Civilinė byla Nr. e2-195-910/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus P. R. finansinis reikalavimas ir atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ priešieškinis ieškovui P. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agromena lt“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „VAPB“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.

2.       Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

3.       Ieškovas P. R. (toliau – ir ieškovas, kreditorius) kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agromena lt“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Račkausko AGROTECH“) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant, kad kreditoriaus P. R. finansinis reikalavimas yra 171 100 Eur.

4.       Nurodė, kad bendrovė ir kreditorius 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/08/01 (toliau – ir nuomos sutartis), kurios pagrindu kreditorius už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) per mėnesį išnuomojo atsakovei 255,77 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos) (nuomos sutarties 3.1 papunktis). Nuomos sutarties 3.3 papunkčiu šalys susitarė, kad nuomininkė (atsakovė) įsipareigoja sumokėti nuomotojui (kreditoriui) nuomos mokestį pagal nuomotojo (kreditoriaus) reikalavimą. Kreditorius 2022 m. birželio 30 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 5 (toliau – ir sąskaita), reikalaudamas sumokėti 171 100 Eur nuomos mokestį už patalpas, tačiau atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir liko skolinga kreditoriui 171 100 Eur.

5.       Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Agromena lt“ byloje pareiškė priešieškinį ieškovui P. R., prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia patalpų nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą; 2) P. R. prašymą dėl 171 100 Eur reikalavimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patvirtinimo patenkinti iš dalies – patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant, kad kreditoriaus P. R. finansinis reikalavimas yra 99 107,97 Eur; 3) jeigu nebūtų patenkinti 1 ir 2 reikalavimai, P. R. prašymą dėl 171 100 Eur finansinio reikalavimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patvirtinimo patenkinti iš dalies – patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant, kad P. R. finansinis reikalavimas yra 145 624,75 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ginčo patalpos bendrovei nebuvo reikalingos ūkinei komercinei veiklai vykdyti, todėl nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu: 1) ši sutartis prieštaravo atsakovės veiklos tikslams, t. y. patalpos nebuvo reikalingos bendrovei, kurios pagrindinė veikla buvo statybos darbai ir prekyba degalais; 2) nuomos sutartyje nustatytas 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuomos mokestis neatitiko rinkos kainos; 3) patalpų dalį (205,51 kv. m) atsakovė buvo išnuomojusi UAB „Dilso“, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje (toliau – ir BTA) ir I. G. vidutiniškai po 16,66 Lt (4,82 Eur) už vieną kv. m (t. y. pigiau, nei patalpos buvo išsinuomotos bendrovės), todėl LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje galėtų būti tvirtinamas ne didesnis negu 145 624,75 Eur finansinis reikalavimas. Pažymėjo, kad bendrovė iš patalpų nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Dilso“, BTA ir I. G., gavo iš viso 99 107,97 Eur nuomos mokesčio, kurį būtų gavęs kreditorius P. R., jeigu nuomos sutartis su nuomininkais būtų sudaręs neprisidengdamas bendrove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovės LUAB „Agromena lt“ priešieškinį atmetė ir patenkino kreditoriaus P. R. prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo: LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patvirtino P. R. 171 100 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną antrąja eile pirmuoju etapu.

8.       Teismas nustatė, kad nuomos sutartimi kreditorius atsakovei (bendrovei) išnuomojo 255,77 kv. m patalpas už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) mėnesinį mokestį, t. y. po 19,95 Lt (5,78 Eur) už vieną kv. m. Teismo vertinimu, nors atsakovė nurodė, kad dalį patalpų ji išnuomojo kitiems asmenims už vidutiniškai 16,66 Lt (4,82 Eur) už vieną kv. m, t. y. pigiau nei pati išsinuomojo iš P. R., tačiau atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog reali patalpų nuomos kaina buvo 16,66 Lt (4,82 Eur) už vieną kv. m. Teismas, nustatęs, kad dalį patalpų atsakovė išnuomojo BTA po 23,98 Lt (6,94 Eur) už vieną kv. m, padarė išvadą, jog pastato patalpos nėra lygiavertės ir nuomos kaina priklausė nuo jų išdėstymo, įrengimo ir kitų techninių savybių.

9.       Teismas, įvertinęs pastato patalpų paskirtį (administracinė), nustatė, kad atsakovė išsinuomotų patalpų dalį subnuomojo, tačiau 50,26 kv. m naudojo savo reikmėms, nes UAB „Agromena lt“ dirbo apie 70 darbuotojų, jai nuomojamos patalpos buvo reikalingos pasitarimams, susitikimams, dokumentų pasirašymui ir pan. Teismas pažymėjo, kad už patalpų nuomą atsakovė P. R. nemokėjo beveik dešimt metų, o gautas patalpų subnuomos pajamas naudojo savo veikloje, neturėdama už tai mokėti palūkanų. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo naudinga bendrovei ir atitiko jos veiklos tikslus.

10.       Nustatęs, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė (bendrovė) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį P. R., teismas nusprendė, kad yra pagrindas patvirtinti šio kreditoriaus 171 100 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė LUAB „Agromena lt“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apeliantės priešieškinį ir pripažinti niekine bei negaliojančia UAB „Agromena lt“ ir P. R. 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 2012/08/01 bei jos pagrindu išrašytą 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 05; kreditoriaus P. R. prašymą dėl 171 100 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patenkinti iš dalies – patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant, kad kreditoriaus P. R. finansinis reikalavimas yra 99 107,97 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė, jog patalpų nuomos sutarties kaina neatitiko šių patalpų rinkos kainos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dalį patalpų apeliantė subnuomojo pigiau, nei pati mokėjo už patalpų nuomą, t. y. UAB „Agromena lt“ už patalpų nuomą kreditoriui mokėjo po 19,95 Lt (5,78 Eur) už vieną kv. m, o patalpas kitiems asmenims subnuomojo vidutiniškai už 16,66 Lt (4,82 Eur) už vieną kv. m.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien todėl, jog UAB „Agromena lt“ dirbo vidutiniškai 70 darbuotojų, patvirtina, kad jai buvo reikalingos nuomojamos patalpos. Byloje nėra duomenų, kad subnuomos sutartimis kitiems asmenims neperleista 50,26 kv. m ploto patalpų dalis buvo reikalinga UAB „Agromena lt“ veikloje. Pagrindinė UAB „Agromena lt“ veikla buvo statybos darbai, prekyba degalais. Atsakovė, vykdydama statybos veiklą, naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kuriose buvo laikoma statybinė įranga, transporto priemonės, taip pat vykdavo darbuotojų susirinkimai ir susitikimai. Prekyba degalais buvo vykdoma UAB „Agromena lt“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „Agromena lt“ buveinė buvo įregistruota bendrovei priklausančiose administracinės paskirties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutartimi išnuomotos patalpos apeliantei nebuvo reikalingos.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuomos sutartis UAB „Agromena lt“ buvo naudinga ir atitiko jos veiklos tikslus. Reorganizuojant UAB „Agromena lt“ padalijimo būdu, 2013 m. lapkričio 4 d. buvo įsteigta UAB „Turtas“, kuriai buvo perduotas UAB „Agromena lt“ nekilnojamasis turtas, o UAB „Agromena lt“ liko atsakinga už bendrovių administravimą. UAB „Agromena lt“ perdavus UAB „Turtas“ valdyti ir nuomoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, beveik 10 metų vykdomas P. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų subnuomojimas, administravimas neatitiko UAB „Agromena lt“ veiklos tikslų.

2.                      Kreditorius P. R. atsiliepimu į apeliantės (atsakovės) LUAB „Agromena lt“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apeliantė neįrodė, kad nuomos sutarties kaina neatitiko rinkos kainos. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų apie patalpų nuomos rinkos kainą, o apeliantės apskaičiuota patalpų nuomos kaina (16,66 Lt (4,82 Eur) už vieną kv. m) nepatvirtina vidutinės patalpų nuomos rinkos kainos, nes patalpų dalį apeliantė naudojo savo reikmėms. Apeliantė nutyli, kad patalpų dalis buvo išnuomota BTA po 23,98 Lt (6,94 Eur) už vieną kv. m, t. y. brangiau, nei apeliantė nuomojosi iš P. R..

11.2.                      Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji nesinaudojo subnuomos sutartimis neišnuomotomis patalpomis (50,26 kv. m). Apeliantės argumentai, kad ji statybos ir prekybos degalais veiklą vykdė kitose patalpose, nepatvirtina nuomos sutarties prieštaravimo atsakovės tikslams. Apeliantė iš patalpų subnuomos gaudavo pajamas, nors pati nuomos mokesčio P. R. nemokėdavo, t. y. nuomos sutartis buvo vykdoma apeliantei naudingomis sąlygomis ir atitiko jos interesus.

11.3.                      Apeliantės atskyrimo sąlygose nurodyta, kad UAB „Agromena lt“ atskirto turto, teisių ir pareigų dalies pagrindu įsteigta UAB „Turtas“ vykdys atskirto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto valdymo, nuomos ir turto plėtros veiklą. Nei atskyrimo sąlygos, nei teisės aktai neįpareigojo apeliantės nutraukti sudarytas subnuomos sutartis. Nuomos sutartimi išnuomotas turtas nebuvo ir negalėjo būti perduotas administruoti ir UAB „Turtas“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3.                      Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4.                      Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5.                      Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės LUAB „Agromena lt“ priešieškinis ir į LUAB „Agromena lt“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įrašytas kreditorius P. R. su 171 100 Eur finansiniu reikalavimu. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu ir kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje tvirtinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

6.                      P. R. individuali firma „AGROTECH“ buvo įsteigta 1990 m. gruodžio 20 d. Bendrovės teisinė forma iki 2013 m. sausio 1 d. buvo individuali įmonė, nuo 2013 m. sausio 2 d. – UAB „Račkausko AGROTECH“, nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. – UAB „Agromena lt“. Bendrovės direktorius nuo 1990 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo P. R., nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 20 d. bendrovės direktorė buvo Ukrainos Respublikos pilietė I. N. (21 t., b. l. 63–64).

7.                      UAB „Agromena lt“ (ankstesnis pavadinimas P. R. individuali firma „AGROTECH“), pagal įgaliojimą atstovaujama buhalterės V. P., ir P. R. 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/08/01, kuria P. R. už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) per mėnesį išnuomojo atsakovei 255,77 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (nuomos sutarties 3.1 papunktis). Nuomos sutarties 3.3 papunkčiu šalys susitarė, kad nuomininkė (apeliantė) įsipareigoja sumokėti nuomotojui (kreditoriui) nuomos mokestį pagal nuomotojo (kreditoriaus) reikalavimą (21 t., b. l. 69–70).

8.                      UAB „Agromena lt“, atstovaujama direktoriaus P. R., ir I. G., 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Agromena lt“ išnuomojo I. G. 65,60 kv. m ploto patalpas pastate (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.1 papunkčiu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis yra 1 000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį (21 t., b. l. 87–88).

9.                      UAB „Račkausko AGROTECH“ buvo reorganizuota atskyrimo būdu. UAB „Račkausko AGROTECH“ 2013 m. rugsėjo 5 d. atskyrimo sąlygų (toliau – atskyrimo sąlygos) 2.1 papunktyje buvo nustatyta, kad steigiama nauja UAB „Turtas“, kuri veiks kaip savarankiškas juridinis asmuo ir vykdys atskirto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto valdymo, nuomos ir turto plėtros veiklą. Pagal atskyrimo sąlygų 2.2.1 papunktį atskyrimo metu naujai steigiamai UAB „Turtas“ perduodamas UAB „Račkausko AGROTECH“ nekilnojamasis turtas, nurodytas atskyrimo sąlygų Priede Nr. 1. Pagal atskyrimo sąlygų Priedą Nr. 1 administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotos UAB „Turtas“ (22 t., b. l. 222).

10.                      UAB „Agromena lt“, atstovaujama direktoriaus P. R., ir UAB „Dilso“, atstovaujama direktorės L. R., 2014 m. gegužės 12 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/08/12, kurios pagrindu UAB „Agromena lt“ nuo 2014 m. liepos 1 d. išnuomojo UAB „Dilso“ 74,31 kv. m ploto patalpas pastate (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.1 papunkčiu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis kas mėnesį yra 800 Lt (231,69 Eur) (21 t., b. l. 85–86).

11.                      UAB „Agromena lt“, atstovaujama direktoriaus P. R., ir BTA, atstovaujama direktoriaus T. P., 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/08/26, kurios pagrindu UAB „Agromena lt“ nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. išnuomojo BTA 65,60 kv. m ploto patalpas pastate (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.1 papunkčiu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis kas mėnesį yra 1 300 Lt (376,50 Eur) plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (21 t., b. l. 83–84).

12.                      P. R. 2022 m. birželio 30 d. išrašė apeliantei sąskaitą faktūrą Nr. 5, reikalaudamas sumokėti 171 100 Eur patalpų nuomos mokesčio (21 t., b. l. 71).

13.                      Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2023 m. vasario 8 d. priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3211-674/2023, kuriuo iš skolininkės UAB „Agromena lt“ kreditoriui P. R. priteista 171 100 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (171 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 746,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14.                      Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Agromena lt“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „VAPB“. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.

15.                      Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

16.                      LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2136-496/2025 LUAB „Agromena lt“ atnaujintas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, patenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-3211-674/2023. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2136-496/2025 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 8 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3211-674/2023 ir kreditoriaus P. R. pareiškimą laikė nepaduotu; iš kreditoriaus P. R. LUAB „Agromena lt“ priteisė 2 459,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-454-940/2025 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-3211-674/2023 paliko nepakeistą ir priteisė LUAB „Agromena lt“ iš P. R. 1 613,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

12.       Apeliantė prašė pripažinti sudarytą nuomos sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes, jos įsitikinimu, nuomos sutartis prieštaravo apeliantės veiklos tikslams (patalpos nebuvo reikalingos apeliantei), o nuomos sutartyje nustatytas 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuomos mokestis neatitiko rinkos kainos, be to, patalpų dalį (205,51 kv. m) apeliantė buvo išnuomojusi UAB „Dilso“, BTA ir I. G., todėl, apeliantės nuomone, patalpos jai nebuvo reikalingos ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus atmetė, nes įvertino, kad apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, jog patalpų nuomos kaina neatitiko rinkos kainos, taip pat konstatavo, kad nuomos sutartis apeliantei buvo naudinga, nes ji subnuomojo ginčo patalpas kitiems asmenims, gaudavo pajamas, nors pati nuomos mokesčio kreditoriui (patalpų savininkui) P. R. nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo naudinga apeliantei, atitiko jos veiklos tikslus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

17.                      Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos yra įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai.

18.                      Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą sandorio negaliojimo pagrindą, yra nurodęs, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas pažeistas šio asmens teises ginti pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, ar palikti jam teisę pažeistus interesus apginti kitais teisių gynimo būdais. Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 35 punktas).

19.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Tačiau, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 36 punktas).

20.                      Asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 26 punktas).

21.                      Vadovaujantis teismų praktika, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016, 36 punktas).

22.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto, tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdį, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios jos vykdymo sąlygos, kokie vykdomos veiklos rezultatai prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo metu ir kaip jie keitėsi, jei keitėsi, po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 47–49 punktai).

23.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė nuomos sutarties pagrindu patalpas iš ieškovo nuomojosi už 5 000 Lt (1 448,10 Eur), t. y. po 19,55 Lt (5,66 Eur) už vieną kv. m (21 t., b. l. 69–70). Apeliantė UAB „Agromena lt“ sudarė šias patalpų subnuomos sutartis: 1) 2012 m. rugpjūčio 20 d. su I. G., kuriai buvo išnuomotos 65,60 kv. m ploto patalpos, nuomos kaina už vieną kv. m – 15,25 Lt (4,41 Eur) (21 t., b. l. 87–88); 2) 2014 m. gegužės 12 d. su UAB „Dilso“, kuriai buvo išnuomotos 74,31 kv. m ploto patalpos, nuomos kaina už vieną kv. m – 10,77 Eur (3,12 Eur) (21 t., b. l. 85–86); 3) 2014 m. rugpjūčio 26 d. su BTA, kuriai buvo išnuomotos 65,60 kv. m ploto patalpos, nuomos kaina už vieną kv. m – 19,82 Lt (5,74 Eur) (21 t., b. l. 83–84). Pagal aptartas subnuomos sutartis, vidutinė patalpų nuomos kaina už vieną kv. m buvo 15,27 Lt (4,42 Eur).

24.                      Teisėjų kolegijos įvertinimu, apeliantė deklaratyviai nurodo, kad nuomos sutartis bendrovei buvo nenaudinga ir neatitiko bendrovės veiklos tikslų, kad nuomos sutarties kaina neatitiko rinkos kainos. Apeliantė, kvestionuodama nuomos sutartyje šalių sulygtą patalpų nuomos kainą, nepateikė objektyvių duomenų (pvz. nepriklausomo turto vertintojo parengtos išvados), kurie patvirtintų, kokia buvo ginčo patalpų nuomos rinkos kaina 2012 m. rugpjūčio 1 d. (CPK 12, 178 straipsniai).

25.                      Kiekvieno privataus juridinio asmens tikslas yra užtikrinti šio juridinio asmens veiklos tęstinumą, racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, jog bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Bet koks juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę. Pareiga rūpintis sandorį sudarančio juridinio asmens interesų apsauga kitai sandorio šaliai CK 1.82 straipsnio pagrindu gali būti perkelta tik esant išskirtinėms aplinkybėms – be kita ko, kai sandoris akivaizdžiai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 51 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-163-219/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

26.                      Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė aplinkybės, kad patalpos bendrovei buvo išnuomotos už didesnę nei rinkos kainą, todėl nuomos sutartis negali būti laikoma prieštaraujančia bendrovės veiklos tikslams ir siejama su bendrovės nemokumu, nes nuomos sutartis buvo sudaryta 2012 metais, o bendrovė faktiškai nemokia tapo tik 2022 m. rugpjūčio 8 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132-798/2024, 45 punktas). Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad nuomos sutartis galėjo apeliantei būti akivaizdžiai nenaudinga (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantė dešimt metų naudojosi patalpomis nemokėdama nuomos mokesčio, be to, didelę išsinuomotų patalpų dalį subnuomojo kitiems asmenims ir gavo iš jų subnuomos pajamas (iš viso – 99 107,97 Eur), kurias galėjo naudoti veikloje, suteikia pagrindą daryti išvadą, jog nuomos sutartis buvo naudinga apeliantei.

27.                      Vertindama atskirojo skundo argumentus dėl nuomos sutarties prieštaravimo veiklos tikslams, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų pakeitimo, bet ir dėl sutartinių santykių pasibaigimo. Nors bendrovės pagrindinė veikla buvo statyba ir prekyba degalais, o buveinė buvo registruota patalpose, esančiose Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 84A, tačiau apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad ginčo patalpos jai buvo nereikalingos veikloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad neišnuomota patalpų dalis (50,26 kv. m) galėjo būti naudojama bendrovės veikloje (darbuotojų susirinkimams ir pan.). Susisiekimo požiūriu bendrovės buveinė ir ginčo patalpos buvo nutolusios apie 80 m atstumu (aktuali interneto svetainės nuoroda: (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 

28.                      Apeliantė taip pat nurodo, kad, reorganizavus UAB „Agromena lt“ padalijimo būdu, 2013 m. lapkričio 4 d. buvo įsteigta UAB „Turtas“, kuriai perduotas UAB „Agromena lt“ nekilnojamasis turtas, o UAB „Agromena lt“ liko atsakinga už bendrovių administravimą, todėl beveik 10 metų vykdytas P. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų subnuomojimas, administravimas neatitiko UAB „Agromena lt“ veiklos tikslų.

29.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Turtas“ buvo perduotas UAB „Račkausko AGROTECH“ nekilnojamasis turtas, nurodytas atskyrimo sąlygų priede Nr. 1, tačiau administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotos UAB „Turtas“ (atskyrimo sąlygų 2.2.1 papunktis) (22 t., b. l. 222). Taigi, apeliantė patalpas galėjo subnuomoti tretiesiems asmenims. Kadangi apeliantė nepateikė duomenų, kad neišnuomota patalpų dalis (50,26 kv. m) bendrovei buvo nereikalinga (CPK 12, 178 straipsniai), teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą perkelti juridinio asmens interesų apsaugą kitai sandorio šaliai (nuomotojui), t. y. konstatuoti, jog nuomotojas turi kompensuoti apeliantei už jos priimtus komercinius sprendimus, susijusius su vykdyta veikla.

30.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė bendrovės nemokumo administratorės priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Dėl kreditoriaus P. R. finansinio reikalavimo dydžio

31.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

32.                      Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, kt.).

33.                      Būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

34.                      Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditoriaus P. R. prašymo patvirtinti LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje 171 100 Eur finansinį reikalavimą, kurį kreditorius kildina iš šalis siejusių patalpų nuomos teisinių santykių ir grindžia neapmokėta 2022 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. 05.

35.                      Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bendrovė iš patalpų subnuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Dilso“, BTA ir I. G., gavo iš viso 99 107,97 Eur nuomos mokesčio, kurį būtų gavęs kreditorius P. R., jeigu nuomos sutartis su nuomininkais būtų sudaręs neprisidengdamas apeliante, todėl yra pagrindas patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, t. y. sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą iki 99 107,97 Eur. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

36.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kreditoriui, kuris siekia, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas juridinio asmens nemokumo byloje, tenka pareiga pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius reikalavimo pagrįstumą.

37.                      Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė nuomos sutartį ir bendrovei 2022 m. birželio 30 d. jo išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 05, kurioje už patalpų nuomą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki sąskaitos išrašymo dienos nurodyta sumokėti 171 100 Eur nuomos mokesčio. Nors apeliantė prašo patikslinti kreditoriaus P. R. finansinio reikalavimo dydį, nurodant 99 107,97 Eur, nes tokią sumą apeliantė gavo iš subnuomininkų UAB „Dilso“, BTA ir I. G. už patalpų subnuomą, tačiau, nepripažinus kreditoriaus ir apeliantės sudarytos patalpų nuomos sutarties negaliojančia, apeliantei neįrodžius, jog nuomos sutartyje šalių sulygtas nuomos mokestis neatitiko rinkos kainos, nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl kitokio, nei apskaičiuotas pagal nuomos sutartyje sulygtą nuomos mokestį, kreditoriaus P. R. finansinio reikalavimo dydžio.

38.                      Apeliantė, prašydama patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, iš esmės prašo sumažinti nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomininko teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį (jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita), kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako: 1) iš esmės pablogėja sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba 2) iš esmės pablogėja daikto būklė. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu būtų esmingai pablogėjusios naudojimosi patalpomis sąlygos ar patalpų būklė. Dėl to nėra pagrindo nuspręsti dėl nuomos mokesčio sumažinimo pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatas.

39.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.488 straipsnį išsinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad apeliantė už išsinuomotas patalpas dešimt metų nemokėjo nuomos mokesčio, didžiąją išsinuomotų patalpų dalį subnuomojo ir gavo reguliarias subnuomos pajamas (iš viso – 99 107,97 Eur). Kai yra nustatytos tokios naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybės, patenkinus apeliantės prašymą sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą iki apeliantės gautų subnuomos pajamų, būtų pažeistos nuomos sutarties sąlygos, įtvirtinančios šalių sulygto dydžio nuomos mokesčio mokėjimą, ir kreditoriaus teisėtas lūkestis gauti sutartyje, kuri įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta negaliojančia ar pakeista, nustatyto dydžio nuomos mokestį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sudarytų sandorių pripažinimą negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens bankroto byloje tvirtinimą, ir pagrįstai netenkino apeliantės priešieškinio dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei patvirtino kreditoriaus P. R. finansinį reikalavimą, apskaičiuotą pagal šalių nuomos sutartyje sulygto dydžio nuomos mokestį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.                      Kreditorius P. R. prašo iš apeliantės priteisti 967,40 Eur už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2026 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKS 8789 ir 2026 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą.

43.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Aptartos taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo (paskirstymo) (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

44.                      Kreditoriaus P. R. prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos 2026 m. I ketvirtį, todėl atlygintinam jų dydžiui apskaičiuoti imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 427,60 Eur. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur). Kreditoriaus prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 967,40 Eur – neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis visa apimtimi, todėl priteisiamos kreditoriui iš apeliantės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ (juridinio asmens kodas 162402010) bankroto administravimui skirtų lėšų 967,40 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjos                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                     Asta Pikelienė