Civilinė byla Nr. e2A-128-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01550-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miškų investicijos“ ieškinį atsakovei O. B. dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus miškų investicijos“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 3 200,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, bei sumokėtą žyminį mokestį.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2019 m. vasario 27 d. sudarė preliminariąją miško pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl miško žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,34 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., pirkimo. Kitą dieną po preliminariosios sutarties pasirašymo, atsakovė trumpąja SMS žinute informavo ieškovės įgaliotą atstovą K. A., kad miško žemės sklypo ieškovei nebeparduos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas, dėl to jai kyla pareiga atsakyti už tokį pažeidimą ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – preliminarioje sutartyje nustatytas netesybas.

3.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4470-887/2019, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

4.       Atsakovė O. B. pateikė teismui prieštaravimus, prašė ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad nevykdant preliminariosios sutarties galimas tik nuostolių atlyginimas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti. Teismui vis dėlto nusprendus tenkinti ieškinį, ieškovės prašoma suma turėtų būti sumažinta iki protingo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, t. y. priteisė ieškovei UAB „Vilniaus miškų investicijos“ iš atsakovės O. B. 3 200,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nuostolių (žalos) nepatyrė, tačiau, kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos preliminarioje sutartyje šalių sutartos netesybos (bauda). Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad nagrinėjamo ginčo atveju 3 200,00 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė, todėl nėra pagrindo ją mažinti. Anot teismo, atsakovės ir jos sutuoktinio V. B. neįgaliojo pažymėjimai nėra pakankami pripažinti atsakovės turtinę padėtį kaip sunkią ir dėl to mažinti netesybų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė O. B., atstovaujama advokato Viliaus Putkio, apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4470-887/2019 ieškinį tenkinant dalinai – sumažinant priteistos baudos dydį iki 1 000,00 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmetant. Apeliantė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

7.1.                        sutartyje gali būti numatyta bauda, kaip vienas iš nuostolių padengimo būdų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą, nurodydamas, kad nepateikti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės nuomone, netesybos turėtų būti mažinamos ne atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, bet atsižvelgiant į patirtos žalos dydį ir protingumo bei teisingumo kriterijus, nustačius, kad netesybos yra aiškiai per didelės;

7.2.                        nagrinėjamu atveju baudos dydis turėtų būti sumažintas iki protingos 1 000,00 Eur sumos, kadangi:

7.2.1.                      preliminarios sutarties turinys kelia abejonių dėl sutarties šalių lygybės, nes joje numatyta pagrindinę sutartį sudaryti vienų metų laikotarpyje, tuo tarpu ieškovė savo įsipareigojimo pirkti turtą neužtikrino avansu, o atsakovę įpareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo nesudaryti jokių kitų sandorių ir neprisiimti jokių įsipareigojimų;

7.2.2.                      nevykdant preliminariosios sutarties galimas tik nuostolių atlyginimas, tačiau preliminarioje sutartyje aptartas 3 200 Eur nuostolių dydis, atsižvelgiant į būsimo sandorio kainą, yra neadekvačiai didelis (13,62 procentai visos sandorio sumos);

7.2.3.                      ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminarios sutarties pagrindu nori ne padengti patirtus nuostolius, bet gauti pajamų;

7.2.4.                      atsakovė jau kitą dieną po preliminariosios sutarties sudarymo, elektroninėmis priemonėmis informavo ieškovės įgaliotą asmenį K. A. apie tai, kad turto šiai įmonei neparduoda. Taigi, pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo atliktas tinkamai ir laiku, tuo labiau, kad nei viena iš šalių dar nebuvo atlikusi jokių veiksmų, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, ir automatiškai nei viena iš šalių nebuvo patyrusi jokių išlaidų ar nuostolių;

7.2.5.                      Kauno apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-512-254/2019 priimtoje 2019 m. kovo 19 d. nutartyje pripažino reikalavimą dėl netesybų pagrįstu, bet netesybas sumažino iki tokios sumos, kuri sudarė nepilnai 5 procentus nuo būsimo sandorio sumos;

7.2.6.                      teismas turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie šiuo atveju nebuvo taikyti.

8.       Atsiliepime ieškovė UAB „Vilniaus miškų investicijos“, prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4470-887/2019. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.                        Atsakovė, savo neteisėtais veiksmais, pažeidė tarp ginčo šalių sudarytą preliminariąją sutartį, nes, būdama įsipareigojusi parduoti turtą ieškovei, galiojant preliminariajai sutarčiai, be ieškovės išankstinio pritarimo perleido turtą trečiajam asmeniui. Tuo pagrindu ieškovė įgijo teisę į netesybas;

8.2.                        ieškovei padaryta žala buvo iš anksto aptarta šalių laisva valia sudarytoje preliminarioje sutartyje, numatant sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju mokėtiną netesybų, kaip minimalių, atskirai neįrodinėtinų nuostolių, dydį, todėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio įrodinėti nereikia;

8.3.                        bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad preliminarioje sutartyje nustatytos netesybos yra akivaizdžiai/neprotingai didelės. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012, kurioje taip pat spręstas netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo klausimas, nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti šalių preliminariosiose sutartyse nustatytos 15 procentų buto kainos dydžio netesybas neprotingomis ir dėl to mažintinomis;

8.4.                        preliminariosios sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl netesybų dydžio. Vienodo dydžio netesybos (3 200 Eur) buvo nustatytos tiek ieškovei, tiek atsakovei;

8.5.                        tai, kad atsakovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2A-512-254/2019 baudos suma sudaro 5 procentus sutarties vertės, nereiškia, kad kiti asmenys negali susitarti dėl didesnės netesybų sumos. Be to, tai, kad atsakovė nėra įgijusi išsilavinimo, savaime neleidžia daryti išvadą, jog ji negali suvokti savo veiksmų padarinių;

8.6.                        atsakovė savo prašymo sumažinti netesybų dydį iki 1 000 Eur nepagrindžia jokiais argumentais ar įrodymais. Ieškovė su tokia netesybų suma nesutinka ir apskritai nemato objektyvaus pagrindo mažinti preliminarioje sutartyje sulygtą netesybų dydį;

8.7.                        atsakovės argumentai dėl preliminarios sutarties nuostatų teisėtumo ir šalių lygiateisiškumo nėra šios bylos dalykas, o, kadangi sandoris ir jo sąlygos nėra nuginčytos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, jos laikomos galiojančiomis ir turi įstatymo galią šalims. Juolab, kad preliminariosios sutarties nuostatos yra sąžiningos ir logiškos, atitinkančios šios sutarties esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas dėl netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

12.       Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. vasario 27 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., pirkimo–pardavimo. Šalys sutarė, kad miško žemės sklypas parduodamas už 23 500 Eur (sutarties 3.1 papunktis). Sutarties 3.4 papunktyje nurodyta, kad pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo to momento, kai bus įgyvendintos visos sutarties 4 punkte nurodytos išankstinės sąlygos (t. y. tuomet, kai atsakovė gaus atitinkamus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui), bet visais atvejais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 7.1 papunktyje susitarta, kad, jeigu sutartį nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pardavėjas, jis turi sumokėti pirkėjui 3 200 Eur netesybas. Sutarties 7.2 papunktyje analogiškos netesybos (3 200 Eur) numatytos ir pirkėjui. 2019 m. vasario 28 d. ieškovės atstovas gavo iš atsakovės SMS žinutę, kad ji neparduos ieškovei miško žemės sklypo, t. y. nesudarys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. 2019 m. kovo 6 d. atsakovė sudarė to paties miško žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Senas miškas“.

13.       Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas netesybas (3 200 Eur) iki 1 000 Eur, nes jos yra aiškiai per didelės.

14.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

15.       Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims  turi  įstatymo  galią, yra  privaloma  ir  turi  būti  vykdoma (CK  6.189  straipsnio  1  dalis,  6.200 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, o apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, jog šalių preliminarioje pirkimo–pardavimo  sutartyje nustatytos netesybos (3 200 Eur) yra aiškiai per didelės.

17.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis (jos tam tikros sąlygos) pažeidžia šalių lygiateisiškumą ar kaip nors nepagrįstai suvaržo apeliantės teises. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė neginčijo jokių preliminariosios sutarties sąlygų, todėl jos yra galiojančios ir taikytinos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų ex officio (savo iniciatyva) teismui pripažinti tam tikras sutarties sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis. Antra, preliminariojoje sutartyje sutartas netesybų dydis yra vienodas abejoms šalims, t. y. ieškovei pažeidus sutartį, ji turėtų sumokėti apeliantei 3 200 Eur dydžio netesybas. Ši sąlyga patvirtina, kad šalių esminio ginčo dalyje (dėl netesybų dydžio), šalių teisės neabejotinai yra vienodos (lygios). Trečia, priešingai, negu nurodo apeliantė, pagrindinės sutarties sudarymo terminas preliminariojoje sutartyje yra aiškiai nurodytas ir jis niekaip nepažeidžia apeliantės interesų. Sutarties 3.4 papunktyje nurodyta, kad pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo to momento, kai bus įgyvendintos visos sutarties 4 punkte nurodytos išankstinės sąlygos (t. y. tuomet kai atsakovė gaus atitinkamus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui). Taigi, būtent nuo apeliantės veiksmų (reikalingų dokumentų gavimo) priklausė pagrindinės sutarties sudarymas, t. y. iš esmės apeliantė turėjo galimybę pasirinkti, kada bus sudaroma pagrindinė sutartis (to neturėjo ieškovė). Apeliantei gavus sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, jau nuo to momento abejoms šalims atsirastų pareiga per 15 dienų sudaryti pagrindinę sutartį. Tokiu būdu spręstina, kad preliminariojoje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas nors ir nėra nustatytas konkrečia kalendorine diena, tačiau jis yra aiškus ir suprantamas, nustatytas atsižvelgiant į perkamo objekto specifiką (tam tikrų dokumentų reikalingumą). Ketvirta, susitarimo dėl avanso sumokėjimo nebuvimas preliminariojoje sutartyje, niekaip neįtakoja sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimo/nepažeidimo, nes teisės aktai nenumato, kad preliminariojoje sutartyje privalomai būtų susitarta dėl avanso sumokėjimo. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos pasirinkti, kokiomis sąlygomis sudaroma sutartis. Šiuo atveju šalys pasirinko sutarties užtikrinimo būdą – netesybas.

18.       Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad 3 200 Eur netesybos (bauda), jas lyginant su sutarties suma (23 500 Eur), kas sudaro 13,62 proc., yra aiškia per didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 (labai panašiame ginče), kurioje taip pat spręstas netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo klausimas, nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti šalių preliminariosiose sutartyse nustatytos 15 procentų buto kainos dydžio netesybas neprotingomis ir dėl to mažintinomis. Taigi, teisminėje praktikoje ir didesnio dydžio, negu nagrinėjamu atveju, netesybos nelaikytinos aiškiai neprotingomis.

19.       Apeliantė nepagrįstai savo apeliaciniame skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. e2-512-254/2019 ir nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje netesybos buvo sumažintos iki nepilnų 5 proc. nuo būsimo sandorio sumos. Minėtoje apeliantės nutartyje, priešingai nei teigia apeliantė, būtent sutartyje numatytos netesybos (3 000 Eur) buvo priteistos, jų nemažinant, kas tik patvirtina aplinkybę, kad sutartinės netesybos turėtų būti mažinamos išimtiniais atvejais (nustačius, jog jos konkrečiu atveju aiškiai per didelės). Pritartina ieškovės atsiliepime nurodytam argumentui, jog tai, kad apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2A-512-254/2019 baudos suma sudaro 5 procentus sutarties vertės, nereiškia, kad kiti asmenys negali susitarti dėl didesnės netesybų sumos.

20.       Negalima sutikti su apeliante, kad sprendžiant ginčą nebuvo atsižvelgta į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. preliminariąja sutartimi apeliantė įsipareigojo parduoti žemės sklypą (naudojimo paskirtis – miškų ūkio), tačiau kitą dieną atsisakė parduoti, motyvuodama tuo, jog uždraudė parduoti vaikai (atsiuntė SMS žinutę), nors po savaitės laiko 2019 m. kovo 6 d. apeliantė turtą pardavė UAB „Senas miškas“. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju apeliantė buvo nesąžininga ieškovės atžvilgiu bei, atsisakydama vykdyti preliminariąją sutartį, siekė sau didesnės naudos (siekė turtą parduoti brangiau), kas leidžia spręsti, jog sutartinių netesybų priteisimas, jų nemažinant, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

21.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.