Baudžiamoji byla Nr. 2K-487/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.9.1.
1.1.8.9.2.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Antano
Klimavičiaus,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui S.
Bekišui,
nuteistajam D. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžio,
kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 62
straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Skundžiamas taip pat Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos
teismo 2006 m. vasario 3 d.
nuosprendis pakeistas: nuteistajam D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8
punktą paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, ši bausmė
bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo
2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinė
subendrinta bausmė D. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo D. S., prašiusio kasacinį
skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 2
d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys
neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dėl chuliganiškų
paskatų sudavė tris smūgius peiliu J. G. į krūtinę ir dešinę koją, padarydamas
jam kiauryminį durtinį - pjautinį dešinės krūtinės ląstos pusės sužalojimą su
oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, durtinį
- pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą su poraktinės venos pažeidimu bei pjautinę žaizdą dešinėje
šlaunyje, ir taip sunkiai sutrikdė J. G.
sveikatą. Be to, šiais įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą
aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės
rimtį bei tvarką ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Kasaciniame skunde D. S.
prašo pakeisti Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendį, juos sušvelninant bei paskiriant
bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde kasatorius D. S. nurodo, kad teismai jam paskyrė per griežtą
bausmę, ir mano, kad yra pagrindas pagal BK 62 straipsnį skirti jam su laisvės
atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai,
kad jis vienas šeimoje išlaiko savo ribotai darbingą invalidę motiną ir
mažametę seserį. Taip pat jis nurodo, kad teismai nustatė jo atsakomybę
lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi bei
savanorišką padarytos turtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, BK 62
straipsnio taikymą pagrindžia ir tai, jog jis yra jauno amžiaus, dirba,
anksčiau teisės pažeidimų nepadarė, padaryta veika yra atsitiktinė, o
nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nustatė, kad jis negalėjo pats atvykti į policiją ir pranešti apie
padarytas nusikalstamas veikas, nes iš įvykio vietos pabėgo bijodamas būti
sumuštas.
Nuteistojo D. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 2 punktų taikymo
BK 62 straipsnio
1 ir 2 dalių taikymas galimas, jeigu yra nustatytos
jų taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos.
BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas
siejamas su konkrečiomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio
straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, kai yra šių sąlygų visuma:
nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą
veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir (ar) padėjo
ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš
dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. O BK 62 straipsnio 2
dalies tam tikri punktai gali būti taikomi, jeigu, be BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus tenkinančių bylos aplinkybių, dar yra šios sąlygos - nustatytos mažiausiai bent dvi
atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta
turtinė žala, jei ji buvo padaryta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai neturėjo jokio
įstatyminio pagrindo taikyti kasatoriaus nurodomas baudžiamojo įstatymo normas,
nes byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalims taikyti būtinų
konkrečių faktinių bylos aplinkybių.
Iš BK 62 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad nuoširdus
gailėjimasis, kuris apima ir kaltininko savanorišką prisipažinimą padarius
nusikalstamą veiką, bei padėjimas ikiteisminiam tyrimui bei teismui
išaiškinti nusikalstamą veiką yra alternatyvios BK 62 straipsnio 1 dalies
taikymo sąlygos, todėl, esant bet kuriai iš jų ir visoms kitoms likusioms šio
straipsnio dalies visumos sąlygoms, išlieka galimybė taikyti šią normą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės
instancijos teismas patvirtino, kad D. S. atsakomybę lengvinančios
aplinkybės yra jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus
gailėjimasis dėl to bei savanoriškas turtinės žalos – J. G. gydymo išlaidų
Valstybinei ligonių kasai atlyginimas. Šios aplinkybės, būdamos kaltininko
atsakomybę lengvinančiomis, kartu yra ir būtinos BK 62 straipsnio 1 dalies
taikymo sąlygos.
Be jau nustatytų paminėtų BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo
sąlygų, būtina nustatyti ir kitas likusias BK 62 straipsnio 1 dalies būtinas
sąlygas tenkinančias bylos faktines aplinkybes - nusikalstamą veiką padaręs
asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.
Tačiau faktinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad D. S. savo
noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamas veikas. Byloje nėra nustatyta faktų,
kad D. S. savo noru atvyko į instituciją, įgaliotą vykdyti baudžiamąjį
persekiojimą, ar pranešė jai apie nusikalstamų veikų padarymą. Atvirkščiai,
byloje ne tik nustatyta, kad D. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bet iš
bylos duomenų matyti, kad D. S. net ir neketino vykti į policiją ar pranešti
jai apie padarytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė
dėmesį į tai, kad D. S. su savo broliu iš nusikaltimo vietos bėgo į namų pusę,
kurioje jokios policijos įstaigos nėra, o apklausų metu niekada neparodė, kad
ketino vykti į policiją ar pranešti jai apie padarytus nusikaltimus. Be to,
byloje nustatyta, kad sulaikius brolius S., jie abu ne tik nepranešė apie
tikrąsias įvykio aplinkybes, bet ir melavo policijos pareigūnams, jog jie buvo
patys užpulti. O vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. S.
daug ką nutylėjo, kai kurias aplinkybes aiškino sau palankesne linkme. Byloje
nepaneigta aplinkybė, kad D. S. bėgo nuo nukentėjusiojo draugų, nes bijojo būti
sumuštas, neturi lemiamos reikšmės BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui ir kartu
bausmės skyrimui.
BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečių punktų taikymas taip
pat negalimas, nes jiems taikyti irgi nenustatyta būtinų sąlygų ir tas sąlygas
pagrindžiančių bylos faktinių aplinkybių.
Iš kasacinio skundo motyvų matyti, kad kasatorius D. S.
mano, jog yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktą.
BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymas galimas, jeigu
yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies
atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas
išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų
prižiūrėti, o to paties straipsnio tos pačios dalies 2 punktas gali būti
taikomas, jeigu, be pirmiau paminėtų dviejų sąlygų, kaltininkas
išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės
nebūtų kam prižiūrėti.
Jau minėta, kad byloje nustatyta, jog D. S. atsakomybę
lengvinanti aplinkybė yra turtinės žalos dalinis, o vėliau ir visiškas
atlyginimas Valstybinei ligonių kasai. Ši aplinkybė atitinka vieną iš BK 62
straipsnio 2 dalies sąlygų. Tačiau pripažinus padarytos turtinės žalos
atlyginimą viena iš minėtos normos taikymo būtinų sąlygų, nebelieka nė vienos D.
S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija taip pat sutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. S. papildomi dokumentai
nepatvirtina, jog nuteistojo motina serga sunkia liga ar yra neįgali ir nėra
kam jos prižiūrėti. D. S. motina yra trečios grupės invalidė. Invalidumo
pažymėjime nurodoma, kad jai rekomenduojama dirbti lengvesnius darbus be ilgo
vaikščiojimo. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad,
paskyrus D. S. laisvės atėmimo bausmę, dėl šios paskirtos bausmės nebūtų kam
prižiūrėti jo mažametės sesers, kuri turi iš dalies darbingą motiną.
Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, kolegija daro išvadą,
kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija
baudžiamąją bylą išnagrinėjo nepažeisdama BPK reikalavimų, tačiau baudžiamasis
įstatymas, paskiriant D. S. per švelnią ir neteisingą bausmę, buvo pritaikytas
netinkamai. Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakeisdama nuosprendį, ištaisė šią
pirmosios instancijos teismo klaidą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir
Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti
nuteistojo D. S.
kasacinį skundą.
Teisėjai
Rimantas
Baumilas
Ona
Aldona Budienė
Antanas Klimavičius