Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1940-479/2014
Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-11469-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorijos:
121.17.; 122.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų A. H., A. K., N. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Autodoja“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. H., A. K., N. Z., antstoliui A. S. dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo,
n u s t a t ė:
pareiškėja UAB „Autodoja“ pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, jame prašo pripažinti antstolio veiksmus dėl patvarkymų Nr. S1-296053, Nr. S1-296079 ir Nr. S1-296100 vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906 įteikimo neteisėtais. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-08 nutartimi pareiškėjos UAB „Autodoja“ prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906 iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB ,,Autodoja“ skundas dėl antstolio veiksmų ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Teismas sprendė, kad įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir prašyme nurodytas aplinkybes, tikslinga stabdyti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskiruoju skundu A. H., A. K., N. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliančių nuomone, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja skundą motyvavo vien tik tuo, kad antstolis pažeidė raginimų įvykdyti sprendimą įteikimo tvarką, nepateikė jokių faktinių aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiu būdu skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas gali pasunkėti nesustabdžius išieškojimo vykdomosiose bylose. Skolininkas ginčija ne pačius vykdomuosius dokumentus, o tik raginimus dėl jų įvykdymo. Skolininko teisės nebuvo pažeistos, nes raginimus skolininkas gavo ir su jais susipažino. Apeliančių nuomone, nebuvo CPK 144 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo priežastis – skolininko bandymas vilkinti procesą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Autodoja“ prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismui pripažinus, kad antstolio veiksmai dėl skundžiamų patvarkymų įteikimo yra neteisėti, visi kiti antstolio vykdomosiose bylose atlikti veiksmai taip pat būtų skųstini, tokie veiksmai skolininkui sukeltų neigiamų pasekmių. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užkirstas kelias tolesniam teisių pažeidimui bei naujų teisinių ginčų kilimui.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas pateiktas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10, 13 punktai įtvirtina procesinę galimybę teismui imtis tokių prevencinių priemonių ir, nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, rašytinio proceso tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga (CPK 510 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10, 13 punktai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906 sustabdymą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, prašė taikyti todėl, kad pareiškėjai netinkamai buvo įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, dėl ko kiltų naujų ginčų. Pareiškėja turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jai apskundus antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimą vykdymo veiksmų sustabdymas yra tikslingas ir reikalingas (CPK 178, 510 straipsniai).
Pareiškėja, prašydama pripažinti antstolio patvarkymų Nr. S1-296053, Nr. S1-296079 ir Nr. S1-296100 vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906 įteikimą neteisėtu būtinybę sustabdyti tolesnį ieškojimą vykdymo procese 2014-10-06 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais argumentais, padarė prielaidą, jog nesustabdžius tolesnių vykdymo veiksmų, priimto teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl pareiškėjos prašymą tenkino. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta.
Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymo, kiekvienu atveju taikytini ir proporcingumo bei interesų derinimo principai. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jos interesai ar jiems būtų padaryta nepataisoma žala, ir, priešingai, nepagrįstas išieškojimo sustabdymas galėtų neproporcingai pažeisti išieškotojų teises ir teisėtus interesus (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skundo dėl antstolio veiksmų padavimas – negali būti pagrindu pripažinti esant būtinybę stabdyti visus vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų grėsmę pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, kadangi skunde dėl antstolio veiksmų yra keliamas klausimas dėl tinkamo raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimą skolininkui, todėl net ir pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad buvo pažeista raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimo tvarka, jokios grėsmės dėl šio teismo sprendimo neįvykdymo nėra.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos UAB „Autodoja“ skundas dėl antstolio A. S. veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13184-328/2014 atmestas. Nors nurodyta nutartis apskųsta, tačiau šia nutartimi pirmosios instancijos teismas jau konstatavo pareiškėjos skundo nepagrįstumą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ji nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, t. y. jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar taps neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės, – atmetant pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, jo sumokėtas paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštas nebuvo, išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos UAB „Autodoja“ prašymą sustabdyti antstolio A. S. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905 ir Nr. 0010/14/02906, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Teisėjas Marius Dobrovolskis