Civilinė byla Nr. 2A-417-368/2014
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00481-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei A. A., išvadą duodančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. sūnui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir priteisti susidariusį 5850 Lt laikotarpio nuo 2012-01-10 iki 2013-06-01 įsiskolinimą, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt. 2013 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 3950 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą. Nurodė, jog sūnus lanko privatų darželį, kur mėnesio mokestis yra 650 Lt. Pažymėjo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 800–900 Lt, nors jos pajamos siekia 650 Lt. Pripažino, kad atsakovas iki vaiko gimimo vaikui nupirko vežimėlį, vonelę, lovytę, o ji pirko drabužėlius ir kitus reikalingus daiktus vaikui. Teigė, kad atsakovo nupirktą vežimėlį vėliau pardavė už 2200 Lt, nusipirko kitą vėžimėlį už 1300 Lt ir likusius 900 Lt panaudojo vaiko poreikiams. Išlaikymo įsiskolinimą prašė dėl to, kad atsakovas 2012 m. sausio ir vasario mėnesiais išlaikymo vaikui neteikė, vėliau nuo kovo mėnesio tik iš dalies mokėjo išlaikymą.
Atsakovas M. K. pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo pateiktą taikos sutartį, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino šalių A. A. ir M. K. pasirašytą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. K. nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-01 iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė 2159,97 Lt laikotarpio nuo 2012-01-10 iki 2013-06-01 išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę sūnui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 233,47 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 773 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Nurodė, kad šalys susitarė dėl kasmėnesinės 400 Lt išlaikymo sumos, todėl sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, skaičiavo 400 Lt kas mėnesį išlaikymo dydį. Nustatė, kad laikotarpio nuo 2012-01-10 iki 2013-06-01 išlaikymo suma, skaičiuojant po 400 Lt, būtų 6800 Lt, tačiau įvertino tai, jog ieškovė sumažino reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą ir prašė priteisti 3950 Lt. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad atsakovas vaikui išlaikyti 2012 m. pervedė 2850 Lt ir nupirko 211,96 Lt vertės drabužėlius, avalynę ir kitus daiktus, sausio mėnesį teikė 400 Lt išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas dėl 2012 m. skolingas vaikui 1138,04 Lt išlaikymą. Nors 2013 metų 5 mėnesių išlaikymas turėjo būti 2000 Lt, atsakovas pagrindė tik 278,07 Lt išlaikymo teikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pardavė atsakovo pirktą vežimėlį ir gavo 2200 Lt, iš kurių 1300 Lt išleido naujam vaikiškam vežimėliui įsigyti, o kita 900 Lt suma jai liko grynais pinigais, sprendė, jog atsakovas prisidėjo 900 Lt suma prie vaiko išlaikymo po vaiko gimimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) M. K. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo nepilnamečiam vaikui priteistas 2159,97 Lt išlaikymo įsiskolinimas, taip pat iš jo valstybei priteistos bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba šias išlaidas sumažinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė materialinės teisės normas. Tvirtina, kad teismas neįvertino iki vaiko gimimo atsakovo išleistų 3150 Lt, kurie buvo skirti vaikui reikalingiems daiktams pirkti. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) A. A. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas 2159,97 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir priteisti iš atsakovo 3550 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai įvertino atsakovo turėtas 490,03 Lt išlaidas, kadangi už šią sumą atsakovas pirko vaikui dovanas. Mano, kad teismas nepagrįstai išskaičiavo 900 Lt, likusius po vaikiško vėžimėlio pardavimo ir naujo pirkimo, nes vėžimėlis atsakovo buvo pirktas iki vaiko gimimo, ir likusieji 900 Lt buvo panaudoti kitam vėžimėliui pirkti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat vaikui skirdavo daugiau lėšų, nei atsakovas.
Atsiliepdama į apelianto apeliacinį skundą, ieškovė A. A. prašo skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime pabrėžia, kad atsakovas vengia atsakomybės, visos lėšos, gautos pardavus vėžimėlį, buvo skirtos vaikui. Pažymi, kad turėjo papildomų išlaidų ir pastaruosius tris mėnesius vaikyti išlaikyti skyrė po 900 Lt.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (ieškovės) A. A. ir (atsakovo) M. K. apeliaciniai skundai netenkintini.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje.
Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką (vaikus), išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).
Nagrinėjamu atveju šalys 2013 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu susitarė, kad atsakovas teiks savo nepilnamečiam vaikui po 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą (2 tomas, 46 b. l.), todėl teismas, įvertindamas ieškovės ieškinio reikalavimus priteisti laikotarpio nuo 2012-01-10 iki 2013-06-01 įsiskolinimą ir teisinį reglamentavimą, pagal kurį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), sprendė, jog laikotarpio nuo 2012-01-10 iki 2013-06-01 išlaikymo suma, skaičiuojant po 400 Lt, siekia 6800 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš šios sumos atėmė 2012 m. sausio mėnesio išlaikymo sumą, kadangi šalys dar gyveno kartu, ieškovė savo skunde patvirtino šias aplinkybes. Buvo įvertintos ir aplinkybės, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog išleido vaiko poreikiams 490,03 Lt (1 tomas, 135–136 b. l.). Ieškovė šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad atsakovas pirko dovanas. Teismas pažymi, kad ieškovės nuomonė nereiškia, jog prieš tai minėtos išlaidos buvo skirtos ne būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ar kad atsakovas neturėjo prieš tai minėtų išlaidų. Be to, atsakovas nepatvirtino ieškovės teiginių, todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Taip šalių kilo ginčas ir dėl kitų atsakovo iki vaiko gimimo turėtų išlaidų. Nors atsakovas teigia, kad iki vaiko gimimo vaiko poreikiams išleido 3150 Lt, teismas pažymi, jog šios lėšos buvo išleistos iki vaiko gimimo šalims gyvenant kartu, todėl negali būti laikomos išankstine vaiko išlaikymo forma, ar vertinamos kaip vėlesnis vaiko kasmėnesinis išlaikymas, kadangi tėvai turi nuolat išlaikyti vaiką, ir ieškovė prašė priteisti laikotarpio, kai atsakovas netinkamai vykdė savo tėvo pareigą teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku, išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau, teismas, įvertindamas aplinkybes, kad ieškovė vėliau pardavė atsakovo pirktą vėžimėlį už 2200 Lt, iš kurių 1300 Lt panaudojo kitam vėžimėliui pirkti, pažymi, jog byloje nėra duomenų apie likusių 900 Lt panaudojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas šia suma prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde ji pati nurodė, kad likusi 900 Lt suma buvo panaudota vaiko poreikiams.
Teismas sprendžia, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, o bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjimu atveju ieškovės ieškinio suma, įvertinus pateiktus reikalavimus, sudarė 263 Lt.
Bylos duomenimis, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) 2013-07-12 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-2313-(7.2091) nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį (1 tomas, 75 b. l.).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 79,5 proc., proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo 209 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei ir nusprendė priteisti 773 Lt dalį valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 tomas, 34 b. l.).
Teismas pažymi, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi šalys gali išspręsti ir susitarti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju valstybės) teisių.
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, pagrįstai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo vertinimu, skundai, įvertinant jų esmę, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Kiti skundų teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius