Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-983-56-2009].doc
Bylos nr.: 2A-983-56/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-983-56/2009

Teisėja      J. Vėgelienė                                                                                         Proc. sprendimo kategorijos:30.10;             

                                                                                                                121.15;121.18;121.21

 

                                                               

                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                         N U T A R T I S

                                                    2009 m. lapkričio 16  d.

                                                               Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

               kolegijos pirmininko                                         Petro Jaržemskio

                           kolegijos teisėjų                                                 Danutės Kutrienės

                                                                                                       Dalios Kačinskienės 

                          sekretoriaujant                                                    Ritai Kurganovaitei

                           dalyvaujant ieškovui                                           A. B.

                           atsakovo atstovams                                              I. Š., J. Ž.

                          teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo patenkintas A. B. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.

           Kolegija, išnagrinėjusi bylą

                           n u s t a t ė:

                           I.Ginčo esmė

Ieškovė A. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jai teisę pasinaudoti 1992 m. tėvo V. B. vardu sumokėtos 19 968 vienkartinių išmokų sumos – 199,68 Lt vertės ½ dalies įskaitymo galimybe, įsigyjant 241 kv. m sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog  1992 m. tėvo V. B. vardu privatizuotas šeimos gyvenamas 7 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais šeima nutarė įsigyti (duomenys neskelbtini) valdos žemės sklypo dalį – 546 kv. m. Už šį sklypą tėvo V. B. vardu sumokėta ieškovei ir jos seseriai priklausančiais 19 968 investiciniais čekiais, tačiau žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės tėvas V. B. mirė 1996 m. butą (duomenys neskelbtini), padalinus į du butus, ieškovei teko butas (duomenys neskelbtini).  Ieškovės tėvai V. B. ir T. B. buto privatizavimo ir investicinių čekių už žemės sklypo dalį mokėjimo metu buvo santuokoje, todėl jie buvo lygiateisiai buto (duomenys neskelbtini), savininkai ir už žemės sklypo valdos sumokėtų 19 968 investicinių čekių jungtinės nuosavybės savininkai. Visą už žemės sklypo dalį sumokėtų investicinių čekių vertę paveldėjo ieškovės motina, kuri 2007-05-21 notarės patvirtintu pareiškimu sutiko, kad jos paveldėtų 199,68 Lt vertės sumokėtų vienkartinių išmokų ½ dalis būtų įskaityta ieškovei įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį.

               Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija,  atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko.

               Nurodė, kad ieškovės tėvas 1995 m. dovanojimo sutartimi dovanojo ieškovei 61/100 buto (duomenys neskelbtini), dalį, po tėvo mirties buto 39/100 dalį paveldėjo ieškovės motina T. B. 1996-11-22 mainų sutartimi ieškovė su motina butų dalimis apsikeitė, 1997-01-10 butas padalintas į dvi dalis. Remdamiesi  LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nurodė, kad pinigai gali būti įskaityti tais atvejais, kai gyvenamasis namas įsigytas iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos sklypą vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notariškai patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Atsakovų nuomone, ieškovė minėtomis išmokomis pasinaudoti negali, nes 39/100 buto yra įsigytos ne iš V. B., o V. B. notariškai patvirtinto sutikimo įskaityti sumokėtas įmokas nėra. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad butas įgytas V. B. ir T. B. jungtinės nuosavybės teise, pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas tik V. B., dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanojamo buto dalis priklauso V. B. privačios nuosavybės teise. Po V. B. mirties ieškovė atsisakė savo dalies į palikimą – vienkartinę išmokų dalį T. B. naudai, todėl negali pretenduoti į tą patį turtą dar kartą.

Atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko.

            Nurodė, kad po 1996-11-22 mainų sutarties su motina ieškovė neteko galimybės įskaityti V. B. sumokėtas vienkartines išmokas už žemės sklypą, kadangi mainėsi ne su V. B. (išmokas išmokėjusiu asmeniu), bet su T. B.. Įrodymų, kad 7 kambarių butas 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgytas jungtinės nuosavybės teise kartu su T. B., nėra. Ieškovė net įrodžiusi šį faktą nesukeltų teisnių pasekmių, nes ieškovė paveldint tėvo turtą atsisakė jai priklausančios vienkartinių išmokų dalies T. B. naudai.

                II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28  d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Ieškovei A. B. pripažinta teisė pasinaudoti 1992 m. tėvo V. B. vardu sumokėtos 19 968 vienkartinių išmokų sumos – 199,68 Lt vertės ½ dalies įskaitymo galimybe, įsigyjant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį; Iš atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos, į.k. 188601845, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 8870492, lygiomis dalimis priteistos 100 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Teismas pažymėjo, kad remiantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų  kitos paskirties valstybinės žemės  sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktu, tais  atvejais,  kai  gyvenamasis  namas įsigyjamas (įsigytas) iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Jeigu už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta visa mokėjimo metu nustatyta žemės sklypo kainos suma, kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.)  papildomai nemokamas.

Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad T. B. notariškai patvirtintas sutikimas įskaityti V. B. sumokėtas vienkartines išmokas ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį neturi teisinės reikšmės.

Teismas konstatavo, kad T. B. ir V. B. santuoka įregistruota 1951-03-19, ji nutraukta nebuvo, o turtas pagal Santuokos ir Šeimos santuokos kodekso 21 straipsnį įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl buto esančio (duomenys neskelbtini), kuris privatizuotas vieno iš sutuoktinių, t.y. V. B. vardu, ir vienkartinės išmokos, kurias V. B. sumokėjo už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laikytini V. B. ir T. B. bendrąja jungtine nuosavybe (1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII – 847 Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 2 p.).

Teismas sprendė, kad po V. B. mirties T. B. priklausė  ½ dalis  santuokoje įgyto turto kaip kitą sutuoktinį pergyvenusiai sutuoktinei, likusią ½ dalį santuokoje įgyto turto T. B. po V. B. mirties paveldėjo, mirusiojo vaikams atsisakius palikimo į jiems priklausančią palikimo dalį, todėl atsisakiusi palikimo, ieškovė nebegali pakartotinai to paties turto paveldėti, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovė nesiekia įgyvendinti savo teisių į palikimą, t.y. ginčo dalykas yra ne paveldėjimo, bet privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis teisiniai santykiai. Ieškovė siekia nusipirkti (privatizuoti) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, įskaitant už sklypą sumokėtas vienkartines išmokas.

              Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus teismas padarė išvada, jog vienkartinės išmokos, sumokėtos už ketinamą privatizuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausė V. B. ir T. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl 2007-05-21 notariškai patvirtintas sutikimas, jog 199,68 Lt įmokų už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sumokėtų vienkartinėmis išmokomis V. B., būtų įskaityta lygiomis dalimis A. B. ir O. G., atitinka 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų  kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p. reikalavimus.

  Nurodytais argumentais teismas ieškinį tenkino.

              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

  Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

  Nurodo, kad įstatymų leidėjas Vyriausybės nutarime Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ įsakmiai nurodo, kad vienkartinės išmokos gali būti užskaitytos tik tada, kai butas įgytas iš asmens, kuris sumokėjo vienkartines išmokas (2.4 p.). Ieškovė minėtomis LR Vyriausybės nutarimo nuostatomis galėtų pasinaudoti, jei būtų įgyvendinusi dvi salygas, gyvenamąjį namą ar jo dalį būtų įsigijusi iš savininko, sumokėjusio įmokas už žemės sklypą vienkartinėmis išmokomis arba jei turėtų minėto asmens  notariškai patvirtintą sutikimą. Nė vienos iš minėtų salygų  ieškovė neatitinka, kadangi ji 1996-11-22 mainų sutartimi 61/100 buto dalį perleido, o 39/100 buto dalis, kuri šiuo metu yra atskiras  turtinis vienetas,  įsigijo ne iš V. B.. Notariškai patvirtinto sutikimo įskaityti V. B. sumokėtas įmokas ieškovė taip pat nepateikė.

Teismo išvadą, kad butą, kaip bendrąją  dalinę nuosavybę valdė  V. B. ir T. B. paneigia 2004-10-28 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį visos įmokos už žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), yra paveldėtos T. B., todėl  iki 2004-10-28 T. B. nebuvo  įmokų už žemės sklypą savininkė ir nevaldė jų bendrąja jungtine nuosavybe kartu su savo vyru V. B., o paveldėjo jas po vyro mirties kaip asmeninį jo turtą.

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad butas privatizuotas vieno iš sutuoktinių vardu ir vienkartinės išmokos, kurias V. B. sumokėjo už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laikytini V. B. ir T. B. bendrąja jungtine nuosavybe, nes minėta išvada paneigiama 1995-03-08 dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ir 1995-06-06 dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini), pagal kurias V. B. 61/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę perleido A. B., todėl perleidęs nuosavybės teisę jis negalėjo buto dalies valdyti nuosavybės teise.

Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pasisakė tik dėl pirminio privatizavimo ir neanalizavo tolimesnių sandorių turinčių esminę reikšmę bylai. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl 1996-11-22 mainų sutarties Nr. 2-7071, kuria A. B. ir T. B. pasikeitė  joms priklausančiomis buto dalimis.  Butas 1997-01-10, buvo padalintas į du atskirus butus: A. B. priklausantį, unikalus (duomenys neskelbtini) ir T. B. priklausantį unikalus (duomenys neskelbtini). 1999-04-01 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. perleido O. G. nuosavybės teisę į minėtą butą. Be to, pagal 2004-10-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovė atsisakė paveldėtų vienkartinių įmokų dalies T. B. naudai, nors pagal teisės aktus galėjo jas paveldėti. Ieškovei nepasinaudojus savo teise, leidimas jomis pasinaudoti pažeistų teisingumo principą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti bei panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

            Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą pakeisti jo procesinę padėti ir įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir apie tai nepasisakė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje bei rezoliucinėje dalyje priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreipėsi į atsakovą, kuris priiėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas negali turėti įtakos  Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovą.  Nurodo, kad nepakeisdamas netinkamos šalies tinkama, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio nuostatas, todėl teismas nustatęs, kad byloje įtrauktas netinkamas atsakovas, jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus privalėjo atmesti.

             Ieškovė A. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės keliamo reikalavimo,  pripažinti ieškovės teisę pasinaudoti 1992 m. tėvo V. B. vardu sumokėtos 19 968 vienkartinių išmokų sumos – 199,68 Lt vertės ½ dalies įskaitymo galimybe, įsigyjant 241 kv. m sklypą (duomenys neskelbtini).

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

            Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas atmestinas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bei juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog  sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys išvadomis bei argumentais ir  pirmos instancijos teismo sprendimo argumentų nebekartoja.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos  apeliacinio skundo argumentu, jog teismas ieškovės reikalavimui netinkamai  taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų, naudojamų  kitos paskirties valstybės žemės salygų, pardavimo ir nuomos Taisyklių 2.4 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad  minėtos taisyklės  neaprėpia visų situacijų, kurios  pasitaikė sprendžiant valstybinės žemės pardavimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp V. B. ir A. B. susiklostė dovanojimo  teisiniai santykiai, o vėliau ieškovei A. B. atsirado paveldėjimo teisė ir tarp V. B. šeimos narių susiklostė teisiniai paveldėjimo santykiai.

Esminė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad V. B. už 546 kvadratinių metrų žemės  sklypą, yra sumokėjęs 19968 vienkartinių išmokų sumą, tačiau  dėl mirties  negalėjo baigti minėto žemės sklypo privatizacijos. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytinos Taisyklių 2.3 punkto nuostatos numatančios įpėdinio teises, kadangi, pagal  Taisyklių 2.4 punkto prasmę, suvokiama, kad notarinė vienkartinių išmokų perleidimo tvarka turėjo būti taikoma asmenims, kurių nesieja giminystės ryšiai.

Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad už norimą lengvatine tvarka privatizuoti žemės sklypą yra sumokėta nustatyto dydžio  mokesčio suma, o kaip šia suma disponuos ją paveldėję asmenys-tai šių asmenų, o ne atsakovo, Vilniaus  apskrities viršininko administracijos, teisė.

Nurodytais argumentais atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos  apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  apeliacinio skundo ir atsakovo procesinės padėties.

Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti 2001 m. birželio  14 dieną įsakymu Nr. 194 (Žinios  2001 Nr.52-1852;2002, Nr. 70-2945;2003 Nr. 45-2033; 2004 Nr. 104-3860; 2008 Nr. 150-6122) nustato, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdydama jai pavestus uždavinius, metodiškai vadovauja atkuriant piliečių  nuosavybės teises į žemę, rengia žemės reformos žemėtvarkos  projektus vykdant žemės  privatizavimo, bei kitus žemėtvarkos darbus, kontroliuoja šių darbų vykdymą.

Pagal ,,Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 25 punktą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo Apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos  teismo sprendimas negali turėti įtakos  Nacionalinės  žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos  teisėms ir pareigoms. Kadangi atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos  kėlė  netinkamos šalies  pakeitimo klausimą, o  ieškovė nesutiko su netinkamos šalies  pakeitimu į tinkamą, pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 3 dalimi, bylą  nagrinėti iš esmės ir ieškinį, Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti teisėjų kolegijos nurodytų  argumentų pagrindu.

Esant  nurodytoms aplinkybėms,  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  sprendimo dalis, kuria ieškovės  ieškinys patenkintas atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, naikintina ir ieškovės ieškinys  Nacionalinei  žemės tarnybai, atmestinas.

Laikytina, kad 100 Lt bylinėjimosi išlaidos  ieškovei atlygina atsakovas, Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, valstybei priteistinos  8,70 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Atsakovo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos  apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės A. B. ieškinys patenkintas, atsakovo Nacionalinės  žemės tarnybos  prie Lietuvos Respublikos  Žemės ūkio ministerjos atžvilgiu ir ieškovės ieškinį, Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, atmesti.

Priteistas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai padidinti iki 100 Lt.

Priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, valstybei 8,70 Lt  bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

            Kolegijos pirmininkas                                                                     Petras Jaržemskis

 

             Teisėjos                                                                                           Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                     Dalia Kačinskienė