Administracinė byla Nr. eA-746-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00171-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, inicijuojant valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1046), tikslinimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 22 pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai).
3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. atsakovui pateikė prašymą organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie Pastatų, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Pažymėjęs, kad atsakovas nustatytu terminu neparengė jokio atsakymo, pareiškėjas nurodė, kad Administracija Sprendimu informavo Bendrovę, jog buvo nuspręsta nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui valstybiniuose miškuose, numatant žemės sklypo formavimą adresu (duomenys neskelbtini).
4. Bendrovės teigimu, Administracija Sprendime nenurodė nė vienos teisės aktų normomis pagrįstos priežasties netenkinti prašymo. Sprendimas yra grindžiamas tik pamąstymais apie miškų ir rekreacinių teritorijų svarbą miestui. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimas bei aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos, todėl ji gali savo nuožiūra spręsti, ar tenkinti prašymą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūros inicijavimo.
5. Pareiškėjas pabrėžė, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija turi paisyti teisėtumo reikalavimų, o jų priimti sprendimai būtu pagrįsti teisės normomis, sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
6. Pareiškėjas pastebi, kad jam nebuvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, kuriame, kaip Administracija teigia, palaikomas jos siekis išlaikyti kuo žalesnį Lietuvos pajūrį. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos teiginiai, jog miškai yra skirti viešai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privatizavimui ir privačių poreikių tenkinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pastatai yra poilsio paskirties, o suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas būtų nustatytas būtent kaip rekreacinės teritorijos. Pareiškėjas neturi tikslo mažinti miško ploto ar aptverti teritoriją savo privatiems tikslams, todėl atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės miškingumas yra mažesnis nei 50 proc., todėl nėra pagrindo tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Pagal teisės aktus būtent Administracija kreipiasi į Aplinkos ministeriją ir teikia siūlymus dėl miškų plotų tikslinimo.
7. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis ir pabrėžė, kad jo tikslas – formuoti žemės sklypą, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu (prie teisėtai pastatytų pastatų). Todėl skundžiamame atsakyme nurodytas apribojimas dėl teritorijos 50 proc. miškingumo (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.) pareiškėjui netaikomas. Taip pat pareiškėjui netaikomi Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyti apribojimai.
8. Pareiškėjas pabrėžė, jog kreipdamasis į atsakovą su prašymu organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą, siekia įgyvendinti savo, kaip Pastatų savininko, teises. Šiuo metu, kol prie Pastatų nėra suformuotas žemės sklypas, pareiškėjas neturi galimybės net gauti leidimą statinių remontui. Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir pareigą tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomus statinius pagal tiesioginę jų paskirtį, ko nėra galimybės įgyvendinti nesuformavus prie jų žemės sklypo.
9. Pareiškėjo vertinimu, jokiuose teisės aktuose nėra numatytas draudimas vykdyti prašomas administracines procedūras, o analogiškais atvejais atsakovas priima skirtingus administracinius sprendimus, t. y. Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos įrankio (toliau – ir REGIA) duomenimis, Šventosios gyvenvietėje, kur yra valstybinės reikšmės miškų, kitų pareiškėjų prašymus tenkina ir sklypai yra formuojami. Miškų įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai siekiama prie teisėtai pastatyto pastato suformuoti žemės sklypą jo eksploatavimui. Prie pareiškėjo pirminio prašymo Administracijai buvo pridėtas Aplinkos ministerijai pavaldžios Valstybinės miškų tarnybos raštas, kuriame patvirtinta, kad pareiškėjo atveju teisės aktai numato galimybę tikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą. Taigi, Administracijos teiginiai, kad Bendrovės siekiami tikslai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams yra nepagrįsti. Vadovaujantis teisės aktais, atsakovas turi pareigą inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą ir užtikrinti, kad Bendrovė turėtų galimybę įgyvendinti įstatymuose numatytą teisę suformuoti žemės sklypą prie Pastatų, todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) Bendrovei pateikto rašto turinio akivaizdu, jog minėta įmonė neprieštarauja, kad Pastatų eksploatavimui būtu suformuotas žemės sklypas. Bendrovės siekiamas tikslas neprieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms.
11. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Administracija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schema (toliau – ir Schema). Vadovaujantis Schemos sprendiniais, pareiškėjui priklausantys Pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniuose taip pat yra nurodyta, kad teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“ patvirtintus Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos (toliau – ir Miškų tvarkymo schema) sprendinius ginčo teritorija patenka į II grupės, specialiosios paskirties miškų, rekreacinių miškų plotus, miesto parkai kategoriją. Ginčo teritorijoje esantys miškai yra skirti viešajai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privačių poreikių tenkinimui.
13. Administracija atkreipė dėmesį, kad teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patenka į gamtinio karkaso teritoriją. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ar stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė: bendro teritorijos miškingumo didinimas, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, želdinių apsauga ir įveisimas kelių sanitarinės apsaugos zonoje, agrarinėse ir urbanizuotose teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje miškingumas nesudaro 50 proc., t. y. teritorija nėra miškinga, todėl yra tikslinga didinti, o ne mažinti miškų plotus.
14. Atsakovas pažymėjo, kad Miškų įstatymas draudžia paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas nėra numatytas bendruose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Sprendime Bendrovei buvo išaiškinta, kad Bendrojo plano sprendiniuose žemės sklypų formavimas valstybiniuose miškuose nėra numatytas. Pažymėta, jog Schema ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
15. Administracija pabrėžė, kad pagal teisės aktus planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) to paties ar aukštesnio lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Numatomi detaliojo plano tikslai prieštarauja Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos ir Bendrojo plano sprendiniams bei siekiui išsaugoti pajūrio miškus, išlaikyti kuo žalesnį Lietuvos pajūrį, todėl Administracija Sprendimu nusprendė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti savo nuožiūra. Urėdija paaiškino, kad Bendrovei priklausantys Pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ Urėdijai yra pavesta vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miškų ištekliais. Tuo pačiu nutarimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) buvo pavesta suformuoti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba kitus specialiuosius ar detaliuosius planus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, perduoti įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje valstybinės reikšmės miško žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl Urėdija neturi pozicijos nagrinėjamu klausimu.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytą poziciją.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Talša“ skundą atmetė.
19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
19.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pareiškėjas nuosavybės teise valdo poilsio paskirties pastatus, 1 kultūros ir švietimo paskirties pastatą, 2 negyvenamosios paskirties pastatus ir kiemo statinį; visi minėti statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini).
19.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. atsakovui pateikė prašymą inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano teritorijos prie Pastatų koregavimo procedūrą. Prašyme teigiama, jog projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prašymas yra grindžiamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis.
19.3. Bendrovė 2021 m. lapkričio 12 d. Administracijai pateikė raginimą pateikti atsakymą į jos 2021 m. spalio 12 d. prašymą, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Administracijos direktorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pradėti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai ji atmesti. Administracija 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (4. 17.E) D3-3728 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Bendrovę, kad ji spręsdama 2021 m. spalio 12 d. prašymo pagrįstumo klausimą kreipėsi tarnybinės pagalbos į Aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, atsakymas į prašymą bus parengtas susipažinus su minėtų institucijų atsakymais.
19.4. Bendrovė 2022 m. sausio 3 d. Administracijai dar kartą pateikė raginimą parengti atsakymą į prašymą organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą. Administracija 2022 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui. Sprendime nurodoma, kad pagal Schemą ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie, remiantis Miškų tvarkymo schemos sprendiniais, priskirti II grupės „Specialiosios paskirties miškai, rekreacinių miškų plotai, miško parkai“ kategorijai. Miškų tvarkymo schemos aiškinamajame rašte teigiama, kad rekreaciniai miško sklypai – tai rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 ha ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra. Miestų parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio nei 3 ha ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra. Sprendime akcentuojama, jog minėti sprendiniai patvirtina, kad ginčo teritorijoje esantys miškai yra skirti viešajai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne privatizavimui ir privačių poreikių tenkinimui. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais teritorija adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, juose žemės sklypų formavimas valstybiniuose miškuose nėra numatytas. Sprendime teigiama, kad pareiškėjos prašyme nurodomi projekto tikslai prieštarauja Miškų tvarkymo schemos ir Bendrojo plano sprendiniams bei siekiant išsaugoti pajūrio miškus, išlaikyti kuo žalesnį Lietuvos pajūrį, Administracija nutarė nepritarti teritorijų planavimo proceso inicijavimui valstybiniuose miškuose.
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Bendrovė siekia inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimą tikslu, kad jai priklausančių Pastatų eksploatavimui valstybinio miško teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas, o atsakovas Sprendimu atsisakė organizuoti teritorijų planavimo procesą, motyvuodamas aplinkybe, jog projekto tikslai prieštarauja Bendrojo plano ir Miškų tvarkymo schemos sprendiniams
21. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsniu, Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, pažymėjo, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.
22. Teismo vertinimu, minėtas teisinis reguliavimas juridiniams asmenims suteikė teritorijų planavimo iniciatyvos teisę ir jie gali Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui pateikti prašymą organizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimą. Savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą priimti sprendimą tenkinti prašymą arba jį motyvuotai atmesti. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, jeigu jo nagrinėjamo metu nustatoma, kad jo tikslai prieštarauja įstatymams ar kitų teisės aktų reikalavimams arba (ir) patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
23. Buvo nustatyta, kad pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį ginčo teritorija patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos, tarp jų – teritorijos su dideliu želdinių kiekiu; minėtos teritorijos skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (aiškinamajame rašte), patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54, ginčo teritorija patenka į kvartalą Nr. 10 ir yra urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Pagal kvartalo brėžinį (duomenys neskelbtini), teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai – moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams.
24. Iš Schemos ir Miškų tvarkymo schemos grafinių sprendinių turinio buvo matyti, kad ginčo teritorija yra priskirta valstybinių miškų teritorijai; Miškų tvarkymo schemoje nurodoma, kad Bendrovei priklausantys statiniai patenka į „II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai. Miesto miškai“ teritoriją. Miškų tvarkymo schemos aiškinamajame rašte nurodoma, jog rekreaciniai miško sklypai – rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektarų ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga. Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Teismas atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punktu, miškų tvarkymo schemos yra priskiriamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
25. Teismo vertinimu, Bendrovė siekia, kad valstybinio miško teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas, skirtas eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, numatant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
26. Teismas apžvelgė Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pabrėžė, kad Pastatai yra 662,14 m atstumu nuo Baltijos jūros kranto. Buvo konstatuota, kad Miškų įstatymo nuostatos numato galimybę paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai miško žemėje ketinama suformuoti žemės sklypą, skirtą teisėtai pastatyto pastato eksploatavimui, tačiau draudžiama tai daryti miško žemėje, esančioje arčiau nei vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros kranto, jeigu atitinkamų teritorijų formavimas nėra numatytas Bendrojo plano sprendiniuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose.
27. Teismas vertino, kad Bendrojo plano ir Miškų tvarkymo schemos sprendiniuose nėra numatyta galimybė paversti valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis, todėl darė išvadą, jog atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad inicijuojamo teritorijų planavimo proceso tikslai prieštarauja patvirtintiems bei galiojantiems kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas pakartojo, kad Administracijos direktorius turi imperatyvią prievolę atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, jeigu nustatoma, kad jo tikslai prieštarauja kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
28. Buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl tos pačios teritorijos žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), galimybės yra pasiakęs ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 ir akcentavęs, jog minėtas žemės sklypas yra tik kelių šimtų metrų atstumu nuo Baltijos jūros, šioje teritorijoje taikomas imperatyvus draudimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis.
29. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas neteisėtas ir pareiškėjo skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją organizuoti Detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, inicijuojant valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą.
30. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
31. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas pastebi, jog nėra ginčo dėl to, kad jis turi byloje aptariamos teritorijos planavimo iniciatyvos teisę (kartu ir reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje).
33. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį ginčo teritorija patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos, tarp jų - teritorijos su dideliu želdinių kiekiu. Teismas taip pat nurodė, kad minėtos teritorijos skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms; Detaliajame plane (aiškinamajame rašte), teritorija patenka į kvartalą Nr. 10 ir yra urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Pagal kvartalo brėžinį teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), priskiriama rekreacinei paskirčiai - moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams. Taigi, skundžiamame sprendime teismas konstatavo, viena vertus, kad ginčo teritorija (duomenys neskelbtini), pagal Bendrąjį planą patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos, kita vertus, kad pagal Detalųjį planą ginčo teritorija patenka į kvartalą Nr. 10 ir yra urbanizuota, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio.
34. Pareiškėjas tvirtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17–18 straipsnius detaliuosiuose planuose detalizuojamas savivaldybės lygmens bendrasis planas. Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir Detaliuoju planu, darytina išvada, kad ginčo teritorija (duomenys neskelbtini), nors ir priskirta miškų ūkiui, be kita ko, yra gyvenamoji, o pagal kvartalo brėžinį ši teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai, moteliams, kempingams, vasarnamiams ir kt.
35. Teismas visiškai neanalizavo reikšmingų aplinkybių, t. y. tai, jog pareiškėjo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai, virtuvė, prausykla ir kt. statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti dar 1967 metais. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šių statinių teisėtumą. Minėtuose išrašuose nurodyta, kad pareiškėjo statinių paskirtis – poilsio, t. y. rekreacinė, pareiškėjui priklausantys poilsio statiniai yra mediniai su karkasu, maždaug 25 kv. m, t. y. jie yra vasarnamiai, kuriuose šaltuoju metų laiku gyventi nėra sąlygų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), jau 55 metus teisėtai atlieka šiai teritorijai planavimo dokumentais priskirtą išimtai tik rekreacinę funkciją – sudaro sąlygas žmonių poilsiui šiltuoju metų laiku.
36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas ignoravo ir kitas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes – pareiškėjo poilsio pastatai ginčo teritorijoje (t. y. tame pačiame valstybiniame miške) yra ne vieninteliai; REGIA žemėlapyje užfiksuota, jog greta pareiškėjo poilsio pastatų stovi statiniai adresu (duomenys neskelbtini) ir kt.; kad dalis jų stovi net ne valstybinio miško pakraštyje (kaip pareiškėjo atveju), o jo viduryje; kad ginčo teritorijoje jau yra daug suformuotų sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.); kad dešimtys statinių su suformuotais ir nesuformuotais prie jų sklypais (Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt.) stovi žymiai arčiau Baltijos jūros nei pareiškėjo poilsio nameliai. Šios, bylos esmės atskleidimui svarbios, tačiau bylos nagrinėjimo metu neištirtos, aplinkybės patvirtina, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą formaliai, visiškai neįsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisingu.
37. Pareiškėjas akcentuoja, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta išimtis, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, o pareiškėjo poilsio nameliai atitinka nustatytą išimtį, t. y. jie laikytini statiniais, prie kurių gali būti formuojami žemės sklypai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, jog vieno kilometro atstumo išlaikymo iki Baltijos jūros ir Kuršių marių reikalavimas taikomas „kitiems miškams“, kurie nepatenka į toliau toje pačioje normoje išvardintus specifiškai apibrėžtus objektus – „II grupės rekreaciniai miškai“, kurie normoje paminėti atskirai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai taikė ginčo teritorijai vieno kilometro atstumo iki Baltijos jūros išlaikymo reikalavimą.
38. Pabrėžiama, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog II grupės rekreaciniuose miškuose draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Tačiau šioje normoje numatytos dvi ginčo sprendimui aktualios sąlygos, kurioms esant šis bendro pobūdžio draudimas netaikomas: 1) jei siekiama suformuoti sklypą prie teisėtai pastatytų pastatų su priklausiniais; 2) jei atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai (kurie II grupės rekreaciniame miške stovi jau 55 metus) yra neteisėti, todėl darytina išvada, kad yra išpildyta pirmoji sąlyga netaikyti draudimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis.
39. Dėl antrosios sąlygos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ginčo teritorijų planavimas nenumatytas Bendrojo plano sprendiniuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Miškų tvarkymo schemos) sprendiniuose. Tačiau ginčas ir kilo būtent dėl to, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo atsisako pritarti pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimui, dėl ko pareiškėjo inicijuotas ginčo teritorijos formavimas niekaip negali atsispindėti teismo sprendime nurodytuose teritorijos planavimo dokumentuose.
40. Pareiškėjas įsitikinęs, jog tik teismui pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pritarti pareiškėjo inicijuotam ginčo teritorijos planavimo pakeitimui ir įpareigojus atsakovą atlikti pareiškėjo inicijuotus ginčo teritorijos planavimo pakeitimus, ginčo sklypų formavimas bus užfiksuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Priešingu atveju, teismo nurodyta aplinkybė (kad ginčo teritorijos planavimas nenumatytas Bendrojo plano ar Miškų tvarkymo schemos sprendiniuose), faktiškai negalės būti įgyvendinta. Taigi, minėtas teismo argumentas, dėl kurio taip pat atmestas pareiškėjo skundas, yra nepagrįstas ir nelogiškas.
41. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų ankstesnėje byloje (žr. administracinę bylą Nr. A-1287-552/2021), pareiškėjas pažymi, kad minima byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos ir šiuo atveju ankstesnis teismo sprendimas neturi precedento galios, o teismų praktika taip pat gali būti keičiama.
42. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
43. Atsakovas atkreipia dėmesį į nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021, pažymi, kad apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog II grupės rekreaciniame miške esantys Pastatai atlieka rekreacinę funkciją kaip ir miškas. Administracija pakartoja, kad pagal Miškų tvarkymo schemos sprendinius ginčo teritorija patenka į II grupės, specialios paskirties miškų, rekreacinių miškų plotus, miško parkus. Administracija detalizuoja Miškų tvarkymo schemos aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinta, kas laikytina rekreaciniu miško sklypu, miško parku. Iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad miškai yra skirti viešai rekreacijai – poilsiui ir turizmui, o ne išmiškinimui, privatizavimui ir poreikių tenkinimui.
44. Kadangi numatomi detaliojo plano tikslai prieštarauja aukštesnio teritorijų planavimo lygmens, Miškų tvarkymo schemos, sprendiniams ir Bendrojo plano sprendiniams, Administracija nepritarė teritorijų planavimo proceso inicijavimui valstybiniuose miškuose, numatant žemės sklypų formavimą teritorijoje (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pareiškėjas teisingai nurodo sąlygas, kada netaikomas draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Tačiau šiuo atveju Palangos miesto Bendruoju planu nenumatoma valstybinį mišką paversti kitomis naudmenomis, priešingai – miškingumą siūloma didinti. Miškų tvarkymo schema, t. y. specialiojo planavimo dokumentas, taip pat yra galiojantis norminis aktas, todėl turi būti taikomas.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės aktus, aiškino teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Urėdija pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
47. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-259, kuriuo atsisakyta inicijuoti teritorijų planavimo procesą valstybiniuose miškuose, numatant žemės sklypų formavimą teritorijoje (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
48. Pirmosios instancijos teismas uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą ir nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ neteisėtumo pagrindų, nėra jokio pagrindo jį naikinti. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo organizuoti Detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini).
49. UAB „Talša“ su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB „Talša“ skundo reikalavimus. Teigia, kad tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3720-583/2022, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nepagrįsti, priimti neįvertinus ginčo teisingam išsprendimui svarbių aplinkybių ir neteisingai interpretuojant ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas, teismui pažeidžiant procesinės teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio bei Konstitucinio teismų išaiškinimus.
50. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
51. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
52. Byloje nėra ginčo dėl to, kad teritorija, kurioje yra UAB „Talša“ priklausantys statiniai, priskirta valstybinių miškų teritorijai. Pateiktu prašymu Bendrovė iš esmės siekia inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo procedūrą, kad valstybinio miško teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas, skirtas eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, numatant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
53. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Šiam ginčui aktualias minėtų teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ginčijamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
54. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
55. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą tapačios situacijos aspektu (pareiškėjas byloje buvo ta pati Bendrovė), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas, o byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad sklypo suformavimas pareiškėjui reikalingas siekiant eksploatuoti jame esančius statinius pastatus-vasarnamius, vykdyti komercinę poilsio organizavimo veiklą, todėl pareiškėjo tikslai nepatenka į minėtą sąrašą, o tai reiškia, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinis miškas, negali būti paverčiama kita naudmena (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1287-552/2021).
56. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. Nagrinėjamu atveju iš Miškų tvarkymo schemos matyti, kad Bendrovei priklausantys statiniai patenka į „II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai. Miesto miškai“ teritoriją, t. y. priskirtini II grupės reakreaciniams miškams. Tai reiškia, kad šios grupės miškams taikomas imperatyvus draudimas juos paversti kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau atsižvelgiant į Bendrojo plano ir Miškų tvarkymo schemos sprendinius bei į tai, jog šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nenumato galimybės paversti valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis ir, kad tai yra poilsio pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio arba negyvenamoji arba kultūros ir švietimo, taip pat į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo visumoje ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos tikslus, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta išimtis (teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti) esamos situacijos atžvilgiu netaikytina. Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėta, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis nesiekia pakeisti žemės paskirtį, tačiau Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo pagrindinių valdomų statinių paskirtis – poilsio, todėl tik tokiai paskirčiai ir galėtų būti formuojamas žemės sklypas prie jų, tačiau, kaip minėta aukščiau, toks žemės sklypo formavimo tikslas prieštarautų Miškų įstatymui.
57. UAB „Talša“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo teritorija (duomenys neskelbtini), nors ir priskirta miškų ūkiui, be kita ko, yra gyvenamoji, o pagal kvartalo brėžinį ši teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai – moteliams, kempingams, vasarnamiams bei pareiškėjui priklausantys statiniai (poilsio nameliai, prausykla, virtuvė ir kt.) išimtinai atlieka tik šiai teritorijai planavimo dokumentais priskirtą rekreacinę funkciją. Jau ne kartą akcentuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1287-552/2021 konstatuota, kad Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kuriuo remiasi pareiškėjas, iš tikro ginčo teritoriją priskiria rekreacinei paskirčiai – moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams – tačiau šio detaliojo plano sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54. Taigi aptarti argumentai atmetami kaip nereikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui.
58. Pareiškėjas teigia, jog bylos esmės atskleidimui svarbios, tačiau bylos nagrinėjimo metu neištirtos, aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą formaliai, visiškai neįsigilinęs į realią situaciją ginčo teritorijoje, t. y. UAB „Talša“ priklausantys poilsio pastatai ginčo teritorijoje (t. y. tame pačiame valstybiniame miške) yra ne vieninteliai, kad dešimtys statinių su suformuotais ir nesuformuotais prie jų sklypais stovi žymiai arčiau Baltijos jūros nei pareiškėjo poilsio nameliai ir kt. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovas kituose miško sklypuose yra suformavęs žemės sklypus prie kitų panašių objektų, nekeičia priimto teismo sprendimo teisingumo. Kitų asmenų valdomų statinių ir žemės sklypų teisinė padėtis nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kiekvienas nekilnojamojo turto objektas, jo paskirtis ir dislokacija, statybos ir įsigijimo aplinkybės yra individualūs ir vertintini atskirai, įskaitant ir galimybę formuoti žemės sklypus jų eksploatacijai.
59. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė argumentus. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
60. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino UAB „Talša” skundo reikalavimų dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (4.17.E) D3-259 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti Detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, inicijuojant Valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, tikslinimą
61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo UAB “Talša” apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
62. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė