Civilinė byla Nr. e2S-931-260/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00718-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9;

       3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7285-848/2021 pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, kuria atsakovės priešieškinis laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-4494-848/2021 pagal kreditorės Kauno rajono savivaldybės administracijos pareiškimą 2021 m. sausio 18 d. priėmė teismo įsakymą dėl 326,38 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 23,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. M.. 2021 m. sausio 28 d. skolininkė pareiškė prieštaravimus kreditorės reikalavimams. 2021 m. vasario 1 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija skolininkės prieštaravimai priimti, kreditorei pasiūlyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo nutarties pranešimo dienos pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 8 d. buvo gautas ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2021 m. vasario 18 d. rezoliucija ieškinys priimtas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi, sutinkamai su CPK 439 straipsnio 5 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-4494-848/2021 panaikino.

2.       Atsakovė R. M. 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, kuriame prašė teismo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės R. M. žemės nuomos mokestį už žemę, patenkinti priešieškinį nustatant, kad ieškovė pažeidžia atsakovės R. M. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad reikalaujant iš jos nuomos mokestį už žemę yra pažeidžiamos jos nuosavybės teisės. Nuomos mokesčio reikalavimo teisėtumas privalo būti pagrįstas nuomos sutarties sudarymu, o ne kažkokiais tariamai susiklosčiusiais faktinės žemės nuomos santykiais. Tokie santykiai nesusiklostė, toks tariamas nuomos santykių susiklostymas neparemtas įstatymu. Ieškovė reikalauja nuomos mokesčio priteisimo remdamasi Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis prievolių teisę. Atsakovė neturi prievolės ieškovei mokėti nuomos mokestį už žemę, kurią paveldėjo, priimdama močiutės palikimą.

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei R. M. nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovės priešieškiniu reiškiamą reikalavimą. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas nėra konkretus, nes nėra aišku kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama. Teismas nurodė, kad iš priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir reiškiamo teismui reikalavimo nėra aišku, kokiu būdu bei kokiu pagrindu pažeidžiamos atsakovės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė kartu su teismui pateiktu procesiniu dokumentu jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teise ir jai nekyla pareiga už jį mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, ko ieškiniu ir prašo Kauno rajono savivaldybės administracija, nepateikė.

4.       Atsakovė R. M. 2021 m. kovo 4 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį pavadino priešieškinio trūkumų pašalinimas, kuriame prašė teismo priimti nagrinėti jos pateiktą priešieškinį, vykdant CPK 300 straipsnio reikalavimą, pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymių turinčius valstybės valdžios pareigūnų, įskaitant teisėjus, veiksmus. Nurodė, kad ji laikėsi CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir  4 punktuose nurodytų reikalavimų, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia priešieškinio reikalavimą (faktinį priešieškinio pagrindą) bei priešieškinio reikalavimą (priešieškinio dalyką), nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu mokėti jos naudojamo žemės sklypo nuomą, nes faktiškai yra šio 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė. Paveldėjimo teisės liudijimas į žemę jai iki šiol neišduotas dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų bei nusikalstamų veiksmų, kuriuos ji įrodo neginčijamais faktais, šio dokumento neturėjimo pagrindu negali būti nepriimtas ar atmestas jos priešieškinis. Nurodė, jog priešieškiniu ji ginčija ieškovės pažeidžiamą jos nuosavybės teisę į žemės sklypą, nes, prisiteisdama iš jos nuomos mokestį, ieškovė siekia įteisinti žemės sklypo nuosavybę valstybės vardu. Priešieškinio pagrindas yra atsakovės nurodytos aplinkybės, įrodančios, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios ir testamentu jai palikusios visą savo turtą močiutės S. M. palikimą, todėl tapo jos tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto savininke.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovės R. M. priešieškinį  laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – atsakovei.

6.       Teismas šioje nutartyje nurodė, kad teisme 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas atsakovės R. M. priešieškinis. 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas pateikto priešieškinio trūkumams šalinti, t. y. patikslinti atsakovės priešieškinyje reiškiamą reikalavimą – patenkinti priešieškinį nustatant, kad ieškovė pažeidžia jos nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad toks atsakovės reikalavimas nėra konkretus, nes nėra aišku kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama. Iš priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir reiškiamo teismui reikalavimo nėra aišku, kokiu būdu bei kokiu pagrindu pažeidžiamos atsakovės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė kartu su teikiamu procesiniu dokumentu jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teise ir jai nekyla pareiga už jį mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, ko ieškiniu ir prašo Kauno rajono savivaldybės administracija, nepateikė. 2021 m. kovo 4 d. teisme gautas procesinis dokumentas – „priešieškinio trūkumų pašalinimas“, kuriame atsakovė nurodė, kad priešieškinyje aiškiai nurodyta, jog reikalaudama nuomos mokesčio už žemę, ieškovė pažeidžia jos nuosavybės teises į sklypą.

7.       Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu procesiniu dokumentu „priešieškinio trūkumų pašalinimas“, atsižvelgdamas į jame išdėstytas aplinkybes, pripažino, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyti trūkumai nėra tinkamai pašalinti. Nurodė, kad atsakovė pateiktu procesiniu dokumentu priešieškinio reikalavimo netikslino, naujų rašytinių įrodymų, šalindama priešieškinio trūkumus nepateikė. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Todėl laikė, jog nutartis neįvykdyta. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Atskiruoju skundu nutartis per įstatymo nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo ir privalėjo būti vykdoma. Taip pat nurodė, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei buvo išaiškinta, jog nurodytu terminu nepašalinus priešieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Be to nurodė, kad atsakovei buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrių (Kaunas, Kęstučio g. 21) su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, į tai, kad  atsakovė per teismo nustatytą terminą tinkamai nepašalino įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų, teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinis laikytinas nepaduotu.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai, neturėdamas tam absoliučiai jokio pagrindo, apkaltino apeliantę, jog ji nesąžiningai ir piktnaudžiaudama subjektine teise pateikė priešieškinį. Apeliantė nepiktnaudžiauja procesu ir teismui visada nurodo tik tiesą. Priešieškinyje ji nurodė, kad ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija, siekdama valstybės vardu užvaldyti apeliantės paveldėtą žemės sklypą, pateikė teismui ieškinį, reikalaudama iš jos priteisti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu prie jos paveldėto gyvenamojo namo. Kokiu teisės pagrindu asmuo gali ginti savo teises, pasirenka pats asmuo. Ji pasirinko aiškiausią ir paprasčiausią teisės pagrindą, suformuluodama priešieškinio reikalavimą, prašydama teismo nustatyti, kad ieškovė pažeidžia apeliantės nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Reikalavimas suformuluotas aiškiai. Patenkinus šį priešieškinio reikalavimą, sutinkamai su CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bus visiškai negalima patenkinti pradinio ieškinio. Ji pateikė įrodymus, kad tik dėl neteisėtų bei nusikalstamų valstybės valdžios institucijų veiksmų jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą, o išduotas niekinis paveldėjimo teisės liudijimus į jos močiutės S. M. valstybei sumokėtus 3 119 rublių, perkant žemės sklypą. Pagal šį notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į valstybės pinigus apeliantė pinigų paveldėti negalėjo. Kadangi visus dokumentus apeliantė buvo pateikusi Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl jų pateikti Kauno apylinkės teismui kartu su priešieškiniu neturėjo galimybės, ir prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti įrodymus – teismų bylas ir visą medžiagą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus.

1.2.                       Pateikdama pirmosios instancijos teismui priešieškinį apeliantė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Todėl teismas atėmė iš apeliantės galimybę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

9.       Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės priešieškinis laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų priešieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo iš atsakovės R. M., jame prašė teismo priteisti iš atsakovės 349,90 Eur skolą (326,38 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis ir 23,52 Eur delspinigiai), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė R. M. 2021 m. vasario 18 d. pateikė teismui priešieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame prašė teismo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už žemę, patenkinti priešieškinį nustatant, kad ieškovė pažeidžia atsakovės nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei R. M. nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovės priešieškiniu reiškiamą reikalavimą - patenkinti priešieškinį nustatant, kad ieškovė pažeidžia jos nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi toks atsakovės reikalavimas nėra konkretus, nes nėra aišku kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama. Atsakovė R. M. 2021 m. kovo 4 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį pavadino priešieškinio trūkumų pašalinimas ir kuriame prašė teismo priimti nagrinėti jos pateiktą priešieškinį, vykdant CPK 300 straipsnio reikalavimą, pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymių turinčius valstybės valdžios pareigūnų, įskaitant teisėjus, veiksmus. Nurodė, kad ji laikėsi CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia priešieškinio reikalavimą (faktinį priešieškinio pagrindą) bei priešieškinio reikalavimą (priešieškinio dalyką), nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu mokėti jos naudojamo žemės sklypo nuomą, nes faktiškai yra šio 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė. Paveldėjimo teisės liudijimas į žemę jai iki šiol neišduotas dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų bei nusikalstamų veiksmų, kuriuos ji įrodo neginčijamais faktais, šio dokumento neturėjimo pagrindu negali būti nepriimtas ar atmestas jos priešieškinis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovės procesiniu dokumentu priešieškinio trūkumų pašalinimas Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyti atsakovės priešieškinio trūkumai nėra tinkamai pašalinti. Nurodė, kad atsakovė pateiktu procesiniu dokumentu priešieškinio reikalavimo netikslino, naujų rašytinių įrodymų, šalindama priešieškinio trūkumus nepateikė. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Todėl laikė, jog nutartis neįvykdyta. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Atskiruoju skundu nutartis per įstatymo nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo ir privalėjo būti vykdoma. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atsakovė, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai, neturėdamas tam absoliučiai jokio pagrindo, apkaltino apeliantę, jog ji nesąžiningai ir piktnaudžiaudama subjektine teise pateikė priešieškinį. Apeliantė pasirinko aiškiausią ir paprasčiausią teisės pagrindą, suformuluodama priešieškinio reikalavimą, prašydama teismo nustatyti, kad ieškovė pažeidžia apeliantės nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Reikalavimas suformuluotas aiškiai. Patenkinus šį priešieškinio reikalavimą, sutinkamai su CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bus visiškai negalima patenkinti pradinio ieškinio. Be to, teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Todėl teismas atėmė iš apeliantės galimybę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

14.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės priešieškinį, pagrįstai pripažino, jog šis atsakovės pateiktas procesinis dokumentas yra su trūkumais, todėl nustatė terminą jiems pašalinti.

15.       CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atsakovė, šalindama priešieškinio trūkumus, pateikė teismui procesinį dokumentą priešieškinio trūkumų šalinimas, kuriame prašė teismo priimti nagrinėti jos pateiktą priešieškinį, kuriame ji prašė teismo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už žemę, patenkinti priešieškinį nustatant, kad ieškovė pažeidžia atsakovės nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vykdant CPK 300 straipsnio reikalavimą, pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymių turinčius valstybės valdžios pareigūnų, įskaitant teisėjus, veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nepašalino priešieškinio trūkumų ir laikė, kad šis procesinis dokumentas nepaduotas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu atsakovės priešieškinį, kadangi ji nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Šalindama priešieškinio trūkumus atsakovė nepatikslino savo reikalavimų, taigi liko neaišku, kokio materialinio rezultato siekia atsakovė. Jos priešieškinyje suformuluotas reikalavimas nustatyti, kad ieškovė pažeidžia atsakovės nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laikytinas tik pripažinimu reikšmingos bylai aplinkybės, kuria atsakovė grindžia savo atsikirtimus į ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus, taigi savo esme yra procesinio pobūdžio. Todėl nebūtina, kad teismas dėl tokios aplinkybės pripažinimo priimtų sprendimą, atsakovei, nagrinėjant bylą, pakanka įrodyti, kad žemės sklypas, už kurį ieškovė reikalauja mokėti žemės nuomos mokestį, yra jos nuosavybė ir ieškovės reikalavimas dėl to yra nepagrįstas. 

17.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pateikdama pirmosios instancijos teismui priešieškinį ji sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Todėl teismas atėmė iš apeliantės galimybę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

18.       Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovės už priešieškinio reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas nespręstinas. Taigi negalima vertinti, kad teismas dėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendė. CPK 87 straipsnis nustato, kad atsisakius priimti ieškinį sumokėtas žyminis mokestis  grąžinamas suinteresuoto asmens prašymu, pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį.

19.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis