Civilinė byla Nr. 2-251-971/2015
Proceso Nr. 2-47-3-00038-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 128.11.; 117.1.
(S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 3 d.
Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, UAB „Litagros prekyba“ dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų ir prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170733; 170735; 170736; 170737, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank; panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170737; 170738; 170739; 170740, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank; panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170742; 170743; 170744; 170745, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank; panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170739; 170740; 170741; 170742, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniaus regiono kredito unijoje; panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170743;170744; 170745; 170746, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Šilutės kredito unijoje; panaikinti 2014-12-12 patvarkymą Nr.0047/14/01792-170747; 170748; 170749; 170750, kuriuo areštuotos lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Šilutės kredito unijoje, kadangi tokios sąskaitos ji neturi; taip pat prašo įpareigoti antstolį ieškojimą vykdyti iš 2014-10-22 patvarkymu Nr.036-6832 „Dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, areštuotų lėšų, gautinų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstoliui yra pateikti duomenys, kad išieškoma suma gali būti išieškota per šešis mėnesius iš pareiškėjos kitų pajamų - Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų, tačiau antstolis, priėmęs patvarkymą nukreipti išieškojimą į Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau ir NMA) mokėtinas sumas (ir dalį skolos (33 820,23 Lt) iš šių lėšų jau išieškojęs), priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriais, grubiai pažeisdamas pareiškėjos, kaip skolininkės, teisėtus interesus, areštavo lėšas 73 916,44 Lt sumai kiekvienoje sąskaitoje, taip apribodamas pareiškėjai bet kokią galimybę ne tik tenkinti būtinuosius savo ir savo šeimos poreikius, bet ir vykdyti įsipareigojimus bankams, mokėti mokesčius valstybei, SODRAI, mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Tokiais veiksmais antstolis grubiai pažeidžia įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą, reglamentuojančią ne tik antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bet ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis tik nustatęs, kad per šešis mėnesius nebus galima išieškoti skolos ir vykdymo išlaidų iš lėšų, gautinų iš NMA, ar, kad šių lėšų nepakaks, galėjo išieškojimą nukreipti į kitą pareiškėjos turtą ar lėšas. Taip pat pareiškėja nurodo, kad skundžiami patvarkymai priimti pažeidžiant CPK 668 str. bei LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. įtvirtintą nuostatą, kad negali būti nukreiptas išieškojimas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Be to, areštavus lėšas visose pareiškėjai priklausančiose sąskaitose, yra neproporcingai pažeidžiami jos, kaip skolininkės, interesai, nes yra daroma neproporcinga žala jai, kaip ūkininkei, kadangi negali sumokėti privalomų mokėti mokesčių valstybei, SODRAI, išmokėti darbo užmokesčio darbuotojams, sumokėti būsto išlaikymo mokesčių, negali nustatytu grafiku dengti kreditų, mokėti palūkanų. Taip pat nurodė, kad 2014-11-14 skundu, apskundus antstolio patvarkymus, kuriais buvo areštuotos lėšos visose aukščiau nurodytose sąskaitose, antstolis, išnagrinėjęs skundą, areštą sąskaitoms panaikino, tačiau 2014-12-12 skundžiamais patvarkymais ir vėl areštavo lėšas ne tik visose pareiškėjai priklausančiose sąskaitose, bet ir sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), Šilutės kredito unijoje, kurios ji neturi. Be to, nukreipus išieškojimą tiek į iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, tiek ir areštavus visas lėšas, visose pareiškėjos vardu atidarytose sąskaitose, yra pažeistas CPK 675 str., kuris numato, kad negali būti areštuota turto daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (b.l. 3-4).
Antstolis Vaidas Drungilas dėl pareiškėjos skundo 2015-01-09 priėmė patvarkymą Nr. 036-173, kuriuo skundą atmetė. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog antstoliui pateikti duomenys apie tai, kad išieškoma suma gali būti išieškota per šešis mėnesius iš kitų pajamų – Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų, nes iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gauto rašto matyti, kad pareiškėjai išmokėtina suma sudaro tik 225,06 Lt. Jokių kitų duomenų apie galimas išmokas nei NMA, nei pati skolininkė nėra pateikusi. Taip pat pareiškėja nepagrįstai teigia, jog pažeisti CPK 688 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. reikalavimai. Įstatymo leidėjas nurodydamas, kad išieškojimas nėra galimas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), turėjo omenyje grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšas. Taip pat visiškai nepagrįstai pareiškėja teigia, jog Šilutės kredito unijoje ji neturi sąskaitos, nes vykdomojoje byloje esantis 2014-10-24 kooperatinės bendrovės Šilutės kredito unija raštas Nr.2-290 patvirtina, jog skolininkė nurodytoje bendrovėje turi dvi sąskaitas, tarp kurių yra Nr.(duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja nepagrįstai teigia, jog areštavus lėšas jai priklausančiose sąskaitose yra neproporcingai pažeidžiami jos interesai bei kad areštuota daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdymo eigoje LR CPK nuostatos suteikia teisę antstoliui taikyti kompleksą vykdymo veiksmų ir skolos išieškojimui neprivalo apsiriboti vienu vykdymo veiksmu. Jei į antstolio depozitinę sąskaitą pateks daugiau lėšų nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, areštai sąskaitoms bus nedelsiant panaikinti, o perteklinės lėšos bus grąžintos skolininkei. Be to, į antstolio depozitinę sąskaitą nė iš vienos sąskaitos nepateko pakankamai piniginių lėšų išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis nurodė, jog turi duomenų tik apie vieną skolininkei priklausantį likvidų nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą, t.y. butą, adresu(duomenys neskelbtini). Tačiau skolininkė nesutinka su išieškojimu iš šio nekilnojamojo turto, todėl banko sąskaitų areštas yra vienintelė likusi galimybė išieškoti skolą ir patenkinti išieškotojo interesus (b.l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/14/01792 duomenų nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo žinioje yra minėta vykdomoji byla, pradėta vykdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-08-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-2918-275/2013 dėl 156010,10 Lt piniginės sumos išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai. 2014-10-01 patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2014-10-01 raginimu paragino skolininkę V. R. įvykdyti sprendimą (vykd. b. 1 t., b.l. 1-9). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis, be kitų veiksmų, 2014-12-12 priėmė skundžiamus patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto (vykd. b. 1 t., b.l. 200-229).
LR CPK 663 str. 1 d. numato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, ar kitų pajamų. Pareiškėja nurodė, kad antstolis grubiai pažeidė paminėtą ir CPK 634 str. 2 d. įtvirtintą normą, nes nukreipė išieškojimą į kitą pareiškėjos turtą – lėšas, neįsitikinęs kad išieškoma suma gali būti išieškota per šešis mėnesius iš kitų pajamų – Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų. Toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas. Vykdomojoje byloje yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai priskaičiuotos, bet neišmokėtos lėšos sudaro – 225,06 Lt (vykd. b. 1 t., b.l. 248). Jokių kitų duomenų vykdomojoje byloje nėra ir pareiškėja su skundu taip pat nėra pateikusi įrodymų apie jai priklausančias išmokėti kur kas didesnes lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, todėl nagrinėjamu atveju daryti išvados, kad galima išieškoti visą skolą vien iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų pareiškėjai, negalima.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiami patvarkymai pažeidžia ir CPK 668 str. CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Šios normos numatytais apribojimais yra siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 str. nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms. Jau po skundo pateikimo teismui antstolis V. Drungilas 2015-01-16 priėmė patvarkymą, kuriuo buvo leista pareiškėjai išsiimti darbo užmokestį, stipendiją bei laikino nedarbingumo socialinio draudimo išmoką (vykd. b. 2 t., b.l. 57), todėl skundo nagrinėjimo metu nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. 1 d. reikalavimus. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai daroma neproporcinga žala, pažeidžiami jos, kaip skolininkės, interesai, tačiau nepateikia jokių konkrečių duomenų, kokio dydžio lėšomis jai būtina disponuoti kas mėnesį. Natūralu, kad, nesumokėjus įsiskolinimo gera valia ir vykdant priverstinį išieškojimą, skolininkas patiria tam tikrų savo turtinės padėties suvaržymų ir neigiamų pasekmių, tačiau kaip numatyta ir pareiškėjos cituojamoje CPK 634 str. 2 d. normoje, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims – ne tik skolininkui, bet ir išieškotojui – ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad antstolis areštavo Šilutės kredito unijoje sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios ji neturi. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad kooperatinė bendrovė Šilutės kredito unija pateikė antstoliui 2014-10-24 raštą Nr.2-290, kuriame nurodė, jog skolininkė V. R. Šilutės kredito unijoje turi dvi sąskaitas, tarp kurių yra ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 1 t., b.l. 98).
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad praktiškai visam skolininkei priklausančiam nekilnojamam turtui, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka, išieškojimas iš tokio turto yra apsunkintas (vykd. b. 2 t., b.l. 110-270). Skolininkė nesutinka su išieškojimu iš buto, todėl antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose. Areštuojant lėšas sąskaitose buvo nurodytas turto arešto mastas 73916,44 Lt. Kadangi pareiškėja turi kelias sąskaitas, nė vienoje iš jų nebuvo reikiamo išieškojimui padengti pinigų likučio, todėl antstolis pagrįstai areštavo kelias pareiškėjai priklausančias sąskaitas, tuo labiau, kad pareiškėja likvidaus nekilnojamojo turto neturi.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, pripažįstama, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolio Vaido Drungilo skundžiamus veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Telšių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Sušinskaitė