Civilinė byla Nr. 2-1610/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00572-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

99.4; 121.17; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsakovų prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams S. V., A. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Transland“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo bei atsakovų S. V. ir A. V. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindus.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų UAB „Transland“, S. V. ir A. V. solidariai priteisti 822 229,33 Lt dydžio įsiskolinimą, kurį sudaro 627 051,52 Lt dydžio nuostoliai, 19 527,10 Lt papildomų išlaidų, 76 832,79 Lt palūkanų, 3 741,53 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1 467,50 Lt kitų mokėjimų, 31 542,03 Lt kompensacija už išankstinį nuomos sutarties nutraukimą bei 62 066,86 Lt delspinigių; taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai S. V. ir A. V. pateikė priešieškinį, prašydami 2008 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp AB „SEB lizingas“ bei S. V. ir A. V., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos bei ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu atsakovų S. V. ir A. V. priešieškinį atmetė, ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Transland“, S. V. ir A. V. 822 229,33 Lt įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovai taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo motyvuojant tuo, kad atsakovų finansinė padėtis yra ypatingai sunki, ką patvirtina aplinkybės, jog atsakovas negauna jokių pajamų, yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna nuo 2010 m. lapkričio 4 d. Atsakovė yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos per 5 mėnesių laikotarpį sudarė 3 117 Lt, tai yra per mėnesį tik 624 Lt. Atsakovų šeimai laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. buvo skirta socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms. Atsakovai augina tris nepilnamečius vaikus, jauniausia dukra sunkiai serga ir jos gydymui pastoviai reikalingos lėšos. Be to, atsakovai nuo 2010 m. rugsėjo mėn. neišgali susimokėti už komunalines paslaugas, visas jų turtas yra areštuotas. Atsakovai patyrė ir dar patirs atstovavimo išlaidas byloje. Atsakovai žyminio mokesčio daliai už priešieškinį sumokėti skirtas 3 000 Lt lėšas pasiskolino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė atsakovų A. V. ir S. V. prašymą patenkinti iš dalies ir nustatyti atsakovams terminą iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 3 000 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui, esant motyvuotam asmens prašymui bei atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas įvertino tai, jog apeliantas yra bedarbis, apeliantė iš VSDFV Vilniaus skyriaus gauna išmokas, jos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 623,36 Lt, apeliantų šeimai buvo paskirta socialinė pašalpa, apeliantai augina tris vaikus, iš kurių jauniausia dukra sunkiai serga. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į apeliaciniu skundu ginčijamos sumos dydį – 822 229,33 Lt, nusprendė privalomą sumokėti 12 222 Lt dydžio žyminį mokestį mažinti daugiau kaip keturis kartus iki 3 000 Lt dydžio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies apeliantus atleisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir nustatyti terminą sumokėti 200 Lt žyminį mokestį arba nutartyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtino, kad atsakovų finansinė padėtis ženkliai pablogėjo nuo priešieškinio padavimo dienos, kuomet atsakovai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo ir jiems buvo nustatytas terminas 3 000 Lt daliai žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėti. Tokiu būdu skundžiama nutartimi apeliantams buvo atimta paskutinė teisminės gynybos priemonė. 

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, įvertinus visą 12 222 Lt dydžio žyminio mokesčio sumą, apeliantų prašoma nustatyti 200 Lt mokėtino žyminio mokesčio dalis yra nepagrįstai maža ir neproporcinga bei leidžianti atsakovams piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 79 straipsnyje kaip viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių yra įtvirtintas žyminis mokestis. Iš CPK 80 straipsnyje įtvirtintų žyminio mokesčio mokėjimo atvejų bei dydžio paskaičiavimo taisyklių darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys žyminį mokestį privalo susimokėti CPK numatytais atvejais už pareikštus savarankiškus materialinio pobūdžio reikalavimus civilinėje byloje. Taigi, vienas iš esminių žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę vilkinti procesą ir piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus materialinius reikalavimus. Kitas ne mažiau svarbus žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslas - padengti dalį valstybės išlaidų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu. Įvertinus minėtus tikslus, CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas bei CPK 84 straipsnyje įtvirtintas žyminio mokesčio atidėjimo institutas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, esant pagrįstam pareiškėjo prašymui.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami prašymui iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis šiais reikalavimais, prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas bei prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, vadovaujantis kuriuo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovus A. V. ir S. V. atleido nuo 9 222 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė terminą likusiai – 3 000 Lt dydžio žyminio mokesčio daliai sumokėti. Tuo tarpu atsakovai pirmosios instancijos teismo prašė atleisti juos nuo viso 12 222 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, motyvuojant tuo, kad jų turtinė padėtis prasta. Kaip šio teiginio įrodymus atsakovai pateikė valstybės institucijų išduotas pažymas, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2010 m. kovo 29 d. yra bedarbis, negaunantis bedarbio draudimo išmokos nuo 2010 m. lapkričio 4 d., atsakovė 2010 m. rugsėjo - 2011 m. vasario mėnesiais gaudavo kasmėnesinę nuo 664,58 Lt iki 740 Lt dydžio išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri viso už minėtą laikotarpį sudarė 3 962,49 Lt. Be to, atsakovei 2010 m. gruodžio ir 2011 m. vasario mėnesiais buvo išmokėta socialinė pašalpa, kuri iš viso sudarė 3 116,80 Lt, o 2011 m. kovo mėn. atsakovei buvo paskirta nauja socialinė pašalpa, mokėtina laikotarpyje nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. birželio mėnesio. Taip pat atsakovai pateikė 2010 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo kvitą, įrodantį, kad atsakovai už komunalines paslaugas sumokėjo 1 091,44 Lt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo bei jiems nustatytas terminas likusiai 2 000 Lt daliai žyminio mokesčio sumokėti (1 000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį atsakovai jau buvo sumokėję iki nutarties priėmimo). Atsakovai šios nutarties apeliacine tvarka neskundė ir 2 000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį sumokėjo (b.l. 219, t. 1). Teismui sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, atsakovų pateiktų įrodymų visetas apie jų turtinę padėtį buvo iš esmės analogiškas įrodymų visetui, kurį atsakovai pateikė apeliacijos padavimo momentu, nes abiem atvejais buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas - bedarbis ir negauna jokių pajamų, o atsakovė gauna kasmėnesines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Be to, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, atsakovai pateikė įrodymus, jog atsakovei nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. kovo mėnesio buvo išmokėta iš viso 2 540,45 Lt dydžio išmokų vaikui bei vienkartinė išmoka vaikui (b.l. 189, t. 1), o sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, atsakovei buvo išmokėta 2010 m. gruodžio ir 2011 m. vasario mėnesiais socialinė pašalpa, kuri iš viso sudarė 3 116,80 Lt, bei paskirta nauja socialinė pašalpa. Taip pat sprendžiant klausimą dėl atsakovų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, atsakovai pateikė įrodymus, jog jie buvo sudarę vartojimo kredito sutartis, dėl ko turėjo kas mėnesį mokėti iš viso 184,50 Lt siekiančias įmokas. Nepaisant to, atsakovai buvo pajėgūs sumokėti 3 000 Lt žyminio mokesčio dalį už priešieškinį.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad atsakovai nepateikė įrodymų viseto, būtino konstatuoti jų turtinės padėties pablogėjimui, lyginant su buvusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo momentu, kuomet jie buvo pajėgūs sumokėti 3 000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Priešingai, iš atsakovų pateikto įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad dabartinė atsakovų turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nes jie nebeturi mokėti kas mėnesį 184,50 Lt dydžio įmokų pagal vartojimo kredito sutartis. Be to, nors atsakovai teigia, jog jų pajamos kas mėnesį sudaro tik apie 600 Lt, iš atsakovų pateikto mokėjimo kvito matyti, kad jie yra pajėgūs sumokėti daugiau nei 1 000 Lt už komunalines paslaugas, atsakovus bylos nagrinėjimo metu atstovauja advokatas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jų prielaidas, kad dėl jauniausios dukros gydymo jie patiria išlaidas, kad jie nėra pajėgūs susimokėti už komunalines paslaugas, kad 3 000 Lt, skirtus sumokėti žyminio mokesčio daliai už priešieškinį, pasiskolino. Be to, atsakovas, būdamas UAB „Transland“ akcininku, nepateikė įrodymų apie UAB „Transland“ turimą turtą, gaunamą pelną ir kitus finansinius rodiklius, kurie tiesiogiai įtakoja atsakovų turtinę padėtį. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų jų tikrajai turtinei padėčiai nustatyti. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2005). Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovai įrodinėja, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovų turtinė padėtis žymiai pablogėjo, lyginant su buvusia žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimo momentu, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog teismas, netenkindamas atsakovų prašymo, nepagrįstai apribojo atsakovų teisę į teisminę gynybą. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatymo leidėjas neįtvirtino galimybės atleisti byloje dalyvaujantį asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Be to, net ir netenkinus apeliantų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar tenkinus šį prašymą iš dalies, iš esmės nėra panaikinama galimybė apeliantams pateikti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio apskundimo objektais yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.). Iš to seka, kad atskirojo skundo pagrindas gali būti tik tos bylos aplinkybės, kurios buvo nustatinėjamos priimant skundžiamą nutartį (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 3 - 4 p. ir 2 d., 338 str.). Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismui atsakovų pateiktu prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo pagrįstumu. Tuo tarpu atsakovų prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas ir atitinkamai su šio prašymu pagrįstumu susijusios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatinėjamos. Todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo reikalavimo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą pagrįstumo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukia (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino atsakovų prašymą iš dalies – atleido juos nuo 9 222 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė terminą likusiai – 3 000 Lt dydžio žyminio mokesčio daliai sumokėti. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovų S. V. ir A. V. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atsakovams S. V. ir A. V. nustatomas terminas iki 2011 m. birželio 16 d. sumokėti 3 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

              n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Atsakovams S. V. ir A. V. nustatyti terminą iki 2011 m. birželio 16 d. sumokėti 3 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

              Nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl atsakovų S. V. ir A. V. atskirojo skundo reikalavimo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Teisėjai                                                         Kazys Kailiūnas

              Nijolė Piškinaitė

              Egidijus Žironas