Civilinė byla Nr. 2A-570-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00136-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. teisių perėmėjų atsakovų V. K., Z. K., L. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos ieškinį atsakovo A. K. teisių perėmėjams atsakovams V. K., Z. K., L. K. ir V. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – sinodas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (toliau – ir ieškovė) (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas iš jos buvusio vadovo (viceprezidento) atsakovo A. K. (toliau – ir pirminis atsakovas). Pirminiam atsakovui mirus, jo teises perėmė atsakovai V. K., Z. K., L. K. ir V. K. (toliau – ir atsakovai).

2.       Ieškovė nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pirminis atsakovas, atstovaudamas ieškovei, perleido jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už 600 000 Lt (173 772 Eur). Dalį buto kainos – 200 000 Lt (57 924 Eur) – pirkėjas grynaisiais pinigais perdavė pirminiam atsakovui iki sutarties sudarymo, o kitą dalį sumokėjo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, pirminis atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą, neįnešė jų į ieškovės kasą ir nepanaudojo ieškovės interesais, bet pasisavino, taip padarė ieškovei 57 924 Eur žalą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš pirminio atsakovo ieškovei 57 924 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš pirminio atsakovo valstybei dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad argumentus dėl 57 924 Eur įnešimo į ieškovės kasą ir vėliau jų perdavimo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui (toliau – Fondas) paneigia byloje pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. 5-1/157 (toliau – FNTT specialisto išvada) dėl ieškovės ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje nurodyta, kad pagal ieškovės 2011 m. vasario 20 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 2011/01 į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kasą iš pirkėjo R. K. priimta 200 000 Lt kaip avansas už perkamą butą. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kasos knygoje 2011 m. vasario 20 d. įrašyta tik 20 000 Lt pajamų suma, t. y. 180 000 Lt mažesnė, nei nurodyta kasos pajamų orderyje. FNTT specialisto išvada patvirtina, kad pirminis atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą ir neįnešė jų į ieškovės kasą. Teismas pažymėjo, kad pirminis atsakovas neįrodė, kokiu pagrindu 20 000 Lt suma buvo apskaityta kito juridinio asmens (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios) kasoje.

5.       Teismas laikė deklaratyviais argumentus, kad tinkamą 57 924 Eur sumos apskaitymą ieškovės buhalterinėje apskaitoje patvirtinantys dokumentai buvo pavogti, paimti ieškovės ir (ar) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą daugiau kaip trejus metus, pirminis atsakovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas gauti prarastus dokumentus, pagrindžiančius tinkamą lėšų apskaitymą. Pirminis atsakovas šiuo klausimu nuolat keitė savo poziciją: iš pradžių teigė, kad lėšos iš karto buvo perduotos Fondo vadovui ir apskaitytos Fondo kasoje; vėliau nurodė, jog lėšos buvo apskaitytos ieškovės kasoje ir po to perduotos Fondui; galiausiai įvardino, kad jos buvo įneštos į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – sinodo (toliau – ir trečiasis asmuo) kasą. Teismo vertinimu, šių teiginių pirminis atsakovas nepagrindė, taip pat neįrodė, kad 57 924 Eur buvo panaudoti ieškovės ir (ar) visos religinės bendruomenės interesais.

6.       Teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos sąlygos taikyti pirminiam atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, civilinę atsakomybę.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde pirminis atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą į bylą įtraukti D. L., kuri kartu su pirminiu atsakovu viešame registre buvo nurodyta kaip viena iš juridinio asmens – ieškovės – vadovų (kolegijos prezidentė), taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti ją kaip liudytoją. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismo sprendimas priimtas dėl byloje nedalyvavusio asmens.

7.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą, nors toks poreikis buvo dėl kitų nagrinėjamų bylų, kuriose siekiama nustatyti, kad viešame registre nurodyti naujieji ieškovės vadovai buvo paskirti neteisėtai. Neteisėtai pakeitus buvusius ieškovės vadovus, ieškovės vardu į teismą su šiuo ieškiniu buvo kreiptasi, neturint tam teisės.

7.3.                      Byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai. Buvo pateiktas prašymas apklausti keletą liudytojų, kuriems buvo gerai žinomos grynųjų pinigų įnešimo į juridinių asmenų sąskaitą faktinės aplinkybės ir jie galėjo tokias aplinkybes patvirtinti. Teismui atsisakius liudytojais apklausti J. S. (J. S.), R. K. ir kitus svarbias bylos aplinkybes žinančius asmenis, buvo apribotos pirminio atsakovo teisės apginti savo interesus. Nebuvo išreikalauta ir su ginčo objektu neatsiejamai susijusi preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo mokamos avansinės lėšos.

7.4.                      Aplinkybė, kad bažnyčios kasos knygoje vietoje 200 000 Lt buvo įrašyti 20 000 Lt, kaip gautos pajamos, turi būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes visi kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent 200 000 Lt suma buvo ieškovės gauta ir perduota Fondui. Net ir tuo atveju, jei teismas padarytų išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, ieškinys gali būti tenkinamas ne visiškai, o iš dalies, nes FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad 20 000 Lt (5 792,40 Eur) buvo gauti ir apskaityti.

8.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį procesą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:

8.1.                      Apeliacinis skundas pateiktas, praleidus padavimo terminą, pavėlavus keturiomis dienomis, o dokumentų metaduomenų palyginimas leidžia spręsti, kad su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas „k._2016-08-04.xlsx“ yra žinomai netikras ir parengtas galimai siekiant suklaidinti teismą dėl skundo pateikimo datos. Apeliacinis procesas turi būti nutrauktas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino.

8.2.                      Byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir pirminio atsakovo, todėl nebuvo pagrindo į bylos procesą įtraukti D. L. Teismas nesprendė dėl jos teisių ir pareigų.

8.3.                      Juridinių asmenų registre registruoti duomenys apie ieškovės ir trečiojo asmens atstovus nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria netenkino prašymo stabdyti bylą, išdėstė išsamius motyvus.

8.4.                      Nepateikti įrodymai apie 57 924 Eur (200 000 Lt) tariamą panaudojimą bažnyčios patalpoms remontuoti, baldams pirkti, knygoms spausdinti ir pan. Apeliaciniame skunde nurodytoje 2011 m. sausio 20 d. sutartyje įrašyta, jog pinigai perduoti J. S. kitai paskirčiai: apmokėti neįvardintas teisinių paslaugų išlaidas. Duomenų apie pinigų panaudojimą teisinėms paslaugoms apmokėti taip pat nepateikta. Buhalterės L. M. 2013 m. kovo 17 d. pranešime nurodoma ne apie tas pačias lėšas, bet apie kitą sutartį, kuri byloje nebuvo pateikta. Pirminio atsakovo teiginius apie lėšų panaudojimą paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai. Pirminio atsakovo teiginiai apie tariamą rašymo apsirikimą, apskaitant lėšas, vertintini kritiškai, nes tai yra nauja jo gynybinė pozicija.

8.5.                      Pirminio atsakovo nurodytiems asmenims D. L., J. S. yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, todėl šių asmenų liudijimai šioje byloje būtų šališki. Buto pirkėjas R. K. byloje nebūtų paliudijęs naujų aplinkybių, nes ginčo pinigų gavimo iš pirkėjo faktą pripažino pirminis atsakovas.

9.       Atsiliepime į pirminio atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais tiems, kurie išdėstyti ieškovės atsiliepime į pirminio atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Šalių ginčas kilo dėl pirminio atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo. Ieškovės teigimu, pirminis atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas ir jai atstovavęs, 2011 m. vasario 18 d. už 600 000 Lt pardavė R. K. butą (duomenys neskelbtini), tačiau už jį gautų 200 000 Lt (57 924 Eur) neįnešė į atstovaujamo juridinio asmens kasą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirminis atsakovas, nesutikęs su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.      

12.       Teisėjų kolegija, apibrėždama šios apeliacijos ribas, nustatė, kad apeliaciniame skunde pirminis atsakovas teigė, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs liudytojų J. S., R. K. ir kitų, apribojo jo galimybę gintis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, nutarė į teismo posėdį kviesti liudytojus L. M., J. S., R. K., kurie 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu davė savo parodymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi išsprendė šalių po apeliacinio skundo pateiktų prašymų ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, 2022 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

14.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlė iki 2022 m. vasario 28 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos narių ir narių kandidatų 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo kopijos įrodomosios reikšmės, nes su ginču nagrinėjamoje byloje susijęs buto (duomenys neskelbtini) pardavimas, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo kopijoje nurodyta, jog sinodo kolegija pritaria buto (duomenys neskelbtini) pardavimui ir pinigų įnešimui į Fondo sąskaitą, kaip sinodo kolegijos daliai.

15.       Vykdydamos teismo nutartį, šalys pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie yra priimami ir vertinami kartu su kitais šalių poziciją grindžiančiais dokumentais.

16.       Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus dėl buto (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini), Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės akto kopiją (toliau – ekspertizės aktas), priedą prie šio ekspertizės akto (2010 m. įvykusio Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pagrindinės medžiagos kopija). Viešojo registro duomenys, ieškovės teigimu, pagrindžia aplinkybę, kad 2011 m. vasario 26 d. ieškovės posėdžio metu buvo aptartas visiškai kitas su nagrinėjamu ginču nesusijęs butas. Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės aktas, anot ieškovės, yra svarbus ir įrodantis, kad 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo kopijos autorystė negali būti priskirta ieškovei, taip pat šio protokolo turinys negali būti sutapatintas su ieškovės valios išraiška, nes tai patvirtina 2010 m. įvykusio Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pagrindinės medžiagos kopija. Ieškovė akcentavo, kad būtinybę priimti pakartotinai teikiamą ekspertizės aktą suponavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje pateikti išaiškinimai. Ekspertizės akto teikimas su rašytiniais paaiškinimais buvo savalaikis, ypač įvertinus tai, kad pirminis atsakovas savo apeliaciniame skunde klausimų, kurie buvo iškelti apeliacinės instancijos teismo priimtoje 2021 m. sausio 5 d. nutartyje, nekėlė.

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19.       Sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo pirminiam atsakovui pardavus butą (duomenys neskelbtini) nėra aktualus Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijos, 2011 m. vasario 26 d. surengusios posėdį, veiklos teisėtumas. Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius ieškovės pakartotinai pateikto ekspertizės akto ir 2010 m. įvykusio Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo pagrindinės medžiagos kopijų įrodomosios reikšmės ir sąsajumo su nagrinėjamu ginču, šiuos dokumentus atsisakytina priimti.

20.       Teismas su Nekilnojamojo turto registro duomenimis turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės teikiamų viešojo registro išrašų nepriima.

Dėl D. L. dalyvavimo procese  

21.       Pirminis atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad D. L. turėjo įgaliojimus veikti religinės bendruomenės vardu, todėl turėjo būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas byloje turės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

22.       Draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas reiškia, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

24.       VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad D. L., kaip ir pirminiam atsakovui, nuo 2011 m. sausio 24 d. suteikta teisė veikti religinės bendruomenės (bendrijos) vardu. Be to, D. L. buvo ieškovės prezidentė. Tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo D. L. teisių ir pareigų modifikavimo pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žalos iš pirminio atsakovo priteisimo. Pirminis atsakovas dalyvavo, sudarant buto (duomenys neskelbtini) 2011 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sandorį, todėl būtent jam ieškovė reiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis ir darydamas išvadas, nesprendė dėl D. L. materialiųjų teisių ir pareigų ir šio asmens teisinės padėties.

25.       Pirminis atsakovas, grįsdamas proceso teisės normų pažeidimą, nenurodė teisinių padarinių pagal teismo sprendimą D. L. materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pirminio atsakovo apeliacinio skundo argumentas apie D. L. neįtraukimą į bylą pripažintinas deklaratyviu ir yra atmetamas.

Dėl pirminio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

26.       Pirminis atsakovas nuo reiškiamų reikalavimų gynėsi tuo, kad, gavęs 200 000 Lt (57 924 Eur) iš pirkėjo R. K., juos įnešė į Fondą, ir šį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojai J. S., R. K., L. M. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių pirminio atsakovo poziciją pagrindžiančių įrodymų.  

27.       Ieškovės, atstovaujamos pradinio atsakovo, ir R. K. sudaryta 2011 m. sausio 20 d. sutartis (sutarties 2.1 punktas) patvirtina, kad pardavėja įsipareigojo iki 2011 m. vasario 28 d. parduoti, o pirkėjas – nupirkti pardavėjai priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Turtas parduodamas už 600 000 Lt. Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad prieš šios sutarties pasirašymą pirkėjas sumokėjo pardavėjo atstovui grynais pinigais dalį turto kainos, tai yra 200 000 Lt (57 924 Eur). Šia sutartimi pardavėjo atstovas patvirtino minėtos sumos gavimą (sutarties 3.2 punktas). Įgyvendinant 2011 m. sausio 20 d. sutartį, pradinis atsakovas, atstovaudamas ieškovę, su R. K. 2011 m. vasario 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 600 000 Lt (173 772,01 Eur) pardavė R. K. butą (duomenys neskelbtini). Šalys šios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punktu patvirtino, kad 200 000 Lt (57 924 Eur) pardavėja iš pirkėjo gavo prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarė, kad likusią 400 000 Lt (115 848,01 Eur) sumą pirkėjas turės sumokėti taip: 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumą pervesti į ieškovės kreditoriaus banko sąskaitą, 370 000 Lt (107 159,41 Eur) – į Fondo sąskaitą.

28.       Pirminio atsakovo teigimu, vienas iš įrodymų, patvirtinančių 200 000 Lt lėšų perdavimą ieškovei, yra 2011 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija LERB Nr. 2011/01, išrašytas ieškovės buhalterės L. M., kuriame nurodyta, kad iš R. K. (pagal kvite nurodytą asmens kodą – iš R. K.) gautas 200 000 Lt avansas už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija abejoja šio rašytinio dokumento įrodomąja reikšme, nes sutartyje nurodyta, jog pinigai pagal ją iš pirkėjo buvo gauti 2011 m. sausio 20 d., o kasos pajamų orderis surašytas dar po mėnesio. Tai kelia abejonių jo patikimumu, nes byloje nėra duomenų dėl realaus pinigų perdavimo į ieškovės kasą.

29.       FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/157 pažymėta, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kasos knygoje už 2011 m. vasario 1 d. – 2011 m. vasario 28 d. laikotarpį, 2011 m. vasario 20 d. buvo įrašytos 20 000 Lt pajamos, tai yra, į Bažnyčios apskaitą buvo įrašytos 180 000 Lt mažesnės pajamos nei nurodytos (200 000 Lt) 2011 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderyje LERB Nr. 2011/01. Pirminis atsakovas šią aplinkybę traktavo kaip klaidą (vietoje 200 000 Lt įrašius 20 000 Lt), tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šį teiginį.  

30.       Nesant objektyvaus patvirtinimo, kad 20 000 Lt (5 792,40 Eur) buvo perduoti į ieškovės kasą, nėra teisinio pagrindo šia suma sumažinti žalos dydį.

31.       Įvertinusi pirminio atsakovo pateiktą ieškovės 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolą dėl to, kad ieškovė nutarė parduoti jai priklausantį turtą – butą už 600 000 Lt ir gautus pinigus įnešti į Fondo sąskaitą bažnyčios remontui, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės vykdomasis organas pritarė buto (duomenys neskelbtini), o ne buto (ginčo objektas), pardavimui. Atsakovai, aiškindami šiame dokumente esančius neatitikimus kaip klaidą, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pateikto posėdžio protokolo data – 2011 m. vasario 26 d., t. y. po buto (duomenys neskelbtini) 2011 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Atsakovai, pažymėdami protokole esančią klaidą, nenurodė, kodėl 2011 m. vasario 26 d. posėdžio metu buvo pritarta buto, kuris jau buvo parduotas 2011 m. vasario 18 d., perleidimui. Akivaizdu, kad toks pritarimas po sandorio sudarymo neturi teisinės reikšmės ginčo dalykui. 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolas neturi sąsajos su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir nepatvirtino pirminio atsakovo teiginio apie 200 000 Lt perdavimą Fondui.    

32.       Nustatyta, kad pirminis atsakovas, atstovaudamas ieškovei, ir J. S. sudarė 2011 m. sausio 20 d. sutartį, pagal kurią pirminis atsakovas įsipareigojo J. S. už 600 000 Lt parduoti butą (duomenys neskelbtini) po to, kai bus įvykdyti visi šioje sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai (sutarties 1.1, 5.1 punktai). J. S. pagal šią sutartį turėjo kartu su pardavėja įsteigti Fondą bendrai veiklai vykdyti, siekiant finansiškai remti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią (sutarties 4.1 punktas). Sutarties paskutinio lapo kitoje pusėje yra rankraštinis įrašas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. sausio 20 d. J. S. gavo iš A. K. 200 000 Lt šios sutarties 3.1 punkto vykdymui. L. M. 2011 m. sausio 20 d. parašu po J. S. vardu nurodyto rankraštinio įrašo paliudijo šį faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys nepatvirtina, jog 200 000 Lt, gauti pardavus ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) buvo perduoti  ieškovei.

33.       Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi L. M. 2013 m. kovo 17 d. pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2011 m. vasario 18 d. buvo pasirašyta sutartis su J. S. vadovaujamu Fondu; buvo gauti pinigai už nekilnojamąjį turtą (200 000 Lt) ir tuo pat metu jie buvo atiduoti Fondo direktoriui apmokėti už teisines paslaugas reikalaujamam avansui; šie veiksmai buvo patvirtinti pasirašytais dokumentais.

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo (taip pat ir dėl kolegialaus juridinio asmens valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019).

36.       Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas pirminio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: pirminio atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė 200 000 Lt, gautų pardavus ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) neperdavimu ieškovei; kaltė pasireiškė pirminio atsakovo nepakankamu (ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo būtina) rūpestingumu ir apdairumu; priežastinis ryšys tarp pirminio atsakovo, kaip ieškovės atstovo, turėjusio pareigą įnešti į ieškovės kasą 200 000 Lt, tačiau šios pareigos neįvykdžiusio, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos pasireiškė tuo, kad ieškovė neteko 200 000 Lt, pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Visos pirminio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytos, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

38.       Atsakovai pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės piktnaudžiavimą procesu atsakovai grindžia nepagrįstų reikalavimų pareiškimu.

39.       CPK 95

40.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

41.       Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, reiškė nepagrįstus reikalavimus. Nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti jai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus pirminio atsakovo pateikto apeliacinio skundo, ieškovė ir trečiasis asmuo, palaikęs ieškovės poziciją, įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal 2021 m. gegužės 17 d. lėšų pervedimo nurodymą ieškovė  sumokėjo 1 094 Eur žyminį mokestį už kasacinio skundo pateikimą. 2021 m. gruodžio 20 d. ieškovė sumokėjo advokatui 800 Eur (sąskaitos išrašas) už kasacinio skundo parengimą.

44.       2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas APSM Nr. 250 ir 2021 m. gruodžio 31 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas, rengiant prisidėjimą prie kasacinio skundo. Už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo sumokėjo 1 641 Eur (1 191 Eur + 450 Eur). Tai patvirtina 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisinės paslaugas APSM Nr. 68, 2016 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos išrašas, 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas APSM Nr. 224, 2020 m. gruodžio 30 d. lėšų pervedimo nurodymas.

45.       Atsižvelgdama į ieškovės ir trečiojo asmens atstovų parengtų procesinių dokumentų pobūdį, jų dalyvavimą teismo procese (posėdžiuose), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. 

46.       Atmetus apeliacinį skundą, valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30,67 Eur dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme (CPK 92 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai (juridinio asmens kodas 292077730) iš atsakovo A. K. teisių perėmėjų atsakovų V. K., Z. K., L. K., V. K. po 473,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – sinodui (juridinio asmens kodas 192100594) iš atsakovo A. K. teisių perėmėjų atsakovų V. K., Z. K., L. K., V. K. po 610,25 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K. teisių perėmėjų atsakovų V. K., Z. K., L. K., V. K. po 7,66 Eur (septynis eurus šešiasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teisėjai                             Marius Bajoras                                                       

                       Rasa Gudžiūnienė

             Neringa Švedienė