Adm. byla Nr. ATP-170-315/2014

                                                                           Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10501-2013-4                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 50.1.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir nubausta 300 (trijų šimtų) litų bauda,

n u s t a t ė :

A. L. nubausta pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad ji 2013-07-17 apie 15.54 val. Didžioji g. 35, Vilniuje, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnės Živilės Stanulevičiūtės nurodymus pateikti dokumentus, žodžiu įžeidė Živilę Stanulevičiūtę sakydama „Ką tu snargle man aiškini, kur noriu ten statau“ ir tuo savo veiksmais įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant proceso tvarką. Pažymi, jog neneigė, kad pareigūnė Ž. Stanulevičiūtė reikalavo patraukti prie geltonos linijos pastatytą automobilį ir šį reikalavimą apeliantė ketino įvykdyti, tačiau tai padarė ne iš kart, o po trumpo pasisveikinimo ir pabendravimo su lauko kavinėje buvusiais draugais. Tiek iš Ž. Stanulevičiūtės, tiek iš jos kolegos M. A. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog paraginta patraukti automobilį ji prie jo priėjo ir ketino atidaryti, tačiau to nepavyko atidaryti, nes nesuveikė automobilio atrakinimo pultelis. Dėl šios priežasties ji negalėjo įvykdyti aptariamo reikalavimo, tačiau po 5 minučių vis dėl atrakinus automobilį, nedelsdama patraukė iš draudžiamos stovėjimo vietos. Šias aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausti D. S. ir M. P.. Be to, nors nutarime nurodoma, kad jos kaltę įrodo nuotrauka, tačiau susipažinus su jos turiniu, galima padaryti priešingą išvadą. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigti apeliantės paaiškinimai, jog patrulė Ž. Stanulevičiūtė apskritai reikalavo pateikti dokumentus. Nors nutarime remiamasi policijos pareigūnų teisme duotais paaiškinimais, susipažinus su jų turiniu, galima įsitikinti, jog ne Ž. Stanulevičiūtė, nei M. A. nenurodė, kad iš nubaustosios buvo reikalaujama pateikti dokumentus.

Skunde taip pat nurodoma, kad pridedama fotonuotrauka patvirtina, kad tarp jos bendravimo su Ž. Stanulevičiūte vietos prie lauko kavinės ir už automobilio esančio šaligatvio yra pakankamai didelis atstumas, todėl negalima besąlygiškai remtis policijos pareigūno M. A. parodymais, jog pastarasis stovėjo salelėje už nubaustosios automobilio ir girdėjo visą pokalbio turinį. Apeliantės teigimu, pridedama fotonuotrauka patvirtina jos bei D. S. parodymus, jog konkrečioje vietoje yra nusistovėjusi automobilių parkavimo praktika, kurią toleruoja konkrečioje Vilniaus Senamiesčio dalyje patruliuojantys policijos ekipažai. Teigia, kad prieš baigdamas bylos nagrinėjimą teismas  patenkino jos atstovo prašymą padaryti pertrauką iki 2013-11-27, kol kitoje to paties teismo jos atžvilgiu nagrinėjamoje vietoje bus priimtas procesinis sprendimas dėl abiejų bylų sujungimo į vieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas protokoline nutartimi nusprendęs nebaigti administracinės bylos nagrinėjimo, teismas tokį savo sprendimą dėl proceso eigos ignoravo. Teisinės analogijos su BPK 369 str. 3 d. prasme buvo esmingai suvaržytos jos procesinės teisės, nes nubaustoji su atstovu neturėjo galimybės pareikšti pozicijos dėl kitos administracinės bylos, kuri, jos manymu, turėjo būti nagrinėjama kartu su šia bei pasakyti baigiamąsias kalbas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių A. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. L. neigia savo kaltę administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., padarymu. .

ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu A. L. paskirta administracinė nuobauda – 300 litų dydžio baudą.

ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Nors apeliantė neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, jos kaltė yra pripažinta ir įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisme apklausta policijos pareigūnė Ž. Stanulevičiūtė parodė, kad dirba VPK patrulių rinktinės vyr. patrule. 2013-07-17 dirbo pagal papildomą patruliavimą, nes Didžioji g. 35, Vilnius, turėjo atvykti svarbus kortežas. Automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) privažiavo prie geltonos ištisinės linijos. Ji nuėjo ir prisistatė, tačiau vairuotoja į ją nereagavo, o lenkėsi sveikintis su M. P.. Policijos pareigūnei paklausus, ar galimą automobilį ten statyti, vairuotoja atsakė, jog galima, nes visada ten stato. Dar kartą paklausus, ar galima automobilį čia statyti, ji atsakė, kad „Ką tu, snarglė, man čia aiškini? Kur noriu, ten statau.“ Policijos pareigūnė nurodė, kad patrauktų automobilį, nes statyti čia yra draudžiama. Jos kolega buvo kitoje gatvės pusėje, girdėjo tokį teiginį, koks yra nurodytas protokole. Po to A. L. ėjo prie savo automobilio, o Ž. Stanulevičiūtė paėjoė arčiau kolegos, nes neturėjo fotoaparato. Pamatė, kad nori atsirakinti, todėl greičiau nufotografuoti galėjo telefonu. A. L. bandė atsirakinti automobilį, sakė, kad neatsirakina, nors prieš tai užrakino ir atrakino, viskas buvo gerai. Galbūt ji suprato, kad šį kartą bus nubausta. A. L. nepateikė dokumentų ir išvažiavo.

Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. A. parodė, kad 2013-07-17 dirbo kartu su kolege Ž. Stanulevičiūte. Nurodė, jog buvo be tarnybinio automobilio. Visą pokalbio esmę girdėjo, buvo uniformuotas. Jo kolegė taktiškai kalbėjo su vairuotoja, prisistatė.

Policijos pareigūnų Ž. Stanulevičiūtės ir M. A. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Skunde taip pat nurodoma, kad policijos pareigūnės Ž. Stanulevičiūtės reikalavimo apeliantė negalėjo įvykdyti, nes nesuveikė automobilio atrakinimo pultelis, po 5 minučių vis dėl atrakinus automobilį, ji nedelsdama patraukė iš draudžiamos stovėjimo vietos, o šias aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausti D. S. ir M. P.. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, jog minėtų liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes jie pažįsta A. L. ir yra suinteresuoti bylos baigtimi.

  Nors skunde nurodoma, kad pridedama fotonuotrauka patvirtina nubaustosios bei D. S. parodymus, jog konkrečioje vietoje yra nusistovėjusi automobilių parkavimo praktika, kurią toleruoja konkrečioje Vilniaus Senamiesčio dalyje patruliuojantys policijos ekipažai, šie argumentai atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog buvo esmingai suvaržytos jos procesinės teisės, nes nubaustoji su atstovu neturėjo galimybės pareikšti pozicijos dėl kitos administracinės bylos, kuri, jos manymu, turėjo būti nagrinėjama kartu su šia bei pasakyti baigiamąsias kalbas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš LITEKO sistemos matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato pareigūno nutarimu A. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį už tai, kad A. L. 2013 m. liepos 17 d. apie 15 val. 54 min. Vilniuje, Didžioji g. 35, paliko stovėti automobilį „BMW“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelio ženklinimo (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) 1.4 punktą (geltona ištisinė linija). Nesutikdama su pareigūno nutarimu patraukti ją administracinėn atsakomybėn, A. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, jog nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi jos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas turėjo būti sprendžiamas kartu ir dėl kito jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad  pažeidimai neturi būti vertinami kaip padaryti, esant idealios sutapties sąlygoms, kadangi pažeidimai buvo padaryti skirtingu metu, be to, šiais pažeidimais yra kėsinamasi į skirtingus objektus.

  Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. neskundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir A. L. skundo netenkino. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantės procesinės teisės nebuvo suvaržytos, vien tik jos nesutikimas su jai priimtais nepalankiais procesiniais sprendimais nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutarimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. L. nuobauda buvo paskirta teisingai ir pagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.    

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                        Arūnas Kisielius