Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-05][nuasmeninta nutartis byloje][1A-109-519-2023].docx
Bylos nr.: 1A-109-519/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 291884920 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-519/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40062-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1

(S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 5 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,

nuteistajam A. R., gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 16 MGL (800 Eur) bauda, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 16 MGL (800 Eur) bauda. Nuspręsta nenukreipti iš naujo nesumokėtos baudos dalies vykdymo antstoliui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 21 d., nuo šios specialiosios teisės sustabdymo) ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 1900 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

            

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       A. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 00.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę – automobilį „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059 (patikros sertifikato Nr. 1680459) jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą laivės atėmimo bausmę, bei panaikinti nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant jį į skundo nagrinėjimą.

2.1.                      Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje akcentavo tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir todėl netinkamai parinko per griežtą bausmę ir griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Yra teistas, tačiau baudos nesumokėjo, nes neišgalėjo jos sumokėti. Vienas augina mažametę dukrą, rūpinasi senyvo amžiaus močiute, todėl neturėjo lėšų baudai sumokėti. Neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai viršijančią bausmės vidurkį, netgi artimesnę sankcijos maksimumui.

2.2.                      Supranta ir sutinka, kad padarė nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad jo padaryta veika niekam žalos ar sunkių pasekmių nepadarė, nustatytas girtumas tik 0,23 promilės viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Analogiškose bylose skiriamos sankcijos minimumui artimos bausmės, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti paskirtą laivės atėmimo bausmę, t. y., jam gali būti paskirta mažesnė, nei sankcijos vidurkis bausmė.

2.3.                      Nurodo, kad sutinka, jog už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, jam turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jos terminas galėtų būti trumpesnis. 

2.4.                      Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog išlaiko mažametę dukrą, galima būtų konfiskuoti dalį automobilio vertės.

2.5.                      Teigia, jog teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. yra perteklinis, nes už nesunkaus nusikaltimo padarymą, pakankamos yra ir dvi pirmosios baudžiamojo poveikio priemonės, o paskirtas įpareigojimas būti namuose trukdys jo darbinei veiklai, nes bus sudėtinga lanksčiau ir greitai reaguoti į darbo organizavimo pakeitimus. Jo veikla susijusi su komandiruotėmis. Be to, nori atkreipti teismo dėmesį, kad yra įkūręs MB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas, todėl teismo paskirtas įpareigojimas trukdys vystyti veiklą, o dėl to praras pajamas, kurias galėtų skirti baudai sumokėti bei vaiko išlaikymui.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4.       T

eismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Apeliacinis skundas atmetamas 

 

5.       Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirtos bausmės dydžiu bei įpareigojimais, prašydamas sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6.       Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimo aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingą, bei tinkamai individualizuotą bausmę.

8.       Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). 

9.       Nuteistasis A. R. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), administracine tvarka nebaustas, dirbantis (1 t. b. l. 62-72, 111, 121). Pirmosios instancijos teismo įvertinta ir tai, kad A. R. vienas pats augina nepilnametę dukrą, rūpinasi senyvo amžiaus močiute. Šioje byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).  

10.       Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes - baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą bausmę sumažinti dar labiau. Toks prašymas motyvuojamas teigiant, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir todėl netinkamai parinko per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu nuteistojo pirmosios instancijos teismo bausmės individualizavimo subjektyviu vertinimu, kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo visas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės individualizavimui (tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas), t. y., nusikalstamos veikos eigą, nustatytą neblaivumą, A. R. asmenybę, ankstesnius teistumus, skirtas bausmes, šeimynines bei darbines aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta.

11.       Svarbu tai, kad įvertinus A. R. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigodamas A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. 

Dėl įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių

12.       Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

13.       Apeliantas nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu - nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, teigiant, kad jis yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl A. R. paskirto įpareigojimo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra taikomas tuomet, kai byloje esantys duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010). Taigi, asmeniui atidedant bausmės vykdymą, teismas skiria tas priemones, kurios ne tik riboja nuteistojo elgesį, tačiau tuo pačiu turi ir pataisomąjį poveikį bei padeda pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

14.       Pažymėtina, kad nesutikimas su paskirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. yra motyvuojamas A. R. pernelyg dideliu asmeninės laisvės apribojimu bei darbo paieškų apsunkinimu. Apygardos teismas minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minimo įpareigojimo vykdymas neproporcingai apsunkintų nuteistojo teisinę, ekonominę padėtį ar jo asmeninę laisvę. Pastebėtina, kad A. R. nustatytu laiku negali išeiti iš namų tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl esant poreikiui minėtu laiku vykti į darbo vietą, A. R. tai gali padaryti pranešęs probacijos priežiūrą vykdančiam pareigūnui. Be to, kaip jau ir minėta, nuteistasis A. R., pasirinkdamas baudžiamajam įstatymui priešingą veikimą, turėjo suvokti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jo laukia tam tikri suvaržymai ir apribojimai, todėl vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės ar šiuo atveju – įpareigojimo paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės vykdymo instituto paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15.       BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16.       Pagal teismų praktiką, BK 2811 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės.

17.       BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau svarbu įvertinti tai, kad A. R. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Be to, apeliantas už transporto priemonės vairo sėdo neblaivus nesant jokios būtinybės vairuoti (iš bylos duomenų matyti, kad apklausiamas tyrimo metu nurodė, jog alkoholį vartojo su draugu, jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo. Versiją, jog jis važiavo pas dukrą, kuriai buvo įtariamas apendicitas, jis iškėlė tik duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikė tai patvirtinančių jokių duomenų), kas rodo nuteistojo didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą. Apygardos teismo nuomone, apeliantui paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas 2 metams, kuris yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis). Tuo tarpu tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones būtinumo atliekant darbines funkcijas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti.

19.       BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

20.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad teismas privalo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme, remiantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

21.       Šiuo atveju nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, panaudojo automobilį „O. S.“,  be šio automobilio panaudojimo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas, todėl minėtas automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė nuteistajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju pagrįstai spręstas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. 

22.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). 

23.       VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „O. S.“ kaina Lietuvoje 1900 Eur (1 t. b. l. 39). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie būtų svarbūs nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta ir iš A. R. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (1 900 eurų) yra tinkama ir mažinti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad išlaiko mažametę dukrą, nėra pagrindo.

24.       Pažymėtina tai, jog apelianto dėstomi argumentai, susiję su kreditoriniais įsipareigojimais, materialine padėtimi yra svarbūs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens šeiminės aplinkybės, materialinė padėtis, darbinės funkcijos nesudaro pakankamo pagrindo bausmės švelninimui. Sėsdamas neblaivus už automobilio vairo ir jį vairuodamas, A. R. pats sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo ir šeimos interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą. Be to, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. 

25.       Apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė.

26.       Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės apylinkės teismo nuosprendyje buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindu bei bausmei keliamų tikslų kontekste. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam paskirtos motyvuotai, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.  Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo  apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė

 

                                                Ernesta Montvidienė

 

                                                Gražvydas Poškus                                                                                                                         

 

                

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • 2K-58/2009
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • 2K-315-303/2018