Civilinė byla Nr. e2-2146-845/20

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27727-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.9.2; 2.6.11.1;

 (S)

3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Gintarei Gumuliauskienei ir S. B.,

atsakovo atstovui adv. Evaldui Pocevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Implamedica“ ieškinį atsakovui UAB „MIR Global“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „MIR Global“ priešieškinį ieškovui UAB „Implamedica“ dėl permokos ir palūkanų priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Implamedica“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo  UAB „MIR Global“ 28.056,79 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-02 tarp šalių buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013001, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo šias prekes priimti ir atsiskaityti. Taip pat nurodė, jog 2015-10-15 tarp šalių buvo sudaryta Sutartis Nr. 2015001 (toliau – Protezų sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir parduoti jam medicininius prietaisus – dantų protezus, o atsakovas - sumokėti už pagamintus protezus. Pažymėjo, jog Pirkimo-pardavimo ir Protezų sutarčių sudarymo bei vykdymo laikotarpiu šalys buvo susijusios įmonės, kadangi ieškovo vienintelis akcininkas ir direktorius S. B. (iki 2019-04-12 buvo vienintelis ieškovo akcininkas) tuo pačiu metu buvo ir atsakovo akcininkas kartu su sutuoktine M. B. bei pagrindinis atsakovo įmonėje dirbantis burnos chirurgas. Tuo tarpu M. B. buvo ne tik atsakovo vienintelė akcininkė kartu su sutuoktiniu S. B., bet ir ieškovo komercijos direktorė, atsakinga už pardavimų vykdymą, komunikaciją su tiekėjais, klientais bei partneriais. Pasak ieškovo, (duomenys neskelbtini) M. B. iniciavo skyrybas su sutuoktiniu S. B. (civilinės bylos Nr. e2-8265-892/2019); iki skyrybų teisminio iniciavimo nurodytos Sutartys buvo vykdomos tinkamai, šalims tarpusavyje bendradarbiaujant, komunikuojant ir tariantis; tačiau iniciavus skyrybas, situacija iš esmės pasikeitė. Pažymėjo, jog atsakovo naujasis vadovas R. R., kurį vienašališkai paskyrė M. B.,  atsakovo vardu atliko du veiksmus: 2019-07-30 pateikė ieškovui pretenziją „Dėl Sutarties Nr. 2015001“ Nr. 20190730-02, kuria informavo, jog ieškovas nesilaiko Protezų sutarties nuostatų, nes nuo 2015-11-03 iki 2019-07-31 išrašytose sąskaitose-faktūrose kai kurių prekių atžvilgiu nurodė didesnes nei Protezų sutartyje numatytas kainas, ko pasekoje atsakovas permokėjo ieškovui 87.669,50 Eur. Ieškovas 2019-08-05 pateikė atsakymą, nurodydamas, jog 2019-07-30 atsakovo pretenzija yra nepagrįsta, nes remiantis Protezų sutarties 4.3 punktu („Šalys susitaria, kad Vykdytojas turi teisę vienašališkai pakeisti šią Sutartį ar jos priedus“) ieškovas turėjo teisę vienašališkai keisti Protezų sutarties kainas, šia teise sąžiningai naudojosi ir informavo atsakovą apie kainų pakeitimus, dėl to negavo atsakovo prieštaravimų (įvertinant, jog tai buvo susijusios įmonės, kurių veiklai faktiškai vadovavo du sutuoktiniai – S. B. ir M. B.). Pasak ieškovo, atsakovas sutiko su tokiais vienašališkai atliktais Protezų sutarties pakeitimais ir apmokėjo visas šiuo pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nereikšdamas pretenzijų dėl jose nurodytų sumų. Pabrėžė, kad šalys yra verslininkai, puikiai išmanantys rinką, kurioje veikia, įskaitant ir perkamos/gaminamos produkcijos kainas; taigi atsakovas pagal nusistovėjusią praktiką buvo informuotas apie atitinkamų kainų pakeitimus, jas žinojo ir su jomis sutiko bei jas apmokėjo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog M. B., kuri šiuo metu eina atsakovo komercijos direktorės pareigas, inicijavus skyrybas, atsakovas pradėjo delsti apmokėti ieškovo pagal Pirkimo-pardavimo ir Protezų sutartis išrašytas sąskaitas, ko pasekoje ieškovas atliko šiuos veiksmus: 2019-08-23, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d. ir Protezų sutarties 4.4 punktu („Sutartis gali būti nutraukta bet kurios Šalies iniciatyva vienai Šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki Sutarties nutraukimo dienos raštu įspėjus kitą Šalį“), vienašališkai nutraukė Protezų sutartį nuo 2019-09-23 (šią dieną laikydamas paskutine Protezų sutartyje numatytų paslaugų teikimo diena), pareikalavo atsakovo sumokėti už Protezų sutartimi suteiktas paslaugas (įskaitant delspinigius) ir nedelsiant grąžinti visas atsakovo dispozicijoje esančias ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios atsakovui buvo perduotos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tuo pačiu ieškovas informavo atsakovą, jog sustabdo savo prievolių pagal Protezų sutartį vykdymą iki tol, kol atsakovas tinkamai atsiskaitys su ieškovu. Nepaisant tai, atsakovas nesumokėjo ieškovui skolos ir negrąžino reikalaujamų prekių, ir toliau didino skolos dydį ieškovui, neapmokėdamas ir kitų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių mokėjimo terminai suėjo. Nurodė, jog atsakovas 2019-08-28 raštu informavo ieškovą, jog įskaito savo neva egzistuojančius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Dėl šių aplinkybių 2019-09-11 ieškovas, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d. ir Pirkimo-pardavimo sutarties 10.3 punktu, savo iniciatyva vienašališkai nutraukė taip pat ir Pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2019-10-11 (šią dieną laikydamas paskutine Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų prekių pardavimo ir paslaugų teikimo diena). Tuo pačiu ieškovas dar kartą pareikalavo sumokėti skolą (su visais mokėtinais delspinigiais) ir grąžinti prekes, kartu nurodydamas, jog atsakovo atliktą įskaitymą vertina kaip neteisėtą ir atliktą be teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, jog ieškovas, siekdamas susigrąžinti savo nuosavybę ir išvengti dar didesnių nuostolių, savo lėšomis 2019-10-21 pasiėmė iš atsakovo buveinės grąžinamas ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes ir prekių priėmimo metu nustatė prekių trūkumą 2.755 Eur sumai. Šiai dienai atsakovo skola su delspinigiais sudaro 28.056,79 Eur.

Atsakovas  UAB „MIR Global“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasikeitus atsakovo vadovui, į pareigas paskirstas naujasis bendrovės direktorius ėmėsi vykdyti savo funkcijas ir peržiūrėti bendrovės sudarytas sutartis. Audituojant bendrovės sudarytas sutartis, buvo pastebėta, jog šalių sudarytų sutarčių pagrindu mokėtinos kainos už implantus ir protezus neatitinka sutarčių nuostatų. Atlikus sutarčių ir sąskaitų analizę nustatyta, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovui 87.669,50 Eur už protezus pagal Protezų sutartį. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, 2019 m. liepos 30 d. atsakovo vadovas kreipėsi į ieškovą su prašymu paaiškinti susidariusią permoką. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo vadovas gavo ieškovo atsakymą, kuris neįtikino atsakovo apie esą žodžiu pakeistas sutartis (nes sutartyse aiškiai buvo nurodyta, kad jos keičiamos tik raštu, Pirkimo-pardavimo sutarties 12.2 p., Protezų sutarties 4.2 p.). Pažymėjo, jog ieškovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo, kad nutraukia Protezų sutartį ir pareikalavo grąžinti esamą skolą. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, informuodamas, jog įskaito skolą ieškovui 24.124 Eur sumai  ir pareikalavo ieškovo sumokėti skolos likutį – 63.545,50 Eur. Nurodė, kad atsakovas atliko įskaitymą įvertinęs susidariusią permoką pagal Protezų sutartį; pabrėžė, jog Protezų sutarties priedas Nr. 2 yra kainoraštis, kuriame nurodyta prekės kaina. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad Protezų sutartis buvo keičiama žodžiu, atsakovo manymu, tai prieštarauja šios sutarties turiniui (4.2 p. nurodoma, jog sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos šalims raštiškai susitarus) ir šalių taikytai praktikai. Protezų sutarties 4.8 p. nurodyta, jog sutartis turi du priedus: Užsakymas – sutartis dantų protezams gaminti – priedas Nr. 1 ir kainoraštis – priedas Nr. 2; prie Protezų sutarties pats ieškovas pateikė papildomus priedus: Priedą Nr. 3 – susitarimą dėl 50% nuolaidos taikymo bei Priedą Nr. 4 – susitarimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Pažymėjo, jog abu šie priedai yra sutarimai dėl sutarties pakeitimo, jie yra rašytinės formos, su šalių parašais. Jau vien ši aplinkybė, pasak atsakovo,  patvirtina, kad tarp šalių neegzistavo praktika apie sutarčių keitimą žodžiu, todėl atsakovas pagrįstai nustatė egzistuojančią permoką. Teigė, jog įskaitymą atliko teisėtai, nes tiek ieškovas turėjo atsakovui, tiek atsakovas ieškovui - teisių ir pareigų, ir šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai. Pasak atsakovo, abu - ieškovas ir atsakovas turėjo piniginio reikalavimo teisę: atsakovas sumokėti skolą, o ieškovas – grąžinti permoką; taigi reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai; taip pat reikalavimai buvo tiksliai apibrėžti pareikalavimo ir įskaitymo metu nurodant konkrečią sumą; abu reikalavimai buvo galiojantys. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas po 2019 m. rugpjūčio 28 d. nepripažino skolos, o tariamas skolų suderinimas yra galimo piktnaudžiavimo teise pasekmė bei neturi teisinės reikšmės. Pasak atsakovo, 2019 m. spalio 17 d. skolų suderinimo akto jis nederino ir atsakovo vadovas šio akto nėra pasirašęs; taigi bendrovė jo nepripažįsta.

Atsakovas UAB „MIR Global“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 63. 545,50 Eur dydžio permoką, 793,88 Eur kompensacinių palūkanų; tuo  atveju, jei teismas pripažintų, kad atsakovo atliktas įskaitymas buvo nepagrįstas, priteisti iš ieškovo 87.669,50 Eur dydžio permoką; taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui pastarojo užsakytas prekes, o atsakovas - šias prekes priimti ir už jas atsiskaityti. 2015 m. spalio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Protezų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir parduoti atsakovui dantų protezus, o atsakovas - sumokėti ieškovui už pagamintus protezus. Pasikeitus MIR vadovui, buvo peržiūrėtos atsakovo sudarytos sutartys ir pastebėta, jog šalių sudarytų sutarčių pagrindu mokėtinos kainos už protezus neatitinka sutarčių nuostatų. Atlikus sutarčių ir sąskaitų analizę, pastebėta, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovui 87.669,50 Eur už protezus pagal Protezų sutartį. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, 2019 m. liepos 30 d. atsakovo vadovas kreipėsi į ieškovą su prašymu paaiškinti susidariusią permoką. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo vadovas gavo atsakymą, kuris nei turinio, nei įrodymų prasme neįtikino apie esą žodžiu pakeistas sutartis (nes sutartyse aiškiai buvo nurodyta, kad jos keičiamos tik raštu: Pirkimo–pardavimo sutarties 12.2 p., Protezų sutarties 4.2 p.). Atsakovo vadovas toliau tęsė šalių tarpusavio teisinių santykių auditą, tikėdamasis, jog pavyks rasti įrodymus, patvirtinančius ieškovo teiginius apie sutarčių pakeitimus. Vis dėlto, įrodymų nebuvo rasta. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo, kad nutraukia Protezų sutartį ir pareikalavo grąžinti esamą skolą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, informuodamas, jog įskaito skolą ieškovui 24.124 Eur, su ieškovo skola atsakovui – 87.669,50 Eur, tokiu būdu užbaigiant atsakovo prievolę ieškovui, ir kartu pareikalavo ieškovo sumokėti skolos likutį – 63.545,50 Eur. Ieškovas permokos negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas permokos atsakovui negrąžino, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl negrąžintos 63 545,50 EUR permokos priteisimo. Rėmėsi nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normomis (CK 6.237 str. 1 d. ir CK 6.242 str. 1 d.). Pažymėjo, jog Protezų sutartimi ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir parduoti atsakovui dantų protezus, o atsakovas - sumokėti ieškovui už pagamintus protezus. Protezų kainos buvo nustatytos Protezų sutarties prieduose. Per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio iki 2019 m. liepos 29 d. ieškovas, pažeisdama Protezų sutartį (Protezų sutarties prieduose 2 ir 3 nustatytą kainodarą) išrašė ir pareikalavo sumokėti 87.669,50 Eur didesnę sumą nei priklausytų pagal minėtą sutartimi nustatytą kainodarą. Pažymėjo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2019 m. liepos 29 d. yra apmokėjęs visas ieškovo išrašytas ir pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Ginčo dėl nurodytu laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo byloje nėra. Pabrėžė, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. liepos 29 d. sumokėjus ieškovui 87.669,50 Eur didesnę sumą nei priklausytų pagal Protezų sutartį, atsakovo turtas sumažėjo, o ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita. Atsakovo teigimu, šalių sudarytose sutartyse aiškiai buvo nurodyta, kad sutartys yra keičiamos tik raštu (Pirkimo - pardavimo sutarties 12.2 p., Protezų sutarties 4.2 p.), tačiau šių pakeitimų nėra; jų nepateikė ir ieškovas. Taip pat nurodė, kad Protezų sutarties 4.3 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai pakeisti sutartį ar jos priedus apie tai informavus atsakovą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos, tačiau atsakovo vadovas jokio pranešimo apie sutarties ar jos priedų pakeitimus nerado; jų nepateikė ir ieškovas. Taigi, ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose mokėtinos kainos už protezus neatitiko Protezų sutarties prieduose numatytos kainodaros, dėl ko ieškovas gavo 87.669,50 Eur didesnę sumą; ši suma laikytina gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu. Pažymėjo, jog atsakovui atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, permokos suma sumažėjo iki 63.545,50 Eur. Atkreipė dėmesį, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas už tam tikras prekes mokėdavo didesnę kainą nei buvo numatyta Protezų sutartyje, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pripažino ir sutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti padidintą kainą už pristatytas prekes. Apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras, atsakovas pasitikėjo ieškovu ir sąskaitų turinio netikrino, todėl nesuvokė, kad moka didesnę kainą, ir neišreiškė valios dėl naujos kainodaros taikymo. Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą kartu pareikalaudamas ieškovo iki 2019 m. rugsėjo 11 d. sumokėti skolos likutį – 63.545,50 Eur. Nustatytu terminu ieškovas permokos negrąžino, todėl iš jo yra priteistinos kompensuojamosios 6 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotinos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki šio priešieškinio pateikimo dienos, t. y. 793,88 Eur (63.545,50 Eur * 76/365 d. * 6%).

Ieškovas UAB „Implamedica“ su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Protezų sutartyje įtvirtinti du alternatyvūs šios sutarties galimi pakeitimo pagrindai: pakeitimas šalių rašytiniu susitarimu (Protezų sutarties 4.2 punktas); ir pakeitimas vienašaliu ieškovo sprendimu (Protezų sutarties 4.3 punktas). Pagal Sutartį, ieškovas (vykdytojas), ketindamas vienašališkai pakeisti Protezų sutarties nuostatas, informuoja atsakovą (užsakovą) apie tokius vienašališkai atliktus Protezų sutarties pakeitimus ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki atitinkamų pakeitimų įsigaliojimo dienos (pastaba: (i) Protezų sutartyje nėra nurodyta informavimo forma, tad ieškovas visada turėjo teisę informuoti apie vienašalius Protezų sutarties pakeitimus bet kokia teisėta forma (žodžiu, raštu ir (ar) konkliudentiniais veiksmais) ir nei viena jų nėra prioritetinė ir privaloma ieškovui; ir (ii) Protezų sutartyje aiškiai nurodyta, jog iš pradžių ieškovo yra vienašališkai atliekami Protezų sutarties pakeitimai, tada – bet kokia forma apie atliktus Protezų sutarties pakeitimus informuojamas atsakovas, ir tik galiausiai atsakovui neišreiškus nesutikimo su tokiais atliktais pakeitimais – tokie vienašališkai atlikti pakeitimai įsigalioja. Pažymėjo, jog Protezų sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovas (užsakovas) turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų tuo atveju, jeigu nesutikdavo su ieškovo vienašališkai atliktais Protezų sutarties pakeitimais, ir tokių aktyvių veiksmų atsakovas (užsakovas) privalėjo imtis likus 10 dienų iki atitinkamų vienašališkai atliktų Protezų sutarties įsigaliojimo dienos. Nesiėmus aktyvių veiksmų, buvo susitarta, jog šalys laikys tokius Protezų sutarties pakeitimus įsigaliojusiais. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinio argumentai, jog Protezų sutartis galėjo būti keičiama išimtinai tik raštu Protezų sutarties 4.2 punkto pagrindu, yra nepagrįsti; Protezų sutarties 4.3 punktas numato kitą specialų Protezų sutarties pakeitimo pagrindą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas, naudodamasis jam Protezų sutarties 4.3 punkte suteikta teise vienašališkai keisti sutarties nuostatas, įskaitant kainas, reguliariai Protezų sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2015-10-15 iki 2019-09-23) vienašališkai keitė Protezų sutartyje numatytas kainas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas bei ieškovo vykdomo verslo poreikius. Toks vienašalis Protezų sutarties keitimas vyko vadovaujantis Protezų sutarties 4.3 punkto nuostatomis bei laikantis tarp šalių susiklosčiusios tokių vienašalių Protezų sutarties pakeitimų vykdymo ir įforminimo praktikos, t. y.: ieškovas, nusprendęs pakeisti Protezų sutartyje numatytas atitinkamas kainas, priimdavo sprendimą dėl jų pakeitimo ir jį įformindavo atsakovui išrašoma PVM sąskaita-faktūra, ją laikydamas kaip tinkamu informavimu apie vienašalį Protezų sutarties pakeitimą Protezų sutarties 4.3 punkte numatyta prasme; ieškovo atsakovui Protezų sutarties pagrindu išrašomose ir pateikiamose PVM sąskaitose-faktūrose ieškovas visada nurodydavo ne trumpesnį nei 30 dienų terminą šiai sąskaitai apmokėti (šį faktą įrodo visos atsakovo prie priešieškinio pridedamos PVM sąskaitos-faktūros), t. y. pareiga (prievolė) šią sąskaitą apmokėti įsigaliodavo tik po 30 dienų, kaip to reikalaujama pagal Protezų sutarties 4.3 punktą. Pažymėjo, jog Protezų sutartyje aiškiai nurodyta sutarties vienašalio pakeitimo forma bei procedūra, kurios buvo laikytasi visą sutarties galiojimo laikotarpį ir kuri šalims buvo priimtina. Pažymėjo, jog atsakovas yra verslo teisinių santykių subjektas, o verslininkams yra taikomi griežtesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovas nuo Protezų sutarties sudarymo (nuo 2015-10-15) iki jos nutraukimo (iki 2019-09-23) nereiškė pretenzijų dėl neva vienašališkai keičiamos Sutarties. Pabrėžė, jog atsakovo įmonė – šeimos verslas, o Protezų sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, atstovaujamo direktoriaus S. B., ir atsakovo, atstovaujamo direktorės M. V.. Ieškovas nesutiko su priešieškinio reikalavimais, grindžiamais nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis, nes nėra visų būtinųjų sąlygų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Kaip minėta aukščiau, ieškovas Protezų sutarties pagrindu įgijo pinigus teisėtai, turėdamas teisinį pagrindą tuos pinigus gauti pagal atliktus vienašalius Protezų sutarties pakeitimus, kuriuos akceptavo pats atsakovas ir sutiko su tokia Protezų sutarties vienašalio pakeitimo forma, niekada nereiškė dėl to jokių pretenzijų, nes pats dalyvavo Protezų sutarties rengime, sudaryme bei pasirašyme, akceptavo be išlygų visas Protezų sutarties sąlygas, įskaitant vienašalio sutarties pakeitimo sąlygą, nurodytą 4.3 punkte, tad privalo jos laikytis; 2) Turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu. Kaip minėta aukščiau, visi pinigai Protezų sutarties pagrindu ieškovo buvo įgyti teisėtai ne vien tik vienašaliais ieškovo veiksmais, bet abipusio šalių sutarimo pagrindu, įskaitant sutarimą dėl vykdytos ir taikytos Protezų sutarties vienašalio keitimo praktikos ir tvarkos. Be to, atsakovas savo neveikimu (neprieštaravimu vienašaliams Protezų sutarties pakeitimams) ir veikimu (pasikeitusios kainos sumokėjimu) taip pat prisidėjo prie šių pinigų teisėto gavimo pagrindo atsiradimo; 3) Turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog neteisėto veiksmo neatliko, tad šiuo atveju apie jokią tyčią ar neatsargumą negali pasisakyti; 4) Turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kaip jau teigė atsakovas savo priešieškinyje, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Tačiau šis išaiškinimas nėra aktualus tarp šalių kilusio ginčo atveju, kadangi atsakovas atliko visus mokėjimus pagal Protezų sutartį, kuriuos pagal sutartį ir turėjo atlikti, nes ieškovas buvo vienašališkai pakeitęs atitinkamas Protezų sutartyje nurodytas kainas ir su tokiais vienašaliais ieškovo pakeitimais atsakovas sutiko; taigi tokių mokėjimų kasacinio teismo jurisprudencijos kontekste negalima laikyti kaip neva mokėjimų už sutarties ribų ir atliktų be pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktus). Pabrėžė, kad visi ieškovo vienašališkai atlikti Protezų sutartyje nurodytų kainų pakeitimai atitiko rinkos sąlygas; ieškovas – privatus verslo subjektas, siekiantis pelno; juolab, kad su Protezų sutarties pakeitimais atsakovas sutiko nereikšdamas prieštaravimo pakeistoms kainoms 4 metus. Ieškovo teigimu, atsakovas niekada neginčijo ieškovo vienašališkai atliktų Protezų sutarties pakeitimų, todėl jie yra teisėti ir galiojantys.

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį - atmesti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; tuo tarpu priešieškinio reikalavimus pilnai palaikė ir prašė juos tenkinti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2013-01-02 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013001, kuria ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti atsakovui (pirkėjui) pastarojo užsakytas prekes, o atsakovas įsipareigojo šias prekes priimti ir už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Sutarties 4.4 p. šalys sulygo, jog laiku neapmokėjus už pristatytas prekes, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną, o Sutarties 4.5 p. nustatė, jog tuo atveju, jei pirkėjas vėluoja apmokėti sąskaitas ilgiau nei 2 mėnesius nuo sąskaitos–faktūros išrašymo dienos, pardavėjas turi teisę nutraukti prekių tiekimą pirkėjui ir pareikalauti grąžinti prekes. Sutarties priede Nr. 1, 2015-01-05, prie Sutarties 2013001, šalys nustatė kainoraštį, apibrėždamos konkrečias implantų sistemas, detalizuodamos prekių pavadinimus, jų pristatymo terminus ir kainas (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos, todėl visus įrodymus aiškiai įvardija ir detalizuoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje). 

Taip pat byloje nustatyta, jog šalys 2015-10-15 sudarė Sutartį Nr. 2015001 (toliau – Protezų sutartis), pagal kurią ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo pagal atsakovo (užsakovo) pateiktą užsakymą pagaminti ir parduoti užsakovui medicininius prietaisus – dantų protezus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už pagamintus protezus Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.11 punktu užsakovas įsipareigojo sumokėti už pagamintus protezus iki datos, nurodytos vykdytojo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje; laiku nesumokėjus už pagamintus protezus, užsakovas įsipareigojo už kiekvieną pradelstą darbo dieną mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties priedais Nr. 2 ir Nr. 3 šalys sulygo dėl protezų kainoraščio; priede Nr. 3 šalys susitarė taikyti nuo 2016-11-01 pagamintiems protezams 50 proc. nuolaidą.

Taip pat nustatyta, jog atsakovas 2019-07-30 raštu dėl Sutarties Nr. 2015001 informavo ieškovą, jog ieškovas nesilaiko 2015-10-15 Sutarties sąlygų, nes jo išrašytose sąskaitose laikotarpyje nuo 2015-11-03 iki 2016-10-31 suteiktų paslaugų kaina neatitiko priedo Nr. 2 įkainių ir ieškovo išrašytose sąskaitose laikotarpyje nuo 2016-11-01 iki 2019-07-31 suteiktų paslaugų kaina neatitiko priedo Nr. 3 įkainių; todėl susidarė permoka 87.669,50 Eur sumai; tokiu būdu atsakovas nurodė, jog yra pilnai apmokėjęs sąskaitose nurodytas sumas bei pridėjo priedą prie siunčiamo rašto, kuriame detalizuotos sąskaitos nuo 2015-11-03 iki 2019-07-29 bei nurodytas permokų skirtumas.

2019-08-05 rašte ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2019-07-30 pretenziją dėl Sutarties Nr. 2015001 Nr. 20190730-02, nurodė, jog 2015-10-15 Sutarties Nr. 2015001, 4.3 p. suteikė vykdytojui (ieškovui) teisę vienašališkai pakeisti Sutartį, informuojant apie tai užsakovą (atsakovą) tiek žodine, tiek rašytine forma; be to, atsakovas per 10 dienų nepareiškė ieškovui, jog nesutinka su pakeitimais, kaip numatyta Sutartyje. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas sutiko su pakeitimais, nes ieškovas išrašydavo pastarajam sąskaitas, kurias jis apmokėdavo nepareikšdamas pretenzijų.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2019-08-23 ieškovas pranešimu informavo atsakovą apie vienašalį 2015-10-15 Sutarties Nr. 2015001 nutraukimą nuo 2019-09-23, vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d. ir Protezų sutarties 4.4 punktu; taip pat šiuo raštu pareikalavo ne vėliau kaip per 5 dienas, t. y. 2019-08-28 sumokėti 4670 Eur skolą ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes, pasirašant prekių perdavimo-priėmimo aktą; ieškovas prie šio pranešimo pridėjo grąžintinių prekių sąrašą.

Atsakovas, reaguodamas į šį pranešimą, 2019-08-28 atsakyme ieškovui nurodė, jog pastarasis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2019-07-29 nepagrįstai, pažeisdamas Protezų sutartį, išrašė sąskaitas didesnei sumai nei nurodyta kainodaroje, t. y. 87.669,50 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas dar neapmokėjo 24.124,00 Eur pagal ieškovo išrašytas sąskaitas, dalis šios sumos – 4700 Eur yra pradelsti mokėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimai ieškovui sudaro 87.669,50 Eur, o ieškovo 24.124,00 Eur atsakovui, prievolės yra vienarūšės ir priešpriešinės, todėl ieškovo mokėtina suma atsakovui yra įskaitoma ir jo skola sudaro 63.545,50 Eur; likusią dalį skolos atsakovas pareikalavo sumokėti per 14 dienų; taip pat atsakovas laikė, kad šiuo įskaitymu apmokėjo 4670 Eur skolą bei grąžintinų prekių kainą.

2019-09-11 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog vienašališkai nutraukia 2013-01-02 pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2019-10-11, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d. ir Sutarties 10.3 punktu. Šiame rašte ieškovas pareikalavo atsakovo ne vėliau kaip iki 2019-09-12 sumokėti skolas pagal abi Sutartis ir grąžinti ieškovui priklausančias prekes. Be to, pranešime aiškiai nurodė, kokios sąskaitos-faktūros ir kokioms sumoms nėra apmokėtos pagal Protezų ir Pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat paprašė grąžinti ieškovui priklausančias prekes; tuo tarpu dėl atsakovo atlikto vienašalio įskaitymo nurodė, jog jis atliktas neteisėtai; atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė iki 2019-09-12 sumokėti skolą pagal Sutartis ir grąžinti prekes; ieškovas pridėjo grąžintinių prekių sąrašą.   

Atsakovas, reaguodamas į ieškovo pranešimą, 2019-09-23 atsakyme nurodė, jog ieškovas 2019-07-30 buvo informuotas atsakovo vadovo pranešimu apie Protezų sutarties pažeidimą ir susidariusią 87.669,50 Eur permoką; būtent šią sumą ieškovas buvo skolingas atsakovui. Atlikus 2019-08-28 įskaitymą, ieškovo skola sumažėjo iki 63.545,50 Eur. Pažymėjo, jog esant tokiam įsiskolinimui, ieškovo prašomos grąžinti prekės (implantai) buvo sulaikytos; prašė skolą padengti nedelsiant.

Taip pat byloje nustatyta, jog šalys 2019-10-17 pasirašė Skolų suderinimo aktą 24.118,98 Eur sumai; aktas pasirašytas atsakovo vyr. buhalterės ir ieškovo finansininko. Taip pat iš 2019-10-17 klientų įsipareigojimų nevykdymo pagal dokumentus matyti, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal išrašytas sąskaitas sudaro 24.118,98 Eur. 2019-10-21 šalys sudarė prekių perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė akte nurodytas prekes.

Taip pat nustatyta, jog atsakovas pateikė 2020-02-04 skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovo atstovas nurodė, jog nesutinka su šiuo aktu, nes 2019-08-28 buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas 24.124,00 Eur sumai, o spalio 22 d. – 2755,00 Eur sumai, todėl atsakovas 2019-12-31 nebuvo skolingas ieškovui; tuo tarpu ieškovo skola sudarė atsakovui 60.790,50 Eur. Nurodytas aktas nėra pasirašytas ieškovo atstovo, be to, ieškovo vyresniojo buhalterio elektroniniame laiške atsakovui nurodyta, jog prašoma ignoruoti 2020-02-04 suderinimo aktą, nes jis buvo išsiųstas per klaidą. Sprendžiant dėl šio akto įrodomosios vertės, teismas negali ignoruoti byloje esančio 2019-10-17 Skolų suderinimo akto 24.118,98 Eur sumai, kurį pasirašė atsakovo vyr. buhalterė ir ieškovo finansininkas; juolab, kad šiame akte nurodytą skolą pagrindžia 2019-10-17 klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus (pagal išrašytas sąskaitas skola sudaro 24.118,98 Eur); be to, 2019-10-17 Skolų suderinimo aktas nėra nuginčytas nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo 2013 m. sausio 2 d. Pirkimo-pardavimo (11.060,92 Eur kartu su delspinigiais) ir 2015 m. spalio 15 d. Protezų sutarčių (13.058,20 Eur kartu su delspinigiais) pagrindais bei prašo priteisti 2.755 Eur už negrąžintas prekes pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, iš viso - 28.056,79 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog nėra skolingas pagal Sutartis, nes atliko įskaitymą; pasak atsakovo, jis buvo permokėjęs ieškovui už prekes pagal Protezų Sutartį; teigė, jog tarp šalių nebuvo susiklosčiusi praktika keisti sutarčių sąlygas žodžiu; pagal Protezų sutartį turėjo būti taikoma 50 proc. nuolaida ir sutarties sąlygos dėl kainos galėjo būti keičiamos tik raštu.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl 2.755 Eur skolos, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo už negrąžintas prekes pagal Pirkimo-pardavimo sutartį. Tai patvirtina atsakovo 2019-09-23 raštas, kuriame jis nurodė, jog ieškovas 2019-07-30 buvo informuotas apie Protezų sutarties pažeidimą ir susidariusią 87.669,50 Eur permoką; būtent šią sumą ieškovas buvo skolingas atsakovui; atlikus 2019-08-28 įskaitymą, ieškovo skola sumažėjo iki 63.545,50 Eur; tačiau esant tokiam įsiskolinimui, ieškovo prašomos grąžinti prekės (implantai) buvo sulaikytos. Pažymėtina, jog 2019-10-21 šalys sudarė prekių perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė akte nurodytas prekes, tačiau ieškovas jų priėmimo metu nustatė trūkumą 2.755 Eur sumai, kurios atsakovas neginčijo. Įvertintina ir tai, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog prekes buvo gavęs pagal Sutartį.

Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškovo vienašališko Pirkimo-pardavimo ir Protezų sutarčių nutraukimo.

Sprendžiant dėl paties atsakovo įsiskolinimo pagal ginčo sutartis fakto, svarbu pažymėti, jog ieškovas pateikė neapmokėtas sąskaitas – faktūras pagal 2013-01-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013001 ir 2015-10-15 Protezų sutartį Nr. 2015001, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2019-07-12 iki 2019-08-19. Pabrėžtina, jog sąskaitos pasirašytos abiejų šalių, atsakovui patvirtinant, jog jis prekes gavo, pretenzijų dėl prekių kainos nepareiškė. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai 2019-10-17 Skolų suderinimo aktas 24.118,98 Eur sumai ir 2019-10-17 klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus patvirtina, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal išrašytas sąskaitas sudaro 24.118,98 Eur. Svarbu pažymėti, jog skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių - atsakovo vyr. buhalterės ir ieškovo finansininko. Be to, teismas negali ignoruoti ir atsakovo 2019-08-28 atsakymo ieškovui, kuriame jis pripažino, kad nėra apmokėjęs ieškovui 24.124,00 Eur pagal pastarojo išrašytas sąskaitas, todėl atsakovas nurodė, kad jo reikalavimai ieškovui sudaro 87.669,50 Eur, o ieškovo - 24.124,00 Eur atsakovui; tokiu būdu atsakovas ieškovo mokėtiną sumą atsakovui įskaitė, nurodydamas, kad jo skola sudaro 63.545,50 Eur. 

Atsakovas nagrinėjamoje byloje atsisako apmokėti ieškovo išrašytas sąskaitas, teigdamas, jog ieškovas pažeidė 2015-10-15 Protezų sutartį, tiek išrašydamas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015-11-03 iki 2016-10-31, kadangi suteiktų paslaugų kaina neatitiko priedo Nr. 2 įkainių, tiek išrašydamas sąskaitas laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2019-07-31, nes suteiktų paslaugų kaina neatitiko priedo Nr. 3 įkainių, dėl ko susidarė 87.669,50 Eur permoka. Tokiu būdu atsakovas teigė, jog yra pilnai apmokėjęs sąskaitose nurodytas sumas. Tuo tarpu atsakovas neginčijo Pirkimo-paradavimo sutarties vykdymo, jos sąlygų, todėl teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės pasisako tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas, o būtent dėl Protezų sutarties vykdymo.  

 Pažymėtina, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje atsakovas teigė, jog Protezų sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog ieškovas nesilaikė Sutarties sąlygų pakeitimo tvarkos: Protezų sutartis buvo keičiama žodžiu, o tai prieštaravo Sutarties 4.2 p. ir šalių taikytai praktikai; pasak atsakovo, byloje esantys Sutarties priedai vertintini kaip susitarimai dėl sutarties pakeitimo, jie buvo sudaryti raštu ir tai patvirtina, kad tarp šalių neegzistavo praktika apie sutarčių keitimą žodžiu.

Sprendžiant ar šalys laikėsi Protezų sutarties keitimo tvarkos, svarbu išanalizuoti Sutarties sąlygų, reglamentuojančių jos keitimo tvarką, turinį bei tarp šalių šiuo atžvilgiu susiklosčiusią praktiką. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir jos vykdymo tvarkos, ginčas kilo tik dėl Protezų sutarties vykdymo.  

Pažymėtina, jog Protezų sutarties 4 dalyje šalys sulygo dėl dvejopos sutarties sąlygų pakeitimo tvarkos, o būtent: Sutarties 4.2 punktu susitarė, jog Sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos šalims papildomai raštiškai susitarus; o Sutarties 4.3 punkte šalys nustatė, jog vykdytojas (ieškovas) turi teisę vienašališkai pakeisti Sutartį ar jos priedus; apie Sutarties ar jos priedų pakeitimus vykdytojas informuoja užsakovą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos; laikoma, kad užsakovas sutinka su pakeitimais, jei jis likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos vykdytojui nepraneša, jog su vykdytojo siūlomais pakeitimais nesutinka. Taigi, iš šių Sutarties sąlygų seka, jog šalys nustatė alternatyvius Sutarties pakeitimo būdus: abiejų šalių sutarimu ir vienašališkai; Sutarties 4.2 punkte šalys apibrėžė privalomą rašytinę sutarties pakeitimo formą esant abiejų šalių išreikštai valiai; tuo tarpu vienašališką Sutarties sąlygų pakeitimo formą (raštu ar žodžiu) šalys įtvirtino dispozityvia nuostata (Sutarties 4.3 p.), palikdamos tai jų diskrecijai ir suteikdamos teisę atsakovui per 30 dienų pastaboms dėl pakeitimų pareikšti iki jų įsigaliojimo likus 10 dienų. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog Sutarties 4.3 punkto nuostata, įtvirtinanti teisę vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ieškovo iniciatyva, nenustatė imperatyvios rašytinės formos sutarties pakeitimui. Pažymėtina, jog nurodytos sutarties sąlygos buvo akceptuotos atsakovo ir jis ketverius metus su šiomis sąlygomis sutiko, apmokėjo ieškovo išrašytas sąskaitas pagal Sutartį, pretenzijų ar pastabų dėl vienašalio kainų pakeitimo nepareiškė. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog CK 6.183 str. 2 d. numato, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis ta aplinkybe, jog nesant raštiško susitarimo sutartis negali būti pakeista, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. 

Taip pat atsakovas šalių prievolę įforminti Protezų sutarties pakeitimus raštu grindė Sutarties 4.5 punktu, kuris nustatė, jog visi šalių su Sutartimi susiję tarpusavio pranešimai pateikiami raštu. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog Sutarties sąlygos yra aiškinamos santykyje su visu sutarties turiniu, neišimant atskiros sąlygos iš bendro konteksto; todėl būtina atriboti reikalavimus šalių pranešimams ir sutarties sąlygų pakeitimui, nagrinėjamoje byloje – vienašaliam sutarties sąlygų pakeitimui ieškovo iniciatyva (Sutarties 4.3 p.). Teismo vertinimu, šalių pranešimai, susiję su Sutarties vykdymu, negali būti tapatinami su sutarties sąlygų pakeitimu; be to, įvertintina ir tai, kad šalys Sutarties 4.5 p. aiškiai apibrėžė pranešimo formą (raštu), tuo tarpu vienašaliam sutarties pakeitimui imperatyvo nenustatė.

Taigi, išanalizavus Sutarties turinį santykyje su konstatuotomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti tiek 2015-10-15 Protezų sutartį, tiek jos priedus, įskaitant prekių kainą (Sutarties 4.3 p.); tuo tarpu atsakovas dėl to turėjo teisę reikšti pastabas ar pretenzijas, nes Sutartis tai numatė. Šios bylos kontekste pabrėžtina, jog Sutarčių sąlygos nėra aiškinamos statiškai, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes - šiuo atveju tiek Protezų Sutarties, tiek pirkimo-pardavimo sutarties dalykus – implantai ir dantų protezai. Pažymėtina, jog ginčo sutarčių prieduose nurodytas tik prekių kainininkas; tačiau objektyviai vertinant ekonominius veiksnius ir pokyčius šalyje, teismui nekyla abejonių, jog prekių kainos, ypatingai odontologijos srityje, keturių metų laikotarpyje keitėsi. Taigi, būtų nelogiška ir neprotinga prisirišti prie 2015 m. ir 2016 m. kainininko; todėl verslo santykiuose yra visiškai pagrįsta ir tikėtina, jog ieškovas iš pradžių taikė 50 proc. nuolaidą, o vėliau nusprendė parduoti protezus rinkos kaina.

Spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusios praktikos, susijusios su Sutarties pakeitimais, teismas negali ignoruoti šių aplinkybių: 1) atsakovas ketverius metus akceptavo ieškovo išrašytas sąskaitas ir jas apmokėjo, nereikšdamas pretenzijų dėl jose nurodytų sumų; 2) tiek Pirkimo-pardavimo, tiek Protezų sutartys buvo sudarytos ir vykdomos tarp susijusių įmonių; iš registro išrašo matyti, jog M. B. nuo 2008-08-28 iki 2018 m. spalio mėn. ėjo ieškovo komercijos direktorės pareigas, taip pat nuo 2008-07-17 iki 2015-09-10 bei nuo 2019-03-18 iki 2019-07-04 – buvo atsakovo direktore; taigi, akivaizdu, jog ji kontroliavo Sutarčių vykdymą ir prekių kainos, kuriomis atsakovas įsigijo protezus pagal išrašytas sąskaitas – faktūras, jai objektyviai buvo žinomos ir priimtinos; juolab, kad protezų kainos keturis metus nebuvo ginčijamos, jos buvo akceptuotos atsakovo. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog šalis siejo tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo santykiai, todėl ginčijami Sutarčių pakeitimai objektyviai galėjo būti įforminti žodžiu (atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį). Vien tos aplinkybės, jog atsakovas prekes pagal ieškovo išrašytas sąskaitas priėmė, per 4 metus nepareiškė pretenzijų dėl protezų kainos, leidžia teismui spręsti, jog tai atitiko abiejų šalių valią. Be to, svarbu pabrėžti, jog privatiniams santykiams yra būdingas dispozityviškumo principas, kuris leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę, kokia forma įgyvendinti Sutarties sąlygų pakeitimą; nagrinėjamoje byloje šalys paliko tai spręsti savo nuožiūra, ir tai laikytina normalia verslo praktika, juolab, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių įmonių – jų vadovai ir akcininkai buvo sutuoktiniai. Tuo tarpu ginčai tarp šalių kilo tuomet, kai tarp šalių vadovų (taip pat ir akcininkų), susiklostė asmeniniai konfliktiniai santykiai dėl prasidėjusio skyrybų proceso.  

Be to, sprendžiant, kokia buvo susiklosčiusi praktika tarp šalių dėl ginčo sutarčių vykdymo, teismas įvertina nagrinėjamoje byloje ir liudytojų parodymus, o būtent:

liudytojas M. J., nuo (duomenys neskelbtini)dirbantis ieškovo bendrovės (duomenys neskelbtini)ir atsakingas už jos darbo organizavimą, teismo posėdyje parodė, jog sutartys bendrovėje buvo sudaromos raštu, kainos nurodytos prieduose; patvirtino, jog prekių kainos buvo didesnės, jei skubos tvarka buvo gaminami protezai; taip pat parodė, kad kainos buvo derinamos su administratoriumi ir vėliau jau nuolaida nebuvo taikoma, tačiau pretenzijų dėl to negavo. Tai pat liudytojas parodė, jog kainos buvo derinamos su M. B.;

liudytojas V. K., dirbantis (duomenys neskelbtini) ir teikiantis buhalterines paslaugas ieškovui, patvirtino, jog 2019-10-19 skolų suderinimo aktas buvo paruoštas pagal buhalterinius likučius;

liudytoja M. B., nuo (duomenys neskelbtini) einanti atsakovo vadovo pareigas, teismo posėdyje parodė, jog ginčo sutarčių sudarymo metu ji ėjo komercijos direktorės pareigas ieškovo įmonėje; patvirtino, jog ji rengė ginčo sutartis; pripažino, jog šalys buvo susiję įmonės. Taip pat liudytoja parodė, jog M. J. išrašydavo neteisingai sąskaitas, o M. V. jas apmokėdavo. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) prasidėjo skyrybų procesas tarp jos ir S. B., būtent tuomet buvo pakeistos kainos, ji buvo informuota, jog nuolaidos nebebus taikomos, nors ji tam prieštaravo; taip pat patvirtino, jog siunčiamų sąskaitų turinys jai buvo žinomas, tačiau pretenzijų raštu ieškovui nepateikė;

liudytoja M. V., einanti (duomenys neskelbtini) pareigas ieškovo įmonėje nuo (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje parodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) atsakovo įmonėje, o nuo (duomenys neskelbtini); patvirtino, jog prekėms buvo taikoma 50 proc. nuolaida, tačiau nuo 2018 m. nebetaikė nuolaidos. Parodė, jog susitarimas dėl nuolaidos buvo pasiektas todėl, jog buvo įsigyta atsakovo įmonė tikslu pasiekti finansinį stabilumą, nes atsakovui trūko apyvartinių lėšų; pasak liudytojos, toks susitarimas buvo laikinas. Taip pat liudytoja parodė, jog sutarčių pakeitimai ir pan. buvo derinami žodžiu, nes abi įmonės buvo susiję; taip pat parodė, jog M. B. buvo atsakinga už pardavimus, tiekimą, sandorius; dėl skolų suderinimo akto parodė, jog įmonių finansininkai juos pasirašė.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus liudytojų parodymus santykyje su bylos faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog jie yra nuoseklūs, prieštaravimų juose nenustatyta, esminėse detalėse jie sutapo, be to, juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas sprendimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog byloje yra konstatuota, kad ginčo - Pirkimo-pardavimo ir Protezų sutarčių - sudarymo bei vykdymo laikotarpiu šalys buvo susijusios įmonės, kadangi ieškovo vienintelis akcininkas ir direktorius S. B. ((duomenys neskelbtini) buvo vienintelis ieškovo akcininkas) tuo pačiu metu buvo taip pat ir atsakovo akcininkas kartu su sutuoktine M. B.; tuo tarpu nurodytų Sutarčių sudarymo ir galiojimo metu M. B. buvo ne tik atsakovo vienintelė akcininkė, bet ir ieškovo komercijos direktorė; ji rengė ginčo sutartis ir buvo atsakinga už jų vykdymą; be to, sprendžiant dėl skolos fakto pagal ieškovo išrašytas sąskaitas teismas teisiškai reikšmingais pripažįsta M. B. parodymus apie tai, jog ji teismo posėdyje patvirtino, kad buvo informuota apie tai, jog  nuolaidos nebebus taikomos, taip pat ji pripažino, kad ieškovo siunčiamų sąskaitų turinys jai buvo žinomas, tačiau pretenzijų ji dėl to nepareiškė.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, atsakovo atsisakymas apmokėti pagal ieškovo išrašytas sąskaitas teigiant, jog sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai nurodant didesnį įkainį (kadangi nebuvo raštiško sutarties pakeitimo įforminimo), - vertintinas kaip prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir tarp šalių susiklosčiusiai praktikai. Be to, atsakovo pozicija dėl egzistuojančios skolos ieškovui vertintina kaip nenuosekli ir kaip siekis išvengti prievolių vykdymo: 2019-08-28 atsakyme ieškovui atsakovas pripažino, kad nėra apmokėjęs pastarajam 24.124,00 Eur pagal išrašytas sąskaitas.

Taip pat atsakovas atsisakė apmokėti ieškovui pagal jo išrašytas sąskaitas tuo pagrindu, jog jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teigiant, jog atsakovas pagal Protezų sutartį permokėjo ieškovui 87.669,50 Eur.

Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovo atliktas įskaitymas atitiko įstatymo nustatytas sąlygas. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 str.1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat, ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Taigi, viena iš būtinų sąlygų įskaitymui atlikti – egzistavimas šalių priešpriešinių prievolių, t. y. kiekviena iš šalių kitai turi turėti tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę, ir šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Byloje konstatuota, jog 2019-10-17 šalys pasirašė Skolų suderinimo aktą, šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi, teismui nėra aišku, kokiu pagrindu (o būtent kokios realiai ieškovo egzistuojančios prievolės atsakovui) atsakovas atliko įskaitymą. Juolab, kad byloje nustatyta, jog Protezų sutarties 4.3 p. suteikė teisę ieškovui keisti protezų kainas vienašališkai, suteikiant galimybę atsakovui reikšti dėl to pastabas. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs protezų kainas nėra, priešingai – atsakovas ketverius metus priimdavo sąskaitas iš ieškovo ir jas pilnai apmokėjo, nepareiškęs jokių pretenzijų. Juolab, kad ir pati M. B. teismo posėdyje paliudijo, jog sąskaitų turinys su pakitusiomis kainomis jai buvo žinomos, tačiau pretenzijų ji dėl to nereiškė. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog atsakovas 2019-08-28, tuomet kai atliko įskaitymą, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, o ieškovas neturėjo prievolės atsakovo atžvilgiu pagal Protezų sutartį. Nesant priešpriešiniams reikalavimams, teismas dėl kitų sąlygų įskaitymui atlikti nepasisako, nes kitų sąlygų buvimas yra sąlygotas šalių priešpriešinių prievolių fakto egzistavimo. Taigi, darytina išvada, jog nebuvo sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti; atsakovas įskaitymą atliko neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, įtvirtinančias būtinas sąlygas (sine qua non), šiuo atveju - šalių priešpriešinių prievolių egzistavimas, įskaitymui atlikti.

CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tai yra vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Šalys, sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.200 str., įtvirtinantis sutarčių vykdymo principus, taip pat numato, jog šalys turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į šias nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovui kyla pareiga atsiskaityti pagal ieškovo išrašytas sąskaitas tiek pagal Protezų, tiek pagal Pirkimo-pardavimo Sutartis; taip pat teismas įvertina, kad ginčo, jog atsakovas prekes gavo, nėra. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia iš atsakovo pagal 2013 m. sausio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartį 11.060,92 Eur skolos ir 787,84 delspinigių (Sutarties 4.4 p.) bei pagal 2015 m. spalio 15 d. Protezų sutartį 13.058,20 Eur skolos ir 394,83 Eur delspinigių (Sutarties 3.11 p.) bei 2.755 Eur už negrąžintas prekes pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, iš viso - 28.056,79 Eur.  

Dėl priešieškinio

Atsakovas teigė, jog yra permokėjęs ieškovui 87.669,50 Eur už protezus pagal Protezų sutartį, todėl jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė ieškovui pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, informuodamas, jog įskaito 24.124,00 Eur skolą ieškovui ir reikalauja sumokėti skolos likutį – 63.545,50 Eur. Kadangi ieškovas nesumokėjo atsakovui nurodytos permokos, prašė ją priteisti CK 6.237 str. 1 d. ir CK 6.242 str. 1 d. pagrindais. Pasak atsakovo, protezų kainos buvo nustatytos Protezų sutarties prieduose; per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio iki 2019 m. liepos 29 d. ieškovas, pažeisdamas Protezų sutartį (o būtent sutarties prieduose 2 ir 3 nustatytą kainodarą) išrašė ir pareikalavo sumokėti 87.669,50 Eur; tuo tarpu rašytinio Sutarties pakeitimo šalys neatliko. Pasak atsakovo, jo turtas sumažėjo, o ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita.

Sprendžiant dėl šių teiginių, teismas pažymi, jog iš esmės jau buvo pasisakyta sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, o būtent – dėl Protezų sutarties vienašalio pakeitimo ir dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo; todėl teismas nesikartoja ir vadovaujasi išdėstyta savo pozicija, tačiau papildomai pažymi, jog pats atsakovas tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdyje pripažino, jog apmokėjo visas ieškovo išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2019 m. liepos 29 d. Nors atsakovas teigė, jog apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras, jis pasitikėjo ieškovu ir sąskaitų turinio netikrino, todėl nesuvokė, kad moka didesnę kainą, - teismas sprendžiant dėl tokio pobūdžio teiginių teisiškai reikšmingomis pripažįsta aplinkybes, jog santykiai buvo susiklostę tarp juridinių asmenų – verslininkų, siekiančių pelno; CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai, tuo tarpu verslininkams yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas negali ignoruoti byloje konstatuoto fakto, jog atsakovas akceptavo ginčijamas sąskaitas net ketverius metus ir dėl to pretenzijų nereiškė. Tokiu būdu, akivaizdu, kad atsakovas suprato ir privalėjo suprasti, kokio turinio sąskaitas jis priėmė ir kokias sumas apmokėjo. Pažymėtina, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir apmokėdamas gaunamas sąskaitas, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Be to, teismas įvertina ir aplinkybę, jog dabartinė atsakovo vadovė M. B. rengė ginčo sutarties projektą, veikė kaip komercijos direktorė, kuri tiesiogiai buvo atsakinga už ginčo sutarčių vykdymą, jų kontroliavimą, todėl objektyviai suvokė (juolab, yra įgijusi teisinį išsilavinimą, tai ji patvirtino teismo posėdyje), kokias sumas moka ieškovui pagal išrašytas sąskaitas; juolab, kad ir teismo posėdyje M. B. parodė, jog šalys buvo sulygę dėl 50 proc. nuolaidos protezams, tačiau prasidėjus skyryboms, kainos buvo pakeistos, ji apie tai žinojo; be to, ji patvirtino, jog siunčiamų sąskaitų turinys jai buvo žinomas, tačiau pretenzijų raštu ieškovui nereiškė. Taip pat ir liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, jog prekėms buvo taikoma 50 proc. nuolaida, tačiau toks susitarimas buvo laikinas ir tai buvo žinoma. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo, kaip verslo subjekto, teiginiai, jog, apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras, jis netikrino jų turinio ir nesuvokė, kad moka didesnę kainą, vertintini kaip nerūpestingo ir neatidaus civilinių santykių dalyvio, prieštaraujantys sąžiningai verslo praktikai; taigi, atsakovas, atlikdamas nurodytus veiksmus, prisiėmė galimas pasekmes (CK 1.137 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog teismas išsamiai pasisakė, kodėl atsakovo atliktas įskaitymas neatitiko įstatymo reikalavimų (CK 6.130 str.1 d.).    

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XX skyriaus normos, kurios iš esmės yra bendrojo teisės principo ,,iš neteisės negali atsirasti teisė“ išraiška. Nepagrįsto praturtėjimo institutas nustato bendrąsias civilinės teisės subjektų pareigas grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą (arba turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko) bei atlyginti neteisėtu nesąžiningu praturtėjimu padarytus nuostolius tam, kieno sąskaita buvo įgytas turtas ar nesąžiningai praturtėta. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatas, teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti prašomų priteisti sumų iš atsakovo 2013 m. sausio 2 d. Pirkimo-pardavimo ir 2015 m. spalio 15 d. Protezų sutarčių pagrindais. Teismas išsamiai pasisakė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atsakovui kilo pareiga atsikaityti. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normų nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Transgesta Servis“ v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010).

Taip pat, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (28.056,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, jam priteistinos iš atsakovo jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 632 Eur žyminio mokesčio ir 5929 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, taip pat į advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismo vertinimu, tai yra protingos, būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pažymėtina, jog atstovė pateikė išsamią detalizaciją jos patirtų išlaidų bei apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Atmetus atsakovo priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 str.).

Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „MIR Global“, į. k.: 301794709, ieškovo UAB „Implamedica“, į. k.: 300588617, naudai 26.874,12 Eur skolos ir 1182,67 Eur delspinigių, iš viso – 28.056,79 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkiasdešimt šešis Eur ir 79 euro centus), 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (28.056,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6561,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „MIR Global“, į. k.: 301794709, į valstybės biudžetą 5,15 Eur (penkis Eur ir 15 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja            Lijana Visokavičienė