Civilinė byla Nr. e2-568-886/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00469-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.12; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pars 5“ atstovui advokato padėjėjui T. M. ir vadovui R. S., kuris yra ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje,
atsakovės atstovei advokatei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pars 5“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. S..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškinio argumentai ir atsikirtimai
1. ieškovė UAB „Pars 5“ (toliau – ir ieškovė) 2021-10-04 ieškiniu (CBP-466) prašo iš atsakovės D. S. (toliau – ir atsakovė) ieškovei priteisti 36 205 Eur skolos, 8 534,44 Eur palūkanų, 32 584,50 Eur delspinigių (iš viso 77 323,94 Eur), 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paskolą iki 50 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo grąžinti jai suteiktą paskolą. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad paskola mokama dalimis, kiekvienos paskolos dalies grąžinimo terminas yra iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. išmokėjo atsakovei 36 205 Eur paskolą, atliekant 17 mokėjimo pavedimų: 13 pavedimų atlikta 2016 metais (pervesta 29 600 Eur), 4 pavedimai atlikti 2017 metais (pervesta 6000 Eur) ir 1 pavedimas atliktas 2019 metais (2019-05-29 pervesta 205 Eur). Išmokėtų paskolos dalių atsakovė sutartyje nustatytais terminais negrąžino. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių grąžinimo. Atsakovė reikalaujamų sumų negrąžino nei iki pretenzijoje nurodyto termino pabaigos, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
2. Atsakovė D. S. 2021-11-04 atsiliepime į ieškinį (DOK-117340) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:
2.1. Neegzistuoja nei viena būtinoji paskolos teisinių santykių sąlyga: 1) atsakovė nesudarė paskolos sutarties, nesitarė dėl paskolos gavimo ir neprisiėmė įsipareigojimo ką nors grąžinti ieškovei, 2) ieškovo nurodyti pinigai nebuvo perduoti atsakovei.
2.2. Atsakovė pirmą kartą pamatė ginčo paskolos sutartį kitoje Kauno apygardos teisme byloje, kuri iškelta 2021 m., ieškovui ginčijant atsakovės sudarytą sandorį, kuriuo ji padovanojo savo dukteriai butą. Paskolos sutartyje parašai yra tik ant paskutinio lapo, iš kurio negalima suprasti, kokia tai sutartis. Atsakovė palaikė artimus santykius su R. S., UAB „Pars5“ direktoriumi, ir jo prašymu 2011-03-07 – 2016-06-30 laikotarpiu buvo „padaryta“ UAB (duomenys neskelbtini) akcininke (prieš tai akcininku buvo pats R. S.), tuo laikotarpiu R. S. jai dažnai duodavo pasirašinėti įvairius dokumentus, todėl atsakovės parašas galėjo būti paimtas nuo kitos sutarties arba suklastotas.
2.3. Ginčo paskolos sutarties paskutiniame lape yra A. V. pavardė kaip UAB „Pars5“ direktoriaus. A. V. yra atsakovės dukters J. S. sutuoktinis. Jis UAB „Pars5“ direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai, nes visus reikalus tvarkydavo pats R. S.: bendravo su buhaltere, derindavo dokumentų pateikimą VMI ir kt. A. V. kaip UAB „Pars5“ direktorius niekada nesitarė dėl paskolos suteikimo atsakovei, nerengė paskolos sutarties teksto ir tokios sutarties nepasirašinėjo. Jam nebuvo duoti jokie prisijungimai prie įmonės banko sąskaitos, jis neturėjo galimybių nei pats pervedinėti tokių sumų, nei duoti nurodymus buhalterei. Apie jo neva pasirašytą sutartį jam taip pat žinoma iš kitos bylos, kurioje ieškovas ginčija atsakovės sudarytą dovanojimo sandorį, duomenų. A. V. atlyginimas nebuvo mokamas nei pavedimu, nei grynaisiais, jo žiniomis aktualiu metu įmonė veikos nevykdė, pajamų neuždirbo. A. V. įmonės direktoriumi akcininko sprendimu paskirtas 2016-02-29, tačiau VĮ Registrų centre šis faktas įregistruotas tik 2016-04-20. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį apie bendrovės vadovo išrinkimą bendrovės jį išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui, pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktą duomenų apie juridinio asmens valdymo organo pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.66 straipsnio 6 dalis). Paskolos sutarties surašymo metu 2016-04-01 A. V. net nebūtų turėjęs teisės sudaryti sandorius įmonės vardu su trečiaisiais asmenimis.
2.4. Ieškovas paskolos mokėjimą grindžia buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovei iš UAB „Pars5“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervesta 36 205 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola. Tačiau ieškovas nepateikia mokėjimo pavedimų ir nuslepia faktą, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta visai kitokia mokėjimo paskirtis: pinigai pervesti ne kaip paskola, o kaip avanso grąžinimas. Tai patvirtina ieškovės teiginių dėl suteiktos paskolos nepagrįstumą. Juridinis asmuo, suteikdamas paskolą, mokėjimo pavedimuose privalo nurodyti tikslią pervedamos sumos paskirtį ir konkrečią sutartį, pagal kurią pervedami pinigai.
2.5. UAB „Pars5“ 2016 metais pavedimų padarė už 29 600 Eur, tačiau 2015 m. įmonės pelnas buvo tik 1396 Eur, todėl abejotina, ar pelno neuždirbusi įmonė galėjo paskolinti tokią didelę sumą. Be to, R. S. įmonę įsigijo tik 2016 m. pradžioje ir, atsakovės žiniomis, jokios veiklos nevykdė, nemokėjo atlyginimo direktoriui ir neteikė ataskaitų VĮ Registrų centrui. Tik 2021 m. kovo mėnesį buvo parengti ir VĮ Registrų centrui pateikti įmonės 2016 m. ir 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Tikėtina, rengiantis teikti ieškinį teismui ir reikalauti paskolos grąžinimo, atitinkamai susirūpinta ir finansinių ataskaitų „teisingumu“.
2.6. Paskolos sutartyje nurodyta, kad suteikiama tikslinė iki 50 000 Eur paskola nekilnojamojo turto Tenerifėje (Ispanija) remontui ir/ar renovacijai. Atsakovė nuo 2010 m. atostogaudavo Tenerifėje, ten nusipirko vasarnamį, jį palengva remontavo ir 2019 m. ten išvyko nuolat gyventi. Atsakovė buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir turėjo santaupų banke. Taigi ji turėjo lėšų vasarnamio renovacijai ir jai nebuvo poreikio imti paskolą iš ieškovo. Be to, įvertinus paskolos sutartyje nurodytą palūkanų (5 proc.) ir delspinigių (0,5 proc.) dydį, atsakovė esant poreikiui būtų pasiskolinusi iš artimų asmenų be palūkanų.
2.7. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola suteikiama dalimis. Ieškovo padaryti pervedimai yra įvairaus dydžio ir dažnumo. Neaišku, kodėl buvo skolinamos tokios sumos, kada ir kaip buvo susitariama dėl konkrečių sumų dydžio ir dažnumo. Tikėtina, kad pats ieškovas sprendė, kiek „avanso grąžinti“. Paskutinė įmoka – 605 Eur pervesti ne į tą sąskaitą, kaip nurodyta sutartyje, ir mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansinis mokėjimas už patalpų nuomą“, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi atlikti tariamos paskolos pervedimą į kitą banko sąskaitą.
2.8. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos sutartis užtikrinama R. S. išduotu vekseliu ir nekilnojamojo turto draudimu paskolos davėjo naudai. Tačiau atsakovė niekada nesikreipė į R. S. dėl tariamai sudarytos paskolos sutarties užtikrinimo ir vekselio išrašymo, ir niekada nebuvo įkeistas joks atsakovės nekilnojamasis turtas (nei Tenerifėje, nei kitas). Tai paneigia paskolos sutarties sudarymą.
2.9. Atsakovė neturėjo jokio intereso sudaryti paskolos sutartį su ieškovu, atsižvelgiant į nesąžiningas sąlygas (5 proc. palūkanų ir 0,5 proc. delspinigių dydį), į visiškai neaiškią paskolos suteikimo dalimis tvarką, į nustatytą teismingumą Lietuvos teismams, o ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą Ispanijoje.
2.10. R. S. ir D. S. palaikė artimus santykius 2011-2018 m. R. S. taip pat buvo įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavus 2013 m. ir bankrutuojant UAB (duomenys neskelbtini), R. S. siekė savo vardu neturėti jokio turto, santaupų, pajamų, banko sąskaitų. Atsakovės žiniomis, aktualiu laikotarpiu R. S. neturėjo jokių oficialių darbinių pajamų, turėjo skolų, bankas perėmė jo turtą, iš jo pradėtas išieškojimas vykdomosiose bylose. R. S. prašoma atsakovė sutiko, kad jos vardu atidaryta banko sąskaita (duomenys neskelbtini) naudosis R. S.. Su atsakovės banko sąskaita susieta banko kortelė buvo išduota R. S. ir jam atiduoti visi prisijungimai.
2.11. Atsakovė, siekdama paneigti paskolos sutarties sudarymo faktą, prašė išreikalauti paskolos sutarties originalą ir paskirti rašysenos, dokumentų rekvizitų ir dokumento medžiagų ekspertizę.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Ieškinys netenkinamas
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2016-04-01 paskolos sutarties sudarymo fakto ir ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų teisinio vertinimo. Ieškovė UAB „Pars5“ prašo priteisti iš atsakovės skolą, palūkanas ir delspinigius pagal 2016-04-01 paskolos sutartį, kurios originalas nepateiktas, o atsakovė ginčija paskolos sutarties sudarymą ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą. Taigi ieškovo pareiga yra įrodyti paskolos sutarties sudarymą ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą. Atsakovė prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau nesant paskolos sutarties originalo parašų autentiškumo ir kitų dokumento rekvizitų nustatymas nėra galimas.
4. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).
5. Šioje byloje nėra ginčo, kad iš ieškovės UAB „Pars5“ į D. S. sąskaitą banke laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo atlikta 17 mokėjimo pavedimų, kuriais pervesta iš viso 36 205 Eur (2016-05-11 – 2500 Eur, 2016-05-12 – 2500 Eur, 2016-05-03 – 2700 Eur, 2016-05-17 – 2200 Eur, 2016-07-05 – 1800 Eur, 2016-08-02 – 2500 Eur, 2016-08-09 -2500 Eur, 2016-08-12 – 1000 Eur, 2016-09-19 – 1500 Eur, 2016-10-03 – 900 Eur, 2016-10-10 – 1000 Eur, 2016-10-19 – 1000 Eur, 2016-12-15 – 7500 Eur, 2017-01-11 – 2500 Eur, 2017-01-13 – 2000 Eur, 2017-02-02 – 1500 Eur, 2019-05-02 – 605 Eur).
6. Ieškovė teigia, kad šie mokėjimo pavedimai atlikti 2016-04-01 paskolos sutarties pagrindu, ir jų paskirtis – paskola. Atsakovė nepripažįsta paskolos sutarties sudarymo ir nurodo, kad keletą metų (2011-2018) ją su įmonės savininku R. S. siejo artimi santykiai. R. S. dėl kitų jo įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bankroto ir antstolių vykdomų priverstinių išieškojimų, siekė savo vardu neturėti jokio registruotino turto ir piniginių lėšų bankų sąskaitose, todėl atsakovė sutiko, kad R. S. naudosis jos vardu atidaryta banko sąskaita (duomenys neskelbtini) ir su ja susieta banko kortele, kuri su visais prisijungimo duomenimis buvo išduota R. S..
7. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
8. Taigi, laikantis dispozityvumo principo, ginčas sprendžiamas pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą ir faktinį pagrindą – priteisti paskolos sumą, palūkanas ir delspinigius, remiantis 2016-04-01 paskolos sutartimi, kurios sudarymą ir pinigų perdavimą atsakovė neigia. Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti paskolos sutarties sudarymą ir paskolos dalyko perdavimą.
9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
10. Ieškovė nepateikė paskolos sutarties originalo. Atsakovei ginčijant paskolos sutarties sudarymo faktą ir prašant paskirti teismo ekspertizę atsakovės ir ieškovės vardu ją pasirašiusio A. V. parašų autentiškumui nustatyti, ekspertizės nėra galimybės paskirti, nesant sutarties originalo. Ieškovės atstovai teigė, kad paskolos sutarties originalą galėjo sunaikinti A. V., tačiau tokie teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs ir grindžiami tik prielaidomis. Nesant paskolos sutarties originalo ir remiantis visuma kitų byloje surinktų įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskolos sutartis sudaryta.
11. Ieškovė nurodė, kad 17 mokėjimo pavedimų, atliktų iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą, paskirtis yra paskola, tačiau tą paneigia atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“ išrašai. Iš jų matyti, kad pirmų keturių mokėjimo pavedimų (2016-05-11 – 2500 Eur, 2016-05-12 – 2500 Eur, 2016-05-03 – 2700 Eur, 2016-05-17 – 2200 Eur) paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“, tačiau nenurodyta nei sutarties sudarymo data, numeris ar kiti identifikuojantys duomenys, nei sutarties rūšis. Penkto mokėjimo pavedimo (2016-07-05 – 1800 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal sutartį avanso grąžinimas“. Visų likusių mokėjimo pavedimų, atliktų 2016 m. (2016-07-05 – 1800 Eur, 2016-08-02 – 2500 Eur, 2016-08-09 -2500 Eur, 2016-08-12 – 1000 Eur, 2016-09-19 – 1500 Eur, 2016-10-03 – 900 Eur, 2016-10-10 – 1000 Eur, 2016-10-19 – 1000 Eur, 2016-12-15 – 7500 Eur) ir 2017 m. (2017-01-11 – 2500 Eur, 2017-01-13 – 2000 Eur, 2017-02-02 – 1500 Eur) paskirtyje nurodyta „avanso grąžinimas“. Nei vienu atveju nėra nurodoma, kad tai yra dalinis paskolos išmokėjimas. Taigi, šie mokėjimo pavedimai tik patvirtina patį pinigų pervedimo faktą, bet nepatvirtina, kad jie atlikti pagal 2016-04-01 paskolos sutartį. Pažymėtina, kad paskutiniu mokėjimo pavedimu 2019-05-29 pervesta 205 Eur ne į tą sąskaitą, kuri nurodyta 2016-04-16 paskolos sutartyje.
12. Teismas pritaria atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, kad UAB „Pars5“ vargu ar galėjo paskolinti tokią didelę paskolos sumą, nes remiantis VĮ Registrų centro duomenimis 2015 m. įmonės pelnas sudarė tik 1396 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentus (CPK 176 straipsni).
13. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad sprendžiant dėl paskolos dalyko perdavimo, kelia abejonių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų teisingumas ir tikrumas, nes iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Pars5“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016, 2017, 2017, 2018 ir 2019 metus sudaryti ir VĮ Registrų centrui buvo pateikti tik 2021 metais: už 2016 m. – sudaryta 2021-03-22, Registrų centrui pateikta 2021-03-23; už 2017 metus – sudaryta 2021-03-30, pateikta 2021-04-09; už 2018 metus – sudaryta 2021-09-10, pateikta 2021-09-13; už 2019 metus – sudaryta 2021-09-10, pateikta 2021-09-13. Tai reiškia, kad duomenys apie paskolos dalimis išmokėjimą 2016, 2017 m. mokėjimo pavedimais nebuvo įtraukti į finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikti Registrų centrui per įstatyme numatytą terminą, bet sudaryti 2021 m., prieš teikiant ieškinį teismui.
14. Ištyrus įrodymų visumą, pasitvirtino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad minėtais mokėjimo pavedimais į atsakovės sąskaitą pervesta pinigų suma, kurią ieškovas įvardija kaip paskolos suteikimą, faktiškai naudojosi R. S.. Tą patvirtina ir AB „Swedbank“ 2021-09-29 raštas, adresuotas advokatei G. G. (DOK-25620 priedas). Jame nurodyta, kad 2015-10-02 D. S. sudarė debeto mokėjimo kortelės išdavimo sutartį, pagal kurios sąlygas prie jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. vardu išduota papildoma debeto mokėjimo kortelė Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė užblokuota 2017-01-26. Kortelės pagalba joje nurodytas naudotojas (R. S.) galėjo kaip mokėjimo priemone inicijuoti mokėjimo operacijas atsiskaitant už prekes ir paslaugas tiek interneto parduotuvėse, tiek pateikus fiziškai kortelę per elektroninį skaitytuvą, tiek vykdyti grynųjų pinigų operacijas sąskaitoje bankomatų pagalba. Kortelė atiduota asmeniškai naudotojui (R. S.), ir tik jis vienas naudojosi kortelei taikomu PIN kodu, kurį tik jis vienas žinojo. Šie duomenys patvirtina, kad į atsakovės sąskaitą pervestomis UAB „Pars5“ piniginėmis lėšomis faktiškai disponavo R. S., naudodamasis jam išduota kortele, susieta su D. S. sąskaita.
15. Iš R. S. ir D. S. elektroninio susirašinėjimo 2020 m. birželio – liepos mėnesį dėl jų tarpusavio turtinių ginčų (2021-11-04 atsiliepimo į ieškinį DOK-25620 priedai) matyti, kad R. S. reikalavo, kad D. S. grąžintų jo investuotą sumą į Tenerifėje esantį nekilnojamąjį turtą. R. S. 2020-07-12 el. laiške, be kitų sumų, reikalauja atlyginti 101 037,40 Eur jo išlaidų nekilnojamojo turto renovacijai pagal sąskaitų faktūrų kopijas (jas 2019 m. gruodį pateikė D. S. ir jos advokatei), 18 900 Eur už 7 mėnesius jo darbo nuo 2015 iki 2018 m. gruodžio (be išeiginių po 12 val. per dieną) ir 36 205 Eur jo įmonės darytų pavedimų į D. S. sąskaitą. Teismas pažymi, kad šiuose susirašinėjimuose neminima jokia paskolos sutartis. Priešingai: R. S. 2020-07-28 el. laiške išvardino 17 mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma 36 205 Eur, ir nurodė jų paskirtį: „pavedimų pinigai buvo naudojami Jūsų nekilnojamojo turto renovavimui“.
16. Iš R. S. ir D. S. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tuo metu buvo žinomas faktas apie R. S. įmonės, t.y. UAB „Pars5“ padarytus 17 mokėjimo pavedimų, tačiau jie nebuvo siejami nei su paskolos sutarties sudarymu, nei su paskolos suteikimu ir grąžinimu, bet paties R. S. įvardijami kaip nekilnojamojo turto renovavimui skirti pinigai. Pažymėtina, kad R. S. 2020 m. birželio – liepos mėn. el. laiškuose neprašo grąžinti nei paskolą, nei delspinigius, nei palūkanas pagal 2016-04-01 paskolos sutartį. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad minimo susirašinėjimo metu 2016-04-01 paskolos sutartis dar neegzistavo.
17. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad 2016-04-01 paskolos sutartis parengta ne 2016-04-01, bet po 2019-07-05. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus (2022-01-13 DOK-1052 priedai) apie tai, kad įmonės vardu R. S. 2019-07-03 užsakė pagaminti apvalų antspaudą su tekstu „Pars5“ (viduryje) „Lietuvos Respublika“ (išoriniame apvade) ir už jo pagaminimą 2019-07-05 sumokėjo gamintojui I. P. personalinei įmonei „Buhalteris“. Pažymėtina, kad ant UAB „Pars5“ 2016, 2017 metais sudarytų dokumentų (A. V. pasirašyta 2016-04-29 anketa Medicinos banke dėl sąskaitos atidarymo ir 2017-02-24 UAB „Pars5“ vadovo R. S. prašymas Medicinos bankui dėl sąskaitos uždarymo) uždėtas anksčiau naudotas antspaudas, kurio tekstas skiriasi išoriniame žiede: „Lietuvos Respublika * VILNIUS *” (yra žodis „VILNIUS“), tačiau ant 2016-04-01 paskolos sutarties yra uždėtas naujas antspaudas (jame nėra žodžio VILNIUS), kuris pagamintas po 2019-07-05. Iš to seka išvada, kad ginčo paskolos sutartis parengta ir atspausdinta jau po naujo antspaudo pagaminimo, t.y. po 2019-07-05. R. S. paaiškinimai, kad perėmęs iš ankstesnio vadovo įmonės vadovo pareigas, visus dokumentus suanspaudavo nauju antspaudu, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, mažai tikėtini.
18. R. S. 2020-07-28 el. laiške D. S. (DOK-25620 priedas), be kitų reikalavimų, reikalaudamas atlyginti jam už jo penkerių metų darbą, pripažįsta, kad namo Tenerifėje ((duomenys neskelbtini)) renovavimui išleisti jo paties ir jo įmonės UAB „Pars5“ pinigai, teigia, pats pirkęs statybines medžiagas, ir tą gali įrodyti medžiagų pirkimo ir jų transportavimo dokumentais.
19. R. S. neneigė fakto, kad jis disponavo ieškovės UAB „Pars5“ pervestomis piniginėmis lėšomis. Duomenys apie jam išduotą mokėjimo kortelę su jam vienam žinomu PIN kodu ir R. S. elektroniniai laiškai, kuriuose jis patvirtino, kad pirko statybines medžiagas namo Tenerifėje renovacijai, ir kad renovacijai buvo panaudoti jo asmeniniai ir įmonės „Pars5“ pinigai, patvirtina faktą, kad minėtais 2016-2017 mokėjimo pavedimais iš UAB „Pars5“ į D. S. sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis disponavo ne D. S., bet R. S.. Šie duomenys taip pat paneigia ieškovės teiginius dėl paskolos suteikimo D. S..
20. Byloje įrodyta, kad R. S., naudodamasis banko kortele, kuri susieta su sąskaita, į kurią perversti ieškovės pinigai, per laikotarpį nuo 2016-05-13 iki 2017-06-15 išleido 37 861,02 Eur, (DOK-25620 priedas).
21. Ieškovės atstovai ir trečiasis asmuo R. S. siekė įrodyti, kad piniginės lėšos panaudotos D. S. nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (namo) Tenerifėje rekonstrukcijai ir remontui. Tačiau piniginių lėšų panaudojimo tikslas ir faktas nepatenka į ieškovo nurodytą ieškinio faktinį pagrindą ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Ieškovė teigė, kad 2016-2017 m. visus mokėjimo pavedimus atliko A. V., buvęs UAB „Pars5“ vadovas ir D. S. dukters sutuoktinis. Šiuos argumentus paneigė atsakovės pateikti įrodymai. Atsakovės teigimu, vienintelis kartas, kai A. V. turėjo sąsajų su UAB „Pars5“ banko sąskaita, tai sąskaitos atidarymas banke ir jam išduoti prisijungimo duomenys (2022-01-13 DOK-10552 priedai). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. V. patvirtino, kad jam kaip įmonės vadovui bankas išdavė prisijungimo duomenis, tačiau jis fiziškai prieigos prie įmonės sąskaitos neturėjo, nes visus prisijungimo duomenis ir generatorių atidavė faktiniam įmonės vadovui R. S., kuris visą laiką veikė kaip faktinis įmonės vadovas. Faktą, kad pavedimus atliko ne A. V., bet R. S., patvirtina atsakovės iš bankų pateikti duomenys – informacija apie prisijungimo prie ieškovo banko sąskaitos IP adresų (tripliko DOK-30464 priedas Nr.2). Atsakovės teigimu, dokumentuose nurodyti IP adresai yra prisijungimai iš Ispanijos arba iš „BITĖ Lietuva“ tinklo, arba prisijungimai iš UAB „Cgates“ tinklo (DOK-30464 priedas Nr. 3). Sugretinus duomenis iš atsakovės vardu atidarytos banko sąskaitos, kuria išduotos banko kortelės pagalba naudojosi R. S., išrašo, matyti, kad tomis dienomis, kai R. S. banko kortele naudojosi Lietuvoje, prisijungimai prie ieškovo banko sąskaitos taip pat vyksta iš IP adreso „BITĖ Lietuva“ tinkle arba „Cgates“ tinkle. A. V. aktualiu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-05-10, dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) (DOK 25620 priedas Nr.3- VSDFV duomenys) ir neturėjo galimybių išvykti į Tenerifę, jis niekada nebuvo „BITĖ Lietuva“ klientas ir nesinaudojo įrenginiu šiame tinkle. Pastebėtina, kad IP adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Cgates“ tinkle, kuriuo jungiamasi prie ieškovo banko sąskaitos oficialiai direktoriumi būnant A. V., vėliau nuolat tuo pačiu adresu jungiasi R. S., tuo pačiu adresu jungiamasi ir prie R. S. asmeninės banko sąskaitos AB „Swedbanke“. Nei ieškovės atstovai, nei trečiasis asmuo R. S. šių duomenų nepaneigė. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad realiai mokėjimo pavedimus iš ieškovo banko sąskaitos vykdė ne A. V., bet R. S., kuriam ir buvo atiduoti prisijungimai prie ieškovo banko sąskaitos.
23. Atsakovės teigimu, faktinis įmonės UAB „Pars5“ vadovas buvo ne A. V., bet R. S.. Šiuos teiginius patvirtina iš bankų gauti duomenys apie IP adresus, kuriais buvo jungiamasi prie įmonės banko sąskaitų, bei liudytoju teisme apklauso A. V. parodymai, kad jis įmonės vardu tik vieną kartą lankėsi VĮ Registrų centre 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje, pateikiant su įmone susijusius duomenis, ir banke, atidarant įmonės vardu sąskaitą. Liudytojas patvirtino, kad jis nuo 2016-04-01 daugiau veiksmų kaip įmonės vadovas neatliko, įmonės neatstovavo, paskolos sutarties nepasirašė, kad įmonei faktiškai vadovavo R. S.. R. S. faktinį vadovavimą įmonei patvirtina ir paties teiginiai, kad namas Tenerifėje buvo rekonstruojamas iš jo įmonės ir iš asmeninių lėšų.
24. Pažymėtina, kad 2016-04-01 paskolos sutartyje nurodytas UAB „Pras5“ adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau šių patalpų savininkės sutikimas leisti bendrovei UAB „Pras5“ naudotis minėtomis patalpomis pasirašytas tik 2016-04-08, ir VĮ „Registrų centre“ įregistruotas tik 2016-04-20. Šie duomenys dar labiau sustiprina abejones, kad paskolos sutartis parengta ir pasirašyta 2016-04-01.
25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad R. S. nuo 2003 m. iki 2021 m. pradėtos 32 vykdomosios bylos, 2016-12-28 pradėta vykdomoji byla dėl 2019 921,76 Eur išieškojimo išieškotojui UAB „Intrum“ (DOK-25620 priedas). Bankuose R. S. neturėjo lėšų, santaupų (DOK-30464 priedas), 2014-01-20 jo turtą perėmė Luminor bankas (DOK-25620 priedas), 2016-2017 m. jis buvo bankrutavęs. R. S. nepaneigė atsakovės argumentų, kad jis buvo nuo kreditorių besislapstantis asmuo, kuriam buvo reikalingi pinigai ne jo vardu, todėl jam išduota mokėjimo kortelė, susieta su D. S. banko sąskaita, todėl tik jis vienas sprendė, kokią pinigų sumą ir kada pervesti iš jo faktiškai valdomos įmonės sąskaitos į atsakovės D. S. sąskaitą.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovei fakto (CPK 176 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atmetamas.
III. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
27. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
28. Ieškovę teisme atstovavo advokato padėjėjas T. M. (2021-05-14 atstovavimo sutartis sudaryta su advokatu M. G.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 426 Eur žyminio mokesčio (CBP-466 priedas) ir 5 264,36 Eur (+PVM) teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio, dubliko, rašytinių paaiškinimų parengimą, rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje). Prašomų priteisti išlaidų už teisines paslaugas dydžiai pagrįsti rašytiniais įrodymais (DOK-12031). Netenkinus ieškinio, ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
29. Atsakovei teisines paslaugas teikė ir ją teisme atstovavo advokatė G. G.. Atsakovė patyrė 5 167,02 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 2600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir visų procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų prie atsiliepimo rinkimu, atlikimą, 1900 Eur už tripliko parengimą ir visų procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų prie tripliko rinkimo atlikimą; 500 Eur už atstovavimą teisme; 100 Eur už papildomų įrodymų rinkimą, jų aprašymą ir pateikimą teismui; 40,96 Eur sumokėta Swedbankui ir Medicinos bankui už pažymų į bylą pateikimą; 26,06 Eur sumokėta VĮ Registrų centrui už dokumentų gavimą ir pateikimą teismui. Prašomų priteisti išlaidų už teisines paslaugas dydžiai pagrįsti rašytiniais įrodymais (DOK-12089, DOK-12482).
30. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą ir jų atitikimą Rekomendacijoms, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant teisme neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 5 167,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
31. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (DOK-6897). Byloje nėra pateikta duomenų apie jo patirtų išlaidų dydį ir pagrįstumą, todėl teismas dėl šio prašymo nepasisako ir jo nevertina.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pars5“, juridinio asmens kodas 302240837, 5 167,02 Eur (penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt septynis Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė