Civilinė byla Nr. 2S-67-431/2015
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01009-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Poraistė“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „UMOSS“ ieškinį atsakovams UAB „Poraistė“ ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti: 1) atsakovui UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) durpių išteklius gavimu ir šio durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu; 2) atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius; 3) UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo teisę patekti į (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritoriją. Ieškovas taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) durpių išteklius gavimu ir šio durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu, uždrausti atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius bei uždrausti UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo teisę naudotis (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritorija. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas UAB „Poraistė“ įgyvendintų neteisėtą (duomenys neskelbtini) perėmimą. Todėl ieškinio reikalavimų įgyvendinimas taptų neįmanomu, tai yra neteisėti veiksmai, kuriuos prašoma uždrausti būtų atlikti. Be to, atsakovas turėtų galimybę neteisėtai pelnytis iš neteisėtu būdu perimto durpyno. Šiuo atveju svarbu uždrausti ne tik atsakovui atlikti minėtus veiksmus, bet ir Geologijos tarnybai uždrausti tenkinti atsakovo UAB „Poraistė“ prašymą išduoti leidimą eksploatuoti durpyną, nes prevenciniu ieškiniu siekiama apsaugoti ieškovą nuo žalos. Ieškovui neleidžiama patekti į durpyno teritoriją, taip jam daroma žala, todėl prašo uždrausti UAB „Poraistė“ trukdyti naudotis (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritorija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) durpių išteklius gavimu ir šio durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu, taip pat uždraudė atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius bei uždraudė UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo UAB „UMOSS“ teisę naudotis (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritorija iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovas UAB „Poraistė“ (duomenys neskelbtini) durpių gavybą ir išgautos durpių produkcijos realizaciją vykdė 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 091105/1 pagrindu. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos UAB „UMOSS“ ir UAB „Poraistė“, veikiančioms pagal 2009 m. lapkričio 5 d. sutartį, 2009 m. gruodžio 23 d. išdavė leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius. Šiuo metu atsakovas UAB „Poraistė“ yra nutraukęs jungtinės veiklos sutartį Nr. 091105/1 su ieškovu ir ieškovo teigimu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl naujo leidimo išdavimo tik UAB „Poraistė“ eksploatuoti (duomenys neskelbtini). Prevenciniu ieškiniu ieškovas prašo uždrausti atsakovui UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) durpių išteklius gavimu ir šio durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu, o atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius. Taigi, atsakovas UAB „Poraistė“, jeigu šiuo atveju nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų perimti visas teises į (duomenys neskelbtini) ir tokiu atveju ieškovo ieškinio reikalavimai jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas negalėtų būtų įgyvendinti, nes jau būtų perimtas durpynas. Dėl tos pačios priežasties uždraudžiama ir Lietuvos geologijos tarnybai išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius.
Kol vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, atsakovui UAB „Poraistė“ teismas taip pat uždraudė atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo UAB „UMOSS“ teisę naudotis į (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritorija, nes ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Poraistė“ jo keletą kartų neįleido į durpyno teritoriją, ieškovas iki šiol yra valstybinės žemės nuomininkas, kaip ir UAB „Poraistė“, ir uždraudus naudotis ieškovui durpyno teritorija ieškovui gali būti padaryta žala. Todėl siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui taikoma minėta laikinoji apsaugos priemonė.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Poraistė“ prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovui 20.000,00 Lt piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas pareiškime nuslėpė esmines faktines aplinkybes dėl šalių ankstesnių santykių bei jų nutrūkimo priežasčių. Teismo nutartis priimta neįvertinus minėtų aplinkybių, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovas (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) eksploatavo nuo 1971 m., tai yra atsakovo pirmtakas Jonavos valstybinė durpių įmonė, įkurta 1971 m. (Juridinių asmenų registre registruota 1990 m.). Įvykus privatizavimui, 1995 m. Jonavos valstybinės durpių įmonės teisės ir pareigos buvo perleistos atsakovui. Tokio pobūdžio leidimas eksploatuoti durpynus, koks yra išduodamas dabar, atsakovui yra išduotas 1998 m. Atsakovas į durpyno eksploatavimą investavo dideles pinigų sumas, sukūrė durpyno eksploatavimo infrastruktūrą, takus, kelius, šalia durpyno lauko pastatė statinius, skirtus durpių bei technikos sandėliavimui ir remontui. Ieškovas, veikdamas pagal 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutartį, be atsakovo žinios ir sutikimo su samdytais trečiaisiais asmenimis padarė eilę durpyno eksploatavimo ir priežiūros pažeidimų, kurie buvo ne tik jungtinės veiklos sutarties, bet ir teisės aktų pažeidimai. Atsakovas durpyną eksploatavo ne pagal projektą, nesilaikė žemės gelmių apsaugos reikalavimų, kasybos darbų saugumo bendrųjų reikalavimų. Atsakovas neprižiūrėjo durpyno tinkamai, todėl jame pradėjo augti augmenija, kuri užteršė sėklomis durpes. Atsakovas neteisėtai, be ieškovo sutikimo, perleido esmines sutartines teises tretiesiems asmenims UAB „Legra“ ir UAB „Packing LT“. Dėl durpyno patikrinimo aktuose užfiksuotų pažeidimų mažėjo durpyno ištekliai, buvo padaryta tiesioginė žalą tiek Lietuvos valstybei, tiek ieškovui, kuris ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti neteisėtus veiksmus. Kadangi ieškovas nereagavo, atsakovas nutraukė jungtinės veiklos sutartį nuo 2014 m. gegužės 15 d. Byla dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, padarytų nuostolių durpynui atlyginimo nagrinėjama Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-2344-153/2014).
2) Ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir suklaidino teismą, nuslėpdamas faktus apie kituose teismuose pareikštus analogiškus reikalavimus ir tų teismų sprendimus (nutartis). Esminis ieškovo nesąžiningų veiksmų visumos tikslas – gauti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, kad galėtų apeiti teisės aktuose nustatytą tvarką, pagal kurią leidimas išduodamas pirmam prašymą pateikusiam asmeniui. Ieškovas 2014 m. spalio mėnesį analogiškus ieškinius pateikė Anykščių rajono apylinkės teismui, Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Visų ieškinių reikalavimai buvo iš esmės identiški, visose bylose buvo prašoma taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Lietuvos geologijos tarnybai išduoti leidimą atsakovui eksploatuoti (duomenys neskelbtini). Šiais ieškiniais ieškovas siekė apriboti atsakovo galimybę gauti leidimą eksploatuoti durpyną, kad ieškovas galėtų pats gauti tokį leidimą. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovas iš karto atsiėmė ieškinius iš kitų teismų.
3) Ieškovas apskritai neturi subjektinės teisės, kurią reikėtų ginti, ribojant atsakovo teises. Jungtinės veiklos sutartis, kuri buvo pagrindas tai teisei, yra nutraukta, o nutraukimas nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Leidimas, kuris buvo pagrindas ieškovo veiklai (duomenys neskelbtini), panaikintas. Teismai yra uždraudę ieškovui eksploatuoti (duomenys neskelbtini) iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2344-153/2014. Kadangi ieškovas anksčiau yra pažeidęs durpyno eksploatavimo tvarką ir net nepašalinęs tokių pažeidimų padarinių, leidimas jam negali būti išduodamas.
4) Teismo priimta nutartis nulemia didesnę žalą, nei jos netaikymas ir pažeidžia viešąjį interesą. Per metus iš Durpyno veiklos galima gauti apie 60.000,00 Lt pelno. Kadangi leidimas durpynui eksploatuoti būtų išduodamas 25 metams, atsakovo nuostoliai, netekus teisės eksploatuoti šį durpyną per 25 metus sudarytų ne mažiau kaip 1.500.000,00 Lt. Atsakovo nuostolių pagrindas visų pirma yra nesąžiningas ieškovo elgesys. Panaikinus skundžiamą nutartį, teismas kartu paneigtų ir ieškovo galimybę neteisėtomis priemonėmis įgyti (perimti iš atsakovo) atitinkamas teises. Nepanaikinus nutarties, būtų paneigti esminiai teisės principai, jog teisė negali atsirasti iš ne teisės ir kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuostolius turėtų atlyginti ieškovas. Tačiau ieškovas nėra pajėgus to padaryti. Šioje byloje egzistuoja ir viešasis interesas – teisės į sveiką ir švarią aplinką užtikrinimas. Teismui sustabdžius leidimų išdavimo procedūrą, durpynas negalės būti eksploatuojamas. Tai reiškia, kad nenaudojant jam esami ištekliai praras dalį savo naudingųjų savybių, tai yra durpyno nenaudojimas sukels nuostolius tiek vėliau jį valdysiančiam asmeniui, tiek valstybei, nes sumažėjus išteklių bus surinkta mažiau mokesčių.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Geologijos tarnyba nėra nustačiusi pažeidimų ar gavusi pastabų bei pasiūlymų iš telkinio kasybos darbus kontroliuojančių valstybės institucijų dėl netinkamos ar aplaidžiai vykdomos veiklos. Ieškovo pateiktas ieškinys Anykščių rajono apylinkės teismui, nėra identiškas ir šio ieškinio pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, jog galiojant nutarčiai jokiam subjektui negali būti išduodamas leidimas naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti durpių išteklius gavimu ir durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu, uždrausta Lietuvos geologijos tarnybai išduoti atsakovui leidimą naudoti durpių išteklius, taip pat uždrausta atsakovui atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo teisę naudotis durpyno teritorija, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Poraistė“ 2009 m. lapkričio 5 d. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį Nr. 091105/1, pagal kurią vykdė (duomenys neskelbtini) durpių gavybą ir durpių produkcijos realizaciją. Lietuvos geologijos tarnyba pagal minėtą sutartį bylos šalims 2009 m. gruodžio 23 d. išdavė leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius. Atsakovas UAB „Poraistė“ 2014 m. gegužės 15 d. nutraukė minėtą jungtinės veiklos sutartį, todėl Geologijos tarnyba 2014 m. spalio 10 d. panaikino jungtinės veiklos partneriams 2009 m. gruodžio 23 d. išduotą leidimą. Atsakovas UAB „Poraistė“ 2014 m. spalio 13 d. pateikė prašymą Geologijos tarnybai dėl pakartotinio leidimo išdavimo, o ieškovas tokį prašymą pateikė 2014 m. spalio 16 d. Ieškovas byloje reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti: 1) atsakovui UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, susijusius su leidimo naudoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) durpių išteklius gavimu ir šio durpyno išteklių naudojimo sutarties sudarymu; 2) atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti UAB „Poraistė“ leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius; 3) UAB „Poraistė“ atlikti veiksmus, ribojančius ieškovo teisę patekti į (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) teritoriją. Ieškovas taip pat prašo ir atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad būtų užtikrintas minėtas prevencinis ieškinys.
UAB „Poraistė“ Kauno apygardos teisme yra pareiškęs UAB „Umoss“ ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovui atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus, kuriais sukeliama žala, tai yra uždrausti atsakovui naudoti (eksploatuoti) (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, tai yra atkurti (duomenys neskelbtini) būklę į tokią, kuri leistų durpyną eksploatuoti pagal durpyno naudojimo projektą, įpareigoti atsakovą šiuos veiksmus atlikti ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovui jų laiku neatlikus, leisti juos atlikti ieškovui ir priteisti ieškovo naudai minėtų veiksmų atlikimui reikalingas lėšas, kurios sudaro 450.590,04 Lt, iškeldinti atsakovą iš (duomenys neskelbtini) durpyne esančių ieškovui priklausančių pastatų (civilinė byla Nr. e2-1038-135/2015). Minėta byla buvo sujungta su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19393-191/2014 pagal ieškovo UAB „Umoss“ ieškinį atsakovui UAB „Poraistė“ dėl 2009 m. lapkričio 5 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šios sutarties pripažinimo galiojančia. Šioje byloje teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs UAB „Umoss“ ir (ar) tretiesiems asmenims, veikiantiems pagal sutartis su UAB „Umoss“, naudoti (eksploatuoti) (duomenys neskelbtini) durpių išteklius. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir panaikino jos dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas atsakovo UAB „Umoss“ atžvilgiu taikyti turto areštą, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – už 450.590,04 Lt areštuoti atsakovui UAB „Umoss“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, turtines teises, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Kitą pirmos instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamos bylos atveju šalių 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas yra sprendžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1038-135/2015. Todėl Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1038-135/2015. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo pateiktų dokumentų apie ieškovo padarytus durpyno eksploatavimo ir priežiūros pažeidimus, kadangi juos turi įvertinti teismas, sprendžiantis vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, nagrinėdamas šią bylą iš esmės.
Ieškovas Lietuvos geologijos tarnybai pateikė prašymą dėl leidimo eksploatuoti durpyną tik 2014 m. spalio 16 d., tai yra po to, kai Tarnyba 2014 m. spalio 10 d. panaikino leidimą, išduotą pagal jungtinės veiklos sutartį abiems šalims. Be to, ieškovas minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje reikalauja pripažinti 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimą neteisėtu ir pripažinti šią sutartį galiojančia. Todėl nepagrįstas yra atsakovo argumentas, kad ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apriboti atsakovo galimybę gauti Geologijos tarnybos leidimą, kad galėtų pats gauti šį leidimą. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas siekia atkurti sutartinius šalių santykius ir toliau vykdyti bendrą veiklą kartu su atsakovu bei užkirsti kelią atsakovui pašalinti ieškovą iš bendros durpių gavybos veiklos.
Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Atvejai, kada asmens elgesys gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, yra apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, tai yra nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Ieškovas taip pat buvo pareiškęs ieškinį atsakovui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo Anykščių rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-1315-786/2014). Minėta byla buvo nutraukta teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ieškovui atsiėmus ieškinį. Šia nutartimi teismas taip pat atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl 20.000,00 Lt baudos skyrimo ieškovui ir konstatavo, kad ieškinio pateikimas neleidžia daryti išvados, jog ieškovas piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje byloje ieškinys buvo reiškiamas dėl nesąžiningos konkurencijos, o ne prevencinis ieškinys dėl veiksmų uždraudimo.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-1261/2014 iš dalies patenkino UAB “Umoss” skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teismas taip pat išaiškino, jog ABTĮ 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pastarosios nuostatos analizė leidžia tvirtinti, kad pareiškėjas, pirmiau pateikęs skundą teismui, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių pakeitęs nuomonę dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, manydamas, kad teisminis ginčo sprendimas nereikalingas, priklausomai nuo to, ar jau buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, gali pasinaudoti atitinkamai skundo atsiėmimo (kai skundo priėmimo klausimas dar neišspręstas) arba skundo atsisakymo (kai skundo priėmimo klausimas jau išspręstas) institutais. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas, 102 straipsnio 3 dalis), o pareiškėjui skundą (prašymą) atsiėmus tokių teisinių padarinių nekyla, t. y. pareiškėjas išsaugo galimybę ateityje kelti tapatų ginčą paduodamas anksčiau surašytą skundą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo reikšti ieškiniai bendros kompetencijos teismams bei skundų teikimas administraciniams teismas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat negalima pripažinti aukščiau minėtų ieškinių identiškais. Todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Atsakovo nurodomi galimi jo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Pažymėtina, kad tarp šalių kilus ginčui dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo, kuris yra sprendžiamas Kauno apygardos teisme, tiek pastarojo teismo, tiek Širvintų rajono apylinkės teismo pritaikyti ribojimai abiems šalims naudoti ir eksploatuoti durpyną atitinka proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovui, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Todėl atsakovas, kuriam laikinosios apsaugos priemonės gali padaryti nuostolių, turi teisę prašyti pirmos instancijos teismo įpareigoti ieškovą užtikrinti šių nuostolių atlyginimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė