Civilinė byla Nr. 2A-1436-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03581-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. M. ir D. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą ir, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti: a) 4 946,94 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų V. M. ir D. J., b) 3 801,57 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo V. M., c) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, d) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. M. neteisėtai atsakovui D. J. išduotoje pažymoje nurodė, kad garažas Nr. 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. J., kad už Garažą yra sumokėtas pajus ir pilnai atsiskaityta su ieškove, t. y. atsakovas V. M. neteisėtai perleido atsakovui D. J. Garažą. Ieškovė negavo pajamų, nes atsakovas V. M., būdamas ieškovės pirmininku, nerinko ir nesurinko iš buvusios Garažo valdytojos nario mokesčių, vienkartinių nario mokesčių, kuriuos mokėjo visų kitų garažų savininkai, nuo 2001 m. liepos 4 d. Nurodė, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.

3.       Paaiškino, kad ieškovė valdo žemės sklypą su statiniu, adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančiame garažų pastate yra asmeninės nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančios negyvenamosios patalpos – garažai, veiklą vykdantys autoservisai ir kitos paskirties patalpos. Anot ieškovės, kiekvienos patalpos savininku galėjo tapti tik tas asmuo, kuris už ieškovės statomą pastatą sumokėjo pajų ieškovei. Kai garažų pastatas buvo jau pastatytas ir jau buvo leista jį eksploatuoti, buvo atlikta patalpų inventorizacija, ir šios patalpos buvo atitinkamai priskirtos konkrečiam fiziniam asmeniui pagal jo sumokėto pajaus dydį.

4.       Nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovės pirmininko pareigas ėjo atsakovas V. M.. Žala ieškovei atsirado nuo 2001 m. liepos 4 d. iki atsakovo V. M. atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. iki 2016 m. birželio 13 d., kuomet valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ buvo įregistruota Garažo nuosavybė atsakovo D. J. vardu. 2016 m. liepos 27 d., Garažas buvo parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Akvatechna“ pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro (notarinio registro Nr. EV-2076), pagrindu.

5.       Buvęs ieškovės pirmininkas atsakovas V. M. taip pat neteisėtai vykdė ir buhalteriui priskirtinas funkcijas.

6.       Pažymėjo, kad patikrinus ieškovės buhalterinius dokumentus, nustatyta, jog nėra jokių dokumentų apie Garažo perleidimą. Ieškovės įsitikinimu, buvęs ieškovės pirmininkas atsakovas V. M., iš anksto susitaręs su atsakovu D. J., piktnaudžiavo jo, kaip ieškovės pirmininko, pareigomis – neteisėtai perleido Garažą. Atsakovas V. M., be įvykusio visuotinio ieškovės narių susirinkimo, turėdamas informaciją apie naudojamą Garažą, sugrąžino dalį pajaus naudotojai, vėliau atsakovui D. J. išdavė pažymą, kad pastarasis yra Garažo savininkas. Kadangi ieškovės turtas bendras, turėjo būti visų ieškovės narių sutikimas.

7.       Garažo naudotoja G. K. nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2003 m. sausio 20 d. buvo sumokėjusi 4 020 Lt (1 164,27 Eur). Pajaus suma buvo nustatyta 10 100 Lt (2 925,16 Eur). Atsakovas V. M. 2005 m. lapkričio 2 d. grąžino šiuos pinigus G. K.. Atsakovui D. J. išduotoje pažymoje nurodyta, jog pajus už Garažą sudarė 2 027 Eur, t. y. buvo 862,73 Eur neatitikimas. Kadangi skolų ieškovei apskaitos kortelėje nurodyta, kad G. K. išvyko ir jai pajus buvo grąžintas 2005 m. lapkričio 2 d., Garažas turėjo priklausyti ieškovei ir jis galėjo bei turėjo būti nuomojamas. Vadinasi, ieškovė galėjo gauti pelno už Garažo nuomą. Ieškovės teigimu, jokio sprendimo ar kitų dokumentų dėl Garažo pardavimo ar kitokio perleidimo atsakovui D. J. nėra. Tai, anot ieškovės, reiškia, kad ieškovės dokumentacijoje nėra jokio teisinę galią turinčio dokumento dėl Garažo pardavimo ar kitokio perleidimo, nėra jokios tai pagrindžiančios sutarties.

8.       Ieškovės naujajam pirmininkui perėmus dokumentus iš atsakovo V. M., nustatyta, jog nuo 2005 m. lapkričio 02 d., kai buvo grąžintas pajus G. K., atsakovas V. M. galėjo ir privalėjo išnuomoti Garažą iki jo perleidimo atsakovui D. J., t. y. iki 2016 m. birželio. Tuo metu garažų nuomos kaina buvo 50 Lt (14,48 Eur). Atsakovas V. M., neišnuomodamas ieškovės turto, padarė ieškovei 6 400 Lt (1 853,57 Eur) žalą.

9.       Tokiu būdu, anot ieškovės, nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio (imtinai) ieškovė negavo mėnesinių/vienkartinių mokesčių už 1 948 Eur, kurie priteistini iš atsakovo V. M., kuris, būdamas ieškovės pirmininku, nesurinko šių lėšų už Garažą. Bendra atsakovo V. M. ieškovei padaryta žala dėl negautų mokesčių ir negautų nuomos pajamų yra 3 801,57 Eur (1948 Eur +1853,57 Eur=3801,57 Eur), kurios priteistinos iš neteisėtus veiksmus atlikusio buvusio ieškovės vadovo atsakovo V. M..

10.       Atsakovas D. J. ieškovei už Garažą sumokėjo 678,94 Eur ir po mėnesio jį pardavė už 5 250 Eur. Ieškovė teigė, kad nurodyto sandorio metu garažų kainos buvo apie 5 000 – 6 000 Eur. Vidutė rinkos vertė, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, buvo 3 060 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovai, sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį, padarė žalos ieškovei už 5 735,33 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė surado dar vieną atsakovo D. J. 788,39 Eur mokėjimą už Garažą, todėl sumažino solidarų reikalavimą atsakovams iki 4 946,94 Eur. Atsakovas D. J. neprieštaravo šio reikalavimo sumažinimui. Ieškovė teigė, kad žala buvo padaryta dėl abiejų atsakovų bendrai padarytų veiksmų, todėl jų atžvilgiu turėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė.

11.       Atsakovas V. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog buvo ieškovės pirmininkas nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Visus dokumentus perdavė naujajam ieškovės pirmininkui pasirašytinai pagal perdavimo-priėmimo aktą. Nesutikdamas su ieškinio argumentais, nurodė, kad kasmet vykdavo visuotiniai ieškovės narių susirinkimai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsakovo V. M. atsiliepimo į ieškinį teikimo metu jau pusantrų metų buvo neišmokėjusi atlyginimo įsiskolinimo atsakovui V. M.. Nurodė, kad jo pajamos yra tik senatvės pensija.

12.       Po 1998 m. kovo 17 d. ieškovės garažų paskirstymo, buvo nutarta parduoti garažų rūsio patalpas ir laisvus garažus, įnešant pajų. Pažymėjo, kad garažo savininku tampama tik pilnai sumokėjus pajų. Nurodė, jog G. K. nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2003 m. sausio 20 d., kaip būsima garažo savininkė, mokėjo pajų dalimis. Vėliau, jai atsisakius mokėti įnašus, jos iki tol įmokėtas pajus 4 020 Lt (1 164,27 Eur) buvo grąžintas jai 2005 m. lapkričio 2 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad G. K. niekada nebuvo tapusi Garažo savininke.

13.       Garažas yra po įvažiavimu į ieškovės patalpas, nuolat yra drėgnas, pavasarį būna šlapias, nėra pritaikytas eksploatacijai, todėl Garažo kaina buvo žymiai mažesnė už rinkos kainą. Atsakovai sudarė sutartį dėl Garažo pirkimo-pardavimo, kurioje nustatė kainą – 7 000 Lt (2 027,33 Eur), sumokant kainą dalimis. Šį atsakovų susitarimą turi ieškovė ir, atsakovo V. M. teigimu, atsisakė jam jį pateikti. Atsakovas D. J. sumokėjo visą sumą bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais pagal kasos kvitus, todėl 2016 m. birželio 7 d. jam teisėtai ir pagrįstai buvo išduota pažyma ir jis įregistravo nuosavybės teisę.

14.       Teigė, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 735,33 Eur (patikslinus sumažintas iki 4 946,94 Eur) yra neaiškus ir nepagrįstas. Reikalavimas dėl 3 801,57 Eur nepagrįstas, nes negalėjo būti renkami mokesčiai iš asmenų, nebuvusių Garažo savininkais. Nebuvo galimybės išnuomoti netinkamo eksploatacijai garažo.

15.       Atsakovas D. J. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti jam pateiktus reikalavimus. Nurodė, kad Garažo įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus privalėjo saugoti ne daugiau kaip 4 metus. Be to, jo vertinimu, nebuvo naudos juos išsaugoti po 2016 m. birželio 13 d., nes nuo tos dienos nuosavybės teisė šiam nekilnojamajam daiktui buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre atsakovo D. J. vardu, o 2016 m. liepos 27 d. Garažas buvo perleistas kitam šių patalpų savininkui ieškovės įstatų 3.8.6. punkto nustatyta tvarka – notarine pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. EV-2076). Būtent ieškovė privalo išsaugoti atskaitomybės ir sutartinius dokumentus. Taigi pareiga pateikti teismui sutartį ar kitokį tarp ginčo šalių sudarytą susitarimą dėl ieškovės pajaus įsigijimo bei šio sandorio dalinį apmokėjimą patvirtinančias grynųjų pinigų priėmimo kvitų šakneles tenka ieškovei, už tokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų neišsaugojimą atsako juridinis asmuo, t. y. negalima perkelti šios įrodinėjimo pareigos fiziniam asmeniui. Įvertinus bylos aplinkybes, Garažo būklę, 2027 Eur kaina nustatyta pagrįstai.

16.       Nekelia abejonių ir Garažo pardavimo naujajam savininkui UAB „Akvatechna“ 5 250 Eur kaina – ji aiškiai apibrėžta 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Pažymėjo, kad atsakovo D. J. žinioje Garažas buvo nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. liepos 27 d. Per šį laikotarpį atsakovas D. J. pats bei su savo tėvo A. J. ir draugo M. K. pagalba kapitaliai suremontavo prastos būklės Garažą, t. y. žymiai pagerino šį daiktą, dėl ko jo pardavimo kaina išaugo. Buvo atlikti tokie darbai: paklotos grindų keraminės plytelės ir hidroizoliacinis gruntas betonui; sutaisyti įvažiavimo vartai bei įstatytos dvi spynos; sumontuotas vamzdis ventiliacijai iki pat pastato stogo (4 aukštai), įtaisytas galingas išsiurbimo ventiliatorius; instaliuota elektra, įvadai ir rozetės bei 4 ilgi šviestuvai; įrengtos metalinės lentynos; įsigytas dujinis šildymas; be to, sunaudota keletas dujų balionų Garažo džiovinimui prieš remontą bei panaudota daug kitų apdailos, tvirtinimo ir montavimo (varžtai, izoliacija, elektros instaliacija, gruntai, dažai ir pan.) sunaudojamų medžiagų. Kadangi didžiąja dalimi jos buvo įsigyjamos turguje (kur kainos mažesnės), išliko tik nedidelė dalis tai pagrindžiančių pirkimo čekių, kurie patvirtina atliekamų remonto darbų trukmę: nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. birželio 9 d. Taip pat Garaže buvo įrengtas hidraulinis keltuvas, kuris savaime padidino negyvenamųjų patalpų rinkos vertę ir įtakojo didesnę Garažo pardavimo kainą 2016 metais, nei atsakovo D. J. buvo įsigytas 2014 metais.

17.       Nurodė, kad Garažo disponavimo laikotarpiu atsakovo D. J. šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini), t. y. šalia ieškovės, kuriai priklausančios garažų patalpos yra šalia ((duomenys neskelbtini)).2014 metais Garažą įsigijęs, o 2015 metais atlikęs kapitalinį remontą su tikslu naudoti šeimos poreikiams (laikyti transporto priemones, saugoti stambius ūkio daiktus). Atkreipė dėmesį, kad 2016 metais jo šeimai atsirado galimybė persikelti gyventi į nuosavą namą Trakų rajone, dėl to 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl didelio atstumo nuo naujojo būsto naudotis ką tik kapitaliai suremontuotu Garažu tapo ekonomiškai nenaudinga. Be to, šeimai trūko lėšų įsikurti naujojoje gyvenvietėje, dėl to buvo sudaryta kredito sutartis. Todėl Garažas buvo parduotas 2016 m. liepos 27 d. pirmajam pasiūliusiam protingą kainą (5 250 Eur) asmeniui (UAB „Akvatechna“).

18.       Iš skolų ieškovei apskaitos kortelės matyti, jog atsakovas D. J. buvo sumokėjęs visą pajaus sumą – 2 027,34 Eur grynais pinigais ir pavedimais, todėl pagrįstai įregistravo nuosavybės teisę į Garažą. Notaras, patikrinęs mokėjimus ir kitas svarbias aplinkybes, patvirtino sandorį, todėl sandoris laikytinas teisingu ir teisėtu. Kadangi pati ieškovė neįvykdė įstatymuose jai numatytos pareigos išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl negali šios pareigos perkelti atsakovui, kuris tokios pareigos neturėjo.

19.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas D. J. neteisėtais veiksmais, t. y. pardavęs Garažą, sukėlė ieškovei žalos, yra nepagrįsti. Nurodė, jog 2014 metais su sutuoktiniu atsakovu D. J. kartu nusprendė įsigyti Garažą. Atsakovui D. J. buvo parduotas Garažas ir parodyta bloga jo būklė. Pažymėjo, jog bloga Garažo būklė buvo pakankamas pagrindas sumažinti kainą ir suteikti galimybę mokėti dalimis, todėl ieškovės teiginiai apie per mažą kainą yra nepagrįsti. Ieškovė savo teiginius grindė ne konkrečiais pavyzdžiais, bet abstrakčiais kitais, geros būklės garažais. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas D. J. už Garažą sumokėjo visą kainą, jį įrengė ir sutvarkė per kelis metus, įregistravo savo vardu. Vėliau, šeimai įsigijus gyvenamąjį namą toliau nuo Garažo, Garažas buvo parduotas suremontuotas už didesnę kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-455-820/2020 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui D. J. 1 000 Eur, atsakovui V. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė visus reikalavimus kildina iš deliktinės atsakomybės, sprendė, kad privalėjo įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas ir nurodė, kad nesant bent vienos sąlygos, civilinė deliktinė atsakomybė neatsiranda. Konstatavęs, jog byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl Garažo perleidimo atsakovui D. J.,, o ieškinys pareikštas dėl nuostolių, patirtų perleidus Garažą per maža kaina, atlyginimo, teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl Garažo perleidimo nebuvo priimtas ieškovės atstovų sprendimas perleisti Garažą atsakovui D. J., neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui dėl kainos nustatymo klausimo.

22.       Teismas nustatė, kad ginčo atveju atsakovas D. J. Garažą įsigijo iš ieškovės įnešdamas pajinį įnašą. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovės narių nustatyta kaina už garažą pajiniais įnašais buvo 10 100 Lt (2 925,16 Eur). Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kiekvieną kartą, perleidžiant garažo boksą įnešant pajinį įnašą, pajinio įnašo dydis būtų skaičiuojamas pagal rinkos vertę. Pažymėjo, kad ir pati ieškovė nurodė, kad garažų boksų kaina buvo nustatyta 10 100 Lt (2 952,16 Eur) ir nebuvo keičiama. Konstatavo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl pajininkui atsakovui D. J. turėjo būti taikomas pajaus dydis pagal garažų rinkos kainas. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas D. J. Garažą įsigijo sumokėdamas pajų, o ne pirkdamas laisvoje rinkoje komerciniu sandoriu, ieškovės įrodymus, kuriais ji grindė Garažo kainą komerciniais sandoriais ir rinkoje buvusia garažo kaina, pirmosios instancijos teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės šiam ginčui išnagrinėti.

23.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nekilnojamas turtas, kuris nebuvo naudojamas, prižiūrimas ir remontuojamas daugiau kaip 15 metų, buvęs virš įvažiavimo, nuolat gaudavęs drėgmės nuo kritulių, neturėjęs tinkamos ventiliacijos, su sulūžusiais vartais, negalėjo būti vertinamas 10 100 Lt (2 925,16 Eur) pajiniu įnašu. Darė išvadą, kad nurodytų trūkumų remontui reikalinga suma viršytų 3 000 Lt (868,86 Eur) (išklotos grindinės plytelės, perdažytos sienos, pašalintas pelėsis, įrengta hidroizoliacija, išvedžiota elektros instaliacija, įrengta priverstinio vėdinimo sistema, suremontuoti įvažiavimo vartai ir kt.). Atsižvelgęs į tai sprendė, kad Garažo įvertinimas 30 procentų mažesne pajaus kaina, t. y. 7 000 Lt (2 027 Eur) yra pagrįstas ir atitiko faktinę Garažo techninę būklę jo pardavimo atsakovui D. J. metu.

24.       Teismo vertinimu, atsakovas D. J., kaip pirkėjas, įsigijo daiktą iš ieškovės, ieškovės nustatyta pajaus kaina ir sąlygomis, todėl atsakovas D. J. negalėjo būti laikomas atsakingu ieškovei dėl Garažo pardavimo kainos nustatymo.

25.       Su ieškovės teiginiais, kad ieškovės vadovas negavo Dokumentų aplanko „Kasa 2015 m. 10-11-12“ pirmosios instancijos teismas nesutiko. Iš akto, pasirašyto buhalterinę apskaitą vedusios bendrovės atstovo ir ieškovės atstovo parašų matyti, jog dokumentų perdavimas įvyko nenustačius pastabų. Perduodant dokumentus protokolu policijai matyti, kad perduotos knygos segtuvuose, lapai sunumeruoti. Iš policijos 2019 m. gegužės 27 d. rašto galima spręsti, kad policijos žinioje nėra Kasos už 2015 metų gruodžio mėnesį. Konstatavęs, jog ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių akto ir protokolo duomenis, pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginius atmetė kaip neįrodytus. Atsakovo D. J. teiginius, jog jis yra sumokėjęs visą pajų, patvirtina ir Skolų ieškovei apskaitos kortelė, kurioje įrašai atitinka atsakovo D. J. nurodomus pajinius mokėjimus ir mokėjimo datas.

26.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas D. J. nebuvo santykių, buvusių tarp ieškovės ir G. K., dalyviu. Pinigai G. K. buvo grąžinti 2005 metais, atsakovas D. J. pradėjo mokėti pajų tik nuo 2014 metų, t. y. beveik po 10 metų nuo santykių tarp ieškovės ir G. K. pabaigos, todėl atsakovas D. J., pirmosios instancijos teismo vertinimu, negalėjo būti atsakingu ieškovei dėl G. K. grąžintų pajų ir reikalavimai jam pareikšti nepagrįstai.

27.       Atsižvelgęs į ieškovės veikloje susiklosčiusią ieškovei priklausančių garažų nuomos praktika, teismas nustatė, kad dėl kiekvieno garažo nuomos buvo sprendžiama įgaliotinių susirinkime, kur buvo sprendžiama dėl konkretaus garažo nuomos konkrečiam asmeniui ir nustatoma konkreti nuomos kaina individualiu atveju. Konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad kas nors siekė išsinuomoti Garažą, o atsakovas V. M. nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Teorinę galimybę nuomoti garažą ir abstrakčią vadovo pareiga siekti naudos ieškovei, nesant ieškovės nustatytos pareigos vadovui, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo teigti, kad žala ieškovei buvo padaryta atsakovo V. M. neveikimu. Atsižvelgęs į nurodytą, darė išvadą, jog ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir neteisėto neveikimo.

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė iš kur kildina atsakovo V. M. prievolę sumokėti mėnesinius mokesčius ir kitus vienkartinius mokesčius už Garažą. Šiuos mokesčius moka ieškovės nariai ir garažų savininkai. Iki Garažo įsigijimo, Garažas neturėjo savininko, todėl buvo ieškovės turtas, o ieškovė pati sau susimokėti mokesčių neprivalėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

29.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pateikia alternatyvų prašymą: netenkintus prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teisme, ir šiais papildomais argumentais:

29.1.                      atsakovas D. J., kaip atsakingas asmuo, pirkdamas išskirtinį daiktą, t. y. Garažą, privalėjo išsaugoti kasos kvitus tam atvejui, jeigu prireiktų parodyti ir įrodyti, kad jis tuos pinigus mokėjo. Atsakovo D. J. pareiga buvo įtikinti teismą ir pateikti teismui tokius įrodymus, pagrindžiančius jo mokėtų pinigų aplinkybę, tačiau jis to nepadarė;

29.2.                      atsakovas V. M., būdamas ieškovės pirmininku, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neišsaugojo kasos kvitų. Atsakovas V. M., kaip minėta pirmosios instancijos teisme, negalėjo vykdyti buhalterio funkcijų. Šias aplinkybes įrodo jo darbo sutartis ir kiti dokumentai;

29.3.                      naujajam ieškovės pirmininkui buvo perduota aplaidžiai tvarkyta ieškovės buhalterija, todėl naujasis ieškovės pirmininkas negalėjo teismui pateikti kasos kvitų, kurių jam neperdavė atsakovas V. M.;

29.4.                      pagal UAB „IT ir Finance“ 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotą pažymą matyti, kad UAB „IT ir Finance“ pradėjo vesti ieškovės buhalterinę apskaitą nuo 2017 m. lapkričio 2 d. Kaip nurodyta šioje pažymoje, ieškovės dokumentacija, segtuvai, lapai ir kt. buvo perduoti atsakovo V. M. netvarkingai, dokumentai nesurūšiuoti, nesusegti, skirtingų metų dokumentai buvo susegti į vieną segtuvą, didžioji dalis dokumentų buvo maišuose, buvo nesilaikoma archyvavimo, buhalterinės apskaitos taisyklių. Nepaisant to, kad pareigą tvarkingus dokumentus perduoti turėjo atsakovas V. M., teismas nepagrįstai šią pareigą perkėlė ieškovei;

29.5.                      UAB „IT ir Finance“ 2018 m. rugsėjo 28 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad tarp perduotų dokumentų nebuvo rastas nei vienas trumpalaikio ir ilgalaikio turto nurašymo aktas, įvedimo į eksploataciją aktas, nėra jokio įrodymo, kad įsigytas turtas buvo naudojamas ieškovės veikloje, kas materialiai atsakingas buvo už įsigytą turtą, kur buvo laikomas turtas ir kt. Buvo nustatyta, kad buvo perkami įvairūs daiktai, tačiau tokių daiktų ieškovėje nebuvo rasta;

29.6.                      su teismo vertinimu, kad dabartiniam ieškovės pirmininkui buvo perduoti ieškovės buhalteriniai dokumentai ir iš ieškovės atstovo parašų matyti, jog dokumentų perdavimas įvyko nenustačius pastabų, visi dokumentai perduoti tinkamai, nesutiktina, kadangi dabartinis ieškovės pirmininkas asmeniškai nepriėmė jokių dokumentų iš atsakovo V. M., dokumentus priėmė buhalterines paslaugas teikianti UAB „Skaidri apskaita“, dalį dokumentų atsakovas V. M. buvo perdavęs atsakovui D. J.;

29.7.                      atsakovas V. M. privalėjo pateikti įrodymus, galinčius paneigti akto ir protokolo duomenis, kadangi jis perdavė netvarkingai vestą buhalterinę apskaitą;

29.8.                      abu atsakovai žinojo, kad nėra galimybės perleisti Garažą, kuris yra visos ieškovės turtas, be visuotinio ieškovės narių susirinkimo arba be įgaliotinių ar valdybos narių susirinkimo. Atsakovas V. M. neturėjo teisės vadovautis senais ir nebegaliojančiais ieškovės įstatais, kurie turėjo būti pakeisti dar iki 2015 m. liepos 1 d.;

29.9.                      teismo nurodymas, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo nusprendusi išnuomoto Garažą, yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi galimybių įrodyti tokios aplinkybės;

29.10.                      atsakovo V. M. pirmininkavimo metu kai kurie garažai buvo nuomojami. Teismui buvo pateikti įrodymai, tačiau teismas šių įrodymų nevertino;

29.11.                      teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, neapklausęs visų ieškovės nurodytų liudytojų, elgėsi šališkai;

29.12.                      dėl atsakovų veiksmų buvo vilkinamas procesas, todėl turėtų būti sumažintos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

30.       Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškinys buvo atmestas motyvuotai;

30.2.                      apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas formaliais teiginiais ir klaidingomis interpretacijomis, kai kurie argumentai neturi esminės reikšmės ginčo bylos nagrinėjimui;

30.3.                      2001 m. sausio 15 d. bendru ieškovės valdybos ir įgaliotinių susirinkimo nutarimu buvo atleista iš pareigų tuometinė ieškovės pirmininkė, o atsakovas V. M. buvo išrinktas ieškovės pirmininku. Šis nutarimas buvo galiojantis ir neginčytas. Atsakovas V. M., kaip ieškovės atstovas ir darbuotojas, 2001 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį, kuria buvo priimtas neterminuotai dirbti ieškovės pirmininku. Ieškovės įgaliotinių 2017 m. rugpjūčio 2 d. susirinkime buvo nutarta atleisti atsakovą V. M. iš ieškovės pirmininko pareigų jo paties prašymu. Ieškovės įstatai buvo įregistruoti 2001 m. liepos 4 d., įstatų nuostatais yra nurodyta, kad ieškovės valdymo organais tuo metu buvo visuotinis ieškovės narių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimas ir ieškovės pirmininkas. Pagal ieškovės įstatų 4.5. punktą, visuotinis ieškovės narių susirinkimas savo funkcijas pavedė spręsti įgaliotinių susirinkimui. Įstatų 4.12.5 punkto pagrindu ieškovės pirmininkui buvo suteiktas įgaliojimas sudaryti ieškovės vardu sutartis ir kitus sandorius;

30.4.                      teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovo V. M. civilinės atsakomybės sąlygas: faktą, kad padaryta žala, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų taikyti civilinę atsakomybę atsakovams V. M. ir D. J.;

30.5.                      ieškovė sąmoningai, klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas D. J. už garažą sumokėjo 678,94 Eur ir pardavė jį UAB „Akvatechna“ už 5250 Eur. Tačiau ieškovės atstovo teismo posėdyje aiškinimais, atsakovas D. J. sumokėjo už perkamą garažą banko pavedimu 678,94 Eur ir 788,39 Eur grynais, pinigų priėmimo kvitais Nr.6756267, 6756278 įnešdamas pinigus į ieškovės kasą. Ieškovės atstovas pats pateikė teismui kvitus apie 788,39 Eur grynais sumokėjimą į buhalterijos kasą ir sumažino ieškinio kainą, todėl šioje dalyje ginčo nebuvo. Dėl 2015 m. gruodžio 28 d. apmokėjimo už garažą (560 Eur) teismas argumentuotai sprendė atsakovo D. J. naudai nurodydamas, kad atsakovas D. J. neturi įstatyminės pareigos saugoti kasos kvitus. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, turintis prievolę tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, privalėjo išsaugoti kasos dokumentus, tačiau to nepadarė;

30.6.                      teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamajam turtui, kuris nebuvo naudojamas 15 metų, dėl netinkamos būklės nuolat gaudavęs drėgmės nuo kritulių, neturėjęs tinkamos ventiliacijos, su sugriuvusiais vartais, negalėjo būti vertinamas tokiu pačiu pajiniu įnašu – 10100 Lt (2925,16 Eur), kaip nauji garažai už pajinius įnašus 1998-2003 metais, kurie buvo parduodami už 10100 Lt (2 925,16 Eur). Garažo remontui atsakovas D. J. panaudojo virš 3000 Lt (868,86 Eur). Buvo išklotos grindinės plytelės, perdažytos sienos, pašalintas pelėsis, įrengta hidroizoliacija, išvedžiota elektros instaliacija, įrengta vėdinimo sistema, suremontuoti įvažiavimo vartai ir kt. Garažo įvertinimas mažesne pajaus kaina yra pagrįstas ir atitiko faktinę Garažo techninę būklę jo pardavimo atsakovui D. J. metu;

30.7.                      ieškovės reikalavimas priteisti solidariai G. K. gražintą pajų (1164,27 Eur) yra neteisėtas ir teismo pagrįstai buvo atmestas. G. K. nuo 2001m. lapkričio 26 d. iki 2003 m. sausio 20 d. sumokėjusi ieškovei 4020 Lt (1 164,27 Eur) pajų, pilnai jo nesumokėjo, atsisakė Garažo ir išvyko. Dalinis pajinis sumokėjimas jai buvo grąžintas 2005 m. lapkričio 2 d. Ieškovei jokios žalos nepadaryta ir ieškovė neturėjo jokio pagrindo perkelti atsakomybės atsakovams;

30.8.                      ieškovė nepateikė įrodymų, kad po G. K. Garažo atsisakymo ir išvykimo Garažą buvo siekiama išnuomoti kitam potencialiam nuomininkui, ar ieškovė buvo nusprendusi nuomoti, o tuometinis ieškovės pirmininkas atsakovas V. M. atsisakė nuomoti, vengė ieškovės įpareigojimo nuomoti Garažą. Atsakovas V. M. teismo posėdyje teigė, kad dėl techninės būklės Garažo niekas nenorėjo nei nuomotis, nei pirkti, o remontuoti Garažą savo lėšomis trūkdavo nuosavų lėšų, todėl ieškovė, esant tam tikroms aplinkybėms, pasinaudodavo Garažu statybinėms medžiagoms, instrumentams laikinai laikyti, samdomiems darbininkams persirengti ir kt. Paskutiniais metais iki perleidimo atsakovui D. J. Garažas buvo nenaudojimas. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, vien teorinė galimybė nuomoti garažą ir abstrakti vadovo pareiga siekti naudos ieškovei, nesant ieškovės nustatytos pareigos vadovui, nesudaro pagrindo teigti, kad žala ieškovei buvo padaryta atsakovo V. M. neveikimu;

30.9.                      kadangi Garažas nebuvo išnuomotas, pinigus rinkti už nuomą nebuvo galimybės, nes už garažus moka nariai ir savininkai. Todėl teismas šiuo klausimu pagrįstai motyvavo, kad Garažas neturėjo savininko, todėl tai nebuvo ieškovės turtas, o ieškovė pati iš savęs ir sau rinkti jokių mokesčių neprivalėjo.

31.       Atsakovas D. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      ieškovės pateikti nauji įrodymai neturi būti prijungti į bylą, nes nėra pagrindo taikyti civilinio proceso normų, reglamentuojančių naujai pateiktų įrodymų priėmimą, išimčių. Kadangi dalį atskaitomybės blankų ieškovės buhalterijoje ieškovės atstovas surado proceso pirmosios instancijos teisme metu, neabejojama, kad ir patvirtinantis atsakovo D. J. 560 Eur įmoką 2015 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderis yra esamo ieškovės vadovo žinioje. Be to, su prašomomis prijungti į bylą UAB „IT ir Finance“ pažymomis apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos nagrinėjant ginčą apeliacine tvarka, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jomis ieškovė nesirėmė;

31.2.                      ginčas gali būti nagrinėjamas tik dėl 560 Eur sumos (ne)įmokėjimo pagal ieškovės 2015 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderį, kuris iki šiol nėra surastas; likusioje 4 386,94 Eur dalyje reikalavimas yra nepagrįstas, nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Pažymėtina, kad į šio reikalavimo sumą įtraukti 1 164,27 Eur, kuriuos ieškovė grąžino ankstesnei pajininkei G. K. dar 2005 m. lapkričio 2 d., t. y. prieš 15 metų, kai atsakovas D. J. dar mokėsi ir nebuvo susijęs jokiais sutartiniais santykiais su ieškove;

31.3.                      dėl 560 Eur ginčo sumos, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jos pakartotinai necituojamos;

31.4.                      ieškovė neįrodė atsakovo D. J. veiksmų neteisėtumo, kaip kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas D. J., kaip pirkėjas, nepažeidė, jokių teisės aktų, pirko daiktą iš ieškovės, ieškovės nustatyta pajaus kaina ir sąlygomis, todėl atsakovas D. J. negali būti laikomas atsakingu ieškovei dėl Garažo pardavimo kainos nustatymo;

31.5.                      nors apeliacinis skundas surašytas ypatingai sudėtinga kalba, iš esmės dėl kai kurių pirmosios instancijos teismo išvadų, sprendžiant dėl atsakovo D. J. civilinės atsakomybės, konstatuojant, kad ieškovei nepadaryta žala, nepasisakyta, todėl papildomai atsikirsti neįmanoma;

31.6.                      nepaisant ilgo ir pakankamai sudėtingo, dėl priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (t. y. ieškovės kviečiamų vis naujų liudytojų, kurie negalėjo išsamiau pasisakyti dėl ginčo esmės ar liudijo priešingai šios šalies procesinei pozicijai, arba nuolatos proceso metu teikiamų perteklinių naujų rašytinių įrodymų, reiškiamų nepagrįstų reikalavimų), proceso, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko savo pareigas: teisingai nustatė ginčo dalyką, tinkamai išnagrinėjo visas ginčo aplinkybes ir surašė motyvuotą sprendimą.

32.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

33.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

34.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „IT&Finance“ 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymą dėl 387-osios GSEB perimtos buhalterinės apskaitos ir 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimą dėl 387-osios GSEB pirkimų sąskaitų-faktūrų bei prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

35.       Minėta, bylos šalys, teikdamos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau ieškovė nenurodo jokių motyvų, kodėl jų apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

37.       CPK 306 straipsnio, nustatančio apeliacinio skundo turinio reikalavimus, be kita ko, 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Kitaip sakant apeliaciniame skunde turi būti nurodomi argumentai, kodėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde nurodo daug faktinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su Garažo Nr.12 pardavimu atsakovui D. J., teigdama, jog šis garažas parduotas neteisėtai, tačiau ieškovė ieškinyje nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti Garažo Nr.12 perleidimą atsakovui D. J. negaliojančiu, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl bendrijos narių pritarimo tokiam pardavimui nebuvimo, faktinės perleidimo aplinkybės tiek kiek jos nėra susijusios su Garažo Nr.12 kainos nustatymu, neturi teisinės reikšmės ginčui, nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu ginču (CPK 13 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismai pagrįstai dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime. Atitinkamai ir teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų taip pat nepasisako.

39.       Tačiau teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėto garažo perleidimo kainos nustatymu, dėl žalos priteisimo iš atsakovo V. M. bendrijos negautų pajamų forma už šio garažo nuomą ir su šiuo garažu susijusių nario mokesčių.

40.       Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti žalą, turi įrodyti visas keturias būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – skolininko neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp padarytų neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad įrodžius neteisėtus veiksmus, skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Visos šios sąlygos yra kumuliatyvios, t.y. nesant bent vienos iš minėtų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Be to, pagal CPK 12 ir 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

41.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Garažo Nr.12 perleidimo atsakovui D. J. kainos teisingumo, nustatė, kad garažas atsakovui D. J. buvo perleistas už 2025 Eur dydžio pajų, t.y. D. J. garažą įgijo apmokėdamas minėto dydžio pajų. Taip pat teismas pripažino, kad nors visi kiti garažai ieškovo nariams buvo perleidžiami už 10 100 Lt arba 2925,16 Eur, D. J. nustatyta pajaus už garažą kaina nėra nepagrįstai maža. Teismas, pripažindamas, kad D. J. sumokėta kaina nėra per maža, atsižvelgė į tai, kad šis garažas nebuvo naudojamas, prižiūrimas ir remontuojamas daugiau kaip 15 metų, buvęs virš įvažiavimo, nuolat gaunantis drėgmės dėl kritulių, neturintis tinkamos ventiliacijos, su sulūžusiais vartais, todėl jis negalėjo būti vertinamas ta pačia 10100 Lt arba 2925,16 Eur kaina, kaip kiti garažai, kurie neturėjo aptartų trūkumų. Ieškovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl garažo pardavimo kainos įvertinimo, šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo padarytą išvadą.

42.       Atsakovas D. J. pateikė į bylą ieškovo pažymą, kad jis yra sumokėjęs visą 2025 Eur dydžio pajų už Garažą Nr.12, ir tokia pačios ieškovės išduota pažyma yra pakankamas patvirtinimas apie visos pajaus sumos sumokėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovė, kaip buhalterinę apskaitą privalantis tvarkyti juridinis asmuo, privalo saugoti visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o teisės aktai nenustato D. J. pareigos saugoti kasos pajamų kvitų, pagal kuriuos jis įnešė pinigus į ieškovės kasą. Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą.

43.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 1948,87 Eur mėnesinių mokesčių ir vienkartinių mokėjimų iš atsakovo V. M., nurodė, kad Garažas Nr.12 iki D. J. įsigijo jį 2016 m. birželio mėn., neturėjo savininko, tai buvo ieškovės turtas, todėl atsakovas V. M., kaip ieškovės pirmininkas, negalėjo rinkti aptartų mokesčių iš pačios bendrijos, kuri tuo metu buvo garažo savininkė. Ieškovė, apeliaciniu skundu nesutikdama su tokia teismo išvada, nenurodė apeliaciniame skunde jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl tokia teismo išvada neteisinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog Garažas Nr.12 nuo 2005 m., kai buvo grąžintas G. K. jos sumokėtas 1164,27 Eur (4020 Lt) pajus, iki 2016 m. birželio mėn., priklausė pačiai bendrijai, joks bendrijos narys nebuvo sumokėjęs pajaus už jį ir šiuo garažu nesinaudojo, todėl ir mokesčiai neturėjo būti renkami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šioje dalyje nenustatė atsakovo V. M. neteisėtų veiksmų.

44.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad visi bendrijos garažai, kurie buvo ieškovės nuomojami, buvo nuomojami ieškovės įgaliotinių sprendimu, kuriuo buvo nustatoma ir nuomos kaina. Ginčo Garažo Nr.12 atveju įgaliotinių sprendimas dėl jo nuomos nebuvo priimtas, todėl atsakovui V. M. negali kilti civilinė atsakomybė už pajamų iš šio garažo nuomos negavimą. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad ieškovei nepateikus įrodymų dėl bendrijos įgaliotinių sprendimo dėl šio garažo nuomos buvimo, ir esant praktikai, jog įgaliotiniai spręsdavo dėl garažų nuomos ir nuomos mokesčio dydžio, negali būti taikoma atsakovui V. M. civilinė atsakomybė už nuomos pajamų negavimą iš Garažo Nr.12 nuomos, nes nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo klausimu. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad būtent atsakovas V. M. turėjo pareigą spręsti dėl Garažo Nr.12 nuomos ar kad tik jis vienas turėjo teisę ir (ar) pareigą inicijuoti tokio klausimo išsprendimą.

45.       Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių tokius ieškovės teiginius. Aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis teismas neapklausė visų liudytojų, kurie ieškovės nuomone turėjo būti apklausti, ar kad byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. CPK 64-66 straipsniuose nurodytų pagrindų teismui nušalinti (nusišalinti) ieškovė neįrodinėja, teisėjų kolegija tokių taip pat nenustatė. Kita vertus, ieškovei pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui pirmosios instancijos teisme, šis nušalinimas buvo išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo atmestas. Jokių kitų naujų argumentų dėl teismo šališkumo ieškovė nenurodė. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, jog kadangi ieškovė neprašė pripažinti Garažo Nr.12 perleidimą atsakovui už pajų negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl garažo perleidimo faktinių aplinkybių kiek tai susiję su garažo perleidimo faktu ir apie tai liudijusių liudytojų parodymų nepasisakė.

46.       Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir teisėjų kolegijos padarytas išvadas, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47.       Apeliacinio skundo netenkinimo atveju ieškovė prašė sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi posėdžiai buvo atidedami ne dėl ieškovės kaltės, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei yra nepakeliama našta.

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-304-370/2020, 45 punktas).

49.       Ginčijamu sprendimu iš ieškovės atsakovams yra priteista viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra ginčo, kad išlaidos už teisines paslaugas viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20), yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neatlyginamos. Teismui nusprendus palikti skundžiamą teismo sprendimą, atsakovams atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą.

51.       Atsakovas D. J. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros APK Nr. 00926 matyti, kad atsakovas D. J. patyrė 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina pateiktas Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS skyrių Lietuvoje, atsakovo D. J. atstovo banko sąskaitos išrašas. Atsakovo D. J. patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

52.       Atsakovas V. M. taip pat pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad yra pateiktas apmokėjimą parvirtinantis įrodymas, prašymas tenkinamas kaip pagrįstas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u ta r i a:

ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124761634) atsakovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Priteisti iš ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124761634) atsakovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                         Rūta Petkuvienė

                                                         Inga Staknienė