Civilinė byla Nr. e3K-3-352-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12222-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Seesam Insurance AS“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Seesam Insurance AS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „RDS Group“, K. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė bendrovė „Seesam Insurance AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Švykai“, prašydama priteisti iš atsakovės 7884,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 260,11 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė teigia, kad jos nurodytos transporto priemonės, kurios buvo ieškovės apdraustos savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko), buvo sugadintos, kai atsakovė vykdė Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus, t. y. už statybvietės ribų išplitę atsakovės naudojami dažai prilipo prie greta statybvietės teritorijos esančių automobilių ir šiuos sugadino. Atsakovė, kaip statybvietės valdytoja, neužtikrino greta statybvietės teritorijos esančio turto apsaugos, todėl šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp statybvietės trūkumų ir padarytos žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad nei pateikti įrodymai (Fizinių ir technologijos mokslų centro raštas, ekspertizės aktas, fotonuotraukos ir kt.), nei liudytojų parodymai nepatvirtina, kad žalą padarė atsakovė, t. y. ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo ir žalą patyrė transporto priemonės, neleidžia daryti išvados, jog žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab kad tame rajone yra nemažai įvairią gamybinę veiklą vykdančių įmonių. Teismo įsitikinimu, jei dažai būtų pasklidę, žala būtų buvusi padaryta ir visiems aplinkiniams statiniams bei kelio ženklams, šviesoforams, tačiau nei savivaldybė, nei šalia esančios įmonės atsakovei nepareiškė jokių pretenzijų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog žala ginčo transporto priemonėms buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba pažeidus bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Taigi teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinį atmetė, iš esmės neanalizuodamas kitų byloje nurodytų šalių argumentų ir aplinkybių.
6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Kolegija nurodė, kad ieškovė nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartojo.
8. Pasisakydama dėl ekspertizės akto vertinimo, kolegija nurodė, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės aktą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė išvadą, kad tai nėra pakankamas įrodymas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimui pripažinti (žalos automobiliams atsiradimui dėl objekto dažymo). Kolegija pažymėjo, kad ekspertizės išvados buvo duotos vadovaujantis medžiagų ir gaminių ekspertizių išvadų skale. Pagal šią skalę buvo duotos tikimybinės išvados, t. y. „didelė tikimybė“ arba „tikėtina“. Taigi, ekspertizės išvadų tikėtinumo laipsnis nėra labai aukštas. Be to, ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumą mažina tai, jog tyrimo objektai ekspertui buvo pateikti praėjus beveik trejiems metams nuo žalos nustatymo. Kolegija taip pat nurodė, kad byloje liko nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės (pateikti įrodymai), kurios leidžia daryti priešingas išvadas, negu nurodo ieškovė, t. y. kad: 1) šalia objekto buvusiam savivaldybės turtui dėl objekto remonto žala nebuvo padaryta, 2) atliekant dažymo darbus gruntas ir dažai gali būti paskleisti maksimaliu 20 metrų atstumu, 3) atlikus bandymus su naudotu objekte dažymo aparatu („Gmax 5900“) už 25 metrų nebuvo rasta jokių purkštų medžiagų dalelių požymių. Byloje nėra ginčo, kad automobiliai, kuriems buvo padaryta žala, nuo objekto stovėjo daug didesniu negu 25 metrų atstumu (apie 200–300 metrų ar apie 500 metrų), o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog žala jiems padaryta dėl objekto dažymo darbų.
9. Kolegija sprendė, kad fotonuotraukos taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar žalos padarymo metu (2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. spalio 28 d.) dažomas objektas buvo uždengtas armuota plėvele.
10. Kolegija nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 ir 6.266 straipsnių nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju žala kildinama ne dėl statinio konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų, bet dėl atsakovės netinkamai atliktų statinio dažymo darbų, dėl ko galimai buvo padaryta žala aplinkiniam turtui. Taigi šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu ieškovė bendrovė „Seesam Insurance AS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovei yra žinoma, kad dėl atsakovės vykdytų darbų žala buvo padaryta stambiu mastu, net 62 automobiliams, tačiau bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nevertino.
11.2. Iš byloje esančių įrodymų yra aišku, kad žala pirmiausia pasireiškė dažų ir dažymo medžiagų poveikiu blizgiems paviršiams. Nėra aišku, ar savivaldybė įvykio teritorijoje turėjo kokio nors materialaus turto, kuriam teoriškai galėjo būti padaryta žala, todėl nėra aišku, kodėl teismai atsakovės pateiktą savivaldybės informaciją apie savivaldybės turtui nepadarytą žalą vertino kaip įrodymą, turintį reikšmės bylai.
11.3. Ieškovė buvo pateikusi fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas tilto dažymo proceso momentas. Iš šių fotonuotraukų galima spręsti, kad tilto dažymo darbų metu jokia armuota plėvelė nebuvo naudota, o dažymo produktai dulkių (dulksnos) pavidalu ne tik slenka nuo dažomo tilto, bet ir kyla į viršų, apačioje stovint (važiuojant) transporto priemonėms.
11.4. Teismai atidžiai vertino atsakovės pateiktą jos iniciatyva atliktą eksperimento aktą dėl galimo medžiagų pasklidimo aplinkoje atliekant darbus, tačiau neįvertino, kad eksperimentas buvo darytas ne tokiomis pat oro sąlygomis.
11.5. Ekspertizės akte nurodyta, kad ant tirtų automobilių rasta dviejų tipų žalios ir rudos spalvos dažų, kurie yra vienodi su Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažų dangos viršutinio sluoksnio žalios spalvos dažais, taip pat rudos spalvos dažų, todėl didelė tikimybė, kad šie dažai ant tirtų automobilių pateko atliekant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbus. Nors ekspertizė atlikta praėjus trejiems metams nuo įvykio ir jos išvados nėra kategoriškos, tai jokiu būdu nemenkina ekspertizės akto kaip įrodymo patikimumo.
12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Švykai“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Atsakovė objekte darbus vykdė tinkamai, teismai, tirdami, ieškovės teigimu, analogiškus skundus, nustatė, kad atsakovė nėra atsakinga už analogišką tariamai padarytą žalą.
12.2. Byloje tiriant šalių pateiktus įrodymus buvo vertinama, ar atsakovės veiksmai dirbant objekte galėjo lemti ieškovės nurodomų automobilių apgadinimą. Tačiau nei ieškovė, nei tretieji asmenys nesugebėjo aiškiai nurodyti tikslaus automobiliams padarytos žalos pobūdžio, tariamai matomų pažeidimų savybių bei tinkamai pagrįsti reikalaujamų atlyginti automobilių remonto išlaidų būtinumo.
12.3. Nėra aišku, kuo remdamasi kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad žala pasireiškė išimtinai tik poveikiu blizgiems transporto priemonių paviršiams. Tiriant tariamos žalos padarymo aplinkybes konstatuota, kad jei dažai atsakovei vykdant darbus būtų pasklidę, žala neabejotinai būtų buvusi padaryta ir visiems aplinkiniams statiniams, pastatams, kelio ženklams ir pan., tačiau nei savivaldybė, nei šalia esančios įmonės atsakovei nepareiškė jokių pretenzijų.
12.4. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo ir tariamai buvo apgadinti automobiliai, neleidžia daryti išvados, kad žala automobiliams buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
12.5. Pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės aktą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė išvadą, kad tai nėra pakankamas įrodymas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimui pripažinti. Ekspertizės akte nebuvo padarytos neabejotinos išvados, kad ant tirtų automobilių būtent rastos medžiagos naudotos atsakovės atliekant darbus objekte. Tai, kad ieškovė kitaip interpretuoja ekspertizės akto išvadas, nesudaro jokių prielaidų teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodymų vertinimo nustatant deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas
13. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. ??? ???
14. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
15. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
16. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
18. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
19. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko) apdraustos transporto priemonės buvo apgadintos, t. y. smulkiomis žalios ir rudos spalvos dalelėmis buvo padengti automobilių kėbulai, stiklai, apdailos juostos ir kitas paviršius. Ieškovė automobilių savininkams išmokėjo draudimo išmokas, jų dydį prilygino savo patirtos žalos dydžiui. Ginčas kilo siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo pakenkta minėtiems automobiliams. Ieškovės teigimu, to priežastis yra atsakovės vykdyti Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbai, kuriuos atsakovė vykdė neužtikrindama saugaus darbo statybos objekte (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktas), todėl dažų dalelės pasklido po aplinką ir padengė netoliese stovinčius automobilius. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, taip pat ir ekspertizės aktą, sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, ir sutiko su atsakovės argumentais, kad ji darbus objekte vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu ir neteisėtų veiksmų neatliko, o ant automobilių ir remontuojamo tilto rastų dažų panašūs komponentai nepatvirtina priežastinio ryšio, nes šių dažų komponentai gali būti randami visuose dažuose.
21. Kasacinis teismas faktinių įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tačiau, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas atlikdami byloje surinktų įrodymų vertinimą (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės atliktų veiksmų teisėtumu ir priežastinio ryšio tarp transporto priemonėms padarytos žalos ir atsakovės veiksmų nustatymu. Sprendžiant dėl šių kasacinio skundo argumentų, aktualūs proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
23. Nors įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.), tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 21 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovė nesilaikė technologinio projekto reikalavimų, kad nėra pateikta jokių pretenzijų dėl atsakovės netinkamai atliekamų darbų ar darbų saugos reikalavimų nesilaikymo, konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo žalą patyrusios transporto priemonės, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab kad tame rajone yra nemažai įvairią gamybinę veiklą vykdančių įmonių.
25. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodo, kad taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra ne tik akivaizdžiai teisei prieštaraujantys veiksmai, kurie šiuo atveju nebuvo nustatyti, nes nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi tilto dažymo darbus nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
26. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas fotonuotraukas, iš kurių matyti galimai atliktų darbų atitiktis teisei. Vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad remontuojama tilto atkarpa buvo apdengta armuota plėvele, tačiau ieškovės pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota, kad tilto dažymo metu jokia armuota plėvelė nebuvo naudota, nevertino. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nėra aišku, kada šios nuotraukos darytos, todėl nėra galimybės nustatyti, kad jose užfiksuoti veiksmai galėjo lemti žalos transporto priemonėms atsiradimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu, tačiau taip pat pažymi, kad vien tai, jog yra matyti, kad tam tikrais atvejais armuota plėvelė nebuvo naudojama, kaip teigia atsakovė, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad žalos padarymo metu armuota plėvelė buvo naudojama. Vadinasi, konstatuoti, kad atsakovės elgesys visais atvejais atitiko tvarkingo ir rūpestingo asmens standartą, nėra pagrindo.
28. Laikydamiesi atsakovės pozicijos, kad dažomas tiltas neginčijamai buvo apdengtas armuota plėvele, bylą nagrinėję teismai atitinkamai vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus, pvz., atsakovės pateiktą UAB „Litmobiles“ raštą, kuriame nurodyta, kad dirbant lauko sąlygomis su medžiagomis: gruntu „Intercure 202“, gruntu „Intergard 475HS“ bei dažais „Interhane 990SG“ RAL6000, kai darbų vykdymo vieta yra uždengta armuota plėvele, jokių apsaugos zonos ribų nėra, kadangi armuota plėvelė nepraleidžia medžiagų dalelių. O beoris dažymo aparatas „Gmax 5900“ minėtas medžiagas leidžia paskleisti maksimaliu 20 metrų atstumu, todėl objektų, esančių didesniu nei 250 metrų atstumu nuo darbų vykdymo vietos, padengimas minėtomis medžiagomis yra techniškai neįmanomas net ir palankiausiomis dažų sklidimo sąlygomis. Kadangi ieškovės nurodytos transporto priemonės stovėjo gerokai didesniu atstumu nuo dažomo tilto, t. y. nuo 200 iki 500 metrų, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad dažų dalelių ant automobilių dėl atsakovės atliekamų dažymo darbų atsirasti negalėjo.
29. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepakankamai pagrįstais bylą nagrinėjusių teismų argumentus vertinant Kauno miesto savivaldybės raštą, patvirtinantį, kad šalia objekto buvusiam savivaldybės turtui žala tilto remonto momentu nebuvo padaryta, kaip neva paneigiantį ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovės naudojami dažai išplito už statybvietės ribų. Vien nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi dėl galimai atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos devynioms transporto priemonėms atlyginimo, panaši žala buvo padaryta ir dar 62 transporto priemonėms, tačiau bylą nagrinėję teismai detaliau šių aplinkybių neanalizavo. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nagrinėdamas analogiškas bylas Kauno apygardos teismas atmetė ieškinius dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovės teiginiai apie tariamai didelį atsakovės apgadintų automobilių mastą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės minimose bylose Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais, jog atsakovė darbus objekte vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei šiose, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinami atsakovės veiksmai kaip atitinkantys tvarkingo ir rūpestingo asmens standartą.
30. Nesant iki galo ištirtų bylos faktinių aplinkybių dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, neužtikrinimo, kad dažai nesklistų aplinkoje) bei pakenkimo transporto priemonėms, t. y. kilusios žalos.
31. Kadangi priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas, kasacinis teismas gali pasisakyti tik dėl teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, aiškinimo ir taikymo.??? Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).
32. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).
33. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino ekspertizės aktą, kuriame buvo konstatuota, kad ant dviejų automobilių rasti dažai yra vienodi kaip ir ant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto, todėl vienu atveju yra didelė tikimybė, o kitu atveju tikėtina, kad dažai ant nurodytų automobilių pateko dėl tilto dažymo darbų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ekspertizės išvadų tikėtinumo laipsnis nėra labai aukštas, be to, objektai tyrimui buvo pateikti praėjus beveik trejiems metams nuo žalos nustatymo. Nors ekspertizės aktas patvirtina, kad dažai ant tirtų automobilių ir tilto yra tos pačios rūšies ir vienodos cheminės sudėties, teismai konstatavo, kad ekspertizės akte nepadarytos neabejotinos išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. ???
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados, yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).???
35. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).
36. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai pagrįstai ekspertizės aktą laikė netiesioginiu įrodymu, tiriamu kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau ekspertizės akte nustatytus duomenis vertindami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, šios nutarties 28 punkte nurodytu raštu, nepagrįstai juos laikė mažiau patikimais. Nagrinėjamu atveju kategoriškos išvados apie transporto priemonėms padarytos žalos atsiradimo priežastį nėra ir praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo žalos atsiradimo momento vargu ar bus galima ją tiksliau nustatyti, todėl teismai išvadą apie tai, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl to negalėjo kilti ir ieškovės nurodyta žala, turėjo padaryti ne tik formaliai ištyrę atsakovės darbų atitiktį patvirtintam technologiniam projektui, bet ir įvertinę įrodymų visetą, leidžiantį daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė, atlikdama objekto dažymo darbus, iš tikrųjų elgėsi tvarkingai ir rūpestingai.
37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl to, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl to nėra priežastinio ryšio su ieškovės nurodytoms transporto priemonėms kilusia žala, padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas byloje pareikštas reikalavimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios aplinkybės turi būti nustatomos iš naujo ir pagal įrodinėjimo rezultatą sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės taikymo, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kadangi byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 16,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Algis Norkūnas
Donatas Šernas
Vincas Verseckas