gali būti taikoma tik už neteisėtus veiksmus, atliktus po 2016 m. lapkričio 18 d. Prašo byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P261-75/2014, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1592-520/2018, kuriose teismas užėmė vienareikšmišką poziciją, kad pažeidimo padarymo diena yra straipsnio publikavimo interneto portale diena, o ne jokia vėlesnė diena. Ieškovės pozicija reiškia, kad ieškovė iš esmės neigia ieškinio senaties egzistavimą internetinėms publikacijoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
31. Ginčas byloje kilo dėl autorių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl autorių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista bendra 1 000 Eur dydžio kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Šiaulių naujienos“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Delfi“ 15 000 Eur kompensaciją. Ieškinio reikalavimus grindė autorių teisių pažeidimu, kurį atsakovė padarė be ieškovės žinios ir sutikimo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. savo valdomame interneto portale www.delfi.lt publikuodama 142 ieškovės žurnalistų rengtus straipsnius, anksčiau publikuotus ieškovės valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“.
33. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad tarp šalių 2012 m. gruodžio mėn. buvo sudaryta žodinė sutartis / susitarimas dėl viena kitos straipsnių / kūrinių neatlygintino naudojimo / publikavimo, todėl sprendė, jog, esant tokiam susitarimui / sutarčiai, atsakovė, publikuodama 139 ieškovės straipsnius laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., nepažeidė ieškovės autorių turtinių teisių. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtines teises, savo valdomame interneto portale www.delfi.lt 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. paskelbdama tris ieškovės straipsnius jau po to, kai ieškovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku, kuris laikytinas aukščiau minėtos žodinės sutarties (dėl kūrinių keitimosi / publikavimo) nutraukimu, paprašė susilaikyti nuo tokių veiksmų iš atsakovės.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
35. Ieškovė UAB „Šiaulių naujienos“ pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje atmesta ieškinio dalis dėl 14 000 Eur kompensacijos už autorių turtinių teisių pažeidimą priteisimo iš atsakovės. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais toje sprendimo dalyje, apeliaciniame skunde ji argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis / susitarimas dėl viena kitos straipsnių / kūrinių neatlygintino naudojimo / publikavimo, kuri buvo nutraukta tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., dėl ko atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. publikuodamas 139 laikraščio „Šiaulių naujienų“ straipsnius autorių turtinių teisių nepažeidė, nepagrįsta. Apeliantės teigimu, nėra jokių įrodymų, kad buvo pasiektas šalių bendras sutarimas (lot. consensus ad idem) ir tarp šalių buvo sudaryta autorinio turinio mainų sutartis, šalių konkliudentiniai ir / ar kitokie veiksmai tokio susitarimo neįrodo, atsakovė, tvirtindama, kad apeliantė ir atsakovė buvo sudariusios autorinio turinio mainų sutartį, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančią rašytinę sutartį.
36. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktą sutarties apibrėžtį, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).
37. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, autorių turtinės teisės gali būti perduodamos, be kita ko, ir sutartimi (ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis). Nors įstatyme įtvirtintas rašytinės autorinės sutarties formos reikalavimas, tačiau jos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios, nes tokia pasekmė nėra įsakmiai nurodyta įstatyme (ATGTĮ 42 straipsnis). Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, rašytinės autorinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2001; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju šalių susitarimas galėjo būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir ginčo šalių elgesiu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybės, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, reikšmės, nepažeidė nurodyto teisinio reguliavimo bei kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos šiuo aspektu.
38. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015). Civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015).
39. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013 ir kt.).
40. Šiuo atveju vertinant, kokius veiksmus atliko ieškovė ir atsakovė ir koks yra šių veiksmų sąsajumas su atsakovės įrodinėjama autorinio turinio mainų sutartimi, iš šalių pateiktų paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. savo valdomame interneto portale www.delfi.lt publikavo 142 ieškovės žurnalistų rengtus straipsnius, kurie anksčiau buvo publikuoti ieškovės valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“. Ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. savo valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“ taip pat publikavo 21 ieškovės žurnalistų rengtą straipsnį, kurie anksčiau buvo publikuoti ieškovės portale www.delfi.lt. Minėtuose straipsniuose, publikuotuose tiek laikraštyje „Šiaulių naujienos“, tiek portale www.delfi.lt., be kita ko, buvo nurodytas jų šaltinis – atitinkamai „Šiaulių naujienos“ ir Delfi.lt. Ieškovės direktorius tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, jog atsakovė naudoja ieškovės rengtus straipsnius ir prašė nurodyti kokiu pagrindu (sutarties, susitarimo ir pan.) atsakovė tai daro; jeigu tokios sutarties nėra sudaryta, siūlė tai įforminti sutartimi, o iki tol susilaikyti nuo tolesnio ieškovės straipsnių patalpinimo atsakovės valdomame portale. Apeliantė šių byloje nustatytų aplinkybių neneigia.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog mažai tikėtina, kad abi šalys beveik tuo pačiu metu pradėjo be abipusio sutikimo / sutarties publikuoti viena kitos parengtus straipsnius ir kad ieškovė, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, iki jos nurodomos datos – 2019 m. rugpjūčio mėn., nepastebėjo atsakovės valdomame interneto portale www.delfi.lt publikuotų ieškovės straipsnių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti ieškovės ir atsakovės veiksmai atskleidžia abiejų šalių valią vykdyti susitarimą ir įgyvendinti iš jo atsiradusias teises, susitarimo egzistavimas ir jo vykdymas visiškai paaiškina abiejų šalių veiksmus ir neveikimą (tokį ilgą laikotarpį pretenzijų viena kitai nereiškimą ir pan.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati apeliantė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu savo valdomame laikraštyje „Šiaulių naujienos“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. naudojo / publikavo 21 atsakovės straipsnį. Vertinant autorinę sutartį (ATGTĮ 39 straipsnio 1 dalis) reglamentuojančias nuostatas, darytina išvada, kad įstatymas nustato dispozityvią šalių pareigą, t. y. jos nesusaistyti pareigos naudoti / publikuoti viena kitos straipsnius / kūrinius. Todėl ta aplinkybė, kad po 2014 m. sausio 28 d. ieškovė laikraštyje „Šiaulių naujienos“ publikacijų iš interneto portalo www.delfi.lt nebeskelbė, nepaneigia mišrios autorinio turinio mainų sutarties egzistavimo. CK 6.433 straipsnio 2 dalis dispozityviai leidžia sandorio šalims susitarti ir dėl nelygiaverčių objektų mainų, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad beveik šešerius metus laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnius naudojo tik atsakovė, priešingai nei nurodo apeliantė, būdinga mainų sutarčiai. Pagaliau, net ir esant byloje duomenų apie atsakovės su kitais subjektais sudarytas rašytines autorines sutartis, tai jokiu būdu nepaneigia, kaip kad teigia apeliantė, šalių galimybės susitarti dėl žodinės mišrios autorinio turinio mainų sutarties sudarymo.
42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įrodė buvus tarp šalių sudarytą žodinę sutartį / susitarimą dėl viena kitos straipsnių / kūrinių neatlygintino naudojimo / publikavimo.
43. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista bendra 1 000 Eur dydžio kompensacija už nustatytus apeliantės autorių turtinių teisių pažeidimus 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 15 000 Eur kompensaciją už 142 jos autorių turtinių teisių pažeidimus, t. y. už vieną pažeidimą prašė priteisti vidutiniškai 105,63 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas už tris apeliantės autorių turtinių teisių pažeidimus priteisė bendrą 1 000 Eur kompensaciją, t. y. vidutiniškai po 333,33 Eur už kiekvieną. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, taip pat į skundžiamo sprendimo motyvus dėl žalos dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės priteisdamas apeliantės naudai tris kartus didesnę kompensaciją už vieną pažeidimą, nei pati apeliantė ieškiniu prašė priteisti, akivaizdu, kad vadovavosi kriterijais, reikšmingais sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tokios kompensacijos tikslus, todėl tinkamai nustatė kompensacijos dydį.
44. Apeliantė apeliaciniame skunde teikia argumentus ir dėl ieškinio senaties (ne)taikymo, nurodydama, kad tuo atveju, jeigu būtų tenkintas apeliacinis skundas ir pripažinta, kad jokio šalių susitarimo dėl laikraščio „Šiaulių naujienos“ straipsnių publikavimo interneto portale www.delfi.lt nebuvo, taptų aktualus atsakovės atsikirtimas dėl apeliantės praleisto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl iki 2016 m. lapkričio 18 d. paskelbtų laikraščio Šiaulių naujienos“ publikacijų reikšti.
45. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė, o ieškinį skundžiamoje dalyje atmetė kitu pagrindu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įrodė buvus tarp šalių sudarytą žodinę sutartį / susitarimą dėl viena kitos straipsnių / kūrinių neatlygintino naudojimo / publikavimo. Atsižvelgus į nurodytą, teisėjų kolegija dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties (ne)taikymo nepasisako
. 46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
47. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 315 Eur žyminis mokestis bei 605 Eur advokato pagalbos išlaidos) neatlygintinos, o atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 643,80 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių naujienos“, juridinio asmens kodas 144342654, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“, juridinio asmens kodas 125483974, naudai 643,80 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka