Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-440-1020/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02382-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. atstovo advokato E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
n u s t a t ė :
J. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 2.20 val., Vilniuje, Maironio g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,503 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais J. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti skiriant J. L. mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą ir sutrumpinti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apelianto atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nepagrįstą nutarimą dėl to, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad apeliantas visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Tai yra aplinkybė, į kurią turi atsižvelgti teismas ir kuri sudaro pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį. Skunde nurodoma, kad pažeidimas padarytas nesant sunkinančių aplinkybių, todėl į tai turi būti atsižvelgiama skiriant proporcingą teisės pažeidimui nuobaudą. Apelianto atstovo teigimu, ATPK 301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, turi būti užtikrinamas teisingumo ir proporcingumo principo laikymasis bei užtikrintas visuomenės interesas, o šioje situacijoje visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arbą ją švelninant. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui nustatytas lengvas girtumas, artimas žemutinei ribai, taigi paskirta nuobauda neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, ji yra per griežta ir neadekvati, atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį. Be to, teigiama, kad įvykio metu neatsirado jokių neigiamų padarinių, vairuodamas apeliantas jautėsi blaivus ir buvo tikras, kad kontroliuoja savo veiksmus ir gali vairuoti. Taip pat nurodoma, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad J. L. vairuotojo pažymėjimas yra itin reikalingas darbui, nes spektakliai baigiasi vėlyvu paros metu, kai nebėra galimybės pasinaudoti viešuoju transportu, apeliantui tenka važinėti į pasirodymus kituose Lietuvos miestuose, nevairuodamas jis turėtų atsisakyti darbo, esančio vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, kadangi negalėtų tinkamai jo dirbti. Asmuo gyvena Vilniaus rajone, kuriame susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas ir ribotas. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma vadovautis Vilniaus apygardos teismo praktika administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-131-211/2016, kurioje panašiomis faktinėmis aplinkybėmis taikytas ATPK 301 straipsnis. Skunde pažymima, kad apeliantas nuobaudos skyrimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, vadinasi, nebuvo baustas administracine tvarka, taigi į anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus negali būti atsižvelgiama ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigiamai pasisakė dėl pažeidėjo asmenybės.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka. Tačiau apeliantas ginčija administracinės nuobaudos pagal nurodytą ATPK straipsnį paskyrimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.
Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad J. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas konstatuotas ir įrodytas pagal administracinio teisės pažeidimo medžiagą.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 301 str. nuostatas.
Apeliaciniu skundu apygardos teismo prašoma taikyti ATPK 301 straipsnį, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 301 straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip šiurkštus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingą asmens, kaip vairuotojo, požiūrį bei didelį asmens pavojingumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – išmanyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. J. L., net ir esant lengvam neblaivumui, vairuodamas automobilį, privalėjo įvertinti, galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti jam nepatogumus. Suvokdamas tai ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti išgėręs, asmuo prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. Pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui, tačiau to nepaisydamas ignoravo privalomas saugumo taisykles. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė jam yra būtina, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Pabrėžtina, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai, interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 301 straipsnio prasme. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 301 straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turi būti įvertinamas ne tipinis pažeidimo pavojingumas, tačiau konkretaus pažeidimo pavojingumas, atsižvelgiant į individualias situacijos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. L. vairavo išgėręs, praėjus minimaliam laikui (pusvalandžiui) po alkoholio vartojimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo vairavo naktį, kai eismo sąlygos yra natūraliai sudėtingesnės dėl prasto matomumo. Taigi pasirinkdamas vairuoti išgėręs, apeliantas parodė itin didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių. Tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Aplinkybė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, šioje byloje nesudaro pagrindo peržengti paskirtos minimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.
Pažymėtina, kad J. L., nepaisant jauno amžiaus ir trumpo vairavimo stažo, praeityje yra baustas administracine tvarka būtent už KET pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės yra reikšmingos charakterizuojant asmenį, į jas atsižvelgiama ne kaip į galiojantį baustumą administracine tvarka, tačiau kaip į objektyvius duomenis, rodančius, jog asmuo nepaiso savo neleistino elgesio sukeliamų padarinių, nedaro teigiamų išvadų ir toliau dalyvauja transporto priemonių eisme, pažeisdamas visuotinas saugumo taisykles. Dėl šios priežasties, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neturi būti atsižvelgiama į ankstesnius J. L. padarytus administracinius teisės pažeidimus, kadangi galiojančių nuobaudų asmuo šiuo metu neturi.
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą tinkamai įvertinta J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą ir ji negali turėti lemiamos reikšmės skiriant nuobaudą. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, apelianto atstovo cituojamas Vilniaus apygardos teismo precedentas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-131-211/2016 skiriasi esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šioje byloje juo negali būti vadovaujamasi. Apelianto atstovo nurodomoje byloje asmuo vairavo transporto priemonę praėjus žymiai ilgesniam laikui nuo alkoholio vartojimo – alkoholis vartotas vakare, o pažeidimas užfiksuotas ryte. Be to, minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas atsižvelgė į visumą reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nėra analogiškos konkrečiam atvejui, pavyzdžiui, tai, kad pažeidėjas praeityje nėra baustas už KET pažeidimus, taip pat įvertintos individualios šeiminės aplinkybės, suteikiančios pagrindą trumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti griežtą nuobaudą, kai nubaustieji prisipažįsta ir gailisi, nėra sunkinančių aplinkybių, įprastai skiriama 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šia prasme teisingas ir nuoseklus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-32-626/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1052-562/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-968-312/2014).
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda nėra per griežta.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti apelianto J. L. atstovo advokato E. L. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Ernestas Rimšelis