Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Neries investicijų valdymas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi BUAB „Antarija“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 d. vasario 6 d.

2.       2021 m. kovo 12 d. įvyko UAB „Antarija“ kreditorių susirinkimas, kurio ginčijamu 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

3.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Antarija“ 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

4.       Skunde teigia, kad buvo nepagrįstai nustatyta turto pardavimo kaina. Nemokumo administratorius neatsižvelgė į JANĮ turto kainos nustatymo principus, teismų praktikos suformuluotus išaiškinimus ir nekilnojamojo turto varžytinėse pradinė nekilnojamojo turto kaina nepagrįstai nustatyta 536 200 Eur. Tokia kaina net 30 procentų mažesnė už turto vertintojo nurodytą rinkos kainą – 766 000 Eur. Turto kaina buvo nustatyta pagal nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo, kurio veiklą reglamentuoja teisės aktai, objektyviai ir nešališkai nustatytas vertes, tuo tarpu nutarimu 3-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta akivaizdžiai nepagrįsta ir galimybę gauti didžiausią kainą eliminuojanti turto pardavimo kaina.

5.       Pažymi, kad kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti JANĮ, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti kreditorių lygiateisiškumo principo ir teisėtų interesų. Nustačius pradinę turto pardavimo kainą, yra grėsmė įmonės turtą parduoti už neadekvačiai mažą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, sumažinant kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo perspektyvumą.

6.       UAB „Neries investicijų valdymas“ skunde prašo panaikinti 2021 m. kovo 12 d. BUAB „Antarija“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2021/03/12 3-uoju darbotvarkės klausimu įtvirtintą sprendimą „Nustatyti sekančią BUAB Antarija nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto realizavimo tvarką: I etapas: skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 536 200 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytinėse intervalą: 2 000 Eur; II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“.

7.       Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad skundo teikimo metu jos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas BUAB „Antarija“ bankroto byloje dar nėra išspręstas, vadovaujasi CPK 5 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad skundžiamo nutarimo klausimu yra pažeidžiamos jos teisės. Sprendimu buvo patvirtinta BUAB „Antarija“ turto realizavimo tvarka, neatsižvelgiant į besitęsiantį (neužbaigtą) pareiškėjo 289 331,54 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą, taip neužtikrinant pareiškėjo, kaip būsimo stambaus kreditoriaus, vienos iš pagrindinių teisių. BUAB „Antarija“, nors ir žinojo, jog apeliacine tvarka yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas patvirtinti ženklų 289 331,54 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nepagrįstai nusprendė nesulaukti ginčo pabaigos ir ėmėsi spręsti dėl esminių nemokumo procesų klausimų.

8.       Pareiškėja iš esmės pritaria VMI skundo argumentams dėl nepagrįstai žemos turto realizavimo kainos. Nebuvo nustatyta jokių priežasčių/pagrindų spręsti, kad turtas negalėtų būti realizuotas už nemokumo administratoriaus siūlomą 689 400 Eur kainą. UAB „Skolų administravimo centras“ visiškai nemotyvuotai pasiūlė nustatyti pradinę BUAB „Antarija“ nekilnojamojo turto realizavimo kainą esant 536 200 Eur, kuri ir buvo patvirtinta. Nei siūlant tokią pradinę kainą, nei jos tvirtinimo metu nebuvo niekaip motyvuota, kodėl turi būti taip ženkliai sumažinama pradinė turto realizavimo kaina.

9.       BUAB „Antarija“ atsiliepime į skundus dėl 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-ojo klausimo prašo UAB „Neries investicijų valdymas“ skundą palikti nenagrinėtu, o VMI skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš VMI patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pažymi, jog UAB „Neries investicijų valdymas“ nėra patvirtintas kreditoriumi BUAB „Antarija“ bankroto byloje, taigi nėra tinkamas subjektas (JANI 43 str. 3 p.), turintis teisę skųsti BUAB „Antarija“ bankroto byloje priimtus kreditorių susirinkimo sprendimus.

11.       Teigia, kad VMI skundo teiginiai yra deklaratyvūs. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateikta rinkos vertė nėra likvidacinė vertė, t. y. vykdant įmonės likvidavimo procesą reali likvidacinė realizuojamo turto vertė yra mažesnė, nei realizuojant veikiančio rinkoje subjekto, turtą. Pažymėtina, jog vadovaujantis įprasta praktika priverstine tvarka realizuojant turtą bei taikant antstolių vykdomų varžytinių analogiją, realizuojant turtą priverstine tvarka turto realizavimo kaina mažinama ne mažiau nei 20 proc., dėl ko kreditorių balsų dauguma nusprendė minimalią, t. y. pradinę turto kainą varžytinėse nustatyti 30 proc. mažesnę. Tokiu būdu siekiama pritraukti didesnį potencialių pirkėjų ratą, ko pasėkoje varžytinėse besivaržančių pirkėjų būtų daugiau.

12.       Atkreipia dėmesį, kad realizuojamas nekilnojamąsis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - pastatai bei žemės sklypas, esantys prie ežero - laikytini prabangos preke, kurios likvidumas yra mažesnis nei pagrindinio gyvenamo būsto. Dėl šios priežasties atitinkamai nustatyta 10 proc. mažesnė nei įprastai nustatoma pradinė likvidacinė parduodamo turto kaina yra racionalus kreditorių veiksmas ir jokiu būdu neprieštarauja įstatymams.

13.       Argumentai, neva ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė varžytinėse realizuojamo turto kaina pažeidžia kreditorių interesą maksimaliai patenkinti savo finansinius reikalavimus, pateikti neatlikus minimalių ir elementarių skaičiavimų. Nekilnojamąjį turtą realizavus minimalia pradine varžytinėse kaina, tiek bankroto proceso administravimo išlaidos, jų sumas skaičiuojant maksimaliai, tiek visi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti visiškai. VMI yra pirmosios eilės kreditorė, kurios reikalavimai tenkinami pirma eile ir neabejotinai tenkintini.

14.       Pažymi, kad kiti BUAB „Antarija“ kreditoriai arba balsavo „už“ ginčijamą nutarimą arba apskritai nedalyvavo kreditorių susirinkime, t. y. neturi suinteresuotumo vykdomomis bankroto procedūromis.

15.       Kreditorius UAB „Skolų administravimo centras“ atsiliepime į skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus, o kreditorių susirinkimo nutarimo 3-ąjį klausimą palikti galioti.

16.       Nurodo, kad bankroto procese turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp didžiausios kainos principo ir turto apyvartos greičio principo. Pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina ir turto pardavimo kaina yra netapatūs dalykai. Asmenys, dalyvaujantys turto varžytynėse, gali reikšmingai pakelti turto kainą. Kreditorių susirinkimas, nustatydamas pradinę varžytynių kainą, niekaip nepažeidžia nei minėtų turto pardavimo principų nei kitų kreditorių interesų – nustatyta pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina niekaip neeliminuoja galimybės gauti didžiausią turto kainą.

17.       Kreditoriaus teigimu, pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos prilyginimas turto vertei, pažeistų turto apyvartos greičio principą, nes tikėtina, jog tokiose varžytynėse niekas nedalyvautų, nes potencialūs pirkėjai panašų daiktą už jo rinkos vertę gali įsigyti pagal sutartį tiesiogiai iš daikto savininko pagal rinkoje esančius pasiūlymus prisiimdami mažesnę teisinę ar kitą su perkamu daiktu susijusią riziką.

18.       Pažymi, kad 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1004-643/2020 Vilniaus apygardos teismas patvirtino 354 109,94 Eur kreditorinių reikalavimų sumą. Netgi turtą pardavus už pradinę varžytynių kainą (536 200 Eur) gautų lėšų užtektų visų kreditorių reikalavimų (tame tarpe ir VMI) tenkinimui.

19.       UAB „Neries investicijų valdymas“ nebuvo patvirtintas BUAB „Antarija“ kreditoriumi, dėl to yra įsiteisėjusi teismo nutartis, todėl UAB „Neries investicijų valdymas“ neturi teisės ginčyti BUAB „Antarija“ kreditorių susirinkimo sprendimų.

Skundai netenkinami

20.       Nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. įvyko UAB „Antarija“ kreditorių susirinkimas. Iš protokolo Nr. 2021/03/12 matyti, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Protokole užfiksuota, kad administratorius nurodė, jog vykdydamas 2021 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, BUAB „Antarija“ nemokumo administratorius kreipėsi į tris turto vertinimo paslaugas teikiančias įmones dėl BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo atlikimo. Gauti pasiūlymai iš UAB „Inreal“ – 400 Eur + PVM, UAB „Ober-haus“ – 600 Eur + PVM bei iš UAB „Centro kubas“ – 390 Eur + PVM. Su UAB „Centro kubas“, t. y. mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju sudaryta turto vertinimo paslaugų sutartis. Turto vertintojas pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinta BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kaina – 766 000 Eur. BUAB „Antarija“ nemokumo administratorius siūlė turtą realizuoti vadovaujantis JANĮ 85 str. įtvirtintais įmonės turto pardavimo principais, kur be kita ko yra nustatyta, jog kreditoriai privalo vadovautis turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Vadovaujantis JANĮ reglamentavimu, turtas, kurio vertė yra didesnė nei 10 MMA dydis, parduodamas varžytinėse už kreditorių susirinkimo nustatytą pradinę kainą. BUAB „Antarija“ administratorius nurodė, jog įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekiant praplėsti potencialių pirkėjų ratą, tikslinga pardavinėti varžytinėse, pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą nustatant 689 400 Eur (766 000 Eur turto rinkos kaina minus 10 proc.). Pažymėjo, jog siūloma nustatyti kaina yra minimali ir atsiradus ne vienam potencialiam pirkėjui varžytinėse, ji galės būti keliama neribotai iki varžytinių pabaigos.

21.       Iš protokolo taip pat matyti, kad administratorius pasiūlė nustatyti sekančią BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini). realizavimo tvarką: I etapas: skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 689 400 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytinėse intervalą: 5.000,00 Eur; II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

22.       Kreditorius UAB „Skolų administravimo centras“ balsavimo raštu biuletenyje pateikė nutarimo projektą: nustatyti sekančią BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto realizavimo tvarką: I etapas: skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 536 200 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytinėse intervalą: 2 000 Eur; II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

23.       Kreditorius VMI balsavimo raštu biuletenyje pateikė nutarimo projektą: nustatyti tokią BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto realizavimo tvarką: I etapas: skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 766 000 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytinėse intervalą: 5. 000 Eur; II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo. 

24.       Skundžiamu 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti sekančią BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto realizavimo tvarką: I etapas: skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 536 200 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytinėse intervalą: 2 000 Eur; II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

25.       JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta kreditorių teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

26.       Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

28.       Remiantis JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalimis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

29.       Remiantis protokolo medžiaga nustatyta, kad į kreditorių susirinkimą niekas neatvyko, tačiau iš anksto balsavo raštu UAB „Skolų administravimo centras“ ir VMI. Kreditorių susirinkime prabalsavusiųjų teismo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas reikalavimo dydis yra 335 954,70 Eur (94,87 proc.), taigi susirinkimo kvorumas buvo. „Prieš“ nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto realizavimo kainą ir tvarką balsavo visi 94,87 proc., dėl VMI pasiūlymo „už“ balsuota 5,97 proc. kreditorinių, „prieš“ – nebuvo, nebalsavo 88,90 proc., dėl UAB „Skolų administravimo centras“ pasiūlymo „už“ balsavo 88,90 proc., „prieš“ – nėra, nebalsavo – 5,97 proc., todėl šis nutarimas buvo priimtas ir nutarta patvirtinti UAB „Skolų administravimo centras“ pasiūlytą turto kainą ir realizavimo tvarką.

30.       Iš nurodytų duomenų konstatuotina, kad 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo metu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl toliau vertintinas priimto sprendimo teisėtumas.

31.       JANĮ 86 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui. 

32.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).

33.       Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie reikalavimai siejami su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017). Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). 

34.       JANĮ 90 straipsnyje nurodyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANĮ nenustato kitaip. CPK 718 straipsnyje nurodyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnyje turto kainos nustatymas paliktas arba antstolio (aptariamu atveju nemokumo administratoriui), arba skiriama turto kainą nustatyti ekspertui. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-541-450/2021). UAB „Centro kubas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodė, kad turto rinkos kaina – 766 000 Eur. Skundžiamu nutarimu nutarta varžytynėse nustatyti pradinę turto kainą, sudarančią 70 proc. turto rinkos vertės (kas atitinka CPK 718 straipsnį, plius papildomai nutarta turto kainą sumažinti 10 procentų).

35.       Teismo vertinimu, argumentai, jog būtent rinkos vertė yra ta pradinė suma, kuri turi būti nustatoma varžytynėse, yra nepagrįsti, jau vien atsižvelgiant į CPK 718 straipsnį, pagal kurį imperatyviai nurodoma, kad pradinė turto varžytynių kaina sudaro būtent 80 procentų. Be to, UAB „Skolų administravimo centras“ pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad rinkos vertės nurodymas parduodant turtą iš varžytynių neatitiktų pačios varžytynių esmės, kadangi už rinkos vertę nekilnojamąjį turtą galima nusipirkti ir tiesiogiai iš pardavėjo, nerizikuojant galimomis daikto valdymo kliūtimis ir vėliau seksiančiais teisminiais procesais, todėl dėl galimų nekilnojamojo turto apsunkinimų, mažai tikėtina, kad varžytynių dalyviai būtų suinteresuoti pirkti BUAB „Antarijos“ nekilnojamąjį turtą būtent už nustatytą rinkos vertę.

36.       Be to, svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Šiuo atveju manytina, kad turtą realizuoti realesnė, tikėtinesnė ir operatyvesnė galimybė yra iš pradžių nustačius žemesnę kainą, esant turto paklausai dalyviams ją keliant, negu nustačius aukštą, t. y. rinkos kainą tokiu būdu apribojant dalyvių skaičių.

37.       Teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pažeidimų galimybė yra tuomet, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“ turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Pavyzdžiui, kasacinis teismas, spręsdamas dėl varžytynių sandorio neteisėtumo ir pripažinimo negaliojančiu yra pasakęs, kad jeigu turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, tai toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Tačiau pažymėtina, kad toks kainos diapazonas yra tik orientacinis, kadangi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kurio nepasiekus, visada pripažįstama, kad prieš tai minėtos proporcijos nepažeistos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-469-186/2019). Ši teismų praktika papildo ir pagrindžia, jog šiuo atveju skundžiamo nutarimo klausimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelaikytina per žema, atitinka tiek varžytynių tikslą ir paskirtį, tiek JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus turto pardavimo principus, o be to ir CPK 718 straipsnyje įtvirtintą turto pardavimo iš varžytynių kainos dydį, atsižvelgiant taip pat į tai, kad tikslinga yra nurodyti būtent likvidacinę turto vertę, o ne rinkos vertę.

38.       Apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad situacijose, kuomet pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina viršija bendrą visų teismo patvirtintų bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų sumą, įskaitant ir hipotekos kreditorės reikalavimą, taip pat administravimo išlaidų bei atlyginimo administratoriui sumą, laikoma, kad pardavus turtą varžytynėse net ir už pradinę kainą, būtų atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais, taigi būtų pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-405-585/2021). Šiuo atveju paskutine įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo patvirtinta bendra 354 109,94 kreditorinių reikalavimų suma BUAB „Antarija” bankroto byloje (2021 m. kovo 22 d. nutartis dėl BUAB „Korlena“ 88 048,21 Eur kreditorinio reikalavimo šios nutarties priėmimo dienai dar nėra įsiteisėjusi). Iš 2020 m. birželio 9 d. bei 2020 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad buvo patvirtina bendra suma bankroto administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui, kitoms išlaidoms, iš šių kreditorių nutarimų bei patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio matyti, kad net ir pardavus nekilnojamąjį turtą už pradinę nustatytą 536 200 Eur pardavimo kainą, visi kreditoriniai reikalavimai galėtų būti patenkinti. Dėl to darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo 3-uoju klausimu nėra pažeidžiamos nei įstatymo nuostatos, nei kreditorių interesai, priešingai, kreditoriai įgyvendino savo teisę siūlyti ir nustatyti parduodamo turto vertę, ką pagrįstai ir padarė.

39.       Kaip minėta, JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai reglamentuoja, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą arba kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas. Taigi, kaip matyti, sprendimą gali skųsti tik kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi Nr. eB2-374-643/2021 netenkino UAB „Neries investicijų valdymas“ prašymo atnaujinti 289 331,54 Eur kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą ir netvirtino kreditorinio reikalavimo. 2021 m. kovo 3 d. (el. paštu išsiųsta 2021 m. kovo 2 d.) byloje gautas UAB „Neries investicijų valdymas“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties. 2021 m. kovo 3 d. nutartimi UAB „Neries investicijų valdymas“ buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti - pateikti teismui duomenis apie už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir atskirojo skundo priedus. 2021 m. kovo 12 d. byloje gautas UAB „Neries investicijų valdymas“ patikslintas atskirasis skundas. Kartu su atskiruoju skundu UAB „Neries investicijų valdymas“ pašalino 2021 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytą trūkumą – pateikė atskirojo skundo priedus. Tačiau duomenų apie už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį per teismo nustatytą terminą (iki 2021 m. kovo 13 d.) nepateikta. Atsižvelgdamas į tai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

40.       Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimis, kuria netenkintas UAB „Neries investicijų valdymas“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, yra įsiteisėjusi. UAB „Neries investicijų valdymas“ nepagrįstai teigia, kad atskirojo skundo dėl 2021 m. vasario 17 d. nutarties tenkinimo atveju būtų paneigta viena iš stambiausių kreditorių teisė spręsti dėl skolininkės turto realizavimo tvarkos, nes, kaip nustatyta, toks skundas buvo laikomas nepaduotu, o nutartis dėl kreditorinio reikalavimo netvirtinimo – įsiteisėjusi. Asmenys privalo JANĮ nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimu, tuo tarpu, tokios pareigos nesilaikius, kreditorių susirinkimas negali būti įpareigotas nepriimti sprendimų dėl bankrutuojančios įmonės turto vien tuo pagrindu, kad UAB „Neries investicijų valdymas“ laiku nesikreipė su finansiniais reikalavimais, po to pateikė prašymą teismui dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, bei jog dėl to vyksta teisminiai procesai, tokiu būdu būtų nepagrįstai trikdomos bei stabdomos bankroto procedūros bei pažeidžiami kitų kreditorių interesai.

41.       Apibendrinant pažymėtina, kad UAB „Neries investicijų valdymas“ nėra kreditorius BUAB „Antarija“ bankroto byloje, taigi pagal JANĮ 55 straipsnį, negali skųsti kreditorių nutarimo. Atsižvelgiant į tai, VMI ir UAB „Neries investicijų valdymas“ skundai atmestini kaip nepagrįsti. 

42.       Netenkinus skundų, pareiškėjai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu BUAB „Antarija“ pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išvadas iš VMI. Visų pirma pažymėtina, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlė kitokią realizuojamo turto kainą, negu kad UAB „Skolų administravimo centras“, taigi iš esmės pateiktu atsiliepimu atstovavo/gynė ne savo poziciją (ne savo kreditorių susirinkimui pateiktą tvirtinti turto vertę). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu, bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, nagrinėjamu atveju pasitelkdama teisinę pagalbą, savarankiškai prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų. Atskiraisiais skundais ginčijama parduodamo iš varžytynių turto kaina ir jos nustatymas yra įprastas ir kasdienis nemokumo administratoriaus veikloje sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su nemokumo administratoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis, atskiruosiuose skunduose išdėstytos aplinkybės nebuvo nei teisės, nei fakto klausimu sudėtingos, į kurias atsiliepti reikėtų ypatingų žinių, kurių neturėtų pats nemokumo administratorius, ir dėl kurių reikėtų profesionalios teisinės pagalbos. Konstatuotina, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl BUAB „Antarija“ prašymas jas priteisti netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 55 straipsniu,

n u t a r i a :

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) ir uždarosios akcinės bendrovės „Neries investicijų valdymas“ (į. k. 304873001) skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ (į. k. 303303977) 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu atmesti.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                         Margarita Stambrauskaitė