Administracinė byla Nr. A20.-815-1108/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00875-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Irenai Laurutėnienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotai atstovei Dianai Valaitienei,

suinteresuotam asmeniui Irako Respublikos piliečiui H. S., užsieniečio įgaliotai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

vertėjui Hicham Ibrachim

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam H. S..

Teismas

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir VSAT, pareiškėjas, institucija) teikimu prašo Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam H. S., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsienietis) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai Varėnos rajono savivaldybėje, Kalvių kaimo ribose, 2021 m. liepos 22 d. 02.17 val. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių 15 asmenų grupę, kurie prisistatė Irako Respublikos piliečiais, tarp šių asmenų buvo Irako Respublikos piliečiais H. S., gim. (duomenys neskelbtini)., D. B., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatę asmenys, kurie atvyko kartu su savo mažamečiais vaikais S. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir W. S., gim. (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai su savimi neturėjo ir pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir/ar kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų. Užsieniečių šeima buvo apgyvendinta Druskininkų pasienio užkardoje. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 22 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. rugsėjo 9 d. užsieniečių šeima kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, toliau buvo atliekami pirminiai veiksmai dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas H. S. ir jo šeimos nariams išdavė pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi apgyvendino užsieniečius Užsieniečių registracijos centre. Vėliau, 2021 m. rugsėjo 16 d. užsieniečiai buvo perkelti ir apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Jonavos raj. sav., Ruklos mstl. Karaliaus Mindaugo g. 18. 2021 m. spalio 12 d. Migracijos departamentas Irako Respublikos piliečių, prisistačiusių H. S., D. B., S. S. ir W. S., atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M31326 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“ (toliau – ir sprendimas dėl išsiuntimo). Sprendimą dėl išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. 2021 m. spalio 21 d. H. S. šeima su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydami panaikinti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21M31326 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamento I-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 28 d. sprendimu, užsieniečių skundą atmetė, kaip nepagrįstą. H. S. šeima nesutikdama su Migracijos departamento priimtais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-5793-983/2021 ir pareiškėjų H. S., D. B., S. S. ir W. S. skundą tenkino iš dalies. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šia nutartimi pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – jie nėra prieglobsčio prašytojai. 2022 m. sausio 18 d. VSAT kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. 2022 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismas vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsniu, 115 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 116 straipsniu ir 117 straipsniu, priėmė sprendimą teikimą tenkinti ir paskyrė užsieniečiams 6 mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2022 m. vasario 17 d. Irako Respublikos pilietis H. S. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, 2022 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Skirti Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam asmeniui H. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. liepos 23 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje; skirti Irako Respublikos piliete prisistatančiam asmeniui D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams S. S., gim. (duomenys neskelbtini), W. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. liepos 23 d., netaikant judėjimo laisvės ribojimų“. MIGRIS duomenų bazės duomenimis, D. B. su nepilnamečiais vaikais S. S. ir W. S. iš apgyvendinimo vietos Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. birželio 20 d. pasišalino.

Teikime pažymima, kad H. S. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. MIGRIS duomenų bazėje yra duomenų, kad H. S. 2022 m. liepos 3 d. bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, t. y. iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau Lenkijos Respublikos pareigūnų buvo sulaikytas ir grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką, į ankstesnę apgyvendinimo vietą – Pabėgėlių priėmimo centrą. Lenkijos Respublikos pareigūnams sulaikius H. S., jis prisistatė Irako Respublikos piliečiu S. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų užsienietis neturėjo ir pareigūnams nepateikė. Teikime pažymima, kad asmuo teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo asmens duomenis, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kad 2022 m. liepos 3 d. bandė neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, ir tai parodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos bei teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Akcentuojama ir tai, kad Irako Respublikos piliečio H. S. kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl nustojus taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės suvaržymus, atsirastų reali galimybė pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir toliau neteisėtai migruoti Šengeno erdvėje, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. suinteresuoto asmens žmona su vaikais pasišalino iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro, o suinteresuotas asmuo 2022 m. liepos 3 d. taip pat bandė pabėgti, bet buvo sulaikytas Lenkijos pasieniečių ir grąžintas į Lietuvą, į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą.

Teismo posėdžio metu užsienietis H. S. prašė netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimo, paaiškino, kad jo šeima yra Vokietijoje, žmona su vaikais pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro dėl vaikų sveikatos būklės, dėl gydymo sąlygų, jis pats ketina vykti pas šeimą, tačiau tik tada, kai galės teisėtai tą padaryti. Pažada laikytis nustatytos tvarkos ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų.

Teismo posėdžio metu užsieniečio įgaliota atstovė prašė užsieniečiui H. S. netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. H. S. atstovė nurodė, kad asmens laisvės suvaržymas nėra priemonė, kuri stabdytų migraciją, mano, kad yra kitos priemonės, sulaikančios jo išvykimą į kitą valstybę. Suinteresuotas asmuo yra pavargęs, išsekęs nuo buvimo nelaisvėje, jau 1 metus laiko gyvena suvaržytas, tai kenkia jo psichinei būklei. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad H. S. kelia grėsmę visuomenei ir saugumui, todėl prašo neriboti jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje.

Teikimas tenkintinas iš dalies

Institucija prašo pratęsti užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, 2 dalies pagrindais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi nagrinėjant institucijos teikimą taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiu prisistatantis H. S. su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 22 d. Jie į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybę bei jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik 2021 m. rugsėjo 9 d., jų atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, taigi pasikeitė H. S. teisinis statusas, jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Taip pat pažymėtina, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

H. S. judėjimo laisvė suvaržyta jau daugiau nei vienerius metus, užsienietis nurodo, kad neketina pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors 2022 m. birželio 20 d. suinteresuoto asmens žmona su vaikais pasišalino iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro, be to, ir pats užsienietis 2022 m. liepos 3 d. bandė neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo dar ilgiau tęsti judėjimo laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, institucijos akcentuojama aplinkybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų užsienietis gali mėginti pasislėpti nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nesudaro pagrindo užsieniečiui, kuriam judėjimo laisvė ribojama jau metus laiko, ir toliau riboti judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl paminėto institucijos motyvo pažymėtina, kad užsieniečiui nustatytas jo apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat neužketa kelio mėginimams pasislėpti siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (ką užsienietis ir bandė padaryti 2022 m. liepos 3 d.), be to, net ir netaikant judėjimo laisvės apribojimo, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje ir toliau bus kontroliuojamas atsakingų pareigūnų, įskaitant pasieniečius. Sprendžiant dėl tolesnio užsieniečio judėjimo laisvės varžymo tikslingumo svarbu ir tai, jog nebuvo nurodytas joks terminas, kiek užsieniečiui reikės laukti, kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Irako Respublikai nedavus sutikimo priimti užsienietį, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo apskritai gali likti neįvykdytas. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo H. S. būtinybė nėra išnykusi, tačiau yra pagrindas netaikyti užsieniečiui judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, institucijos teikimas tenkintinas iš dalies. Užsieniečiui šiuo metu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla, Jonavos r. sav., nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, terminas netęstinas, kaip to prašoma teikimu, tačiau skirtina kita alternatyvi sulaikymui priemonė. Vietoj šiuo metu užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės paskirtina kita – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 14019 straipsniu,

nusprendžia:

teikimą tenkinti iš dalies.

H. S., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja                Vaiva Nevardauskienė