Nr. DOK-5071

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01741-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),  

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 20 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transanglis“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo,  

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transanglis“ ieškinį atsakovei UAB „Deimega“ dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, peržiūrėjimo. Skundžiamu sprendimu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 1210 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021). Teismas prioritetą suteikė pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, tačiau nevertino sutarties dalyvių tikrųjų ketinimų, sutarties tikslo, aplinkybės, kad atsakovė būdama profesionali paslaugų teikėja rengė sutartį, ieškovės atstovas (direktorius) yra užsienietis visą buhalterinę apskaitą perleidęs profesionalei – atsakovei, taip pat aplinkybės, kad po sutarties sudarymo atsakovė realiai vedė apskaitą už 2017 metus bei teikė ataskaitas, o nurodžius trūkumus šiuos duomenis tikslino. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog tinkamas buhalterinių paslaugų suteikimas gali būti įrodytas tik atlikus ekspertizę, pažeidė CPK 177 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl įrodymų civiliniame procese, 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, jų pakankamumo ir patikimumo reikalavimus, iš esmės perkeldamas ekspertizės atlikimo pareigą ieškovei pažeidė CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Ieškovės nuomone, kitos buhalterinės įmonės atliktas auditas bei užfiksuotos klaidos yra pakankamas įrodymas, kuris kitų aplinkybių kontekste, gali patvirtinti nekokybiškai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Pareiga paneigti nekokybiškų paslaugų teikimą turi tekti paslaugas teikusiam profesionalui – buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1, 2 dalis, 11 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apskaita už 2019 metus negalėjo būti vedama tol, kol nebuvo atitaisyta apskaita už 2018 metus, dėl kurios pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ieškovės vertinimu, nelogiška, taigi teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „Transanglis“ (j. a. k. 304640196) 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 17 d. per AB Swedbank banką (mokėjimo nurodymo Nr. 171).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Alė Bukavinienė 

        Gražina Davidonienė