Civilinė byla Nr. 2A-242/2013
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00323-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 34.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1594-253/2011 pagal ieškovų K. S. , R. D. ieškinį atsakovei A. A. (V.), tretieji asmenys S. S. , N. V. , notarė N. B. , dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. S. ir R. D. pareikštu ieškiniu prašė panaikinti atsakovei A. V. 2010-07-15 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po O. S. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina O. S. . Per 3 mėnesių terminą po motinos mirties, ieškovai dėl paveldėjimo bylos užvedimo pas notarą nesikreipė. Notarė N. B. 2010-04-30 išdavė pažymą, kad po O. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovai sužinojo, kad atsakovei A. V. 2010-07-15 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Išduodant atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą buvo pažeistos CK 5.50, 5.8 ir 1.80 straipsnių nuostatos, nes atsakovė įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ji taip pat nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl Klaipėdos rajono 2 notarų biuras nepagrįstai ir neteisėtai jai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimu į ieškovų ieškinį atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji yra antros eilės įpėdinė – mirusiosios vaikaitė, todėl dėl palikimo priėmimo pas notarą ji turėjo teisę kreiptis per 6 mėnesių terminą, ką ji ir padarė. Be to, ji palikimą priėmė pagal testamentą, todėl ieškovai testamentą galėtų ginčyti tik CK 5.20 straipsnio pagrindu, jeigu turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį. Pažymėjo, kad ji gyveno kartu su mirusiąja, po kurios mirties ji faktiškai palikimą pagal testamentą priėmė pardėjusi turtą valdyti. Notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, jį įstatymų nustatyta tvarka turtą įregistravo bei sudarė aptarnavimo sutartis su paslaugų teikėjais.
Trečiasis asmuo N. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo notarė N. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei, kuri, būdama testamentine įpėdine palikimą priėmė 2010-06-22 paduodama pareiškimą Klaipėdos rajono 2 – ajam notaro biurui, terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai (CK 5.11 str. 2 d., 5.50 str. 3 d., 4 d.). Pažymėjo, kad testamentas nėra panaikintas ar nuginčytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nei testamentinė, nei įstatyminiai paveldėtojai dėl palikimo priėmimo pas notarą ar į teismą dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipė (CK 5.50 str. 1-3 d.). Atsakovė A. A. ir testatorė O. S. iki pastarosios mirties gyveno tuose pačiuose namuose. Po O. S. mirties atsakovė ir trečiasis asmuo N. V. ir toliau gyvena tuose pačiuose namuose, t. y. nėra ginčo, kad faktiniu valdymu atsakovė priėmė palikimą. Ieškovai taip pat neginčija O. S. 2004-04-20 testamento dėl testatorės valios ar kitų trūkumų.
Nurodė, jog kadangi atsakovei pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas neatsirado. Sudarydamas testamentą testatorius gali kitokia, negu paveldėjimo pagal įstatymą tvarka paskirstyti paliekamą turtą įpėdiniams bei atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių (CK 5.19 str. 3 d.). Šia įstatymo suteikta teise pasinaudojo O. S. , kuri sudarydama testamentą, savo įpėdine paskyrė atsakovę.
Vien formali aplinkybė, kad atsakovė faktiniu valdymu priėmusi palikimą, praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas. Jeigu testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties. Teismas sprendė, kad notarė, neturėdama jokių duomenų apie kitus paveldėtojus, įsitikinusi, kad atsakovė yra vienintelė testamentinė įpėdinė, turėjo pagrindą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, teismas padarė išvadą, jog naikinti paveldėjimo teisės liudijimą vien formaliais pagrindais, kad paveldėtoja praleido terminą, nėra pagrindo.
Ieškovų motyvus, kad paveldėjimo teisės liudijimas turi būti panaikintas, kadangi jiems nebuvo parodytas testamentas, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai K. S. ir R. D. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai išaiškino bylos aplinkybes, išdėstytus faktus, neįvertino trečiojo asmens S. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, padarė neteisingas išvadas, nesivadovavo įstatymų normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Ieškovai su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo į teismą kreipėsi ne dėl to, kad jiems nebuvo parodytas testamentas, o dėl to, jog atsakovė į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl prarado paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimas sudaro teisinį pagrindą paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimui.
3. Teismas nepagristai sprendė, kad vien tik formali aplinkybė, kad atsakovė praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, negali būti vertinama kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas. Pagal minėtą kasacinio teismo nutartį praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę ir ši teisė pereina kitiems įpėdiniams pagal įstatymą.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė priėmė palikimą taip pat faktiniu turto valdymu. Pati atsakovė pripažino, kad ji gyvena užsienyje. Be to, atsakovė nesikreipė į teismą dėl juridinę reikmę turinčio fakto, kad ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, nustatymo (CK 444 str.).
5. Notarė, turinti teisinį išsilavinimą ir susipažinusi su įstatymo normomis, privalėjo atsakovei nurodyti, kad ši, praleidusi terminą palikimui priimti, turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba juridinio reikšmė turinčio fakto nustatymo, bei atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol nebus priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimu atsakovė A. A. (V.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad:
1. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavo ir įvertino visų proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai taikė įstatymus bei vadovavosi kasacinio teismo praktika.
2. Net ir nuginčijus paveldėjimo teisės liudijimą ieškovams paveldėjimo teisė neatsiras, kol nėra nuginčytas pats testamentas. Testatorė, sudarydama testamentą, atėmė paveldėjimo teisę iš kitų įpėdinių, tarp jų ir ieškovų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes bylos nėra analogiškos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama ieškovų K. S. ir R. D. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai K. S. ir R. D. yra O. S. , mirusios 2009 m. gruodžio 23 d., vaikai, o atsakovė A. A. yra jos vaikaitė. O. S. notariškai patvirtintu 2004 m. balandžio 20 d. testamentu visą savo turtą paliko atsakovei, taip eliminuodama kitų įpėdinių, tarp jų ir ieškovų, teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.19 str.).
Po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) nei ieškovai, nei atsakovė įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu, t. y. iki 2010 m. kovo 23 d., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Atsakovė į Klaipėdos rajono 2 notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2010 m. birželio 22 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, o paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas jai buvo išduotas 2010 m. liepos 15 d.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė A. A. iki pat senelės O. S. mirties gyveno kartu su pastarąja tame pačiame name, kur ji liko gyventi ir mirus senelei.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo atsakovei išdavimo teisėtumo, pastarajai praleidus įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovai nei nagrinėjamoje byloje, nei jokiose kitose civilinėse bylose neginčija O. S. sudaryto ir notariškai patvirtinto testamento (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą, kad vien formali aplinkybė, kad atsakovė, faktiniu valdymu priėmusi palikimą, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą, negali būti vertinama kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Minėtas trijų mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali būti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).
Pagal Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 26 punktą palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktas nustatomas vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Jeigu kiti įpėdiniai ginčija įpėdinio palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktą ar įpėdinis nepateikia įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu, įpėdinis dėl palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto nustatymo kreipiasi į teismą. Nors šios rekomendacijos oficialiai buvo patvirtintos tik 2012 m. sausio 26 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1, t. y. jau po ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jomis iš esmės buvo patvirtinta nusistovėjusi notarinių veiksmų atlikimo tvarka, atkartotos CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Kaip minėta, O. S. , sudarydama testamentą, eliminavo ieškovų teisę paveldėti pagal įstatymą, o atsakovė yra vienintelė pastarosios testamentinė įpėdinė. Ieškovai palikimo nepriėmė jokiais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais. Ginčo dėl to byloje nėra. Su pareikšimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą atsakovė į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog jos veiksmai po O. S. mirties pasiliekant gyventi šiai nuosavybės priklausiame name ir jį prižiūrint, rūpinantis juo kaip savo turtu reiškia, jog įstatymo nustatytais terminais buvo atlikti aktyvūs veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimą (CK 5.51 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad atsakovė įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji palikimo nepriėmė. Minėta, kad palikimo priėmimas nėra lygiavertis paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui ar palikimo teisinei registracijai. Visos palikėjo turėtos turtinės ir iš dalies neturtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniams nuo tada, kai jie palikimą priima, o ne nuo jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2007). Taigi įvertinusi CK normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, bei minėtų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų nuostatas, teisėjų kolegija laiko, jog faktas, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas atsakovei išduotas pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, neduoda pagrindo spręsti, kad ginčijamas liudijimas yra neteisėtas ir turėjo būti panaikintas (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovės palikimo priėmimo fakto neginčijo, jokių argumentų ar įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę, jog atsakovė priėmė palikimą faktiniu turto valdymu, nenurodė bei neteikė (CPK 178 str.). Priešingai, teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais patys patvirtino, kad kartu su jų motina O. S. tame pačiame name gyveno būtent atsakovė ir jos motina trečiasis asmuo N. V. , kurios po O. S. mirties rūpinosi jos laidotuvėmis bei liko gyventi pastarajai priklaususiame name. Abejones dėl atsakovės palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu fakto jie pradėjo reikšti tik apeliaciniame skunde. Tačiau kaip žinia, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvus ginčo dėl atsakovės palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, nebuvus jokių kitų palikimą priėmusių įpėdinių, kurie nesutiktų dėl atsakovės palikimo priėmimo pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, bei esant nenuginčytam testamentui, notarė turėjo teisę išduoti atsakovei – vieninteliai O. S. testamentiniai įpėdiniai, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir tokiais veiksmais ji nepažeidė palikimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų (CK 5.57 str. 1 d., 5.66 str. 1 d., 5.67 str.).
Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija laiko, jog kiti apeliacinio skundo teiginiai, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų, todėl dėl jų nepasisakoma, bei sprendžiama, jog teismas, atmesdamas ieškovų K. S. ir R. D. ieškinį atsakovei A. A. , priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to jų apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).
Ieškovas K. S. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 400 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Likusios 5 017 Lt šio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš jų priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, mokėjimą paskirstant atsižvelgiant į ieškovo K. S. sumokėtą šio mokesčio dalį. Taigi iš ieškovo K. S. priteistina 2 308,50 Lt žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovės R. D. – 2 708,50 Lt (CPK 79 str., 84 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 308,50 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuonis Lt 50 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 708,50 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuonis Lt 50 ct) žyminio mokesčio.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas