Civilinė byla Nr. 3K-3-93/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
50.8, 30.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario
23 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. ir E. G. individualios įmonės
ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus
miesto savivaldybei dėl įsakymo, kuriuo reikalaujama nugriauti statinio
rekonstruotą dalį, panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį
bei išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai
teismo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d.
įsakymą Nr. (1.4)-ST-51, kuriuo ieškovas įpareigotas iki 2007 m. birželio 1 d.
savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį
Alytuje, Vilniaus g. 6, bei sutvarkyti statybvietę; įpareigoti Alytaus
apskrities viršininką sudaryti su ieškovu 919 kv. m žemės sklypo, esančio
Alytuje, Vilniaus g. 6, nuomos sutartį; įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę
išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą dėl 764,27 kv. m ploto
pastato Alytuje, Vilniaus g. 6, pamatų sustiprinimo iš lauko pusės.
Ieškovai savo
reikalavimus motyvavo nurodydami, kad 1996 m. liepos 15 d. E.
G. iki 2001 m. liepos 15 d. išnuomotas 919 kv. m ne žemės ūkio paskirties
žemės sklypas Alytuje, Vilniaus g. 6. Pasibaigus sutarties galiojimui, ji
nepratęsta naujam terminui, nors ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu (sklype
stovi jo pastatas), nuomotojas tam neprieštarauja, todėl, ieškovo nuomone,
sutartis laikytina neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Po šiluminės trasos
renovacijos sėdus pamatams, namas tapo avarinis, todėl buvo įrengtos statinio
metalinės konstrukcijos, skirtos jam sustiprinti. Nors, nesant žemės nuomos
sutarties, negalima buvo projektuoti ir gauti leidimo atlikti darbus, ieškovų nuomone,
šie darbai negali būti laikomi rekonstrukcija ir savavališka statyba, nes buvo
būtini statiniui apsaugoti nuo griūties, be to, neįrengta nei nauja patalpa,
nei priestatas. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų įrengęs
rūsį. Dėl išvardytų priežasčių ieškovai apskrities viršininko įsakymą laiko
naikintinu.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Alytaus
rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš
dalies: panaikino Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą
Nr. (1.4)-ST-51; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją
sudaryti su E. G. 919 kv. m žemės sklypo,
esančio Alytuje, Vilniaus g. 6, nuomos sutartį per 30 dienų nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl reikalavimo išduoti E. G.
individualiai įmonei projektavimo sąlygų sąvadą paliko nenagrinėtą, nes
ieškovas šį reikalavimą atsiėmė.
Teismas
nustatė, kad ieškovas 1993 m. rugpjūčio 18 d. įsigijo nuosavybės teise 764,24 kv.
m pastatą Alytuje, Vilniaus g. 6. 1996 m. liepos 15 d. ieškovui
išnuomotas 919 kv. m žemės sklypas šiems pastatams eksploatuoti iki 2001 m.
liepos 15 d., vėliau žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes neparengtas
teritorijos sutvarkymo projektas, detalusis planas. 2004-2005 m. Alytaus
šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po šio pastato
pamatais, dėl to pamatai sėdo, sutrūko ir jie, ir sienos, atsirado plyšių.
Negalėdamas gauti leidimo, nesant žemės nuomos sutarties, ieškovas atliko
statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos – metalines
sijas, kurios neleidžia namui sugriūti. Byloje nėra įrodymų, kad įrengtas
rūsys. Ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad pastatas buvo
avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, kurį nugriauti būtų
pavojinga, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų. Teismas
sprendė, kad žemės nuomos sutartis nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės, jis daug
kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu nuolat naudojasi, nes
jame stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas ir nuomotojas tam
neprieštarauja. Nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir
interesus, jam trukdoma tinkamai rūpintis pastatu, dėl to teismas įpareigojo
atsakovą sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 17 d.
sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą
panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad statybinės konstrukcijos pastatytos žemės sklype,
nuosavybės teise priklausančiame valstybei, atitinka statinio rekonstrukcijos
sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl konstatavo, kad
ieškovas, statydamas metalines kolonas ir sijas be projekto ir leidimo pažeidė
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, statybos techninio reglamento STR
1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.
balandžio 30 d. įsakymo Nr. 218 reikalavimus. Ieškovo atlikti darbai atitinka Statybos
įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija)
įtvirtintą savavališkos statybos sampratą, todėl ginčijamu įsakymu pagrįstai
reikalaujama, kad ieškovas nugriautų savavališkai pastatytas konstrukcijas ir
rūsį (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, jog
ieškovas atliko rūsio įrengimo darbus. Įvertinus byloje esančias nuotraukas, liudytojo
A. R. parodymus, konstatuota, kad šalia naudojamo pastato
yra iškasta duobė, pašalinta buvusi danga, duobės erdvė uždengta metaliniu
dangčiu. Tokie ieškovo darbai kvalifikuojami kaip naujo rūsio patalpų įrengimas
(statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 ,,Statinio rekonstravimas“
9.2 punktas). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ieškovo atstovas
neginčijo, kad duobė buvo iškasta. Faktas dėl antžeminių ir požeminių
konstrukcijų įrengimo yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje
kaip savavališka administracinio pastato Alytuje, Vilniaus g. 6,
rekonstrukcija. Kad administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai,
pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 28 d.
nutarimu. Kadangi ieškovas, neturėdamas jokio projekto ir leidimo, nežinodamas
tikros pastato būklės, atliko savavališkus darbus, o tik po to kreipėsi dėl
statinio būklės tyrimo į specialistus, kolegija kaip neįrodytą atmetė ieškovo
motyvą, kad savavališkų pastato rekonstrukcijos darbus lėmė ieškovui nuosavybes
teise priklausančio pastato avarinė būklė. Atmesdama ieškovo reikalavimą
įpareigoti atsakovą išnuomoti 919 kv. m žemės sklypą, kolegija nurodė, kad 2001
m. liepos 15 d. pasibaigus šio žemės sklypo nuomos sutarties terminui atsakovas
įpareigojo ieškovą parengti dokumentus, reikalingus naujai žemės sklypo nuomos
sutarčiai sudaryti. Dėl to teismas atmetė ieškovo teiginį, kad šalių santykiai,
pasibaigus nuomos sutarties terminui, nenutrūko. Ieškovas pagal Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 31
punktą privalo pateikti nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą.
Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo nuomone, kad jis neprivalėjo pateikti
detaliųjų planų, nes Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies
2 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypų arba jų grupių savininkai,
valdytojai, naudotojai bei savivaldybės detaliuosius planus privalo rengti, kai
inter alia formuojami žemės sklypai, keičiamas jų plotas, vieta, ribos. Žemės
sklypo nuomos sutarčiai sudaryti žemės sklypo planas turėjo būti pateiktas,
nes jau galiojo reikalavimas rengti detaliuosius planus, o žemės sklypas
ieškovui galėjo būti išnuomotas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintu
detaliuoju planu. Atsakovas ne kartą ieškovui raštu paaiškino, kad neatsisako
pasirašyti nuomos sutarties, tačiau to negali padaryti dėl nesudarytų planų,
kurių paruošimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – žemės sklypų ribų
formavimo, detaliojo plano rengimo. Atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti
nuomos sutartį su ieškovu iki bus pateiktas ginčo žemės sklypo detalusis planas
(CK 6.546 straipsnis), nes tokio dydžio žemės sklypas (919 kv. m), kurį prašė
išnuomoti ieškovas, buvo nesuformuotas, t. y. nebuvo žemės sklypo nuomos
objekto. Nesuformavus žemės sklypo, neįregistravus žemės sklypo duomenų
kadastro įmonėje, atsakovas negali būti įpareigotas sudaryti su ieškovu ginčo
žemės sklypo nuomos sutartį, nes tai prieštarautų įstatymui.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas E.
G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą bei priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. 2001 m. liepos 15
d. pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties terminui,
bet nuomininkui juo toliau naudojantis, atsakovui nereikalaujant sklypo
atlaisvinti, pagal CK 6.481 straipsnį nuomos santykiai tapo neterminuoti. Pagal
CK 6.482 straipsnį nuomotojas privalėjo pranešti nuomininkui apie teisę
sudaryti naują nuomos sutartį.
2. Teismas be
pagrindo, byloje esant priešingiems duomenims, padarė išvadą, kad 919 kv. m
žemės sklypas nesuformuotas, t. y. nebuvo nuomos objekto.
3.
CK 6.547 straipsnyje nenustatytas teisinis pagrindas reikalauti parengti
detalųjį planą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta teisės norma. Pagal
šią normą būtinas tik 1993 m. gruodžio 24 d. parengtas žemės sklypo planas.
Toks reglamentavimas galiojo 2001 m. liepos 15 d. pasibaigus 1996 m.
liepos 15 d. sudarytai žemės sklypo numos terminui, o vėliau įsigaliojusios
nuostatos negali būti taikomos ieškovui, nes įstatymas atgaline tvarka negalioja.
4. Apeliacinės
instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis STR
1.10.01:2002 reikalavimais, nurodė, kad buvo būtinas statybos leidimas. Teismas
pažeidė įrodymų pakankamumo principą. Ieškovo pateiktu ekspertizės aktu
nustatyta, kad jis atliko ne rekonstrukciją, bet neatidėliotinus ir būtinus
darbus, siekdamas užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties. Šios
išvados apeliacinės instancijos teismas nepaneigė kitais įrodymais, dėl to
nebuvo pagrindo ja nesivadovauti. Statinio rekonstravimas - tai statybos
rūšis, kurios tikslas yra pertvarkyti esamą statinį (Statybos įstatymo 2
straipsnio 18 punktas). Saugodamas statinį nuo griūties ieškovas neturėjo
tikslo jį pertvarkyti, t. y. atlikti rekonstrukciją, kuriai reikėtų projekto ir
statybos leidimo.
5.
Atlikus ekspertizę konstatuota, kad atliktas pastato sutvirtinimas, o ne
pastatytas rūsys. Ieškovas nepagrįstai įpareigotas nugriauti rūsį, nes tokio objekto
nėra.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje O. N. v. B.
Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007, nurodyta, kad jei
statinys pastatytas, galiojant CK 4.103 straipsnio (2001 m. liepos 1 d.)
redakcijai, tai taikytinos šios redakcijos straipsnio normos. Atsižvelgiant į
tai, kad neteisėtus veiksmus (dėl žemės sklypo nuomos) suponavo atsakovo
neteisėti veiksmai ir neveikimas, o metalinės sijos skirtos tik pastatui sutvirtinti
kraštutinės priemonės – griovimo – taikymas pažeidžia teisingumo, protingumo,
sąžiningumo, teisėtų lūkesčių, nuosavybės apsaugos, visokeriopos civilinių
teisių apsaugos principus.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos
ministerijos, įstatymu įgaliota vykdyti Alytaus apskrities viršininko
administracijai anksčiau priklausiusias funkcijas, prašo kasacinį skundą
atmesti ir nurodo tokius argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius
ieškovo savavališkų statybos darbų atlikimo aplinkybes, pagrįstai nevertino jų
kaip pastato avarinės būklės pašalinimo.
2. Kasatoriaus
atlikti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 71 dalyse
įtvirtintas rekonstrukcijos ir savavališkos statybos sampratas. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutarimu konstatavo
prejudicinę reikšmę šioje byloje turintį faktą, kad kasatorius savavališkai
atliko statinio rekonstrukcijos darbus.
3. Priešingai nei
teigia kasatorius, būtent jo atliktais savavališkais darbais, keliant grėsmę
statinio būklei ir jo naudotojams, buvo pažeistos materialiosios teisės normos
ir sąžiningumo bei protingumo principai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Alytaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir
savo prašymą motyvuoja taip:
1. Pagal 2006 m.
birželio 5 d. leidimą kasatoriui leista rekonstruoti rūsį po pastatu, o jis
pastatė naują rūsį, kurį sutvirtino kolonomis, tokiems darbams neturėdamas statybos
leidimo. Dėl to, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, turi būti taikoma
CK 4.103 straipsnio nuostata, įpareigojanti statinį nugriauti.
2. Pasibaigus 1996 m.
sudarytos žemės nuomos sutarties terminui, kasatorius pagal CK 6.546 straipsnio
ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos
paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkto
reikalavimus privalo parengti detalųjį planą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės
nuomos termino pasibaigimo padarinių
Kasaciniame skunde keliamas
klausimas, ar žemės nuomos santykiams taikytina CK 6.481 straipsnio norma, kurioje
nustatyta, kad nuomos sutartis tampa neterminuota, jei pasibaigus sutarties
terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir
nuomotojas tam neprieštarauja. Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant Civilinio
kodekso XXVIII ir XXIX skyrių normų santykį, konstatuojama, kad Civilinio
kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius
leidžia daryti išvadą, jog kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos
sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ir šios grupės nuomos sutarčių bendrosios
nuostatos, taip pat ir CK 6.481 straipsnis, reglamentuojantis šios grupės
terminuotų nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis tvarką. Tuo tarpu žemės
nuomos sutarties nuostatos yra neatsitiktinai išdėstytos jau kitame – CK XXIX
skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio
sutarties dalyko turi savitų bruožų, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX
skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai
sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos
termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis
naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties
neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio
tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Tritho“ v. H. V. ir kooperatinė bendrovė
,,Ukrinų rapsas“, bylos Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus m.
savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008).
Valstybinės
žemės nuomos atveju tokią išvadą pagrindžia ir CK 6.549 straipsnio 1 ir 2 dalių
aiškinimas. CK 6.549 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos
sutarties šalys gali sutarties terminą nustatyti tarpusavio susitarimu arba
sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje,
reglamentuojančioje valstybinės žemės nuomos sutarčių terminus, nustatyta, kad
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ir nurodyta maksimali
jo trukmė – ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneri metai. Galimybės sudaryti
neterminuotą žemės nuomos sutartį nenustatyta. Toks reglamentavimas suponuoja
išvadą, kad, nesant įstatyminės galimybės susitarti dėl neterminuotos
valstybinės žemės nuomos sutarties jos sudarymo metu, terminuota nuomos
sutartis pasibaigus sutarties terminui negali transformuotis į neterminuotą.
Remdamasi nurodyta teismų praktika bei aptartu
teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės
instancijos teismo išvadą, kad pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. valstybinės
žemės nuomos sutarties terminui nuomos santykiai tarp sutarties šalių nutrūko,
o ne tapo neterminuoti.
Dėl reikalavimų
valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti
Civilinių
teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK
1.109
straipsnis). CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties
turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės
sklypo nuomos sutarties dalis. Nors šiame straipsnyje nekonkretizuoti
reikalavimai žemės sklypo planui, tačiau CK 6.546 straipsnyje, apibrėžiančiame
žemės nuomos sutarties dalyką, nustatyta, kad žemės sklypas turi būti
suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo
dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Nagrinėjamu
atveju ginčas vyksta, minėta, dėl valstybinės žemės nuomos, kasatorius siekia
išsinuomoti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės
sklypą. Tokia valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio
2 dalis). Detalesnės valstybinės žemės nuomos taisyklės nustatytos poįstatyminių
aktų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos tvarka
nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių.
Pagal
Taisyklių 30.11 punktą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo
dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių
statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Taigi asmens teisė nuomoti
valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui -
turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Taisyklių 32
punkto (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1442 redakcija) nustatyta, kad
asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės
sklypus be aukciono, atitinkamos savivaldybės valdybai arba žemėtvarkos skyriui,
be kitų dokumentų, pateikia pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus
fizinių ar juridinių asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų
nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės
sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje
geodezinių koordinačių sistemoje, pažymėtais tame žemės sklype esančiais
pastatais ir įrenginiais. Byloje nustatyta, kad kasatoriai tokio plano nepateikė.
Kasatorių nuomone, Taisyklių nuostatos dėl nustatyta tvarka parengto žemės
sklypo plano pateikimo jiems netaikytinos, nes žemės nuomos sutarties sudarymu kasatorius
E. G. pradėjo rūpintis, kai dar galiojo Taisyklių
redakcija, pagal kurią pakako pateikti planą iš techninės apskaitos bylos, o
žemės nuomos sutarčiai reikalingą planą parengdavo atitinkamos savivaldybės
institucijos. Iš tiesų, iki Vyriausybės 2002 spalio 15 d. nutarimo Nr.1628, kuriuo
buvo pakeistos Taisyklės, įsigaliojimo toks teisinis reglamentavimas egzistavo.
Byloje nustatyta, kad dar galiojant šiam reglamentavimui kasatorius
susirašinėjo su savivaldybe dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau
iki 2002 spalio 15 d. nutarimo Nr. 1628 įsigaliojimo (2002 m. spalio 19
d.), žemės nuomos sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai parengti nebuvo ir
sutartis nesudaryta. Pažymėtina, kad Taisyklių 30 punkte (redakcija, galiojusi
kasatoriaus su atsakovu 1996 m. liepos 15 d. sudarytos žemės nuomos sutarties
pasibaigimo metu (2001 m. liepos 15 d.), nustatyta, kad valstybinės žemės
nuomotojas yra: savivaldybės taryba – išnuomoja valstybinės žemės sklypus,
nustatyta tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise; apskrities viršininkas
– išnuomoja kitą valstybinę žemę. Šios nuostatos išliko ir vėlesnėse Taisyklių
redakcijose. Nagrinėjamu atveju žemės nuomotojas yra apskrities viršininkas.
Pagal Taisyklių 32 punktą tokiais atvejais asmenys, pageidaujantys ir turintys
teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, apskrities
viršininko administracijos padaliniui - žemėtvarkos skyriui pateikia prašymus
ir reikalingus dokumentus, o žemėtvarkos skyrius kreipiasi į atitinkamas
savivaldybės institucijas dėl prašomo išnuomoti žemės sklypo plano parengimo,
architektūrinių-urbanistinių apribojimų ir sąlygų, specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų nustatymo ir kitų veiksmų atlikimo. Byloje nustatyta, kad žemėtvarkos
skyrius į Alytaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2003 m. kovo 31
d., t. y., jau galiojant naujiems reikalavimams dėl nuomojamų žemės sklypų
planų. Kolegija pažymi, kad kasatorius apskrities viršininko bei savivaldybės
veiksmų (neveikimo) nustatyta tvarka neskundė, tuo metu teisminės gynybos dėl
galimų pažeistų savo teisių nesikreipė. Pagal žemės nuomos sutartį šalių
santykiai atsiras tik nuo jos sudarymo, ankstesniam laikotarpiui sutartis
negalios, tai irgi patvirtina, kad turi būti taikomas teisinis reglamentavimas,
galiojantis ją sudarant, ir sutartis turi atitikti dabar galiojančių teisės aktų
nustatytus reikalavimus. Be to, rengiant žemės sklypo planą savivaldybės
lėšomis, kasatoriai įgytų privilegijų kitų asmenų, sudarančių žemės nuomos
sutartis, atžvilgiu.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta, nes
nesuformuotas ir kadastro įmonėje neįregistruotas 919 kv. m žemės sklypas
(toks žemės sklypas buvo išnuomotas pagal ankstesnę žemės nuomos sutartį),
kitaip tariant, nėra žemės nuomos objekto. Kasatoriai nurodo, kad ši išvada nepagrįsta,
nes toks planas yra, pagal jį buvo sudaryta ankstesnė žemės nuomos sutartis. Iš
teismo sprendimo konteksto suprantama, kad sprendžiama apie žemės sklypo planą,
parengtą pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus Nekilnojamojo turto
kadastro nuostatų nustatyta tvarka, t. y. atitinkantį Taisyklių 31.3 punkto
reikalavimus. Nustatyta tvarka parengus žemės sklypo planą galbūt keistųsi jo
plotas ir ribos. Toks planas, minėta, neparengtas ir nuomotojui nepateiktas. Nuomos
sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano
prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Teisė naudotis valstybine
žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė ją
nuomoti yra įstatyminė teisė
(Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymo 9 straipsnis, tačiau ji turi būti įgyvendinama
teisės aktų (taip pat ir viešosios teisės (teritorijų planavimo) nustatyta
tvarka.
Kasatorių nurodomų
Žemės nuomos įstatymo 22 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.482 straipsnio,
kuriuose įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį, aiškinimas šioje
byloje neaktualus, nes juose išdėstytos normos šios bylos sprendimui
netaikytinos. Byloje nėra ginčo dėl to, kas taps žemės sklypo nuomininku, nėra
kitų pretendentų, o atsakovas neatsisako sudaryti sutartį su ieškovu, tik
kelia jos sudarymui tam tikrus formalius reikalavimus. Pažymėtina, kad žemės
nuomos santykių tęstinumo aspektus reglamentuoja specialioji norma, išdėstyta
CK 6.566 straipsnyje.
Dėl įpareigojimo pašalinti
savavališkos statybos padarinius
Apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kokius konkrečius darbus atliko ieškovas, taip pat
tai, kad buvo pastatytas rūsys. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo
nenustatinėja, o apskųstus teismo sprendimus patikrina tik teisės taikymo
aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teismas
įvertinęs atliktus statybos darbus pripažino juos statinio rekonstrukcija. Pagal
Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos
rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują
kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų
(nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą
priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų
statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su
statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio
(pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10
procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas
pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant
apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus –
balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų
matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas)
bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti
pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti
statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje
išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu
su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas
keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių
inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų
rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties
dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos
techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų
nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios
ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį
remontą. Kasatorius su tokia išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas pažeidė
įrodymų pakankamumo principą, nes nevertino ekspertizės akto, kuriame nurodoma,
kad buvo atlikti neatidėliotini ir būtini darbai, siekiant užtikrinti statinio
saugumą ir išvengti jo griūties. Kolegija pažymi, kad 2007 m. balandžio 17 d.
statinio būklės tyrimo aktas teismo sprendime įvertintas ir aptartas kartu su
kitais įrodymais. Be to, ir tais atvejais, kai atsiranda pastato avarinės
būklės požymių, jie turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676
patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir
savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais
tvarka“ 2 punktą kitų nuosavybės formų (ne valstybės ir savivaldybių) statinių
savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių, vadovaudamiesi Statybos
įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002, užsako statinio
ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais
STR 1.04.01:2002 ir STR 1.06.03:2002, atlieka tyrimą ir pateikia statinio
savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis. Remiantis su 2002 m.
balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 214 patvirtintu
statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir
statinio ekspertizė“, į statinio ekspertizės akto sudėtį tais atvejais, kai įvyko
statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos,
įtraukiamos privalomos pastabos dėl priemonių statinio avarijos grėsmei
pašalinti, statinio techninei būklei pagerinti, o jei avarija įvyko, – avarijos
būklei stabilizuoti (didesnės avarijos grėsmei pašalinti), nurodant, kokius
statybinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos darbus reikalinga atlikti (30, 33.4
punktai). Taigi ir statinio avarinės būklės likvidavimas gali būti atliekamas
statinio rekonstrukcijos būdu, tačiau rekonstrukcijai turi būti taikomos
statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Byloje nustatyta, kad
nebuvo statinio avarijos Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies prasme ir
nebuvo vykdomi neatidėliotini jos likvidavimo darbai, numatyti šio straipsnio 2
ir 3 dalyse, taip pat nebuvo būtinybės skubiai (neturint statybos leidimo)
atlikti pastato sutvirtinimo darbus.
Pagal Statybos
įstatymo 23 straipsnį statinio rekonstrukcijai vykdyti būtinas statybos
leidimas. Statinio statyba (rekonstrukcija) be tokio leidimo pripažįstama savavališka
(Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Kadangi ieškovas atliko statinio
rekonstrukciją neturėdamas statybos leidimo, tai teismas pagrįstai jo atliktus
statybos darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą. Taip pat šie veiksmai
kvalifikuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28
d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N-525-293/2008, kurioje
ieškovui taikyta administracinė atsakomybė už statinio statybą be Statybos
įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (ATPK 159 straipsnio 1 dalis).
Savavališkos
statybos padariniai šalinami Statybos įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
Skundžiamame atsakovo akte ieškovui pateiktas reikalavimas savo lėšomis
nugriauti pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį atitinka šio straipsnio 2
dalies 1 punktą. Toks neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių šalinimo
būdas nustatytas ir CK 4.103 straipsnio 3 dalyje.
Dėl teisės
aktų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo
Kasatoriai
kelia klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos
padarinių šalinimą, taikymo laiko atžvilgiu ir pageidauja, kad jiems būtų
taikomi įstatymai, galioję statybos metu. Tiek CK 4.103 straipsnis, tiek Statybos
įstatymo 28 straipsnis pakeisti 2006 m. spalio 17 d. atitinkamai įstatymais Nr.
X-858 ir Nr. X-857, įsigaliojusiais nuo 2006 m. spalio 31 d. Kasacinio teismo,
aiškinant CK 4.103 straipsnio nuostatas dėl neteisėtos statybos civilinių
teisinių padarinių, nurodyta, kad šie diferencijuojami pagal neteisėtos
statybos pobūdį: jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba
pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti
nugriaunamas, nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą; kai statinys
statomas ar pastatytas pažeidžiant kitus, ne esminius, statinio projekto
sprendimus, teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka padaryti reikiamus statinio projekto pakeitimus ar pašalinti
kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, arba įpareigoti
statytoją per teismo nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį.
Galiojančioje CK 4.103 straipsnio redakcijoje atsisakyta ankstesnėje (2001
m. liepos 1 d.) CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos
galimybės visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą
terminą padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus,
susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“
v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėstoma pozicija, kad, neteisėtos statybos padariniai
turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo
ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra
tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki
įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams,
atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu
galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas
prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos
padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės
kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir V. O. v. V. B., Vilniaus apskrities
viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).
Be to, teisėjų
kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra
duomenų, jog ieškovas, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavališkos statybos
padarinių šalinimo redakcijoms, kai buvo įtvirtinta galimybė savavališkai
statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau ir per nustatytą laikotarpį gauti
statybos leidimą, būtų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos
statybos įteisinimo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad įstatymų
pasikeitimas suponuoja situaciją, jog tik įgyta teisė galėtų būti ginama
teismine tvarka, o asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio
įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, nepriklausomai nuo to,
kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y.
neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys
savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Naujasis
centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).
Nagrinėjamu
atveju kasatoriaus savavališkos statybos faktas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 29
d., t. y. galiojant naujoms tiek Statybos įstatymo 28 straipsnio, tiek CK 4.103
straipsnio redakcijoms, todėl ginčo santykiams pagrįstai taikytos pakeistos
nurodytų aktų normos ir atsižvelgiant į tai, kad kasatorius statė, neturėdamas
projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališkai, jam pagal šiuo metu
galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė
gali būti taikomas tik įpareigojimas neteisėtai pastatytus statinius nugriauti.
Dėl
nukrypimo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos
Aukščiausiasis
Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko
teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į
konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl
šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi
būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo
faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis
Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis
prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos
Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB
„Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009;
2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija,
Alytaus miesto savivaldybė, UAB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009;
kt.). Kasatoriaus nurodoma Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario
13 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje O. N. v. B. Ž.,
bylos Nr. 3K-3-46/2007, savo faktinėmis
aplinkybėmis skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių: minimoje byloje dar
iki CK 4.103 ir Statybos įstatymo 28
straipsnių pakeitimų įsigaliojimo buvo baigta statyba ir statybos priežiūrą
vykdančių institucijų konstatuota, kad
yra padaryta esminių nukrypimų nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, o nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos faktas
nustatytas, jau galiojant naujoms Statybos
įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijoms.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Rengiantis
bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo
patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 65,28 Lt (2010 m.
vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos
valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei
65,28 Lt (šešiasdešimt penkis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Birutė
Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas