Nr. DOK-1715

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05689-2022-3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2023 m. kovo 27 d. paduotu ieškovių UAB „Citco Mercator“, UAB „Citco Fund Services Lithuania“, UAB „Citco Governance Services Lithuania“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl uždraudimo atsakovei UAB „Alter Domus Lithuania“ siūlyti ieškovių darbuotojams nutraukti darbo sutartis ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, sudaryti darbo sutartis su atsakove, ir taip pat šiuo sprendimu teismas priteisė iš visų ieškovių atsakovei 19 077,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Kasaciniu skundu ieškovės UAB „Citco Mercator“, UAB „Citco Fund Services Lithuania“ ir UAB „Citco Governance Services Lithuania“ prašo:

1.        Įtraukti Konkurencijos tarybą į bylą kaip išvadą duodančią instituciją ir pareikalauti pateikti išvadą klausimu „Kaip turi būti apibrėžiama produkto rinka bylose dėl darbuotojų viliojimo (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo)?“

2.        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba

3.        Netenkinus prašymo įtraukti Konkurencijos tarybą į bylą kaip išvadą duodančią instituciją su įpareigojimu teikti išvadą byloje, pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, ir sumažinti atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą iki 8822,49 Eur. 

Ieškovių kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovių kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Konkurencijos įstatymo 15, 16 straipsnius, nes reikalavo įrodyti žalą, nors savaime žalą lemiantys veiksniai ir taip buvo įrodyti, o žalos atlyginimo nereikalaujama ieškiniu. Teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto išaiškinimais, o ne nurodyti, kad ieškovai turėjo įrodyti konkrečią ir tikslią patirtą žalą reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus. Kasacinis teismas išaiškino, kad žala nuviliojus darbuotojus yra preziumuojama. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nereikalauja įrodyti patirtos žalos, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas). Atsakovė nesigynė tuo, kad pateikė pasiūlymus 18 ieškovių darbuotojams ir visi jie nedelsiant perėjo dirbti. Iš ieškovių nuvilioti darbuotojai sudarė 20 % atsakovės priimtų darbuotojų, nes atsiliepimo į ieškinį 2.32 punkte nurodoma, kad atsakovė iš viso priėmė 92 kandidatus. 

2.       Teismai taip pat netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį, CK 6.265 straipsnį, nurodę, kad neteisėtų veiksmų tikslui pasamdžius samdos agentūrą, atsakomybė (dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų) netaikoma. Tačiau Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio prasme įmonės atsako už savo darbuotojų veiksmus, net jei jie samdomi civilinės sutarties pagrindu (CK 6.264 straipsnis). Jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai (CK 6.265 straipsnis). Būtent atsakovės užsakymu buvo viliojami ieškovių darbuotojai, todėl esmė yra drausti būtent atsakovės veiksmus (tiek tiesioginį viliojimą, tiek viliojimą per trečiuosius asmenis), o ne neteisėtiems veiksmams pagrindą sudarančius samdos agentūros veiksmus. ESTT yra išaiškinęs, kad pažeidimas gali būti atliekamas ir per pagalbininką arba neužtikrinant, kad subrangovai arba paslaugų teikėjai laikosi konkurencijos teisės reikalavimų (Bendrojo Teismo 2010-12-15 sprendimas byloje Nr. T-141/08, E.ON Energie AG prieš Europos Komisiją, 255-258 pastraipos, šis sprendimas patvirtintas Teisingumo Teismo 2012-11-22 sprendimu byloje Nr. C-89/11 E.ON Energie AG prieš Europos Komisiją; 2015-10-22 sprendimas Treuhand I Nr. T-27/10). 

3.       Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalį, kadangi priteisė dvigubai didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės pateikta 19 077,41 Eur bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų galimą priteistino mokesčio dydį. Remiantis šiomis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į tai, kad už atsiliepimą į ieškinį daugiausiai galėjo būti priteista 2594,85 Eur, už tripliko rengimą – 4324,75 Eur, už 8 val. pasirengimą posėdžiui ir kitų susijusių veiksmų atlikimą – 1383,92 Eur ir už 3 val. teisinių paslaugų suteikimą posėdžio metu – 518,97 Eur, galutinės atsakovės atstovų patirtos išlaidos neturėjo viršyti 8822,49 Eur. 

4.        Ieškovės prašo įtraukti į bylą Konkurencijos tarybą kaip išvadą byloje teikiančią instituciją. Pirmas dalykas, kurį būtina atlikti vertinant konkurenciją yra atitinkamos rinkos apibrėžimas. Nuo tinkamo rinkos apibrėžimo priklauso ar sprendimų priėmėjas teisingai identifikuoja konkurencijos problemą ir parenka efektyvų jos sprendimo būdą. Teismams klaidingai apibrėžus rinką, skundžiami sprendimas ir nutartis priimti klaidingų prielaidų pagrindu, todėl naikintini. Apžvelgiant Europos Komisijos veiklą, produkto rinka suprantama kaip darbo rinka, kurioje kompanijos konkuruoja dėl jų (būsimų) darbuotojų (https://www.concurrences.com/en/bulletin/news-issues/october-2021/the-eu-commissioner-for-competition-vestager-announces-increased-focus-on “The product market concerned is the market for labour, on which the companies compete for their (future) employees”). Vertindami nesąžiningą konkurenciją kaip konkurenciją teikiant paslaugas, o ne konkurenciją darbo rinkoje, teismai negalėjo tinkamai atskleisti bylos esmės ir nustatyti tinkamos konkurencijos problemos ir teisingo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio taikymo. Kadangi atsakovė iškėlė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, o apylinkės teismas SESV 101 straipsnį taikė, Konkurencijos taryba privalėjo būti įtraukta į bylą kaip išvada duodanti institucija (Konkurencijos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Citco Fund Services Lithuania“ (j. a. k. 305810872) 107 (vieną šimtą septynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. kovo 27 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1149.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė