Civilinė byla Nr. e2-3826-512/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02888-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 2.6.8.11.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio  31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant S. J., 

dalyvaujant ieškovės atstovei G. Č.,

atsakovui A. V., jo atstovui advokatui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį (patikslintą) atsakovui A. V., tretiesiems asmenims V. V., P. V., išvadą teikiančiai institucijai –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 2000-06-12 Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu, ir įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius perduoti ieškovei negyvenamąsias patalpas.

Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad ginčo patalpos atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, o 2000 m. birželio 12 d. su ieškove sudaryta šių patalpų nuomos sutartis yra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi 2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šias bylos dalis Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; kitas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu A. V.; iškeldinti atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą A. V. per 6 mėnesius perduoti Direkcijai patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodo, kad šalys 2000 m. birželio 12 d sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas 40,30 kv. m bendro ploto pastatas – pirtis (toliau – ginčo patalpos). Nuomos terminas nustatytas nuo 2000 m. birželio 12 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovė 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. S1-750 (1.15) kreipėsi į atsakovą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kadangi, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkymo planas) 9.2.3.7 punktą, (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Nurodyta, jog planuojama, kad šį centrą sudarys apie 1300 kv. m dydžio pastatų kompleksas. Pagal Tvarkymo plano 9.2.3.6 punktą būtina parengti (duomenys neskelbtini) ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – istorinio draustinio – kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), pagal kurį (duomenys neskelbtini) teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos su atsakovui nuomos teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis, patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, režimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties 5.1 punktą naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties patalpoms keliamų reikalavimų – atsakovas naudoja jam išnuomotas patalpas ne pagal paskirtį, t. y. negyvenamosios paskirties patalpose atsakovas gyvena. Ieškovė mano, kad, atsakovui nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad jokios sutartys dėl Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos tarp atsakovo šeimos narių ir Direkcijos sudarytos nebuvo, jokių teisių į ginčo patalpas atsakovo šeimos nariai neturi ir negalėjo turėti. Direkcija nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas. Socialinis (nekomercinis) būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Duomenų, kad atsakovas ir jo šeima yra socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į valstybės teikiamą paramą, o ginčo patalpos turi socialinio būsto statusą, byloje nebuvo pateikta. Be to, šeimos apsirūpinimas gyvenamuoju būstu lengvatinėmis sąlygomis užtikrinamas vieną kartą, o 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. V. jau buvo įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavė. Pažymėjo, kad pasinaudojus lengvatine galimybe įsigyti gyvenamąsias patalpas, iškeldinant atsakovą ir jo šeimos narius iš ginčo patalpų, anksčiau suteikta lengvata įsigyti būstą laikytina pakankama kompensacija.

2019 m. lapkričio 14 d. ieškovė pateikė patikslinto ieškinio patikslinimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Tvarkymo planą išdėstė nauja redakcija, todėl patikslintame ieškinyje minimi Tvarkymo plano punktai pasikeitė atitinkamai: „9.2.3.5. (duomenys neskelbtini) istorinio draustinio šiaurinėje dalyje prioritetas teikiamas visuomeninės paskirties objektams. Kiti galimi objektai: inžinerinės infrastruktūros (žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais), atskirieji želdynai, (rekreacinės paskirties želdynai, pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių takais), gintaro apdirbimo demonstravimui skirta infrastruktūra/ statiniai, žvejų turgus“.9.2.3.6. (duomenys neskelbtini) istorinio draustinio pietinėje dalyje galima visuomeninės paskirties pastatų statyba, skirta nacionalinio parko lankytojų aptarnavimui“. Tvarkymo plano 9.2.3.6. ir 9.2.3.7. punktų (naujos redakcijos Tvarkymo plano 9.2.3.5. ir 9.2.3.6 punktai) nuostatos dėl visuomeninės paskirties objektų pastatų (duomenys neskelbtini) istoriniame draustinyje buvo ne tik perkeltos į naują Tvarkymo plano redakciją, bet ir patikslintos. Tvarkymo plano nuostatos įtvirtintos Neringos savivaldybės Tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. T-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane (toliau - Bendrasis planas), jas detalizuojant. Bendrajame plane įtvirtinta, jog (duomenys neskelbtini) teritorija patenka į 23 zoną, t.y. konservacinio prioriteto zona, kurios prioritetinis naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys - administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Tai yra, Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su (duomenys neskelbtini) teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais yra įtvirtinti tiek aukštesniojo, tiek žemesniojo teritorijų planavimo lygmens dokumentuose. Tai matyti iš teritorijų planavimo dokumentų, pateiktų kartu su procesiniais dokumentais.

Atsakovas A. V. ir tretieji asmenys V. V. bei P. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Tvarkymo plano 9.2.3.7 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje numatomas įrengti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras, tačiau ieškovė, teikdama ieškinį nenurodė, kuriame konkrečiai sklype tai numatoma padaryti, koks pastatas bus pritaikytas šiam tikslui. Nors 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės Tarybos nutarimu Nr. T-164 patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių Bendrasis planas taip pat nurodo (duomenys neskelbtini)  teritorijos zonos naudojimo būdą (pobūdį), tačiau jame nėra detalizuotas ginčo pastatas, jo konkreti paskirtis. (duomenys neskelbtini) įlankos teritorijos zonoje yra numatyta tiek visuomeninės paskirties teritorija, tiek gyvenamosios teritorijos. 2019 m. gegužės 22 d. Neringos savivaldybės administracijos rašto Nr. (4.17)V15-1066 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos Juodkrantėje, Neringa, Rytinės dalis detaliojo plano“ Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumento rengimo baigiamojo etapo derinimo stadijoje, tai reiškia, jog jis dar nėra patvirtintas. Be to, minėtame Neringos savivaldybės rašte taip pat nurodyta, jog Detalusis planas tris kartus buvo derintas Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje, tačiau kol kas nėra suderintas, kadangi jo nederina Kultūros paveldo departamento prie KM Klaipėdos skyrius. Dabartinė Tvarkymo plano 9.2.3.6. punkto formuluotė yra diskrecinio pobūdžio, tik leidžianti (duomenys neskelbtini) draustinio pietinėje dalyje statyti visuomeninės paskirties pastatus, o tai, priešingai negu tvirtina ieškovė, reiškia, kad šioje teritorijoje galima ir kitokio pobūdžio pastatų, statinių statyba, bei ir dabar esančių statinių buvimas. Tokias išvadas patvirtina ir šiuo metu Valstybės įmonės turto bankas organizuoti (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje esančių įvairios paskirties, taip pat ir gyvenamosios, pastatų ir kitų statinių pardavimai Viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad ieškovei suteikus ginčo patalpas, jis su ieškove susitarė, jog savo sąskaita atliks patalpų kapitalinį remontą. 1999 metais pradėjo remontuoti patalpas, o nuo nuomos sutarties sudarymo jose su šeima apsigyveno. Pažymėjo, kad patalpos kaip ilgamečiam Direkcijos darbuotojui buvo skirtos apsigyventi, t. y. naudoti jas kaip gyvenamąsias, jokių nuomos sutarties pažeidimų nepadarė, kadangi tinkamai ir laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė G. Č. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad teritorija, kurioje yra ginčo patalpos, patenka į nacionalinio parko teritoriją, jam nustatytas ypatingas saugomos teritorijos režimas. Direkcija, būdama viešojo administravimo subjektas, stengiasi užtikrinti šios teritorijos išsaugojimą, priežiūrą bei padaryti ją prieinamą visuomenei. Viešosios nuosavybės teisės objektas turi būti naudojamas siekiant patenkinti viešuosius interesus. Ginčo patalpos patenka į geltonai pažymėtą zoną, į lankytojų centro užstatymo zoną. Šioje dalyje galima tik visuomeninės paskirties pastatų statyba. Pagal naujos redakcijos Tvarkymo planą, nėra numatyta galimybė ginčo patalpoms palikti esamą paskirtį. Detalusis planas, detalizuoja Tvarkymo plano nuostatas. Priėmus naujas Tvarkymo plano nuostatas, mėnesio laikotarpyje turėtų būti patvirtintas ir detalusis planas. Šalių nesieja tarnybiniai darbo santykiai, todėl atsakovas turėtų būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas advokatas V. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad pietinėje dalyje galima gyvenamųjų namų statyba, o būtent čia yra ginčo patalpos. Šiai dienai detalusis planas nėra patvirtintas, neaišku, kas bus statoma vietoj ginčo patalpų. Viešasis interesas turi būti derinamas su asmens teisėmis ir užtikrinama teisinga pusiausvyra. Atsakovas, pradėdamas gyventi pastate, tikėjosi, jog bus įtrauktas į privatizavimo programą. Atsakovas ilgą laikotarpį gyveno patalpose, jas įsirengė, ieškovei buvo žinoma ir tik 2016 m. atsakovas gavo pranešimą atlaisvinti patalpas. Mano, jog turėtų būti taikomas CK 6.616 straipsnis.

Trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šį turtą ieškovė valdo patikėjimo teise nuo 1997 m. sausio 31 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – Įsakymas Nr. 28), be kita ko, nurodyta Rekreacijos ir architektūros skyriaus meistrui A. V. leisti naudotis ūkiniu pastatu su priestatu pastate, kurio plotas 40,30 kv. m, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2 dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis įpareigojama parengti Rekreacijos ir architektūros skyriui kartu su vyr. finansininke. Įsakymo Nr. 28 pagrindu 2000 m. birželio 12 d. Kuršių nerijos nacionalinis parkas su A. V. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, kuria nuomininkui buvo perduota teisė naudoti negyvenamuosius pastatus ar patalpas  (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įsirengiant patalpas. Nuomos sutarties 2 punkte nustatytas nuomos terminas nuo 2000 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovė 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. S1-750 (1.15) kreipėsi į atsakovą, informuodama apie sutarties nutraukimą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2016 m. lapkričio 3 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nesutinka nutraukti nuomos sutarties ir išsikelti iš nuomojamų patalpų. 

Po kasacijos byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teismas nagrinėdamas bylą atsakovo priešieškinio reikalavimų nesprendžia, kadangi toje dalyje procesiniai sprendimai buvo palikti nepakeisti.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra pirties pastatas, kurio paskirtis yra kitos paskirties negyvenamoji patalpa. Šiame pastate yra krosninis šildymas, vietinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Atsakovas nurodo, kad patalpas suremontavo ir jos tapo tinkamos gyventi. Nors ginčo patalpos yra įregistruotos kaip negyvenamoji patalpa, tačiau atsakovas faktiškai jose gyvena ilgą laiką, daugiau kaip 19 metų. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 nutartyje (29 punktas) nurodė, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo tęstinį ryšį su ginčo patalpa. Todėl ginčo patalpos pripažintinos būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio prasme (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą). 

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ taisyklės.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iš gyvenamųjų patalpų iškeldinimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo patalpos, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. 

Atsižvelgiant į Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso, esančio nacionalinio ir pasaulinio gamtos, istorijos ir kultūros paveldo dalimi, išliekamąją vertę dabarties ir ateities kartoms, pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį Kuršių nerija yra saugotina ypač vertinga vietovė ir visuotinę reikšmę turintis gamtos ir kultūros paveldo objektas; valstybės konstitucinė priedermė yra užtikrinti Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių nerijos dalies ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. KT52-N14/2019).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Kuršių nerijos nacionaliniame parke, apribojimo, yra pažymėjęs, jog tai, kad Kuršių nerija 2000 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, reiškia, jog valstybės veiksmų laisvė priklauso nuo jos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO, ir nekyla abejonių, kad priemonės, skirtos į UNESCO sąrašą įrašytai teritorijai apsaugoti, galėjo būti griežtos (2018 m. vasario 6 d. sprendimo byloje UAB Kristiana prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36184/13, 109 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas), pagal kurį (duomenys neskelbtini) teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, patvirtintame Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. T-164, ginčo patalpų teritorija įtvirtinta kaip visuomeninės paskirties.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V13-143 patvirtinta (duomenys neskelbtini) teritorijos rytinės dalies detaliojo plano koncepcija. Pagal šią koncepciją Gintaro įlankos teritorijoje numatomi įgyvendinti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendiniai - formuojami nauji sklypai: 7-1 1,0836 ha Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrui, 7-2 0,2440 ha prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 7-3 0,2405 ha prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 7-4 0,0775 ha prie garažo (duomenys neskelbtini). Konkretus teritorijos naudojimo tipas: specializuotų kompleksų teritorija. Ginčo patalpos patenka į Sklypą 7-1. Sklypo 7-1 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė. Žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos; žemės naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės pastatų statyba, lankytojų centro ir KNNP direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. 

Neringos savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino (2019-09-05), kad visą sklypą numatoma padalinti ir suformuoti 4 naujus sklypus, iš kurių dviejuose numatoma gyvenamoji paskirtis, o teritorijoje, kurioje yra ieškovės patikėjimo teise valdomas pastatas, numatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdo žemės sklypas ir pastatų paskirties keitimas į kultūros paskirties pastatą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Tvarkymo planą ir jį išdėstyti nauja redakcija, kuriuo siekiama pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų užtikrinimo, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui; Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės neatsiejamųjų savybių ir sudėtinių dalių būklės autentiškumo ir vientisumo išsaugojimo ir nuolatinio palaikymo; nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimo, pažangių Kuršių nerijai priimtinų idėjų perimamumo ir plėtojimo (Tvarkymo plano 1.1.-1.3 punktai). Tvarkymo plano 9.2.3.5. punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) istorinio draustinio šiaurinėje dalyje prioritetas teikiamas visuomeninės paskirties objektams. Kiti galimi objektai: inžinerinės infrastruktūros (žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais), atskirieji želdynai, (rekreacinės paskirties želdynai, pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių takais), gintaro apdirbimo demonstravimui skirta infrastruktūra/ statiniai, žvejų turgus. Tvarkymo plano 9.2.3.6 punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) istorinio draustinio pietinėje dalyje galima visuomeninės paskirties pastatų statyba, skirta nacionalinio parko lankytojų aptarnavimui. 

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teritorija, kurioje yra ieškovės patikėjimo teise valdomi pastatai, tame tarpe ir ginčo patalpos, patenka į visuomeninės paskirties teritoriją ir joje nėra numatyti gyvenamosios paskirties pastatai, taip pat nėra numatyta galimybė palikti esamą ginčo patalpos paskirtį. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo patalpos patenka į lankytojų centro užstatymo zoną.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra išskiriami 3 teritorijų planavimo lygmenys:1) valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys; 2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu; 3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai. Remiantis minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Įstatymo 50 straipsnis).

Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su (duomenys neskelbtini) teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais yra įtvirtinti žemesnio teritorijų planavimo lygmens dokumentuose. Nors šiai dienai detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau jis negalės prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

Tai gi, ginčo patalpa yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje turi būti įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniai. Ieškovės tikslas nutraukiant nuomos sutartį su atsakovu yra ne ketinimas toliau nuomoti patalpas ar vykdyti kitas funkcijas ginčijamose patalpose, bet siekis išsaugoti kultūros paveldą, įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniais viešųjų interesų užtikrinimą, ginčo patalpas padaryti prieinamas visuomenei, įkuriant Kuršių nerijos lankytojų centrą. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (pakeistų 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1369, 2018-07-04 nutarimu Nr. 663), 16 punkte įtvirtinta, kad Direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, fizinių ir juridinių asmenų veiklą ir kt. Nuostatų 21 punkte numatyta, kad  Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių tarybų sprendimai, merų potvarkiai ir administracijos direktoriaus įsakymai, neviršijantys jų kompetencijos, privalomi visoms savivaldybių teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams.

EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūrinių bei meno šaknų išlaikymui. Tai yra vertybės, kurių apsauga ir skatinimas saisto viešojo administravimo institucijas (žr. 2007 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Debelianovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 61951/00, par. 54; 2009 m. vasario 19 d. sprendimo byloje Kozacloglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03, par. 54; 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Potomska ir Potomski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33949/05, par. 64).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą  nuomos sutartį (CK 6.610 straipsnis). Atsakovo teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams.

Dėl iškeldinimo iš patalpų ir teisingos kompensacijos

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; kt.).

Konvencija pateikia savarankišką, nepriklausomą nuo nacionalinių teisės tradicijų nuosavybės kategoriją. Konvencijos nuosavybės termino autonomiškumas yra susijęs su platesnių ginamų teisių rato užtikrinimu. Konvencija gali ginti atitinkamą teisę kaip nuosavybės teisę, net jei ji tokia nepripažįstama pagal valstybių dalyvių nacionalinę teisę. Nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš būsto nuomos santykių, gali būti ginami kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatyta nuomininkų teisė į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, nuomininkų teisėtas lūkestis (pvz., Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, 2003 m. sausio 7 d. sprendimas; Stretch prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 42527/98, 2003 m. birželio 24 d. sprendimas, 2010 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124 ir kt.).

Minėta, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena ilgą laiką. Atsakovas nurodo, kad ginčo patalpose gyvena kartu su savo šeimos nariais - trečiaisiais asmenimis: sutuoktine V. V. bei sūnumi P. V.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis trečiųjų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos buvo sudaryta tik su atsakovu, sutartyje atsakovo šeimos nariai nenurodyti. Duomenų, jog būtų buvęs sudarytas atskiras susitarimas dėl patalpų nuomos su trečiuoju asmeniu V. V., nėra.

 Remiantis nuomos sutarties 2 punktu, ginčo patalpos atsakovui buvo išnuomotos nuo 2000 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas tikėjosi, kad patalpos bus įtrauktos į privatizavimo programą, atsakovas ilgą laikotarpį gyveno patalpose, jas įsirengė, ieškovei buvo tai žinoma ir tik 2016 m. atsakovas gavo pranešimą atlaisvinti patalpas.

Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Ginčo patalpa yra negyvenamoji patalpa, ji nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl ginčo patalpa negalėjo būti privatizavimo objektas Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pagrindu.

 Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Butų privatizavimo įstatymo pagrindu atsakovas buvo įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , kurį pardavė 2005 m. gegužės 4 d. Tai gi, atsakovas jau buvo pasinaudojęs teise įsigyti butą lengvatine tvarka.

Iš byloje esančio 2010 m. birželio 10 d. rašto matyti, kad atsakovui buvo pasiūlyta suteikti kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių atsakovas atsisakė. Neringos savivaldybės administracija savo procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovas yra įtrauktas į Neringos savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Atsakovui 2014 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas siūlymas išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas socialinio būsto atsisakė.

Teismas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iškeldinus atsakovą ir jo šeimos narius, turėtų būti suteikta kita gyvenamoji patalpa (CK 6.616 straipsnis). Tuo tarpu ieškovės atstovė tvirtino, jog nutraukus sutartį atsakovas iškeldintinas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes šalių nesieja darbo santykiai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas dirbo Direkcijos rekreacijos ir architektūros skyriaus meistru. Ginčo patalpos buvo suteiktos ir nuomos sutartis sudaryta esant tarp šalių darbiniams santykiams. Tačiau 2015 m. rugsėjo 21 d. ieškovės įsakymu Nr. 184 tarp šalių darbo sutartis buvo nutraukta. Tai gi, nuo 2015 m. šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 nutartyje (40 punktas) nurodė, jog 2000 m. birželio 12 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu šalių nesieja tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai.

 Bylos duomenimis ginčo patalpa nėra ir socialinis būstas, o ieškovė nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, pripažintina, jog nutraukus nuomos sutartį yra pagrindas atsakovą ir jo šeimos narius iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.610 straipsnis). Pažymėtina, jog šiuo atveju iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Be to, anksčiau suteikta lengvata įsigyti būstą laikytina pakankama kompensacija. Nors patalpose kartu gyvena ir nepilnametis vaikas, tačiau vaiko teisę į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Tėvai savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais privalo vykdyti patys ir nepermesti jos kitiems asmenims. Be to, iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad atsakovo sūnus netrukus bus pilnametis, (duomenys neskelbtini) jam sueina aštuoniolika metų.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 284 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas

Bylos duomenimis detalusis planas šiai dienai nėra patvirtintas. Kol nebus patvirtintas detalusis planas, akivaizdu, jog jokie darbai teritorijoje nebus atliekami. Atsakovas su savo šeimos nariais ginčo patalpose gyvena ilgą laiką, todėl teismas pripažįsta, jog reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį jis realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą, be to, atsakovui su savo šeimos nariais būtina susirasti kitą gyvenamąją patalpą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti vienerių metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis 1 dalies 5 punktas), ieškinį tenkinus, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Už ieškinį mokėtinas 43 Eur žyminis mokestis (57 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d., ieškinys paduotas 2017 m. vasario 22 d.). Ieškovė po kasacijos pateikdama patikslintą ieškinį pareiškė antrą neturtinį reikalavimą – dėl iškeldinimo iš patalpų, kuris apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu (100 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, be kita ko, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo taip pat priteistinos 118 Eur žyminis mokestis valstybei už apeliacijos procesą.

LITEKO duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-5117-323/2017 dėl 43 Eur ir 118 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo A. V. valstybei. Kadangi pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi buvo panaikintos, yra pagrindas atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d.  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-5117-323/2017 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo A. V. dėl atsakovui A. V. išnuomotų negyvenamųjų patalpų – pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V. 236 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Teismo sprendimo dalį dėl atsakovo A. V. ir jo šeimos narių V. V. ir P. V. iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-5117-323/2017.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas         Egidijus Mickevičius