Nuorašas

    Administracinė byla Nr. ATP-591-149/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-004400-2016-8

             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo S. V. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir susipažinusi su administracine byla Nr. ATP-581-149/2016,

n u s t a t ė :

S. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. kovo 18 d., apie 19.28 val., Vilniuje, ties Blindžių ir Birutės gatvių sankryža, vairuodamas automobilį Kia Motors Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 1,40 promilių neblaivumo laipsnis), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į metalinę tvorą, toliau tęsdamas judėjimą, atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinta tvora ir abu automobiliai.

Apeliaciniu skundu S. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimą ir, pritaikius ATPK 301 str., sumažinti paskirtos jam administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams – terminą iki vienerių metų.

Skunde nurodo, jog egzistuoja pagrindai, leidžiantys taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Teigia, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, dėl įvykio niekas nenukentėjo, nebuvo sužeistas, jis dirba vairuotoju, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams, jis praras darbą ir pajamas, bus labai apsunkinta jo gyvenimo kokybė,  negalės tinkamai pasirūpinti šeima, taip pat negalės susimokėti už buto nuomą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš  tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 301 straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1320/2013, Atp-1175/2013, ATP-642/2014, ATP-423/2014, ATP-914/2015, ATP-596/2015, ATP-1222/2015 ir kt.). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 301 str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo S. V. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad S. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą, paskirtos S. V. baudos vykdymą išdėstydamas 12 mėnesių. O ta aplinkybė, kad S. V. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ATPK 301 str. taikymą A. V. atžvilgiu daro negalimu.

Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nepadarė žalos savo ar kitų asmenų sveikatai atmestinos, kaip nepagrįstos, kadangi priešingu atveju jo veika jau būtų kvalifikuota pagal kitą Lietuvos Respublikos ATPK ar  net BK straipsnį.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos S. V. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į pareigą rūpintis motina bei su darbu susijusių funkcijų vykdymą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamos apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja              (parašas)                                                                                                      Leonarda Gurevičienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                         Leonarda Gurevičienė