Pranešėjas: E. J. Grigaravičius                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-706-508-2013

Teisėja: L. Kymantienė                                                Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00300-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.;1.2.23.2.;2.4.7.

(S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo
Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajai S. S., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės  31 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. P. ir A. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d.. 260 str. 1 d. nuteista už tai, kad, bendrai veikdama su A. Š. ir žinodama, kad jis turi tikslą parduoti psichotropines medžiagas, o E. P. nori jas pirkti, 2012-08-06 apie 16 vai., A. Š. ir E. P. telefonu nurodydama nuvykti prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kur A. Š. pardavė už 1250 Lt E. P. psichotropinę medžiagą - metamfetaminą 6,139 g, organizavo psichotropinių medžiagų pardavimą.

Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nuteista už tai, kad neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2012-07-19 apie 12.05 vai., bute, esančiame adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), stalo apatiniame stalčiuje neteisėtai laikė plastikinį paketą su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė yra 0,320 g.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtąją bausmę, paskiriant jai arešto bausmę arba bausmės vykdymą atidedant iki mažiausiam vaikui sueis 3 metai, nes 2012-05-12 pagimdė. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, yra registruota darbo biržoje. Prašo atsižvelgti į jos vaidmenį darant nusikaltimus, tai yra, kad ji nedalyvavo narkotinių medžiagų pardavimuose, nežinojo, kiek kartų E. P. ir A. Š. buvo susitikę, juos supažindino ir jiems prašant SMS žinutėmis nurodė vietą, kur jiems susitikti. Nuteistoji taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad ji yra trijų mažamečių vaikų, kuriuos augina viena, motina, jog mažiausiam vaikui nėra sukakę trys metai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo S. S. nusikalstamas veikas pagal LR BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo švelninti paskirtą bausmę arba atidėti jos vykdymą iki vaikui sueis trys metai, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai S. S. pripažino kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos vaidmenį darant nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. tačiau šis skundo argumentas atmestinas. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantė, įvertino tai, kad ji organizavo psichotropinių medžiagų – metamfetamino – pardavimą. Pažymėtina, kad asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius - bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143/2012). Byloje nustatyta, jog S. S. žinodama, kad A. Š. turi tikslą parduoti psichotropines medžiagas, o E. P. nori jas pirkti, 2012-08-06 apie 16 val., A. Š. ir E. P. telefonu nurodė nuvykti prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kur A. Š. pardavė už 1250 Lt. E. P. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą 6,139 g. Tiek A. Š., tiek E. P. patvirtino, kad juos suvedė būtent S. S., nurodydama kur ir kada atvykti, be jos pagalbos jie būtų nesusitikę ir sandoris dėl psichotropinių medžiagų pirkimo būtų neįvykęs. Taigi, be apeliantės dalyvavimo nusikalstamoje grupėje, be jos koordinacinių veiksmų, kurių pagalbą ji suvedė psichotropinių medžiagų pardavėja su pirkėju, nusikaltimas būtų neįvykęs, todėl S. S. vaidmuo šiuo atveju buvo esminis ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d.

LR BK 260 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. LR BK 259 str. 1 d. nors ir numato alternatyvias bausmių rūšis ir nesusijusias su laisvės atėmimu, tačiau, įvertinus visas aplinkybes teismas teisingai paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Vertinant nuteistajai S. S. už jos nusikalstamas veikas paskirtas bausmes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas parinko tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, jos neprieštarauja LR BK 54 ir LR BK 41 straipsnių nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmes lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi, kad augina tris mažamečius vaikus, 2013-05-12 pagimdė naujagimį. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtas atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dar labiau švelninti paskirtąsias bausmes, nėra pagrindo.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis BK 62 str. 1-2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. nusikaltimo metu buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o ne pati savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė teisėsaugos institucijoms. Taigi nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog S. S. pati savo noru atvyko ar pranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas, todėl jos atžvilgiu taikyti minėtos normos nuostatų negalima.

S. S. atsakomybę lengvina tik tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas ir gailisi, o Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtina nustatyti bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistosios atsakomybę lengvina tik aplinkybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taigi teigtina, jog nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra galimybės, kadangi nėra visų būtinų įstatyme numatytų sąlygų. Kita vertus, kolegijos nuomone, kad net ir nustačius būtinas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytas sąlygas, skirti nuteistajam švelnesnę bausmę netikslinga. Skiriant nuteistajai bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra nesunkus nusikaltimas, o kita priskiriama sunkiems nusikaltimams, abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. S. S. jau buvo teista 3 kartus, jai buvo parodytas teismo pasitikėjimas už ankstesnes nusikalstamas veikas 2012-05-15 nuosprendžiu, tačiau ji ignoravo teigiamas nuostatas ir per bausmės vykdymo atidėjimą padarė naujus nusikaltimus, todėl šiuo atveju pagrįstai nuspręsta jai skirti realias laisvės atėmimo bausmes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji viena augina ir prižiūri tris mažamečius vaikus, vienas jų yra gimęs 2013-05-15. Ji nenori, kad vaikai atsidurtų vaikų namuose, todėl S. S. prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kol mažiausiam vaikui sueis 3 metai. Tokią galimybę numato LR BPK 338 str. 1 d. 3 p., kur nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas laisvės atėmimu, vykdymas gali būti atidėtas, kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Tačiau pažymėtina, kad LR BPK 338 str. 2 d. nurodyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje. Taigi, šiuo atveju S. S. negali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iki jos mažiausiam vaikui sueis 3 m., nes ji nuteista už sunkų, LR BK 260 str. 1 d. numatytą, nusikaltimą. Pabrėžtina, kad tyčinį nusikaltimą apeliantė padarė augindama savo vaikus, tačiau rūpinimasis vaikais neįtakojo jos sprendimo gyventi nepažeidinėjant įstatymų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso penktas skyrius nuteistosioms, auginančioms vaiką iki 3 m. numato tam tikrus bausmės atlikimo ypatumus, kurie padeda išlaikyti vaiko ir motinos ryšius.

Taigi, teisėju kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendžiu S. S. paskirta bausmė individualizuota teisingai, vadovaujantis baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgiant į Bendrosios dalies normų reikalavimus, todėl jos keisti ar švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Nuteistosios S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius

Teisėjai                                                                                          Jurgis Kiškis

                 Algerdas Urbšys